Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-94-985/2016 pagal ieškovo P. ieškinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo ir ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovei R. E., trečiasis asmuo R. E., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas prašė priteisti 2 100,54 Eur skolą už atliktus darbus iš atsakovo R. E.. Ieškovas jam priklausančia technika nukasė 20,30 ha atsakovo cukrinių runkelių plotą ir darbų atliko už 4 203,18 Eur. Dėl darbų kainos ieškovas su atsakovu buvo sutaręs žodžiu – 570 Lt sukraunant į krūvas, o sukraunant į priekabą dar plius 50 Lt. Pabaigęs darbus ieškovas paskambino atsakovui, atsakovas jam pasakė kokį nukastą plotą įrašyti į sąskaitą Atsakovas atsiuntė savo duomenis, 2014 m. gruodžio 4 d PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107 pasirašė, tai yra priėmė atliktus darbus. Atsakovas neprašė perrašyti sąskaitos, pretenzijų nereiškė. Ginčo šalys susitarė, kad atsakovas sąskaitą apmokės vasario mėnesį.

2. Atsakovas R. E. dėl 2 100,54 Eur skolos priteisimo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas pasirašė PVM sąskaitoje faktūroje, kad sąskaitą gavo, pastebėjęs PVM sąskaitoje faktūroje klaidas, apie jas informavo ieškovą, prašydamas perrašyti PVM sąskaitą faktūrą pagal faktiškai atliktų darbų kiekį ir sutartą kainą. Kasdamas runkelius ieškovas padarė atsakovui žalą, tačiau ieškovas kainos už atliktus darbus nesumažino.

3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu patenkino ieškinio reikalavimą, priteisė iš atsakovo R. E. 2 100,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 100,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,82 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. P. bei 19,56 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Teismas nustatė, kad ginčo šalys buvo susitarę dėl rangos teisinių santykių, tačiau rašytinės rangos sutarties šalys nebuvo pasirašę. Ieškovas įsipareigojo atsakovui nukasti runkelius ir naudodamas jam priklausančią techniką nukasė 20,30 h cukrinių runkelių plotą, darbus pradėjo 2014 m. rugsėjo 19 d., baigė 2014 m. lapkričio 22 d., darbų apimtis ir darbų atlikimo kaina nurodyta 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107, kurią ieškovas išrašė atsakovui. Atsakovas minėtą sąskaitą pasirašė, darbų atlikimo kaina ir apimtis buvo aptarti abiejų šalių, prieš išrašydamas sąskaitą ieškovas su atsakovu kalbėjo telefonu, atsakovas atsiuntė ieškovui savo rekvizitus. Pasirašydamas sąskaitą atsakovas ieškovui pretenzijų nereiškė, tai patvirtina, kad atsakovas darbus priėmė. Teismas akcentavo, kad atsakovas su ieškovu susitarė taikiai dėl skolos sumokėjimo. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į šalių faktinius santykius ir sutarties dalyką – cukrinių runkelių kasimo darbus, kuriuos ieškovas atliko savo technika, darbus pradėjo 2014 m. rugsėjo 19 d., baigė 2014 m. lapkričio 22 d., darbus atliko atsakovo valdomuose žemės plotuose, ieškovas atsakovui 2014 m. gruodžio 4 d. išrašė ir pateikė sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, kurią atsakovas pasirašė. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodžiu sudaryta rangos sutartis (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teismui neįrodė atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, kad ieškovas padarė žalą ir dėl to buvo sutarta mažesnė darbų atlikimo kaina, kad 2 ha plotą runkelių nukasė kitas kombainas. Nėpateikė duomenų, kad atsakovas priimdamas atliktus darbus ieškovui būtų pareiškęs rašytinę pretenziją dėl padarytos žalos, be to, atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis sėdėjo ieškovo kombaine, kai buvo atliekami darbai ir pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Liudytojas Z. K. ir D. P. patvirtino matę atsakovą R. E., kai buvo kasami runkeliai, tačiau negirdėję, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl darbų atlikimo. PVM sąskaitoje faktūroje yra atsakovo parašas, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad sąskaitoje nurodytų darbų kiekio nėra gavęs, priešingai į bylą pateiktas UAB „ARVI CUKRUS“ pranešimas patvirtina, kad atsakovas į fabriką 2014 m. pristatęs cukrinių runkelių, todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovo atliktus ir sąskaitoje nurodytus darbus priėmė, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais teismas nesirėmė, nes liudytojai aplinkybių, kurios patvirtintų arba paneigtų šalių reikalavimus ir atsikirtimus nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinį patenkino, iš atsakovo priteisė ieškovui 2 100,54 Eur skolą (CK 6.644 str., 6.645 str., 6.662 str. 2 d., 3 d., 6.4 str.). Patenkino ieškovo reikalavimą, priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą apeliaciniu skundu skundžia atsakovo R. E. atstovas advokatas T. R.. Atstovas prašė panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškovo V. P. ieškinio reikalavimą atsakovui R. E. atmesti.

4.1. Teismas, priimdamas skundžiamą ginčo sprendimo dalį, neįsigilino į bylos esmę, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

4.2. Teismas nurodė tikrovės neatitinkančią faktinę aplinkybę, kuri yra visiškai nepagrįsta, kadangi apeliantas, nagrinėjant ginčo bylą teisme, niekada nepatvirtino, jog „sąskaitoje išrašyta darbų kaina ir kiekiai būtų buvę teisingi, jeigu ieškovas būtų nepadaręs žalos“ ir nepripažino, kad „dėl tokių kiekių tarėsi“ ir, kad „susitarė dėl sąskaitoje nurodytų kiekių ir kainos“.

4.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad „atsakovas teismui neįrodė savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, kad ieškovas padarė žalą, kadangi faktą dėl žalos padarymo ir mažesnį, palyginti su kitais klientais, apeliantui nukastų runkelių derlių teismo posėdžių metu duodamas paaiškinimus patvirtino pats ieškovas, nors dėl žalos padarymo ieškovas kaltino apeliantą dėl to, kad šis neva buvo blogai pasodinęs ieškovo pirmame lauke nukastus runkelius. Apeliantas pabrėžia, kad ieškovas netinkamai atliko cukrinių runkelių kasimo darbus kasdamas runkelius pirmajame iš trijų laukų, kurio plotas buvo 7,24 ha.

4.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jis teismui neįrodė savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, jog „2 ha plotą runkelių nukasė kitas kombainas“, kadangi faktinę aplinkybę dėl to, kad 2 ha ploto lauko dalį apeliantui priklausančių runkelių nukasė „kitas kombainas“ teismo posėdžių metu patvirtino pats ieškovas.

4.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad „atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis sėdėjo ieškovo kombaine, kai buvo atliekami darbai ir pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė“, kadangi tiek apeliantas, tiek ieškovas teismo posėdžių metu duodami paaiškinimus patvirtino, jog apeliantas „sėdėjo ieškovo kombaine“ tik tada, kai ieškovas pradėjo kasti apeliantui cukrinius runkelius pirmame iš trijų laukų ir tik apie trisdešimt minučių, nors tą lauką, kurio plotas buvo 7,24 ha, ieškovas kasė keletą valandų.

4.6. Teismas neįsigilinęs į ginčo esmę ir nenustatęs, kuriuose laukuose iš trijų galimų liudytojai Z. K. ir D. P. matė apeliantą, padarė klaidingą išvadą dėl apelianto ieškovui reikštų pretenzijų dėl darbų atlikimo, kadangi, kaip minėta, tiek apeliantas, tiek pats ieškovas patvirtino, kad tarp apelianto ir ieškovo buvo ginčas dėl netinkamai atliktų cukrinių runkelių kasimo darbų būtent pirmajame žemės sklype, dėl to apeliantas susirado kitą kombainą, kuris nukasė dalį cukrinių runkelių antrajame apelianto žemės sklype.

4.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad „atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad sąskaitoje nurodytų darbų kiekio nėra gavęs“.

4.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad „į bylą pateiktas UAB „ARVI CUKRUS“ pranešimas patvirtina, kad atsakovas į fabriką 2014 m. pristatęs cukrinių runkelių“, todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovo atliktus ir sąskaitoje nurodytus darbus priėmė.

4.9. Teismui turėjo sukelti abejones dėl ieškovo ieškininio reikalavimo, kuriam pagrįsti naudojami tikrovės neatitinkantys argumentai, pagrįstumo. Tokio pobūdžio abejonės turėjo būti vertinamos apelianto naudai. Ieškovas ieškininį reikalavimą grindė ginčo PVM sąskaitos faktūros duomenimis, tačiau, jokiais faktiniais duomenimis neįrodė, jog minėtoje sąskaitoje ieškovo vienašališkai surašyti duomenys buvo pagrįsti, kadangi ir išnagrinėjus ginčo bylą liko neaiškus ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų nukastų hektarų ploto apskaičiavimo būdas ir kriterijai, taip pat darbų kainos apskaičiavimo būdas ir kriterijai.

4.10. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį pareikštą apeliantui tenkino visiškai, todėl darytina išvada, jog ginčo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos iškėlimo teisme diena yra 2015 m. liepos 13 d., o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bylos iškėlimo teisme diena yra 2015 m. birželio 15 d. Teismas nurodydamas dvi skirtingas bylos iškėlimo teisme dienas padarė apsirikimo klaidą, kurią apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti.

5. Atsiliepimą į atsakovo R. E. atstovo apeliacinį skundą pateikė ieškovas V. P.. Ieškovas prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, kadangi apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

5.1. Teismas perkėlė į teismo sprendimą paties apelianto teismui duotus paaiškinimus. Apeliantas juos interpretuoja sau palankia linkme mėgindamas neigti tikrąją savo paaiškinimų prasmę. Tokia apelianto pozicija laikytina nesąžininga ir ji niekaip nepatvirtina, kad ginčijamas teismo sprendimas yra nepagrįstas.

5.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovo padarytos žalos yra visiškai pagrįsta ir su ja nesutikti nėra jokio pagrindo.

5.3.Apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, todėl visi apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra atmestini.

5.4. Atsakovas pasirašydamas 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107 patvirtino, kad sutinka su šiame dokumente nurodytais darbų kiekiais ir darbų kaina. Atsakovas, manydamas, kad sąskaitoje nurodyti darbų kiekiai ar kaina yra nepagrįsti, ir būdamas pakankamai protingas ir apdairus, turėjo informuoti apie tai ieškovą. Tačiau atsakovas per visą laiką iki bylos iškėlimo nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl sąskaitoje nurodytų duomenų pagrįstumo. atsakovo parašas sąskaitoje reiškia, jog ieškovo atlikti darbai realiai atsakovo buvo priimti. Atsakovas nei 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107, nei jokiame kitame dokumente nėra fiksavęs atliktų darbų trūkumų, o jų nenurodymas reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teismas apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus.

6.1. Apeliaciniu skundu atsakovas kelia klausimus dėl įrodymų vertinimo taisyklių šioje byloje netinkamo taikymo, sudariusių prielaidas netinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatytas byloje faktines aplinkybes bei atsakovo pareigas ieškovui.

6.2. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c .b. Nr. 3K-3-454/2011).

6.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis žodinės sutarties pagrindu siejo rangos teisiniai santykiai, dėl to ginčo nėra. Pagal LR Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ginčo šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas naudodamas techniką atliks cukrinių runkelių kasimo darbus bei už atliktą darbą, ieškovui turėjo būti sumokėta. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl užmokesčio už cukrinių runkelių kasimo darbus. Dalį 2 102,64 Eur užmokesčio už ieškovo atliktus darbus atsakovas sutiko sumokėti, tuo pagrindu pasirašė su ieškovu 2015 m. spalio 16 d. taikos sutartį (2 t., b. l. 49). Kitos 2 100,54 Eur užmokesčio dalies už atliktus darbus atsakovas nesumokėjo ieškovui iki šiol. Aplinkybę, kad už atliktus darbus, galėjo būti sutarta mokėti 4 203,18 Eur patvirtina ginčo šalių ranka pasirašyta PVM sąskaita faktūra (b. l. 3, 2 t.).

6.4. Atsakovas atsisako sumokėti ieškovui už atliktus darbus, kadangi atsakovo teigimu, PVM sąskaitoje faktūroje atsakovas pasirašė ne už darbo priėmimą, o už PVM sąskaitos faktūros gavimą. Ginčo šalys nepasirašė darbo priėmimo akto, todėl PVM sąskaitą faktūrą atsakovas vertina kaip formalų dokumentą, kuris nesukėlė atsakovui jokių mokestinių įsipareigojimų ieškovui. Tačiau su šiais atsakovo argumentais sutikti negalima. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Todėl negali būti laikomas formaliu dokumentu taip kaip tai teigia atsakovas.

6.5. Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kadangi imperatyvios pareigos pirkimo–pardavimo santykius dėl tokio pobūdžio prekių (paslaugų) pardavimo įforminti vien rašytine sutartimi nėra nustatyta, tokia sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 str.), pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaitos faktūros surašymas, pirkėjui ją pasirašius, patvirtina sutartinių pirkimo–pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų.

6.6. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas pasirašydamas 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107 patvirtino, kad sutinka su šiame dokumente nurodyta darbų apimtimi ir darbų kaina. Atsakovas, manydamas, kad sąskaitoje nurodyta darbų apimtis ar kaina yra nepagrįsti, ir būdamas pakankamai protingas ir apdairus, turėjo informuoti apie tai ieškovą. Tačiau atsakovas per visą laiką iki bylos iškėlimo nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl sąskaitoje nurodytų duomenų teisingumo. Tad ieškovas pagrįstai teigia, jog kai sutarties šalis ilgą laiką toleruoja aplinkybę, kurią vėliau, t. y. prasidėjus teisminiam procesui jau ima vertinti kaip savo interesų pažeidimą, leidžia tokį sutarties šalies elgesį traktuoti kaip prisiėmimą rizikos dėl įrodinėjimo proceso komplikavimosi. Paminėtomis aplinkybėmis apeliacinis teismas sutinka su ieškovu, kad atsakovo parašas PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107 reiškia, jog ieškovo atlikti darbai realiai atsakovo buvo priimti. Atsakovas nei 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107, nei jokiame kitame dokumente nėra fiksavęs atliktų darbų trūkumų, o jų nenurodymas reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6.7. Atsakovas nurodė, kad jam nėra žinomas PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107 ieškovo taikytas hektarų ir darbų apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi (2 t., b. l. 61) dalyje ieškovo ieškinio reikalavimų 2 102,64 (4 203,18–2 100,54) Eur sumai patvirtino taikos sutartį. Todėl apeliacinio teismo vertinimu mažai tikėtina, kad atsakovas nežinodamas hektarų ir darbų apskaičiavimo būdo ir kriterijų taikiai susitarė su ieškovu dėl konkretaus atlygio 2 102,64 už cukrinių runkelių kasimo darbus (2 t., b. l. 48–49). Iš PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų matyti (2 t., b. l. 3), kad PVM sąskaitoje faktūroje ieškovo nurodytas bendras hektarų kiekis sudaro 20,6 (5,50 ir 14,80) ha, iš jų 5,50 ha kasimo darbų kaina 620 Lt už vieną hektarą (3 410:5,50), likusios dalies darbų žemės sklype kaina 580 Lt už vieną hektarą (8 584:14,80), tai darbų kaina be PVM ieškovo paskaičiavimu sudaro 11 994 (PVM 2 518,74 Lt) Lt. Apeliacinio teismo vertinimu labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl darbų apskaičiavimo būdo ir kriterijų (kasant cukrinius runkelius į krūvas 570 Lt, o į priekabą 570 Lt plius 50 Lt, viso 620 Lt) ir kad paminėti duomenys atsakovui buvo žinomi.

6.8. Atsakovas nurodė, kad dėl 15 ha plote ieškovo nukastų cukrinių runkelių atsakovas neturėjo jam pretenzijų. Likusią dalį darbo ieškovas atliko su trūkumais, todėl atsakovas papildomai susitarė su kitu asmeniu dėl cukrinių runkelių nukasimo 2 ha žemės sklypo plote. Atsakovo paaiškinimu, paaiškėjus darbo trūkumams ieškovas sutiko sumažinti atliktų darbų kainą. Tačiau priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas šių aplinkybių nepatvirtina teigdamas, kad apeliantas pasirašė PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 107 be tariamai suderintų su ieškovu kainos pokyčių. Todėl apeliacinio teismo vertinimu labiau tikėtina, kad ieškovas nesitarė su atsakovu dėl įkainių mažinimo, o sutiko apmokėti ieškovo atliktus darbus, tokios apimties ir už tokią kainą kaip ieškovas nurodė PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107, o ne kaip aiškina atsakovas nagrinėjamojoje byloje (CPK 178, 185 str.).

6.9. Akcentuotina tai, kad analizuojant duomenis kurie įtraukti į 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 107, matyti, kad į dokumentą įrašytas lauko plotas ir runkelių kasimo kaina, tačiau neužfiksuotas kiekis iškastų cukrinių runkelių, jų būklė po iškasimo. Todėl apelianto argumentai, kad cukrinių runkelių dalis kasimo metu buvo sužalota, kad ieškovas iškasė mažiau cukrinių runkelių nei iškasė kiti ūkininkai savo laukuose, nesudaro pagrindo netikėti, PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107 surašytais duomenimis apie lauko plotus ir darbų kainą, kadangi ginčo situacijoje surinkto laukuose derliaus kiekis ir santykis su mokamu ieškovui užmokesčiu už kasimo darbus nebuvo šalių aptartas (CPK 197, 185, 12 str.). Byloje neįrodyta, kad cukrinius runkelius, kuriuos tariamai tame pačiame žemės sklypo plote nukasė kitas kombainas, ieškovas įskaičiavo į paties ieškovo atliktus darbus ir įrašė į ginčo PVM sąskaitą faktūrą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi PVM sąskaitoje faktūroje VAL Nr. 107 surašytais duomenimis ir laikė dokumentą objektyviu įrodymu, patvirtinančiu darbų atlikimą ir ieškovo teisę į užmokestį už cukrinių runkelių kasimą.

6.10. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas be pagrindo sureikšmina aplinkybę, kad jis neįtraukė 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitos faktūros VAL Nr. 107 į savo veiklos buhalterinę apskaitą. Tad sprendžiama, kad nurodyti veiksmai patvirtina, kad atsakovas savo nuožiūra priėmė sprendimą dėl atsisakymo susigrąžinti mokesčius, tačiau nepatvirtina atsakovo nesutikimą už atliktus kasimo darbus sumokėti užmokestį ieškovui. Apeliacinio teismo manymu, ginčo situacijoje labiau reikšminga yra tai, kad atsakovas elgėsi pasyviai, gavęs PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 107, ją pasirašė, nepateikė pretenzijų ieškovui dėl, jo nuomone, sąskaitoje esančių netikslumų iki ginčas nebuvo perduotas nagrinėti teismui. Todėl atsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumai nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinį vien tuo pagrindu, kad ginčo sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į atsakovo ūkinę veiklą.

6.11. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentu, kad cukrinių runkelių pristatymas (nepristatymas) į fabriką, lėšų išmokėjimas atsakovui už pristatytą fabrikui žaliavą nepatvirtina aplinkybių, dėl kurių ginčijasi byloje šalys. Taip pat nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad cukriniais runkeliais atsakovas disponavo, tačiau su ieškovu neatsiskaitė už atliktą darbą

6.12. Apelianto argumentas, dėl ieškovo ieškinio pareiškime ir PVM sąskaitos faktūroje VAL Nr. 107 tariamai esamų nesutapimų, kurių nepastebėjo ir neaptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, yra visiškai abstraktus, todėl atmestinas. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų ieškovo pateiktiems į bylą įrodymams nuginčyti.

6.13. Atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl surinktų byloje įrodymų vertinimo. Bylos duomenimis atsakovas ir apklausti nagrinėjamojoje byloje liudytojai cukrinių runkelių kasimą matė epizodiškai, atsitiktinai atvykę į laukus jiems rūpimu klausimu, liudytojų paaiškinimu ginčo darbų atlikimo momentu atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovui. Kad liudytojai nesąžiningai liudijo byloje teismas nenustatė. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčo šalių ir liudytojų paaiškinimus nurodė skundžiamame sprendime ir vertino kartu su kitais įrodymais, jų pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimai yra tenkintini, apeliacinės instancijos teismas šiai teismo išvadai pritaria.

6.14. Bylos duomenimis ieškovas kreipėsi į teismą 2015 m. birželio 12 d. (2 t., b. l. 2) dėl 4 203 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas 2015 m. birželio 15 d. priėmė įsakymą dėl ginčo sumos išieškojimo iš atsakovo (2 t., b. l. 10). Atsakovas 2015 m. liepos 3 d. pateikė prieštaravimus dėl pareiškėjo pareiškimo ir teismo išduoto įsakymo (2 t., b. l. 13–14). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 7 d. atsakovo prieštaravimą priėmė. Ieškovas 2015 m. liepos 20 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinio pareiškimą dėl skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, mokėtinų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo (2 t., b. l. 18–20). Pirmosios instancijos teismas teisėjos rezoliuciją 2015 m. liepos 22 d iškėlė civilinę bylą (2 t., b. l. 18–20), ieškinio pareiškimą priėmė (CPK 137 str. 1 d.), todėl nuo šios datos patenkinęs ieškinio pareiškimą teismas galėjo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, mokėtinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Nagrinėjamojoje byloje teismas be pagrindo nurodė, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos mokėtinos nuo 2015 m. birželio 15 d., kadangi nurodyta data ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų iš atsakovo. Todėl teismo sprendimo dalis dėl nuo priteistos sumos mokėtinų palūkanų patikslinama nurodant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos mokėtinos nuo 2015 m. liepos 22 d., o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2015 m. birželio 15 d.

6.15. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 263, 265 ir 270 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nes įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, įrodymą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, turėjusių įtakos bylos išsprendimo teisingumui.

6.16. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1 p., 328 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

6.17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Byloje nustatyta, kad ieškovą pagal teisinių paslaugų 2015 m. birželio 11 d. sutartį pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas V. R. (2 t., 8–9). Ieškovas pateikė Kauno apygardos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme turėtas 70 Eur (3 t. ,b. l. 26, 27) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, nėra pagrindo prašomas priteisti teisinių paslaugų išlaidas laikyti aiškiai per didelėmis, neatitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio su vėlesniais pakeitimais 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77, šių rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių 8.11 punkto (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) nuostatas. Todėl ieškovo prašymas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

6.18. Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo. Kauno apygardos teismo išduota pažyma patvirtina, kad valstybės turėtos išlaidos sudaro 6,36 Eur (3 t. b. l. 32). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo nekeisti, patikslinti datą, nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų dydžio metines palūkanos, nurodant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 100,54 Eur) mokėtinos nuo 2015 m. liepos 22 d., o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2015 m. birželio 15 d.

Priteisti iš atsakovo R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas:

70 (septyniasdešimt) Eur už teisinių paslaugų apmokėjimą ieškovui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini));

6,36 (šeši eurai trisdešimt šeši centai) Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (išlaidas sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.