- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-692-730/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. Č., V. S., E. S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Pareiškėjas
- J. S.
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., S. Č., E. S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl suinteresuoto asmens V. S. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti suinteresuoto asmens V. S. sutuoktinei S. Č. imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2017 m. spalio 16 d. įgaliojime Nr. SK-11175, išduotame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, dėl atstovavimo V. S.; uždrausti S. Č. paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) perkelti jį į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į V. S. vardu registruotą turtą perleidimo. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad suinteresuotas asmuo V. S. yra išdavęs įgaliojimą savo sutuoktinei S. Č., kuri įgaliojimo pagrindu jo vardu gali sudaryti įvairius sandorius, disponuoti suinteresuotam asmeniui priklausančiu turtu. Pareiškėjo teigimu, suinteresuoto asmens V. S. sutuoktinė S. Č. juo nesirūpina, disponuoja V. S. gaunama neįgalumo pašalpa ir šias lėšas naudoja ne pagal paskirtį vyro poreikiams tenkinti, o išleidžia savo nuožiūra. Pareiškėjo teigimu, kyla grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, o suinteresuotam asmeniui V. S. pačiam dėl sveikatos būklės negalint valdyti savo turto ir piniginių lėšų, jo turtas gali būti iššvaistytas perleidžiant jį tretiesiems asmenims. Be to, kartu gali būti pažeidžiamos ir V. S. teisės bei teisėti interesai, nes S. Č. jo vardu gali sudaryti įvairius sandorius ir imtis įvairių procesinių veiksmų, kurie tiesiogiai paveiks V. S. teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad S. Č. siekia, kad pareiškėjui nebūtų teikiama gydymo įstaigoje informacija apie tėvo sveikatos būklę, siekia jiems trukdyti matytis, dėl to būtina S. Č. uždrausti perkelti V. S. į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo padaryti įrašą viešajame registre, kad suinteresuotam asmeniui S. Č. draudžiama perleisti nuosavybės teisę į V. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/39 dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios poilsio patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); uždraudė S. Č. imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2017 m. spalio 16 d. įgaliojime Nr. SK-11175, išduotame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, dėl atstovavimo V. S.; uždraudė suinteresuotam asmeniui S. Č. paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos – Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės ir perkelti į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Pagrindiniai nutarties motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, priklauso nekilnojamasis turtas. Dėl suinteresuoto asmens sveikatos būklės bei galiojančio jo išduoto įgaliojimo kyla grėsmė, kad jam priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, o tai galbūt pakenktų suinteresuoto asmens turtiniams interesams. Nurodė, jog, laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, gali būti pažeisti suinteresuoto asmens turtiniai interesai, jam padaryta žala, o ir pareiškėjo pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrašo atlikimo viešajame registre esmė – draudimas įregistruoti turto perleidimą kitiems asmenims, jis iš esmės taikomas tik turto savininkui ir apsunkina turto savininko galimybes disponuoti jam priklausančiu turtu. Kaip matyti, suinteresuotam asmeniui S. Č. 2017 m. spalio 16 d. buvo išduotas įgaliojimas veikti jos sutuoktinio V. S. vardu, pastebėtina, kad notaro patvirtintas įgaliojimas valdyti, tvarkyti ir disponuoti turtu suteikia teisę atlikti įvairius veiksmus, taip pat ir sudaryti sandorius, vadinasi, įgaliojimą gavęs asmuo gali disponuoti turtu kaip turto savininkas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas viešajame registre įrašyti įrašą, jog suinteresuotam asmeniui S. Č. uždraudžiama perleisti nuosavybės teisę į V. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą.
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad kyla ginčų dėl disponavimo prašomam pripažinti neveiksniu asmeniui V. S. priklausančiomis piniginėmis lėšomis bei turtu, siekiant išsaugoti esamą suinteresuoto asmens V. S. turtinę padėtį, kad iki bylos išnagrinėjimo jo turtas nebūtų švaistomas ar kitokiu būdu pažeidžiami jo turtiniai interesai, taikoma laikinoji apsaugos priemonė – uždraudžiama S. Č. imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2017 m. spalio 16 d. įgaliojime Nr. SK-11175, išduotame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, dėl atstovavimo V. S.. Atsižvelgiant į tarp proceso dalyvių kylančius nesutarimus bei V. S. sveikatos būklę suinteresuotam asmeniui S. Č. draudžiama paimti V. S. iš sveikatos priežiūros ir perkelti į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalį, kuria uždrausta suinteresuotam asmeniui S. Č. imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2017m. spalio 16 d. įgaliojime Nr. SK-11175, išduotame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, dėl atstovavimo V. S., ir dalį, kuria uždrausta suinteresuotam asmeniui S. Č. paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos – (duomenys neskelbtini) ir perkelti į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, kad iš byloje pareiškėjo pateiktų įrodymų konstatuotina, jog dėl V. S. išduoto įgaliojimo sutuoktinei gali kilti grėsmė ir (ar) žala šio asmens turtiniams interesams. Ši išvada ginčijama, nes ji kaip išvestinis motyvas yra susieta su kitomis taikytomis laikinomis apsaugos priemonėmis. Iš bylos medžiagos nustatytina priešingai, jog pareiškėjas nėra pateikęs nė vieno įrodymo, jog apeliantė būtų atlikusi bet kokius veiksmus, siekdama pasinaudoti jai suteiktu įgaliojimu dėl nekilnojamojo turto realizavimo ar kitokio jo panaudojimo ne šeimos interesais. Pažymi, kad turtas yra naudojamas išimtinai abiejų sutuoktinių gyvybiniams poreikiams tenkinti.
3.2. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino, jog pareiškėjas pateikdamas įrodymus apie tai, jog V. S. jau nuo 2017 m. kovo 27 d. buvo nustatyta reikalinga specialioji nuolatinė priežiūra (pagalba) ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nustatytas tik dvidešimt procentų darbingumo lygis, tai yra jis iš esmės buvo pripažintas nedarbingu, nutyli faktines aplinkybes, kad visą šį laikotarpį apeliantė teikė V. S. pagalbą tiek buityje, tiek tvarkant juridinius klausimus. Pažymi, kad prižiūrėjo ir rūpinosi sutuoktinio kasdiene slauga.
3.3. Apeliantė nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. S. turtui gali kilti žalos, nes ir šiuo metu dirbdama 1,2 etato gauna 800 EUR atlyginimą, o ji dėl sūnaus priešiškumo yra priversta važinėti prižiūrėti sutuoktinio į (duomenys neskelbtini), tai yra patirti papildomas išlaidas – 318,04 EUR, nurodo, kad privalo grąžinti už su sutuoktiniu įsigytą turtą kiekvieną mėnesį 480 EUR kredito. Taigi, jei įgaliojimo pagrindu nebus galima naudoti suinteresuoto asmens gaunamos 345 EUR invalidumo pensijos, tai iš esmės nebus užtikrinti ne tik paties suinteresuoto asmens poreikiai, bet ir bus neįmanoma sumokėti už suinteresuoto asmens įsigytą turtą jam priklausančios mokėti kredito dalies, kuri sudaro 240 EUR.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens V. S. atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
4.1. Nurodo, kad pareiškėjas siekia pripažinti V. S. neveiksniu, o apeliantė su pareiškimu nesutinka, kadangi gali disponuoti V. S. turtu. Nurodo, kad apeliantė gali turėti asmeninių tikslų, priešingų V. S. interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
4.2. Nurodo, kad tik atlikus ekspertizę bus išsiaiškinta, ar V. S. gali tvarkyti savo asmeninius reikalus. Nurodo, kad jei V. S. bus pripažintas neveiksniu, V. S. globėjas turės pasirūpinti jo turtu, todėl šiuo metu galimybės disponuoti šio asmens turtu turi būti negalimos.
4.3. Nurodo, kad V. S. paskutiniu metu rūpinosi pareiškėjas, neprieštaraujant S. Č., todėl kol nebus paskirtas globėjas ir V. S. nebus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu turtinių ir neturtinių teisių srityse, netikslinga perduoti V. S. priežiūrą S. Č..
Atsiliepimas
5. Pareiškėjas J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai.
5.1. Nurodo, kad apeliantė siekdama panaikinti nutarties antrąja dalimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę savo argumentus sieja tik su veiksmų pagal įgaliojimą atlikimu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įgaliojimo turinyje nurodyta, kad jis išduotas atlikti daugiau veiksmų, be to, byloje nėra nustatytas viso V. S. turimo turto sąrašas, todėl teismas priėmė teisingą spendimą uždrausdamas apeliantei atlikti bet kokius veiksmus pagal įgaliojimą.
5.2. Nurodo, kad dėl V. S. sveikatos būklės jis negali savarankiškai priimti svarbių sprendimų dėl savo interesų, jiems atstovauti ir suprasti, kad jo interesai gali ir (ar) yra pažeidinėjami kitų asmenų. Pažymi, kad įgaliojimas buvo išduotas 2017 m. spalio 16 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nuo to laiko V. S. sveikatos būklė pablogėjo, kas lėmė jo nebegalėjimą savarankiškai išreikšti savo valios, priimti sprendimo esant jo teisių ar interesų pažeidimui.
5.3. Apeliantė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kas mėnesį mokamų įmokų SEB bankui dydžio. Taip pat apeliantė klaidingai nurodo, jog likę 200 EUR paskirstomi dviejų asmenų poreikiams tenkinti. Nurodo, kad pats V. S. gauna invalidumo pensiją – 345 EUR, tačiau nė vienas euras apeliantės nėra skiriamas V. S. poreikiams. Šios lėšos visų pirma turi būti skirtos slaugai ir gydymui, o ne, kaip apeliantė nurodo, kredito daliai padengti.
6. Suinteresuotas asmuo E. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6.1. Nurodo, kad apeliantė nurodo melagingus argumentus, jog E. S. (prašomo pripažinti neveiksniu V. S. dukra) tėvu nesirūpina ir nebendrauja. Teigia, kad dukrą su tėvu siejo pakankamai tvarūs šeimos santykiai, su tėvu palaikydavo ryšį tiek, kiek buvo būtina.
Šalies argumentai
6.2. Nurodo, kad pareiškėjas J. S. yra nepriekaištingos reputacijos ir apeliantės atskirajame skunde nurodoma informacija, jog šis asmuo negali būti tėvo globėju, yra nepagrįsta. Nurodo, kad pareiškėjas deda visas pastangas, kad tėvas gyventų kuo geriau, prižiūri tėvą, perka būtinas priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas dėl atskirojo skundo dalies dėl asmens paėmimo iš sveikatos priežiūros įstaigos nutrauktinas. Atskirojo skundo, dalis dėl draudimo imtis veiksmų pagal išduotą įgaliojimą atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dviem aspektais, tai yra prašo panaikinti draudimą paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos ir panaikinti draudimą apeliantei imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2017 m. spalio 16 d. įgaliojime SK-11175, išduotame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, dėl atstovavimo V. S..
Dėl atskirojo skundo dalies dėl asmens paėmimo iš sveikatos priežiūros įstaigos
9. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliantei uždrausta paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos. Nurodo, kad rūpinosi V. S. kasdienine slauga, mokėjo mokesčius ir jokios grėsmės tiek V. S., tiek jo turtui nekyla. Pareiškėjas, suinteresuoto asmens V. S. atstovas, suinteresuotas asmuo E. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, kadangi apeliantė pateikia klaidingas aplinkybes dėl V. S. sveikatos būklės, teigia, kad V. S. negali savarankiškai priimti svarbių sprendimų dėl savo interesų, jiems atstovauti bei suprasti, kad jo interesai gali ir (ar) yra galbūt pažeidinėjami kitų asmenų.
10. Apeliacine tvarka gali būti skundžiamos neįsiteisėjusios pirmosios instancijos nutartys (CPK 338 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis). Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, jog skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, tai apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1109-639/2019 panaikino 2018 m. gruodžio 12 d. teismo nutarties dalį, kurioje nuspręsta uždrausti suinteresuotam asmeniui S. Č. paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos – (duomenys neskelbtini) ir perkelti į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Nustatė, kad faktinė situacija yra pasikeitusi, nes iš gydymo įstaigos V. S. yra paimtas ir laikinai gyvena pas savo sūnų J. S.. Nurodė, kad V. S. turi teisę gyventi savo pasirinktoje vietoje, tačiau, jam pačiam dėl sveikatos būklės negalint to padaryti, laikinai, kol teisme bus išnagrinėta byla dėl V. S. pripažinimo neveiksniu, jo laikinos globos ir gyvenamosios vietos klausimus privalo spręsti šeimos nariai abipusiu susitarimu ir atsižvelgdami į V. S. sveikatos būklę bei gerovę.
12. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas panaikino atskiruoju skundu apskųstą nutarties dalį dėl draudimo paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos, konstatuojama, kad procesinis ginčas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo išnyko, tai yra nebeliko apeliacijos objekto. Esant tokiai situacijai, apeliantės paduoto atskirojo skundo dalies dėl draudimo paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens S. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies dėl draudimo paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Dėl atskirojo skundo dalies dėl draudimo imtis veiksmų pagal išduotą įgaliojimą
13. Apeliantė nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. S. ir jo turtui gali kilti žala, nes šiuo metu apeliantė gauna 800 EUR atlyginimą ir privalo grąžinti už sutuoktinių įsigytą turtą kiekvieną mėnesį 480 EUR kredito. Nurodo, kad jei įgaliojimo pagrindu nebus galima naudoti suinteresuoto asmens gaunamos 345 EUR invalidumo pensijos, tai iš esmės nebus užtikrinti ne tik paties suinteresuoto asmens poreikiai, bet ir bus neįmanoma sumokėti už suinteresuoto asmens įsigytą turtą jam priklausančios mokėti kredito dalies, kuri sudaro 240 EUR. Pareiškėjas, suinteresuoto asmens V. S. atstovas, suinteresuotas asmuo E. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, kadangi apeliantei leidus naudotis įgaliojimu gali kilti grėsmė V. S. turtui.
14. Bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė iki sprendimo priėmimo apginti galbūt psichinės ligos ar galbūt proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau. Kadangi globėjas gali būti skiriamas tik asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimo metu asmens, turinčio nuolatinės globos poreikį, teisėti interesai gali likti neįgyvendinti, o jo teisės neapsaugotos.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiamas klausimas dėl prašomo pripažinti galbūt tam tikrose srityse neveiksnaus asmens turto ir turtinių interesų apsaugos, kai apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliantei draudžiama atlikti veiksmus pagal V. S. įgaliojimą, kurio pagrindu apeliantė gali disponuoti piniginėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo objekto – dėl laikinosios apsaugos priemones pagrįstumo, nagrinėjamu atveju itin aktuali prašomo pripažinti neveiksniu V. S. interesų ir jo turto apsauga. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės globa pasireiškia, be kita ko, nustatomomis priemonėmis, kurių tikslas – užtikrinti teisinę asmenų su negalia apsaugą nuo rizikos, susijusios su jų veiksmais, sudaromais sandoriais, dalyvavimu teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018).
16. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. V. S. įgaliojo apeliantę gauti V. S. senatvės pensiją, naudoti, valdyti ir disponuoti banko sąskaitomis ir jose esančiomis piniginėmis lėšomis, sudaryti ir nutraukti sutartis, tvarkyti asmens reikalus visose valdžios įstaigose, institucijose, įstaigose bei organizacijose (I e. tomas, 217–218 e. b. l.). Remiantis byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad V. S. ir apeliantė 2014 m. gruodžio 22 d. sudarė kredito sutartį su kreditore akcine bendrove DNB banku, kurios pagrindu V. S. ir apeliantei buvo suteiktas kreditas butui, poilsio patalpai su 1/39 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Suteikto kredito dydis – 59 306,07 EUR (204 772 LT) (II e. tomas, 36–48 e. b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. S. ir apeliantei ir yra įkeistas hipoteka.
17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai galimai pagrindžia sunkią V. S. sveikatos būklę, tai yra kad V. S. galbūt yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos (I e. tomas, 202–204 e. b. l., IV e. tomas, 24–26 e. b. l.). Tačiau pažymėtina, kad tik po ekspertizės išvados pateikimo bus galima spręsti dėl asmens psichinės būklės ir asmens gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus, tai yra spręsti dėl jo galimo neveiksnumo tam tikrose srityse. Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu jau yra paskirta V. S. psichiatrijos ekspertizė, kuri nustatys, ar tikrai V. S. nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Galimas teismo sprendimas pripažinti V. S. neveiksniu tam tikrose srityse būtų pagrindas skirti jam globą ir skirti globėją siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir interesus.
18. Sprendžiant klausimą dėl ginčytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. nėra pripažintas neveiksniu asmeniu (nutarties 17 punktas), aplinkybė, kad V. S. buvo nustatyta reikalinga specialioji nuolatinė priežiūra (pagalba) ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro jokio teisinio pagrindo teigti, kad V. S. negali suprasti savo veiksmų. Pažymėtina, kad V. S. yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, tai yra advokato Vytauto Mačiulskio, kuris veikdamas V. S. interesais (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktas) nurodė, kad apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimą išdavęs asmuo, veikdamas per atstovą, šiuo metu nesutinka, kad apeliantė, tai yra V. S. sutuoktinė, veiktų išduoto įgaliojimo pagrindu, disponuotų V. S. piniginėmis lėšomis, laikoma, kad, esant įgaliojimą išdavusio asmens prašymui, laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
19. Kaip nustatyta šios nutarties 17 punkte, V. S. ir apeliantė turi turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, jog, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, tokių įrodymų šalys neteikė, duomenų apie turto padalijimą byloje nėra (CPK 178 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad abu sutuoktiniai turi vienodai prisidėti prie turto išlaikymo, vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
20. Nagrinėjamu atveju V. S. ir apeliantės pateiktas mokėjimo kreditorei akcinei bendrovei DNB bankui grafikas patvirtina apeliantės nurodomą faktinę aplinkybę, jog kreditoriui turi būti kas mėnesi mokama 478,33 EUR suma (II e. tomas, 50–51 e. b. l.), todėl darytina išvada, kad abu sutuoktiniai, tai yra apeliantė ir V. S., turi vykdyti kreditinius įsipareigojimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik laikinai siekiama sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami šiuo atveju prioritetiniais laikomi suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, interesai.
21. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl V. S. galimos sunkios sveikatos būklės, jo globos prievolės kreditorei akcinei bendrovei DNB bankui klausimus privalo spręsti V. S., jo šeimos nariai, pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo E. S., tai yra V. S. pilnamečiai vaikai, privalo išlaikyti savo paramos reikalingą tėvą ir juo rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis), ir tai, kad suinteresuotas asmuo S. Č. taip pat privalo remti moraliai bei materialiai savo sutuoktinį V. S. ir prisidėti prie sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo suinteresuoto asmens V. S. (V. S.) sutuoktinei S. Č. imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2017 m. spalio 16 d. įgaliojime Nr. SK-11175, išduotame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, dėl atstovavimo V. S., paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo suinteresuoto asmens V. S. (V. S.) sutuoktinei S. Č. imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2017 m. spalio 16 d. įgaliojime Nr. SK-11175, išduotame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, dėl atstovavimo V. S., palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės S. Č. atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta S. Č. paimti V. S. iš sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) perkelti jį į kitą sveikatos priežiūros įstaigą