Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4424-535/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-08
Bylos Nr.: eI-4424-535/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02575-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: UAB ,,Agaras“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Agnė Bielskienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-4424-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02575-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 12.14.1.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams P. V., advokatei Agnei Bielskienei ir A. K., atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Agaras“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Agaras“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau - Komisija) 2019-06-14 sprendimą Nr. S-73(7-45/2019); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019-03-15 sprendimą Nr. 69-27; 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019-12-19 sprendimą Nr. (39.9)FR0682-402; 4) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Inspekcija 2019-12-19 sprendimu Nr. (39.9)FR0682-402 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 76 053,10 Eur pelno mokestį (toliau – PM), apskaičiavo 988,68 Eur PM delspinigius ir skyrė 30 proc. dydžio 22 816 Eur PM baudą. VMĮ 2019-03-15 sprendimu Nr. 69-27 bendrovės skundą atmetė. Komisija 2019-06-14 sprendimu Nr. S-73(7-45/2019) bendrovės skundą atmetė ir patvirtino VMĮ sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatų aiškinimo bei taikymo praktika, todėl nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės tarpininkams išmokėtos išlaidos negali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais.

Už Nordrengo ir Luxury Group suteiktas paslaugas sumokėtos sumos atitinka visus leidžiamų atskaitymų požymius, t. y. yra faktiškai patirtos išlaidos; išlaidos yra įprastinės bendrovės vykdomai veiklai; išlaidos yra būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Atsižvelgiant į tai, kad Nordrengo ir Luxury Group sumokėtos sumos atitiko visus leidžiamų atskaitymų požymius, bendrovė pagrįstai šiomis sumomis sumažino apmokestinamąjį pelną.

Pareiškėja cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką ir daro išvadą, kad paslaugos ar prekės, kurių vertė priskirta leidžiamiems atskaitymams, realiai nebuvo įgytos, paprastai turima duomenų (įrodymų) apie tai, kad atitinkamais sandoriais buvo bandoma paslėpti kitus sandorius, remiamasi teismų sprendimais ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) nustatytomis aplinkybėmis.

Pabrėžia, kad Komisijos sprendime nurodytos LVAT nutartys patvirtina bendrovės argumentą, kad sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams teismų praktikoje laikomas nepagrįstu tais atvejais, kai pareiškėjas neturi prekių ar paslaugų įsigijimą patvirtinančių įrodymų arba sandorių fiktyvumas yra nustatytas ankstesniais teismų ar kitų institucijų sprendimais. Bendrovės atvejis neatitinka nei vienos iš nurodytų situacijų, nes bendrovė yra pateikusi dokumentus ir kitus įrodymus, kurie patvirtina Nordrengo ir Luxury Group suteiktų paslaugų realumą bei paslaugų ekonominę naudą bendrovei.

Bendrovė pateikė mokesčių administratoriui šiuos Nordrengo ir Luxury Group paslaugų teikimo įrodymus: paslaugų teikimo sutartis, jų pagrindu sudarytus paslaugų priėmimo aktus, išrašytas sąskaitas faktūras; išsaugotus elektroninius laiškus, kuriais Luxury Group pavestos užduotys išspręsti klientų pretenzijas; patvirtinimą, kad N. S. bendrovės vardu fiziškai lankėsi kliento gamykloje. Patikrinimo metu bendrovė mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendravimas su tarpininkais dažniausiai vyko naudojant elektronines komunikacijos priemones (Viber, Messenger, Skype), taip pat telefonu ir elektroniniu paštu. Nordrengo paslaugas bendrovei pradėjo teikti daugiau nei prieš 6 metus, paskutinė sąskaita faktūra išrašyta beveik prieš 5 metus (2014-07-01). Tai paaiškina, kodėl bendrovė neturi išsaugojusi susirašinėjimų elektroniniais laiškais bei kitais elektroninės komunikacijos kanalais. Bendradarbiavimas su Luxury Group pradėtas prieš 4,5 metų ir užbaigtas daugiau nei prieš dvejus metus. Per tą laiką keitėsi el. pašto paslaugų tiekėjas, dėl pasikeitimų buvo prarasta dalis el. laiškų, todėl didžioji dalis komunikacijos taip pat yra neišsaugota.

Detalių Nordrengo bei Luxury Group paslaugų teikimo įrodymų bendrovė negali pateikti ir dėl tarpininkų suteiktų paslaugų pobūdžio. Tarpininkų paslaugų esmę sudarė atskirų valstybių rinkų išmanymas, kanalų, kuriais galima patekti į atitinkamas rinkas, žinojimas ir reikiamų kontaktų (ryšių) turėjimas. Tokių paslaugų nauda nepriklauso nuo jų kiekio, tarpininko sugaišto laiko, jos nėra fiksuojamos kokiomis nors formaliomis suteiktų paslaugų (atliktų veiksmų) ataskaitomis. Jei Nordrengo ir Luxury Group būtų atskleidusios savo veiklos metodus ir nurodžiusios asmenis, su kuriais bendrauja, kokiais būdais išsiaiškina kainų kitimo atitinkamoje rinkoje prognozes, identifikuoja tikrąsias priežastis, dėl kurių klientai reiškia pretenzijas, jų teikiamų paslaugų vertė būtų gerokai sumenkusi. Žinodama Nordrengo ir Luxury Group know-how sudarančią informaciją, tarpininkų teikiamų paslaugų rezultatą bendrovė galbūt būtų galėjusi pasiekti ir savarankiškai, patirdama mažesnes finansines sąnaudas. Bendradarbiavimas su Nordrengo ir Luxury Group turėjo teigiamą poveikį bendrovės pelningumui, bendrovei buvo svarbu išlaikyti gerus santykius su tarpininkais, todėl ji neturėjo tikslo tirti ir aiškintis, kaip tarpininkai organizuoja savo veiklą, kada įmonės buvo įregistruotos ir išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, ar tinkamai vykdo pareigą teikti deklaracijas mokesčių administratoriui ir pan.

Galimai dėl santykių su Nordrengo ir Luxury Group bendrovė buvo sulaukusi ir teisėsaugos institucijų dėmesio. 2018-02-21 bendrovė gavo FNTT reikalavimą pateikti 2014-2016 m. buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos dokumentus, buvo atliktos kratos bendrovėje, generalinio direktoriaus P. V., komercijos direktorės D. B. ir eksporto vadybininko P. V. namuose. Atlikus kratas ir ištyrus bendrovės pateiktus dokumentus, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Pateikti paslaugų teikimą patvirtinantys įrodymai, bendrovės paaiškinimai apie mėsos eksporto sektoriaus ir tarpininkų veiklos specifiką bei aplinkybė, kad FNTT bendrovės veikloje nenustatė jokių pažeidimų, paneigia abejones dėl Nordrengo ir Luxury Group suteiktų paslaugų realumo.

Mokesčių administratorius ir Komisija formaliai ir vienpusiškai įvertino bendrovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius realų paslaugų suteikimą, todėl padarė neobjektyvias išvadas dėl ginčo esmės.

Pažymi, kad bendrovė buvo suinteresuota tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus dėl atlygio tarpininkui mokėjimo, kadangi bendradarbiavimas jai teikė akivaizdžią ekonominę naudą. Tarpininkas, praradęs pasitikėjimą bendrove ar turėdamas abejonių dėl jos mokumo, taip pat bet kada galėjo nutraukti paslaugų teikimą. Taigi verslo praktikoje tarpininkavimo paslaugų sutartimis siekiama ne detaliai reglamentuoti šalių teises ir pareigas, kurių turinys teikiant tokio pobūdžio paslaugas gali būti labai įvairus ir priklauso nuo konkrečios situacijos aplinkybių, bet užfiksuoti šalių bendradarbiavimo faktą ir pobūdį. Aplinkybė, kad sutartyje su Nordrengo yra nurodytos tik konsultacijos ir pagalba su Rusijos rangovais, jokiu būdu nepaneigia faktinio paslaugų teikimo surandant klientus kitose valstybėse (pavyzdžiui, Danijos bendrovė „Skare beef Production“ Aps). Paslaugų suteikimą ir jų pobūdį patvirtina ne tik sutarčių dėl paslaugų teikimo pasirašymas, bet ir priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose yra detalizuojama, kurių klientų atžvilgiu atitinkamą mėnesį buvo teiktos paslaugos.

Sutarčių dalykas apibrėžtas kaip konsultacijos ir pagalba su rangovais (klientais), nes nei bendrovė, nei Nordrengo ir Luxury Group negalėjo iš anksto numatyti konkrečių klausimų, kuriuos sprendžiant gali prireikti tarpininkų pagalbos. Vykdydami sutartis Nordrengo ir Luxury Group atlikdavo visas bendrovės nurodytas užduotis, todėl ir sutarčių vykdymo eigoje nebuvo jokio poreikio detalizuoti konsultacijų turinį.

Atsižvelgiant į bendrovės ir Nordrengo bei Luxury Group pasirinktą kainos nustatymo metodiką (konkretaus dydžio komisinį mokestį nuo kiekvieno klientui parduoto produkcijos kilogramo), paslaugų perdavimo aktuose ir sąskaitose faktūrose nebuvo pagrindo detalizuoti atitinkamą mėnesį Nordrengo ar Luxury Group atliktų veiksmų. Tarpininkų komisinio mokesčio dydis priklausė nuo suteiktų paslaugų rezultato – klientui parduotos produkcijos kiekio, todėl perdavimo aktuose bei sąskaitose faktūrose ir buvo fiksuojami konkretiems klientams parduoti produkcijos kiekiai, o ne tarpininkų atlikti veiksmai.

Sutartys ir priėmimo perdavimo aktai turi būti vertinami kartu su kitais bendrovės pateiktais ir savarankiškai surinktais įrodymais: susirašinėjimu elektroniniais laiškais, Švedijos įmonės „Vänernförsäljning“ AB pateikta informacija apie N. S. lankymąsi įmonėje bei bendrovės pateiktais paaiškinimais apie Nordrengo ir Luxury Group teiktų paslaugų pobūdį. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad tarpininkavimo paslaugos bendrovei buvo suteiktos.

Komisija nepagrįstai atmetė kaip įrodymus bendrovės pateiktus elektroninius laiškus. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais neabejotinai pavirtina, kad sutartis su Luxury Group buvo vykdoma, paslaugos buvo teikiamos. Jei Luxury Group nebūtų teikusi bendrovei paslaugų, bendrovė nebūtų turėjusi pagrindo atskleisti Luxury Group atstovams konfidencialios informacijos apie problemas, kurios kyla eksportuojant produkciją, t. y. apie gautas klientų pretenzijas.

Komisija nepagrįstai sprendė, jog bendrovės bei Nordrengo ir Luxury Group bendradarbiavimo aplinkybės leidžia abejoti paslaugų teikimo realumu. Nagrinėjamu atveju susitarimas dėl kainos ir jos apskaičiavimo metodikos atsispindi paslaugų priėmimo-perdavimo aktuose. Taigi bendrovės ir Nordrengo bei Luxury Group sutarčių turinys nepaneigia paslaugų pagal sutartis suteikimo. Šalys susitarė tiek dėl paslaugų pobūdžio, tiek dėl labai aiškios kainos nustatymo metodikos (tarpininko dalies nuo klientui parduotos produkcijos), kurios laikėsi visą bendradarbiavimo laikotarpį.

Komisija nepagrįstai atmetė ir bendrovės argumentą dėl Nordrengo ir Luxury Group surastų naujų klientų ir santykių su klientais palaikymo. Bendrovė mokestinio patikrinimo metu taip pat ne kartą buvo nurodžiusi, kad Nordrengo ir Luxury Group paslaugos neapsiribojo naujų klientų paieška, tarpininkai padėjo palaikyti santykius ir su esamais klientais. Bendrovė tiek paaiškinimuose, tiek skunduose buvo nurodžiusi, kad N. S. bendrovei rekomendavo klientas iš Rusijos „Mitservis“ OOO. Bendradarbiavimą su N. S. bendrovė užmezgė daugiau nei prieš šešis su puse metų, todėl visiškai suprantama, kad bendrovės vadovas P. V., nuolatos užmezgantis ir palaikantis santykius su daugybe bendrovės klientų ir partnerių, neprisimena, kur ir kada tiksliai susipažino su N. S.. Bendrovė buvo ne kartą paaiškinusi ir aplinkybes, kodėl vykstant sėkmingam bendradarbiavimui su Nordrengo, 2014 m. paslaugos pradėtos pirkti iš Luxury Group.

Vertinant paslaugų teikimo realumą bendrovės vėlavimu atsiskaityti su Nordrengo visiškai nepagrįstai buvo remiamasi kaip paslaugų teikimo realumą paneigiančia aplinkybe. Mokėjimų vėlavimas verslo praktikoje yra įprastas reiškinys ir neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl paslaugų teikimo realumo. Mokėjimai paprastai vėluoja dėl su mokėtoju susijusių finansinių priežasčių arba šalių tarpusavio santykių, iškilusių ginčų ir pan., bet ne dėl to, kad paslaugos nesuteiktos. Jei paslaugos nėra suteikiamos, už jas apskritai neatsiskaitoma, o ne vėluojama atsiskaityti. Tuo tarpu vėlavimą atsiskaityti laikant paslaugų suteikimą paneigiančia aplinkybe, fiktyviais reikėtų laikyti nemažą dalį verslo subjektų sudaromų sandorių.

Mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose nepagrįstai suabsoliutinama užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos reikšmė, kita vertus, neatsižvelgiama į tai, kad ir užsienio mokesčių administratorių pateikta informacija patvirtina paslaugų teikimo faktą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama ne dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvatos taikymo ir net ne dėl prekių pardavimo, o paslaugų suteikimo realumo, todėl dalies suteiktų paslaugų nedeklaravimas nepaneigia išvados dėl paslaugų teikimo realumo. Be to, skirtingai nei Komisijos sprendime nurodytų LVAT nutarčių atveju, nagrinėjamu atveju paslaugų teikimas buvo deklaruotas, užsienio mokesčių administratoriui nebuvo pateikta informacija tik apie dalį Luxury Group tiekimų bendrovei. Tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija vadovavosi ne mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos visuma, bet tik ta medžiaga, kuri kelia abejones dėl paslaugų teikimo realumo.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad įstatymų leidėjas PMĮ nustato bendruosius reikalavimus išlaidoms pripažinti – mokesčių mokėtojas turi turėti juridinę galią turinčius apskaitos dokumentus, pagrindžiančius patirtų išlaidų realumą, tikslingumą ir tikrąjį ūkinės operacijos turinį. PVĮ 11 straipsnio 4 dalis įtvirtina mokesčio mokėtojo pareigą įrodyti išlaidų pagrįstumą. Pagal teismų praktikos suformuotas taisykles, tais atvejais, kai šalis, kuriai priskirtina atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, nustatytos įrodinėjimo pareigos neįvykdo, sprendimas priimamas jos nenaudai.

Tam tikrų aplinkybių buvimas (nebuvimas) yra grindžiamas surinktų įrodymų visuma, o jokie įrodymai, nepriklausomai nuo jų formos ar turinio, nei teismui, nei ikiteisminį ginčą nagrinėjančiai institucijai neturi išankstinės galios. Įrodymų patikimumas, sąsajumas yra vertinamas konkrečioje situacijoje laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo principų. Pažymi ir tai, jog LVAT praktika atskiria baudžiamąją atsakomybę ir atsakomybę pagal mokesčių įstatymus, tačiau pripažįsta galimumą mokestinėse bylose remtis vykusiuose ikiteisminiuose tyrimuose surinkta medžiaga. Todėl tai, jog ginčo atveju dėl tariamai įvykusių ūkinių operacijų nėra vykdomi baudžiamojo persekiojimo veiksmai (Bendrovė teigia, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nenustatė pažeidimų), nesudaro pagrindo ūkinių operacijų nebuvimo („fiktyvumo“) aplinkybių pripažinti neįrodytomis.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ginčo situacijoje taip pat nėra suabsoliutinama užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos reikšmė, kaip skunde teigia pareiškėja. Iš ginčo byloje esančių mokesčių administratoriaus suformuluotų užklausų (pavyzdžiui, užklausa Danijos mokesčių administratoriui dėl sandorių su Danijos įmone Skare Beef Productions ApS) matyti, kad Inspekcija yra išdėsčiusi bendradarbiavimo tarp bendrovės ir įmonių Nordrengo bei Luxury Group aplinkybes, taip pat uždavusi klausimus, susijusius su šių įmonių, taip pat N. S. dalyvavimu sandoriuose tarp bendrovės ir Skare Beef Productions Aps (B3-5), taip pat su konkrečiomis aplinkybėmis dėl produkcijoje nustatyto PH rodiklio, minimo bendrovės pateiktame 2014-10-22 elektroniniame susirašinėjime, nurodant N. S.. Tačiau visais užklausose nurodytais atvejais užsienio kontrahentas paneigė tiek įmonių Nordrengo ir Luxury Group, tiek N. S. dalyvavimą tarpininkaujant sandoriuose su bendrove, užmezgant kontaktus su Danijos įmone, taip pat nurodė, jog dėl elektroniniame laiške nurodomų PH neatitikimų į Danijos įmonę nebuvo atvykę nei N. S., nei kitas asmuo. Todėl bendrovės pozicija dėl to, kad užsienio ūkio subjektai nepatvirtino įmonių Nordrengo ir Luxury Group kaip tarpininkų vaidmens, nes N. S. galimai veikė ne šių įmonių, o Bendrovės vardu, nėra pagrįsta. Iš byloje pateiktų užsienio mokesčių administratoriui suformuotų užklausų matyti, kad faktinių aplinkybių aptarime N. S. yra įvardijamas kaip įmonių atstovas. Todėl įvertinus deklaruotą įmonių Nordrengo ir Luxury Group bendradarbiavimo su bendrove laikotarpį (nuo 2013 m. vasario iki 2016 m. liepos mėn.), tai, kad, bendrovės teigimu, būtent šis asmuo buvo pagrindinis kontaktinis asmuo, taip pat įvertinus pastoviai už kiekvieną mėnesį išrašinėjamas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas (už kontaktavimą su įmonėmis, kilusių problemų sprendimą, domėjimąsi tinkamu muitinės procedūrų įgyvendinimu, produkcijos tinkamu pristatymu ir iškrovimu prekių užsakovams), įmonėms turėjo būti žinomas bendrovės interesais nuolat veikęs konkretus asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis veikė įmonių Nordrengo ir Luxury Group, ar bendrovės vardu. Bendrovės prielaidas, jog galimai atsakymus užsienio kontrahentų vardu teikė asmenys, kurie nebuvo susipažinę su vykdytos veiklos specifika, paneigia užsienio mokesčių administratorių pateiktoje informacijoje esantys konkretūs duomenys apie bendrovės darbuotojus, kurie buvo atsakingi už produkcijos tiekimo organizavimą su užsienio klientais. Atsakovė pažymi, kad pritaria Komisijos pozicijai, kad bendrovės užsienio kontrahentų pateikta informacija vertintina kaip patikima.

Atsakovės nuomone, pateiktų dokumentų analizė, jų vertinimas su kitais byloje surinktais duomenimis, informacija iš užsienio mokesčių administratorių (dėl įmonių Nordrengo ir Luxury Group veiklos ypatybių, pajamų deklaravimo, taip pat Bendrovės užsienio kontrahentų–užsakovų pateikti duomenys) nepagrindžia Bendrovės įrodinėjamų aplinkybių. Iš dokumentuose esančios informacijos nėra galimybės nustatyti kokias gi konkrečiai paslaugas bendrovei galimai teikė Estijos įmonės, aptartų dokumentų turinys yra visiškai formalus ir negali būti pripažintas pakankamu grindžiant ir identifikuojant galimai įvykusias ūkines operacijas. Estijos įmonių konkrečių paslaugų ir jų realumo nepagrindžia ir bendrovės teikiami bendro pobūdžio paaiškinimai dėl aktualiuoju laikotarpiu buvusių mėsos produkcijos tiekimo į Rusiją aplinkybių, taip pat pozicija, jog būtent dėl Estijos įmonių – tarpininkų veiklos, palaipsniui dalis produkcijos buvo nukreipta ne į Rusiją, o į kitas Europos valstybes. Visos bendrovės skunde aptartos aktualaus laikotarpio aplinkybės yra visuotinai žinomos, o kilusios problemos buvo sprendžiamos tarpvalstybiniu mastu, todėl bendro pobūdžio informacija savaime nepagrindžia Nordrengo ir Luxury Group įmonių paslaugų realumo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias konkrečias ir kokios apimties paslaugas (veiksmus) atliko Estijos įmonės. Įvertinus ginčo bylos duomenis, tokio pobūdžio informacijos nėra nustatyta, priešingai, bendrovės paaiškinimus, tvirtinimus, jog bendrovės veiklos modelis keitėsi būtent dėl Estijos įmonių veiklos (paslaugų), paneigia užsienio mokesčių administratorių pateikta bendrovės kontrahentų (užsakovai) informacija, dėl kurios turinio sprendime bus pasisakyta išsamiau. Taip pat byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie naujai surastus klientus ir tai pagrindžiančios informacijos bendrovei pateikimą, motyvuojant tuo, jog komunikavimo tarp šalių įrodymai nėra išlikę. Nustatyta ir tai, jog su dalimi klientų bendrovė bendradarbiavimą pradėjo daug anksčiau, negu buvo sudarytos sutartys su Estijos įmonėmis. Daliai įmonių bendrovė produkciją pradėjo tiekti galiojant sutarčiai su įmone Nordrengo, nors komisiniai šiai įmonei nebuvo mokami, nors vėliau buvo mokami Luxury Group.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad posėdžio Komisijoje metu sutartis su Estijos įmonėmis pasirašęs bendrovės atstovas P. V. negalėjo tiksliai prisiminti ir įvardyti, kokiu būdu buvo užmegzti ryšiai su šiuo asmeniu, nurodydamas, jog galimai per pažintis ar parodoje. Nors bendrovė laikosi pozicijos, jog jai buvo teiktos naudingos ir ekonominę naudą turinčios N. S. paslaugos (jam veikiant Nordrengo įmonės vardu), tačiau taip ir liko nepaaiškinta aplinkybė, dėl kokių priežasčių, vykstant sėkmingam šalių bendradarbiavimui, nenutraukus galiojančios 2013-02-28 sudarytos sutarties (byloje nėra duomenų apie sutarties su Nordrengo nutraukimą), bendrovė sudarė kitą, tokių pat paslaugų teikimo sutartį su įmone Luxury Group, kurios vardu paslaugas teikė tas pats fizinis asmuo. Nors bendrovė teigia, kad abiem atvejais pagrindiniu paslaugas teikusiu asmeniu buvo N. S., tačiau šis asmuo Estijos mokesčių administratoriui 2018-02-22 pateiktoje informacijoje Luxury Group nurodė kaip savo tėvo įmonę. Pasak paaiškinimo, tėvas mirė 2017 m. birželio mėnesį, todėl nebuvo kam pateikti informacijos Estijos mokesčių administratoriui, nes H. S. buvo vienintelis valdybos narys. N. S., nepaisant to, jog bendrovė Inspekcijai yra pateikusi Luxury Group įmonės vadovo H. S. įgaliojimą jam (mokesčių administratorius dėl nustatytų įmonę identifikuojančių duomenų neatitikimo įgaliojimą vertino kritiškai, kaip surašytą formaliai) bendrovės pozicijos dėl to, kad būtent jis teikė paslaugas šios įmonės vardu, nepatvirtino, nurodydamas, kad ,,kiek jam yra žinoma, porą metų buvo vykdomi verslo ryšiai su Lietuvos įmone Agaras. Užklausa Estijos mokesčių administratoriui buvo išsiųsta 2017 m. vasario mėnesį, Estijos mokesčių administratorius atsakymą pateikė 2017 m. liepos mėnesį, nurodydamas, kad įmonė Luxury Group mokesčių administratoriui yra nepasiekiama.

Estijos ir Latvijos mokesčių administratoriai pateikė informaciją apie tai, jog abi įmonės netinkamai vykdė su mokesčių deklaravimu susijusias prievoles, mokesčių administratoriams įmonės yra nepasiekiamos, įmonės neturėjo įdarbintų asmenų ir pan. Nors ginčo byloje po Estijos mokesčių administratoriaus informacijos apie Estijos įmonių veiklą pateikimo, N. S. yra pateikęs kito turinio paaiškinimus bendrovei dėl Estijos įmonių veiklos, tačiau jie nepaneigia užsienio mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad įvertinus bendrovės pateiktų dokumentų turinį, palyginus bendrovės deklaruojamas aplinkybes su užsienio įmonių pateikta informacija, pateikti dokumentai, kaip ir kita bendrovės įrodomoji medžiaga: elektroniniai laiškai ar teikti paaiškinimai, neįrodo, kad įmonės Nordrengo ir Luxury Group realiai teikė jų vardu išrašytuose dokumentuose nurodytas paslaugas bendrovei, t. y. sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra realiai neįvykusios. Minėtosios aplinkybės rodo, jog bendrovės pateiktuose dokumentuose (remiantis kuriais paslaugų vertė priskirta leidžiamiems atskaitymams) įformintos ūkinės operacijos (konsultavimas, tarpininkavimas, naujų pirkėjų paieška) yra nurodytos formaliai, siekiant pagrįsti lėšų išmokėjimą, pagal išmokamų lėšų pobūdį sudarant prielaidas tokias išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ nuostatas. Bendrovės pateikti apskaitos dokumentai, nesant ūkinės operacijos turinio, negali būti laikomi pagrindžiančiais bendrovės patirtas išlaidas. Tai, jog, kaip teigia bendrovė, patiriamų išlaidų pobūdis formaliąja prasme yra įprastas ir susijęs su jos veikla, nesudaro pagrindo jų priskirti leidžiamiems atskaitymams, nepaisant to, jog tariamas išlaidas bendrovė akcentuoja patyrusi, lėšas pervesdama bankiniais pavedimais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuotas PM, delspinigiai ir bauda, taip pat dėl VMI ir Komisijos sprendimų, kuriais atmesti pareiškėjos skundai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija atliko bendrovės 2013-01-01 – 2016-12-31 laikotarpio PM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2018-09-21 patikrinimo aktą Nr. (42.59)-FR0680-369, kuriuo nustatė, kad bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną leidžiamiems atskaitymams priskirdama realiai nesuteiktų paslaugų vertę. Konstatuota, jog bendrovė nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 860153,4 Eur sąnaudų pagal Luxury Group ir Nordrengo vardu išrašytas sąskaitas faktūras, nes pastarieji dokumentai neturi juridinės galios. Inspekcija padarė išvadą, kad bendrovė pažeidė PMĮ 11 ir 17 straipsnių nuostatas, dėl ko bendrovei papildomai apskaičiavo 76 053,10 Eur PM.

Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pateiktas pastabas, 2018-12-19 sprendimu Nr. (36.9)-FR0682-402 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 76 053,10 Eur PM. Inspekcija, vadovaudamasi PMĮ 56 straipsnio ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96 straipsnio nuostatomis, bendrovei už nesavalaikį mokesčių mokėjimą apskaičiavo 988,68 Eur PM delspinigius. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis Inspekcija skyrė bendrovei 30 proc. dydžio 22 816 Eur PM baudą.

Dėl Inspekcijos 2018-12-19 sprendimo Nr. (36.9)-FR0682-402 bendrovė pateikė skundą VMI, kuri 2019-03-12 sprendimu Nr. 69-27 patvirtino Inspekcijos 2018-12-19 sprendimą Nr. (36.9)-FR0682-402. Bendrovė, nesutikdama su minėtu VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Komisija 2019-06-14 sprendimu Nr. S-73 (7-45/2019) patvirtino VMI 2019-03-12 sprendimą Nr. 69-27.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimais. Teigia, kad mokesčių administratorius nesivadovavo PMĮ nuostatų aiškinimo bei taikymo praktika, todėl nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės tarpininkams išmokėtos išlaidos negali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Mokesčių administratorius ir Komisija formaliai ir vienpusiškai įvertino bendrovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius realų paslaugų suteikimą, nepagrįstai suabsoliutino užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos reikšmę, neatsižvelgė į tai, kad ir užsienio mokesčių administratorių pateikta informacija patvirtina paslaugų teikimo faktą, vadovavosi ne mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos visuma, bet tik ta medžiaga, kuri kelia abejones dėl paslaugų teikimo realumo.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu leidžiamiems atskaitymams nepriskirti 860 153,4 Eur suteiktų paslaugų vertės, bendrovės apskaitytos kaip Luxury Group ir Nordrengo teiktos tarpininkavimo (marketingo) paslaugos.

Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar Inspekcija pagrįstai nepripažino bendrovės teisės leidžiamiems atskaitymams priskirti 860 153,4 Eur realiai nesuteiktų paslaugų vertės, bendrovės apskaitytos kaip Luxury Group ir Nordrengo teiktos tarpininkavimo (marketingo) paslaugos.

Pagal PMĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomi leidžiami atskaitymai. Remiantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalimi, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Pelno mokesčių įstatymo 2 straipsnio 31 dalis sąnaudas apibrėžia kaip visas išlaidas, patirtas uždirbant pajamas. Remiantis PMĮ 11 straipsnio 4 dalimi, išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ne bet kokios mokesčio mokėtojo išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. Leidžiama atskaityti tik faktiškai patirtas, įprastines tokiai veiklai, būtinas pajamoms uždirbti išlaidas, grindžiamas tik juridinę galią turinčiais dokumentais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad tai, ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Šiuo atžvilgiu svarbu turėti omenyje, jog vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu <...> sąnaudos faktiškai nėra patirtos (LVAT plenarinės sesijos 2004 -10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004 ir kt.).

Aiškindamas PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, LVAT yra nurodęs, kad leidžiamais atskaitymais, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (atskirus atvejus), pripažįstamos tik tokios vieneto sąnaudos, kurios atitinka šias turinčias egzistuoti kartu (kumuliatyvias) sąlygas: (1) vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; (2) sąnaudos patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę savo veiklą; (3) komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, vienetas siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; (4) sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant vienetas jas patiria; (5) sąnaudos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1409-602/2015).

LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sąnaudos turi būti realiai patirtos. LVAT jurisprudencijoje buvo išaiškinta, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais (minėta LVAT plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004; LVAT 2011-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-269/2011; 2010-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1091/2010; 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-236/2014). Be to, siekiant pagrįsti PM mažinančių sąnaudų susidarymo faktą, būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįsti išlaidų, patirtų uždirbant pajamas, realumą (LVAT 2011-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2268/2011; 2015-07-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-971-442/2015).

Pareiškėja teigia, kad bendrovė pateikė mokesčių administratoriui visus turimus įrodymus, teikė išsamius paaiškinimus dėl tarpininkavimo paslaugų pobūdžio ir turinio, dėl rinkos, kurioje veikia bendrovė, ypatumų, parengė veiklos rezultatų analizes ir apibendrinimus, tačiau mokesčių administratorius formaliai vertino bendrovės pateiktus įrodymus, nepagrįstai suabsoliutino užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos reikšmę, neatsižvelgė į tai, kad ir užsienio mokesčių administratorių pateikta informacija patvirtina paslaugų teikimo faktą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad bendrovė 2014 - 2016 m. iš Estijoje registruotos įmonės Luxury Group (įsigijo marketingo paslaugų už 50 5074 Eur, taip pat, kad 2013 - 2014 m. iš Estijoje registruotos įmonės Nordrengo (ne PVM mokėtoja), įsigijo tarpininkavimo (marketingo) paslaugų už 355 079,40 Eur ir šias sąnaudas, apskaičiuodama atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, priskyrė leidžiamiems atskaitymams.

Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla yra mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės sandorių su Luxury Group vykdymo sąlygos ir atsiskaitymo tvarka numatytos 2014-07-01 sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos Luxury Group pareiškėjai teikiamos paslaugos (padėti bendrovei išlaikyti sklandžią verslo veiklą su Rusijos ir Europos Sąjungos pirkėjais, parduodant jiems mėsos produktus; paslaugos teikiamos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, siekiant apsaugoti bendrovę nuo finansinių nuostolių). Sutartį pasirašė Estijos įmonės valdybos narė V. Z. ir UAB „Agaras“ generalinis direktorius P. V.. Sutartyje nurodyta, kad atlygis apskaičiuojamas remiantis faktiškai iš Lietuvos Respublikos išvežtu mėsos kiekiu pagal priedą.

Pareiškėja Inspekcijai nurodė, kad priedas yra paslaugų priėmimo aktas, pridėtas prie kas mėnesį išrašomos sąskaitos. Atsiskaitoma per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo.

Mokestinio tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad Estijos įmonė Luxury Group 2015-02-12 išregistruota iš PVM mokėtojų. Bendrovės pirkimų registruose užfiksuotos 24 sąskaitos faktūros, išrašytos Estijos įmonės Luxury Group už 505 074 Eur. Inspekcija, peržiūrėjusi pirminius dokumentus, nustatė, kad 11 sąskaitų faktūrų išrašyta nurodant Estijos įmonės PVM kodą, o 13 sąskaitų faktūrų - Latvijos įmonės PVM kodą.

Iš byloje pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos 2015-06-30, duomenų matyti, kad joje nurodytas latviškas PVM kodas, nors, Inspekcija inspekcijos duomenimis PVM mokėtoja Latvijoje Luxury Group buvo įregistruota tik 2015-07-10. Taigi ši sąskaita faktūra nepatvirtina pareiškėjos patirtas išlaidas.

Bylos medžiagoje taip pat yra pateikti mokesčių administratoriaus duomenys, kurie patvirtina, kad sąskaitose faktūrose ar paslaugų priėmimo aktuose visada dedamas Luxury Group spaudas su estišku PVM kodu, nors sąskaitoje nurodomas latviškas PVM kodas.

Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų ir paslaugų priėmimo aktų turinio matyti, kad paslaugų priėmimo aktus pasirašinėjo ne vienas ir tas pats asmuo. Aktuose, kurie pasirašyti V. Z., nurodyta ir jos pavardė, kituose - tik prašai, kurie vizualiai skiriasi nuo V. Z. parašo ir pagal kuriuos negalima nustatyti asmens tapatybės. Taigi, paslaugų priėmimo aktus pasirašinėjo ne vienas ir tas pats asmuo. Paslaugų priėmimo aktus pasirašė Estijos įmonės atstovė V. Z., nors parašai daugeliu atvejų skirtingi. Sąskaitose faktūrose tiekėjo parašų nėra. Paslaugų pirkėjo UAB „Agaras“ vardu pasirašinėjo komercijos direktorė D. B..

Bendrovė paaiškindama šią situaciją nurodė, kad sąskaitos buvo išrašomos tiesiai iš elektroninės sistemos ir jas gaudavo elektroniniu paštu; informacijos, kas konkrečiai išrašydavo jai sąskaitas, nepateikė. Bendrovės (paslaugų pirkėjo) vardu pasirašė - komercijos direktorė D. B..

Bendrovės komercijos direktorė pirminiame paaiškinime nurodė: „Luxury Group pastoviai užtikrino kontaktų palaikymą su akte nurodytais pirkėjais, kadangi mūsų įmonė neturi tiek darbo jėgos išteklių ir negali pilnai sukontroliuoti įmonėje dirbantis eksporto vadybininkas produkcijos pristatymo fakto, tinkamo iškrovimo, todėl buvo samdoma paslauga iš išorės tokiems tiekimams prižiūrėti. Luxury group vykdo produkcijos tranzito priežiūrą, atsiskaitymų priežiūrą. Aktai buvo surašomi pagal faktą pagal Luxury group atstovo atliktą darbą su konkrečiu pirkėju“.

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes paprastai įmonės darbuotojai geriau žino įmonės veiklos bei sandorių politiką prekių judėjimo kokybę ir kitus jų ypatumus nei išorinis vartotojas. Be to, kaip nustatė Inspekcija bendrovė eksporto vadybininkui už 2015-2016 m. išmokėjo apie 20 000 Eur darbo užmokesčio, kai tuo tarpu Estijos įmonei Luxury group per tą patį laikotarpį išmokėti 326 238 Eur. Teismo vertinimu bendrovė už tokią sumą galėjo pasisamdyti papildomus eksporto vadybininkus.

Mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti paslaugų dėl kurių bendrovė sumažino apmokestinamąjį pelną realumu, surinko priešpriešinę informaciją iš Latvijos ir Estijos. Latvijos mokesčių administratorius pateikė informaciją kad Latvijoje PVM mokėtoja registruota įmonė Luxury Group nedeklaravo jokių sandorių su UAB „Agaras“. Tačiau bendrovė pateikė 13 sąskaitų faktūrų, kuriomis įformintos paslaugos už 209 668 Eur. Prie sąskaitų faktūrų pridėtus paslaugų priėmimo aktus pasirašė įmonės atstovė V. Z.. Latvijos mokesčių administratorius nepatvirtino informacijos, kad V. Z. būtų atstovavusi Luxury Group, nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė ŠIA „VAT Agents“ darbuotojai - V. L. ir A. V. - buvo įgalioti pateikti dokumentus mokesčių administratoriui. Taip pat informavo, kad jokių kontaktų su Luxury Group vadybininku H. S. neturėjo. Atsakymus į visus klausimus pateikė ŠIA „VAT Agents” buhalteriai, iš anksto susisiekę su Luxury Group vadybininku (asmenybė nenurodyta). ŠIA „VAT Agents“ deklaruota veikla Latvijoje - automobilių ir lengvųjų autotransporto priemonių pardavimas. Luxury Group mokesčių administratoriui deklaravo einamąją banko sąskaitą Estijos banke. Įmonė 2017-02-21 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų kaip neteikianti deklaracijų. Paskutinė PVM deklaracija (tuščia) buvo pateikta už 2016 m. spalio mėn. Luxury Group nevykdė mokėjimų į biudžetą ir jos likvidavimo metu buvo susikaupusi PVM skola. Registruotų darbuotojų įmonė neturėjo. Latvijos mokesčių administratoriaus teigimu, Luxury Group Latvijoje nevykdė ekonominės veiklos, buvo tik užregistruotas PVM mokėtojo kodas, sandėliavimo patalpų deklaravusi nebuvo.

Estijos mokesčių administratorius, atsakydamas į paklausimą, nurodė, kad Estijos įmonė Luxury Group yra nerandama, jos atstovai nepasiekiami, dokumentai iš įmonės negauti. Luxury Group buvo registruota Estijos komercijos registre, kurios pagrindinė veikla - Finansinių paslaugų veiklą išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą. Vadovu ir akcininku nurodytas H. S., steigėju - A. N., mokesčių konsultantu/buhalteriu - A. F.. V. Z. nuo 2014-08-13 iki 2014-11-26 buvo valdybos nare, tačiau nebuvo įdarbinta. Registruotų darbuotojų Estijos įmonė neturėjo; Luxury Group sandorių su UAB „Agaras“ Estijos mokesčių administratorius nepatvirtino, sandorių dokumentų negavo.

Teismo vertinimu, Latvijos ir Estijos mokesčių administratorių pateikta informacija apie Luxury Group sandorius su UAB ,Agaras“ patvirtina, kad Luxury Group paslaugų UAB „Agaras“ neteikė, nes faktiškai neturėjo tam žmogiškųjų išteklių.

Bylos medžiagoje taip pat yra pateikti mokesčių administratoriaus duomenys (atsakymai į klausimus) iš kurių darytina išvada, kad nors pareiškėjos teigimu ji, sudarydama sandorius, kontaktavo su N. S. telefonu ir el. paštu, tačiau pagal užsienio administratorių pateiktą informaciją, N. S. neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti Luxury Group, nebuvo joje įdarbintas, nebuvo jos valdybos narys ar akcininkas. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad bendrovė domėjosi ir prašė dokumento, įrodančio, kokiu pagrindu N. S. atstovauja ir veikia Luxury Group vardu. Bendrovės atstovai nurodė, kad H. S. atstovai nepažįstą su juo neturi jokių ryšių, apie jį žino tik iš įmonių registro duomenų, apie V. Z. žino tik, kad ji buvo valdybos narė sutarties sudarymo metu.

Bendrovės pateiktos 4 susirašinėjimų el. paštu išklotinės, kuriomis bendrovė bandė pagrįsti Luxury Group teikiamas paslaugas, nepatvirtina susirašinėjimų su N. S. ar Luxury Group. Kaip matyti, susirašinėjimas vyko su Ukrainos bendrove ir UAB ,,Agaras“ darbuotojais.

Bylos medžiagoje taip pat yra pateikti mokesčių administratoriaus duomenys, kurie patvirtina, kad iš Danijos įmonės Skare Beef Productions ApS 2014-10-22 11:35 el. paštu gautą pretenziją bendrovės darbuotoja (14:18) nurodo persiuntusi Luxury Group elektroniniu adresu, o 2014-10-23 16:40 nurodomas gautas atsakymas iš Nerijaus, kuriame nurodoma, jog bus sukontaktuota dėl nuvykimo laiko. Pagal Danijos įmonės pateiktą informaciją nei N. S., nei kiti asmenys nebuvo atvykę į užsakovo patalpas.

Darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti el. laiškai nepagrindžia Luxury Group suteiktų paslaugų, taip pat paneigia bendrovės poziciją dėl N. S. vaidmens tarpininkaujant ir sprendžiant iškilusias problemas su užsienio užsakovu.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Švedijos mokesčių administratoriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad įmonėje, siekdamas išsiaiškinti pažeistos mėsos mąstą, kelias valandas lankėsi asmuo, vardu Nerijus, sutiktina su Komisijos vertinimu, kad tai tik fragmentinio pobūdžio informacija, neidentifikuojanti tikslios asmens tapatybės. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Švedijos įmonė taip pat nurodė, kad ji nežino nei apie įmonę Luxury Group, nei apie kokį nors šios įmonės atstovą. Nurodyta kelių valandų apsilankymo trukmė ir jo tikslas: sužinoti problemos dėl pažeistos mėsos mąstą, o ne, kaip teigia bendrovė, ją pašalinti ir išspręsti, negali būti pripažinta patvirtinančia Luxury Group bendrovei teiktų paslaugų realumą.

Patikrinimo metu Inspekcija sandorių realumo tarp bendrovės ir Luxury Group išsiaiškinimo surinko priešpriešinę informaciją iš įmonių, dėl kurių daugiausiai buvo įforminta paslaugų. Priešpriešinės informacijos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš bendrovės pirkėjų, kuriems neva Luxury Group, tarpininkavo vykdant produkcijos pristatymo, iškrovimo, kokybės, pretenzijų ir pan. kontrolę, nepatvirtino šių paslaugų vykdymo fakto. Nei viena įmonė nėra girdėjusi ir turėjusi reikalų su Luxury Group ir nežino Luxury Group atstovų.

Teismas daro išvadą, kad Inspekcijos surinkta informacija (bendrovės pateikti sandorių dokumentai, atsakymai į klausimus, susirašinėjimo medžiaga bei informacija iš užsienio šalių mokesčių administratorių) ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad bendrovė neturi dokumentinių įrodymų apie iš Luxury Group realiai, faktiškai pirktas paslaugas, skirtas bendrovės pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Bendrovė nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną 2014 - 2016 m. mokestiniais laikotarpiais, kadangi 505 704 Eur priskyrė leidžiamiems atskaitymams faktiškai nesuteiktų paslaugų vertę, pagal bendrovei išrašytas Luxury Group sąskaitas, kuriose, atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

Inspekcija patikrinimo metu taip pat nustatė, kad bendrovė 2013 - 2014 m. iš Estijoje registruotos įmonės Nordrengo (ne PVM mokėtoja), įsigijo tarpininkavimo (marketingo) paslaugų už 355 079,40 Eur, ir šias sąnaudas, apskaičiuodama atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Taip pat nustatė, kad iki sandorių su Luxury Group analogiškos paslaugos ir analogiška kaina buvo perkamos iš N. S. priklausančios Estijoje registruotos įmonės Nordrengo. Bendrovės santykiai su Nordrengo įforminti 2013-02-28 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi numatyta teikti finansines paslaugas, konsultuoti ir tarpininkauti. Kaip nurodyta sutartyje, Nordrengo teikia bendrovei konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas su Rusijos pirkėjais. Sutartį pasirašė Estijos įmonės atstovas - generalinis direktorius N. S. ir bendrovės generalinis direktorius P. V.. Atlygis mokamas už faktiškai atliktą darbo kiekį. Atsiskaitoma pagal išrašytas sąskaitas per 30 dienų nuo sąskaitų išrašymo.

Inspekcija kreipėsi į Estijos mokesčių administratorių dėl informacijos apie Nordrengo pateikimą. Estijos mokesčių administratorius atsakyme nurodė, kad Nordrengo registruota veikla yra atliekų ir laužo didmeninė prekyba, įskaitant stiklą; fotografijos veikla; automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (kurių svoris ne didesnis, kaip 3,5 tonos); nespecializuota didmeninė prekyba. Pagrindinė veikla yra automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Kaip matyti, pateiktoje informacijoje nėra nurodyta, kad Nordrengo vykdė tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas, kurios nurodytos bendrovės pirkimo sąskaitose. Estijos mokesčių administratorius taip pat nurodė, kad Nordrengo Estijoje neturi nuolatinės buveinės, neturi materialinių ir žmogiškųjų išteklių veiklos vykdymui. 2015 metais įmonė veiklos nevykdė, 2016 m. nepateikė metinės apyskaitos, dėl ko buvo išregistruota iš įmonių registro, Nordrengo nedeklaravo darbuotojų įdarbinimo. Nordrengo akcininkas N. S. nuo 2011-10-06, buhalteris V. Z.. N. S. mokesčių administratoriaus turimais duomenimis nuo 2014-04-01 gyvena Ispanijos karalystėje.

Siekdama nustatyti Nordrengo paslaugų suteikimo bendrovei realumą, Inspekcija surinko priešpriešinę informaciją iš produkcijos pirkėjų: Danijos įmonės „Skare Beef Productions Aps“ ir Rusijos įmonės „Marr Russia“ (priešpriešinės informacijos gavimui pasirinktos minėtos įmonės, kadangi jų atžvilgiu tarpininkavimo paslaugas teikė abi įmonės: ir Nordrengo, ir Luxury Group).

Rusijos įmonė „Marr Russia“ informavo, kad nežino Estijos įmonės Nordrengo ir niekas iš minėtos įmonės nesilankė „Marr Russia“. Danijos įmonė informavo, kad ji nieko nežino apie Nordrengo ir kad minėta Estijos įmonė nedalyvavo sandoriuose tarp Danijos įmonės „Skare Beef Production ApS“ ir bendrovės.

Surinkta užsienio šalių priešpriešinė informacija įrodo, kad paslaugos, nurodytos Nordrengo išrašytose sąskaitose bendrovei realiai nebuvo suteiktos.

Inspekcija, siekdama išsiaiškinti sandorių su Nordrengo tikrąsias aplinkybes bendrovei pateikė klausimus. Iš paaiškinimų turinio spręstina, kad bendrovės pateikti atsakymai prieštarauja Inspekcijos surinktai informacijai. Bendrovė nurodė, kad bendraudavo ne tik su N. S., bet ir kitais asmenimis, tačiau duomenų, su kokiais dar asmenimis iš Nordrengo buvo bendraujama, nepateikė. Kaip minėta, Estijos mokesčių administratorius informavo, kad Nordrengo įdarbintų asmenų neturėjo, taigi bendrovė su kitais asmenimis iš Nordrengo negalėjo bendrauti.

Bendrovė atsakyme taip pat nurodė, kad Nordrengo pateiktą informaciją turėjo galimybę patikrinti, gaudama duomenis tiesiogiai iš klientų. Klientų paieška negali būti vykdoma nuotoliniu būdu, tam būtina bendrauti su potencialiu pirkėju tiesiogiai, turėti platų kontaktų tinklą, taip pat tiksliai žinoti, kaip ir su kuo bendrauti. Kadangi atitinkamų žinių, kontaktų ir patirties bendrovė neturėjo, samdė tarpininką, kuris išmanė kitų šalių vidaus rinkos ypatumus, padėjo užmegzti verslo santykius ir juos plėtoti. Tačiau šis bendrovės paaiškinimas prieštarauja gautai informacijai iš užsienio mokesčių administratorių, kurie neigia, bet kokį Nordrengo tarpininkavimą su bendrovės pirkėjais.

Bendrovė taip pat paaiškino, kad Nordrengo teikė tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas surandant naujus klientus, palaikant santykius su jais, išlaikant stabilias eksporto apimtis, taip pat, dėl maisto prekių importo iš ES embargo užsidarius Rusijos šviežios mėsos rinkai, perorientuojant eksportą į naujas rinkas. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2013-02-28 iki 2014-07-01, kai pirko paslaugas iš Nordrengo, deklaravo tik tris prekių tiekėjus dėl kurių buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos: Mitservis, Skare Beef Produktions, Marr Russia LTD, tačiau „perorientavimo“ į naujas rinkas bendrovės pateikti dokumentai nerodo.

Bendrovės teiginys, kad paslaugų teikimo aktai buvo surašomi atsižvelgiant tik į bendrovės suteiktą informaciją apie pardavimų kiekius, o ne atsižvelgiant, kiek atlikta paslaugų, rodo, kad sąskaitos buvo surašomos formaliai, o jų turinys neatitiko faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, be bendrovės suteiktos informacijos paslaugų tiekėjas nežino, už kokią sumą suteikė paslaugų, kiek suteikė paslaugų faktiškai, tiekėjas negali savarankiškai išrašyti sąskaitos už suteiktas paslaugas, pats negali kontroliuoti atliktų paslaugų apimčių. Visa tai rodo, kad Nordrengo sąskaitose, išrašytose bendrovei, nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Mokėjimas ne už faktiškai konkrečių veiksmų atlikimą, o už jų rezultatus, t. y. už pardavimų apimtis, tvirtina, kad sąskaitose nurodytos paslaugos realiai nebuvo suteiktos, lėšos buvo mokamos ne už tiekėjo faktiškai atliktus veiksmus ar operacijas. Bendrovė nepateikė duomenų, įrodančių kiek pardavimo apimtys padidėjo įsigijus tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas iš Nordrengo.

Teismas daro išvadą, kad Inspekcijos surinkta informacija (bendrovės pateikti sandorių dokumentai, atsakymai į klausimus, informacija iš užsienio šalių mokesčių administratorių ir bendrovių) ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad bendrovė iš Nordrengo faktiškai nepirko paslaugų, skirtų bendrovės pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Ūkinės operacijos, įformintos Nordrengo sąskaitomis bendrovei realiai neįvyko. Konstatuotina, kad bendrovė nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną 2013-2014 m. mokestiniais laikotarpiais, kadangi 355 079,40 Eur priskyrė leidžiamiems atskaitymams faktiškai nesuteiktų paslaugų vertę, pagal bendrovei išrašytas Nordrengo sąskaitas, kuriose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

Dėl bendrovės argumentų, kad FNTT nenustatė pažeidimų, pažymėtina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo ūkinių operacijų nebuvimo („fiktyvumo“) aplinkybių pripažinti neįrodytomis (LVAT 2017-04-20 nutartis adm. byloje Nr. A-230-438/2017; 2019-05-08 nutartis adm. byloje Nr. A-467-968/2019). Todėl, sutiktina su Komisijos vertinimu, jog atsižvelgti į šiuos bendrovės skundo motyvus nėra pagrindo.

Teismas pritaria Komisijos sprendimo motyvams, kurie tinkamai pagrįsti, be kita ko, ir LVAT aktualiais išaiškinimais dėl išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais. Neabejotinai aktualus ir taikytinas nagrinėjant šį ginčą yra LVAT išaiškinimas, apie tai ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį ūkinės operacijos turinį. Tikrasis ūkinės operacijos turinys - tai visuma aplinkybių, kurios konkretaus mokesčių įstatymo yra pripažįstamos kaip būtina mokesčių mokėtojo teisių realizavimo sąlyga. Pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. PMĮ 17 straipsnio 1 dalies pagrindu konstatuotina, kad mokesčių mokėtojo teisės tam tikras išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams realizavimo sąlyga - faktiškai patirtų sąnaudų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, buvimas (LVAT 2004-10-27 nutartis adm. byloje Nr. A-1-355/2004). Atitinkamai sutiktina ir su Komisijos pozicija, jog įvertinus bendrovės pateiktų dokumentų turinį, palyginus bendrovės deklaruojamas aplinkybes su užsienio įmonių pateikta informacija, konstatuotina, kad pateikti dokumentai, kaip ir kita bendrovės įrodomoji medžiaga: elektroniniai laiškai ar teikti paaiškinimai, neįrodo, kad įmonės Luxury Group ir Nordrengo realiai teikė jų vardu išrašytuose dokumentuose nurodytas paslaugas bendrovei, tai yra sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra realiai neįvykusios.

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar pareiškėjos išlaidos, sumokant lėšas įmonėms Luxury Group ir Nordrengo, atitinka PMĮ nustatytų sąlygų visumą ir gali būti atskaitomos iš pajamų, pažymėtina esminė aplinkybė, kad pareiškėja paslaugų iš įmonių Luxury Group ir Nordrengo realiai neįsigijo. Kartu tai reiškia, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, todėl pareiškėjos turimi išlaidas patvirtinantys dokumentai neturi juridinės galios ir jais remtis, pripažįstant juose nurodytas išlaidas leidžiamais atskaitymais, negalima. Pareiškėjo patirtos išlaidos nėra nurodytos jokiuose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, tikrieji sandoriai (ūkinės operacijos), pagal kuriuos sumokėtos piniginės lėšos, nėra aiškūs, kartu tai suponuoja negalimumą pripažinti, kad pareiškėjo išlaidos buvo įprastinės tokiai veiklai ir būtinos pajamoms uždirbti. Taigi, pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, kad ji faktiškai patyrė išlaidas, nėra pakankama tam, kad šias išlaidas būtų galima priskirti leidžiamiems atskaitymams. Pareiškėja, siekdama iš pajamų atskaityti patirtas išlaidas, turi įrodyti visas įstatyme numatytas būtinas sąlygas (ši mokesčių mokėtojo pareiga patvirtinta administracinių teismų praktikoje, pvz., LVAT 2017-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-400-602/2017 ir kt.), tačiau to nagrinėjamu atveju neatliko. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai leidžiamiems atskaitymams nepriskyrė piniginių lėšų, sumokėtų įmonėms Nordrengo ir Luxury Group.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo pareiškėjai sumokėti PM ir su juo susijusias sumas. VMI ir Komisija, kilus mokestiniam ginčui, tinkamai aiškino ir taikė PMĮ nuostatas ir pagrįstai patvirtino mokesčių administratoriaus nurodymus. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Komisijos sprendimas nenuoseklus, jame netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, netinkamai taikant PMĮ nuostatas. Teismo vertinimu, Komisijos sprendime, įvertinus įstatymo nuostatas dėl pajamų ir leidžiamų atskaitymų bei suformuotą administracinių teismų praktiką, išsamiai išanalizuota ginče susidariusi faktinė situacija ir motyvuotai išnagrinėtas mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tiek pajamų pripažinimo, tiek leistinų atskaitymų klausimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti Inspekcijos, VMI ir Komisijos sprendimų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Agaras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič