- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2-94-985/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02669-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- R. E.
- Atsakovas
- R. E.
- Advokatai
- Virginijus Ražukas, Tadas Račius
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovui ir trečiajam asmeniui R. E., jo atstovui advokatui Tadui Račiui, atsakovei R. E., jos atstovui advokatui Tadui Račiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi sujungtas civilines bylas pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo ir ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovei R. E., trečiasis asmuo R. E., dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl 4203,18 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. E.. 2015-11-04 nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl ieškinio dalies, tai yra dėl 2102,64 Eur skolos ir šioje dalyje bylą nutraukė, grąžino ieškovui 47,31 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu dėl 4207,39 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. E..
Teismas 2015-11-20 nutartimi sujungė civilines bylas pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui R. E. ir patikslintą ieškinį atsakovei R. E., trečiasis asmuo R. E., į vieną civilinę bylą ir paliko bendrą bylos Nr. 2-94-985/2016 (buvęs Nr. 2-4086-985/2015). Ieškovas teismo posėdyje ieškinio dalį dėl kurios nebuvo pasirašyta taikos sutartis, o būtent dėl 2100,54 Eur skolos priteisimo iš atsakovo R. E. palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis atsakovui atliko cukrinių runkelių kasimo darbus, darbų kiekiai ir kaina yra nurodyti – 2014-12-04 PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107. Jis jam priklausančia technika atsakovui nukasė 20,30 ha cukrinių runkelių plotą ir darbų atliko už 4203,18 Eur. Dėl darbų kainos buvo sutarę - 570 Lt į krūvas, o į priekabą dar plius 50 Lt. Su atsakovu pažįstami 3 metus. Rašytinės sutarties sudarę nebuvo, su atsakovu buvo susitarę žodžiu, sutarė dėl darbų kainos ir kiekių, kadangi jau 3 metus atlieka runkelių kasimo darbus, jis atsakovu pasitikėjo. Kai baigė darbus, paskambino atsakovui, atsakovas jam pasakė kokį nukastą plotą įrašyti į sąskaitą. Susitarė, kad atsakovas sąskaitą apmokės vasario mėnesį. Kai paskambino vasario mėnesį, atsakovas sakė, kad fabrikas nemoka pinigų, todėl jis ir negali apmokėti sąskaitos, o kai fabrikas pradėjo pinigus mokėti, vis tiek nesumokėjo sąskaitoje nurodytos sumos. Jis yra ūkininkas 23 metus, su šiuo kombainu kasa runkelius 2 metus, iš viso kasa 7 metus. 2 metus atsakovo sesei kasė šiuo kombainu ir vienus metus senu kombainu, pretenzijų dėl žalos nebuvo. Pripažįsta, kad kombainas daro minimalius nuostolius ir atsakovui apie tai pirmus kasimo metus buvo išaiškinta. Pradėjo runkelius kasti 2014-09-19, atsakovas pirmame lauke buvo su juo kombaine, žiūrėjo kaip kasa runkelius, pretenzijų nereiškė. Kai nukasė pirmą lauką, atsakovas jam sakė, kad yra lauke dvejose vagose palikti runkeliai, tačiau jis apžiūrėjęs lauką runkelių vagose nerado, tik buvo likę runkelių graužtų, kas yra minimalūs nuostoliai. Su atsakovu dėl mažesnės kainos nesitarė, žalos dydžio atsakovas nenurodė. Nurodė, kad jis yra patyręs ūkininkas, todėl matė, kad atsakovo runkeliai pasodinti netinkamai. Atsakovo runkeliai buvo pasodinti netinkamai. Sąskaitos atsakovas perrašyti neprašė, kai išrašė sąskaitą atsakovas pretenzijų nereiškė. Darbus baigė 2014-11-22, sąskaitą išrašė 2014-12-04, atsakovas atsiuntė savo duomenis, sąskaitą pasirašė, tai yra priėmė atliktus darbus.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį pareikštą R. E. palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl runkelių kasimo darbų tarėsi su atsakovu R. E., su atsakove R. E. nesitarė ir jos nematė, tik sąskaitą išrašė jos vardu. Pas R. E. neklausė ar jis turi įgaliojimą veikti sesers vardu, nes R. E. jis kasė runkelius 2012 ir 2013 metais, už darbus R. E. atsikaitė, 2012 m. sąskaitos jis nerašė. Jis prašė R. E., kad perduotų R. E. sąskaitą. Nukastų runkelių plotai priklauso abiems atsakovams. Sąskaitos atsakovei neperdavė, nes nežinojo jos kontaktų ir šią sąskaitą prašė apmokėti R. E. 2015 m. vasario mėnesį. Dėl kainų tarėsi su E., sąskaitą išrašė atsižvelgęs į R. E. telefonu sudiktuotus duomenis. Pripažįsta faktą, kad 2014-12-04 PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 106 už atsakovę pasirašė jos brolis R. E., tačiau tai nereiškia, kad atsakovei dėl to nekyla jokios teisinės pasekmės. Jį ir atsakovę analogiški santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas, saistė ne tik 2014 metais, tačiau ir ankstesniais metais. 2013 m. jis taip pat atliko atsakovės laukuose analogiškus darbus, kuriuos, veikdamas atsakovės vardu, jam atlikti pavedė bei sąskaitas faktūras pasirašė atsakovės brolis R. E.. Dėl 2013 m. atliktų darbų apmokėjimo ginčo tarp šalių nebuvo kilę, todėl jis ir 2014 metais veikdamas analogiškomis aplinkybėmis turėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė savo brolį R. E. yra paskyrusi savo atstovu remiantis CK 2.133 str. 2 d. Atsakovės atstovas pasirašydamas 2014-12-04 PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 106 patvirtino, kad sutinka su šiame dokumente nurodytais darbų kiekiais ir darbų kaina.
Atsakovas R. E. su ieškinio dalimi dėl 2100,54 Eur skolos, dėl kurios nebuvo pasirašyta taikos sutartis, nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis pasirašė PVM sąskaitoje faktūroje, tačiau tik tai, kad sąskaitą gavo. Jis gautoje PVM sąskaitoje faktūroje pastebėjo klaidas ir apie jas informavo ieškovą, prašydamas perrašyti PVM sąskaitą faktūrą pagal faktiškai atliktų darbų kiekį ir sutartą kainą. Ieškovas įsipareigojo teisingai išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, tačiau ieškovas jo prašė pasirašyti, jog gavo jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Jis siekdamas išlaikyti gerus santykius su ieškovu, pasirašė. Minėtos sąskaitos neįtraukė į savo veiklos buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad sąskaitoje išrašyta darbų kaina ir kiekiai būtų buvę teisingi, jeigu ieškovas būtų nepadaręs žalos. Pripažįsta, kad dėl tokių kiekių tarėsi, o kainą susitarė, kad kas už tokią kainą, kokią kasė sesei R. E. 2013 metais, tačiau pirmame lauke ieškovas padarė žalą, sakė, kad jis blogai pasodino runkelius, todėl kasant gadinami runkeliai. Jis pasikvietė kitą kombainą, kuris nukasė 2 ha ir nepadarė žalos. Kai ieškovas padarė žalą, sakė sumažins kainą, skaičiuos po 400 Lt plius PVM, sąskaitą sakė pataisys, bet nepataisė. Pripažįsta, kad dėl padarytos žalos nekvietė komisijos, nors žinojo tokią tvarką. Nurodo, kad ieškovas jam padarė žalą – po 15 tonų iš hektaro, tačiau šiuos skaičius jis pats paskaičiavo, kadangi kiti ūkininkai iš hektaro prikasė po 55 t, o jis 40 t. Taikos sutartyje nurodyta kaina ir kiekiai atitinka faktiškai susiklosčiusią situacija, nes ieškovas nukasė 15 ha, o 2 ha buvo nukasti kito asmens su kitu kombainu. Ieškovas sesei runkelius kasė 2012-2013 metais, darbai buvo kokybiški, todėl už atliktus darbus buvo atsikaityta. Jis runkelius augino pirmus metus.
Šalies argumentai
Atsakovė R. E. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jos su ieškovu 2014 metais nesiejo sutartiniai santykiai dėl cukrinių runkelių kasimo. Ieškovas jai kasė runkelius 2012 ir 2013 metais, tačiau 2014 m, nekasė. Runkelius kasė patys, pagal panaudos sutartį naudojosi kombainu, kasė jos draugas R. Z.. Jos brolis R. E. nėra ir nebuvo įgaliotas veikti, kaip jos vardu nei 2013 metais, nei 2014 metais. Ji visiškai ignoravo ieškovo sąskaitą faktūrą ir jos neįtraukė į savo veiklos buhalterinę apskaitą. Pripažįsta, kad R. E. jai minėjo, kad ieškovas išrašė sąskaitą, tačiau ji jos nepriėmė.
Tretysis asmuo R. E. nurodė, kad jis atsakovės vardu pasirašė ant ieškovo pateiktos 2014-12-04 PVM sąskaitos faktūros, patvirtindamas, kad sąskaitą gavo. Jis klausė ieškovo kodėl atsakovės vardu išrašytą sąskaitą teikia ne atsakovei, o jam, ieškovas sakė, kad nenorėjo gaišti laiko atskirai derindamas susitikimo laiko su atsakove. Jis nėra ir niekada nebuvo įgaliotas veikti, kaip atsakovės atstovas. Atsakovę informavo telefonu apie ieškovo pateiktą sąskaitą. Sąskaitos atsakovei neperdavė. Kuomet atsakovė pasakė, kad sąskaita nereikalinga, nes ieškovas jai nekasė runkelių – atsakovė sąskaitos nepripažino. Sąskaitą pasirašė atsakovės vardu ir paliko darbe, kur ir buvo ji atnešta. Ieškovas su juo tarėsi tik dėl 20 ha runkelių kasimo, o dėl sesers runkelių nukasimo darbų nesitarė.
Liudytojas V. U. parodė, kad matė, kaip ieškovas kasė runkelius, kadangi buvo atvažiavęs į tą vietą pas ieškovą. Atvažiavęs į lauką rado nukastus runkelius bei kombainą. Važiuodamas pas ieškovą, taip pat prasilenkė su traktoriumi. Kasami buvo 3 – 4 plotai. Važiavo pas ieškovą į kasamą sklypą, nes buvo susitarę pirkti bulves pas ūkininką. Kai atvažiavo pas ieškovą, ieškovas sklype buvo vienas.
Liudytojas J. M. parodė, kad pas ieškovą dirba 3 metai. Jis buvo atvykęs prie ieškovo kombaino tą dieną, kai kasė runkelius, dėl techninių dalykų. Jis suprato, kad atsakovui ieškovas kasė runkelius. Teigia, kad ieškovas nukasė maždaug 16 ha. Tuo metu kasimo sąlygos buvo ne itin geros, nes buvo šlapia, ir kad kiekvienas kombainas paliko kažkiek nenukasto ploto, tačiau kiek paliko, tiksliai negali pasakyti.
Liudytojas V. B. parodė, kad eidamas matė, kaip ieškovas kasa laukuose runkelius. Buvo priėjęs prie kombaino, nes vyko techniniai darbai. Runkeliai buvo kasami gražiai. Įvykio vietoje buvo apie 2 val. ir tvirtina, kad ieškovas lauke buvo vienas, tik po kurio laiko atvažiavo traktorius bei ieškovo žmona su sūnumi. Plotas kasamas buvo maždaug 10 ha.
Liudytojas Z. K. parodė, kad ieškovas kasė runkelius (duomenys neskelbtini) kaime. Jis atvažiavo į lauką, nes buvo sugedęs kombainas, todėl ieškovas pakvietė sutvarkyti. Matė lauke nukastus runkelius - kairėje pusėje buvo nukasta maždaug 7 ha, o dešinėje 8-9 ha. Plotų buvo apie 3, kuriuos kasė, iš viso ploto buvo 25-30 ha. 2-3 kartus buvo tame plote, dėl kombaino taisymo. Atsakovas 1 kartą buvo laukuose. Runkelius vežė atsakovo darbuotojas. Su atsakovo kalbėjo maždaug 10-15 minučių. Atsakovas lauke buvo apie 2 val. Tarp atsakovo ir ieškovo vyko pokalbis, tačiau bendravimas buvo normalus, be priekaištų.
Liudytojas L. Z. parodė, kad atsakovei kasė runkelius. Atsakovės runkelių 1 plotas buvo apie 7 ha, (duomenys neskelbtini), o 2 plotas buvo apie 5,5 ha, tikslios vietos negali nurodyti, bet tai tikrai nėra (duomenys neskelbtini) kaime. Nukasė S. kombainu, kuriame jis pats irgi buvo. Atsakovė augina runkelius apie 4 metus.
Liudytojas K. S. parodė, kad jų įmonėje yra tokia praktika, jog kai tampa nepatogu naudotis žemės plotais, jais keičiamasi su ūkininkais. 2013 metais jų įmonė buvo susikeitusi žemės plotu su atsakovu, buvo pasirašyta sutartis dėl 1,5 ha ploto, dviems metams. Įmonė perleido plotą (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Bendrovė, susikeisdama žemės plotą, sutaria, jog plotas būtų naudojamas žemės ūkio veiklai, tačiau ką konkrečiai sodinti, nėra nurodoma. 9,50 ha plotas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktas niekam, tačiau pati bendrovė turi plotų šiame kaime, tačiau bendro ploto įvardinti negali. Ką augino atsakovas perleistoje žemėje, nėra žinoma.
Nepilnametis liudytojas D. P. parodė, kad su tėčiu (ieškovu) dalyvavo runkelių kasimo procese (duomenys neskelbtini) kaimuose, kartu su tėčiu kasė runkelius. Tvirtina, jog iš viso matavo 6 plotus, GPS pagalba. Iš viso plotai sudarė 42,86 ha. Nurodė, kad pažįsta atsakovą R. E., kol jis su tėčiu kasdavo runkelius, atsakovas atvažiuodavo į laukus, žiūrėdavo, kaip kasami runkeliai. Nurodyti plotai buvo nukasti per 4 kartus, iš kurių jis dalyvavo kartu 3 kartus. Per tą laiką matė atsakovą atvažiavusį 4 kartus. Vieną kartą atsakovas sėdėjo šalia ieškovo kombaine ir ieškovas rodė, kaip nukasti laukai. Paskutinį kartą, po kasimo, atsakovas buvo atvykęs ir ieškovas nurodė žodžiu, kiek ploto nukasta ir kiek kuro sudeginta, o atsakovas su tuo sutiko. Laukuose taip pat matydavo atsakovo darbininką, kuris veždavo runkelius. Žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, yra 5,81 ha. Matavo šiais metais norint pasitikslinti plotą. Pradėjo kasti runkelius nuo 2013 metų, kai tėtis nusipirko kombainą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo R. E. tenkintinas visiškai.
Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys buvo susitarę dėl rangos teisinių santykių, tačiau rašytinės rangos sutarties šalys nebuvo pasirašę. Ieškovas teismui nurodė, kad jis įsipareigojo atsakovui atlikti runkelių kasimo darbus ir naudodamas jam priklausančią techniką atsakovui nukasė 20,30 h cukrinių runkelių plotą, darbus pradėjo 2014-09-19, baigė 2014-11-22, darbų kiekiai ir darbų atlikimo kaina nurodyta 2014-12-04 PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107, kurią ieškovas išrašė atsakovui, atsakovas minėtą sąskaitą pasirašė, darbų atlikimo kaina ir kiekiai buvo aptarti abiejų šalių, prieš išrašant sąskaitą ieškovas su atsakovu kalbėjo telefonu, atsakovas atsiuntė ieškovui savo rekvizitus, pasirašydamas sąskaitą atsakovas ieškovui pretenzijų nereiškė, kas patvirtina, kad atsakovas darbus priėmė. Atsakovas šioje byloje dalį skolos pripažino ir su ieškovu susitarė taikiai, teismas 2015-11-04 nutartimi patvirtino šalių susitarimą, tačiau dėl likusios skolos dalies nesutinka, nurodė, kad ieškovas kasdamas runkelius, jam padarė žalą, dėl ko sąskaitoje nurodyti darbų kiekiai ir kaina neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas jau pirmame lauke jam padarė žalos, nukasė 15 h runkelių, o likusius 2 h nukasė kitas kombainas, kai atsakovas ieškovui pasakė apie žalą, ieškovas kainą sumažino, tai yra abi šalys sutarė, kad atsakovas ieškovui mokės už vieną hektarą 400 Lt plius PVM, atsakovas nurodė, kad pasirašydamas sąskaitą patvirtino savo parašu tik sąskaitos gavimo faktą, bet ne darbų priėmimo faktą, o pastebėjęs, kad sąskaitoje neteisingai nurodyti darbų atlikimo kiekiai ir kaina, ieškovo prašė šią sąskaitą perrašyti, ieškovas žadėjo, bet neperrašė, todėl atsakovas šią sąskaitą ignoravo ir jos neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad susitarė dėl sąskaitoje nurodytų kiekių ir kainos, tačiau padarius ieškovui žalą, buvo susitarta dėl mažesnės kainos.
Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šioje normoje nustatyta, kad sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys jų ketinimus. Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Nereikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Kurios sąlygos yra esminės, o kurios - ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į šalių faktinius santykius ir sutarties dalyką – cukrinių runkelių kasimo darbus, kuriuos ieškovas atliko savo technika, darbus pradėjo 2014-09-19, baigė 2014-11-22, darbus atliko atsakovo valdomuose žemės plotuose, ieškovas atsakovui išrašė 2014-12-04 ir pateikė sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, kurią atsakovas pasirašė, konstatuotina, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodžiu sudaryta rangos sutartis (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai). Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2014-12-04 PVM sąskaitos faktūros Serija VAL Nr. 107 duomenimis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsikirtimuose nurodo, kad ieškovas jam neperdavė tokio kiekio darbų, kurie yra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje, darbų priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, ieškovas padarė žalą, dėl ko darbų kaina buvo sutarta mažesnė, o jo parašas sąskaitoje patvirtina tik sąskaitos gavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbų priėmimui-perdavimui neįvykus pagal CK nustatytas taisykles, galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo- priėmimo akto pasirašymu (CK 6.200 straipsnis, CPK 2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui neįrodė savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, kad ieškovas padarė žalą ir dėl to buvo sutarta mažesnė darbų atlikimo kaina, kad 2 ha plotą runkelių nukasė kitas kombainas, duomenų, kad atsakovas priimdamas atliktus darbus ieškovui būtų pareiškęs rašytinę pretenziją dėl padarytos žalos, be to atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis sėdėjo ieškovo kombaine kuomet buvo atliekami darbai ir pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Liudytojas Z. K. ir D. P. patvirtino matę atsakovą R. E., kuomet vyko runkelių kasimo darbai, tačiau negirdėję, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl darbų atlikimo. PVM sąskaitoje faktūroje yra atsakovo parašas, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad sąskaitoje nurodytų darbų kiekio nėra gavęs, priešingai į bylą pateiktas UAB „ARVI CUKRUS“ pranešimas patvirtina, kad atsakovas į fabriką 2014 m. pristatęs cukrinių runkelių, todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovo atliktus ir sąskaitoje nurodytus darbus priėmė, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 2100,54 Eur skola (CK 6.644 str., 6.645 str., 6.662 str. 2 d., 3 d., 6.4 str.) .
Kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais teismas nesiremia, nes liudytojai aplinkybių, kurios patvirtintų arba paneigtų šalių reikalavimus ir atsikirtimus nenurodė.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 353,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 78,82 Eur žyminio mokesčio ir 275 Eur už teisines paslaugas, 19,56 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 93 str.). Patikslintas ieškinys atsakovei R. E. atmestinas. Ieškovas savo reikalavimą atsakovei grindžia 2014-12-04 PVM sąskaita faktūra VAL Nr. 106, kuri išrašyta atsakovės vardu, tačiau pasirašyta trečiojo asmens, tai yra atsakovės brolio R. E.. Ieškovas nurodė, kad dėl cukrinių runkelių kasimo darbų, kainų ir kiekio žodžiu tarėsi su R. E., tačiau sąskaitą išrašė atsakovės vardu, kurią pasirašė R. E.. Sąskaitą apmokėti taip pat prašė R. E.. Nurodė, kad R. E. neklausė ar jis turi įgaliojimą veikti atsakovės vardu, tačiau atsižvelgiant į faktinius santykius, tai yra tai, kad 2013 m. analogiškomis sąlygomis išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėjo atsakovė, jis pagrįstai manė, kad sąskaitą trečiasis asmuo perduos atsakovei ir sąskaita bus sumokėta. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad ieškovas jai runkelių kasimo darbų neatliko 2014 m., 2014-09-15 ji sudarė panaudos sutartį, pagal kurią S. M. perdavė savaeigį cukrinių runkelių nuėmimo kombainą, kuriuo kasimo darbus atliko jos draugas L. Z., kombainu nukasė apie 12 h ploto, šias aplinkybes patvirtino liudytojas L. Z.. Atsakovė nurodė, kad įgaliojimo broliui ji suteikusi nebuvo, ieškovo išrašytos sąskaitos nepriėmė ir nepatvirtino, nes ieškovas jai runkelių kasimo darbų neatliko. Nurodė, kad 2013 m. ieškovas jai atliko runkelių kasimo darbus, todėl sąskaitą apmokėjo, nors R. E. ir nebuvo įgaliotas pasirašyti jos vardu. Trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškovu tarėsi dėl jam priklausančių runkelių kasimo darbų, o dėl atsakovei priklausančių runkelių kasimo darbų nesitarė, įgaliojimo veikti sesers vardu neturi, sąskaitą pasirašė, kad gavo, atsakovei pranešė apie tai telefonu, bet atsakovė sąskaitos nepriėmė, nes ieškovas jai darbų neatliko.
Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia, kaip numatyta CK 2.133 straipsnio 2 dalyje ir kuria šiuo atveju remiasi ieškovas. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, numatančia, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, kad trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
Pažymėtina, kad patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti arba nebuvo įgaliotas, yra atstovaujamojo teisė. Svarbu, kad atstovaujamasis išreikštų aiškią savo tikrąją valią. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad sąskaitos nepripažino, jos neįtraukė į buhalterinę apskaitą, kadangi ieškovas jai runkelių kasimo darbų neatliko, runkelius nukasė liudytojas L. Z., o kombainas šiems darbams atlikti buvo įgytas į bylą pateiktos panaudos sutarties pagrindais. Byloje nesant jokių įrodymų apie trečiojo asmens įgaliojimus bei apie tai, kad ginčo sandoris buvo patvirtintas atstovaujamosios, o ieškovas nesiremia CK 2.133 str. 9 d., pažymint, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis iš tarp šalių 2013 metais susiklosčiusių analogiškų santykių, kuomet atsakovė trečiojo asmens pasirašytą sąskaitą apmokėjo, turėjo rimtą pagrindą manyti, pačiam ieškovui pripažinus, kad jis neklausė ar trečiasis asmuo yra įgaliotas veikti atsakovės vardu, darytina išvada, į bylą pateikta 2014-12-04 PVM sąskaita faktūra VAL Nr. 106 negali sukelti atsakovei peratstovą sudaryto sandorio pasekmių, todėl patikslintas ieškinys atsakovei atmestinas (CK 2.133 str., CPK 178 str., 185 str.)
Patikslintą ieškinį atmestus, iš ieškovo atsakovei priteistina 600 Eur atstovavimo išlaidų ir 11,99 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 93 str.).
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį pareikštą atsakovui R. E. tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2100,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2100,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,82 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 19,56 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
Patikslintą ieškinį atsakovei R. E. atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 600 Eur už teisines paslaugas ir 11,99 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.