Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-211-980/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
2-211-980/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10815-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
N. Š.
Atsakovas
M. K.
Trečiasis asmuo
UAB „(duomenys neskelbtini)“, notarui Edgarui Sutkui
Advokatai
Deividas Ivanauskas, Darius Krencius
Civilinė byla Nr. 2-211-980/2015(Proceso Nr. 2-06-3-10815-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 22.2.3.1.; 21.4.1.4.; 21.4.2.7.; 116.1.; 116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Deimantei Žilienei, dalyvaujant ieškovo N. Š. atstovui, advokatui Deividui Ivanauskui, atsakovo M. K. atstovui, advokatui Dariui Krenciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, notarui Edgarui Sutkui, antstolei Laimai Neniškienei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012 m. gruodžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 9194,54 Lt (2662,91 Eur); pripažinti negaliojančiu šio vekselio pagrindu 2013 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biure išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-3471, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0065/13/00341 pradėtą ir vykdomą pagal 2013 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biure išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-3471 bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku yra atsakovas, vadybininko pareigose. 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovas, būdamas įmonės darbuotoju, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilių dalių ir sužinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebebus tiekiamos prekės, nes ši bendrovė yra skolinga ir skolos suma yra 9194,53 Lt (2662,91 Eur). Sužinojęs apie susidariusią padėtį atsakovas pareikalavo, kad ieškovas pasirašytų skolos sumai, t.y. 9194,53 Lt (2662,91 Eur) paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir tokiu būdu skola būtų padengta. Ieškovas žinodamas, kad bus paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir įtikintas atsakovo, jog bendrovėje yra tokia nusistovėjusi atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktika, nesuprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmės ir pasirašė vekselį nurodytai sumai. Pasirašydamas 2012 m. gruodžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ieškovas nesiekė sukurti naujos prievolės, tik norėjo įvykdyti akcininko pavedimą ir suteikti jam užtikrinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus grąžinta skola už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, atsakovas 2012 m. gruodžio 13 d. grynais pinigais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9194,53 Lt (2662,91 Eur) kaip skolą už prekes.

Atsiliepimas

Atsakovo pateiktame atsiliepime nurodyta, jog atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad, ieškovas būdamas susipažinęs su bendrovės veikla, pats pasiprašė akcininkų būti skiriamas bendrovės direktoriumi. Apie mokėjimus, galimus įsiskolinimus bendrovės tiekėjams puikiai žinojo. Ieškovas pats prašė atsakovo paskolinti jam asmeniškai pinigų ir šiuos pinigus jis iš atsakovo gavo. Jokios apgaulės ar psichologinio, ekonominio spaudimo atsakovas ieškovui nedarė. Iš direktoriaus pareigų ieškovas buvo atleistas, nes jo darbas nepatenkino bendrovės akcininkų. Ieškovo teiginiai, kad jis buvo atsakovo verčiamas prisiimti trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini) " skolas nepagrįsti. Ieškovas nepagrįstai ieškinyje nurodo ir tai, kad „2012-12-13 vekselyje nurodytos sumos 9194,53 Lt (2662,91 Eur) ieškovas iš atsakovo negavo. Šiuos pinigus atsakovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)" kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" skolą. Niekuo nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti vekselį dėl atsakovo pavartotos prieš jį apgaulės ir ekonominio spaudimo. Ieškovas neįvardina ieškinyje, kuo pasireiškė atsakovo ekonominis spaudimas. Jokio ekonominio spaudimo atsakovas ieškovui nedarė. Iš ieškovo pateiktos į bylą 2012-05-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas buvo priimtas į darbą vadybininko pareigoms su 1000 Lt darbo užmokesčiu, o nuo 2012-12-14 dienos ieškovui buvo padidintas darbo užmokestis iki 2000 Lt per mėnesį, todėl akivaizdu, jog ekonominio spaudimo ieškovui nebuvo. Ieškovo kaltinimai atsakovui, kad šis, gaudamas vekselį, tyčia veikė ieškovo nenaudai yra nepagrįsti. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovas 2012 m. buvo įdarbintas vadybininku, dirbo su bendrovės dokumentais, todėl nesuprantami ieškovo teiginiai, jog jis buvo neapdairus ir nesuprato vekselio kaip savarankiškos ir besąlyginės prievolės vekselio davėjui sumokėti vekselyje įrodytą pinigų sumą, vekselio pasirašymas neatitiko jo vidinės valios.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškovo atstovas advokatas D. Ivanauskas palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, jog ieškovas pasirašydamas vekselį buvo apgautas, kadangi vekselyje nurodyta pinigų suma ieškovui nebuvo perduota. Byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra automobilių remontas perkant dalis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kreipėsi dėl dalių suteikimo į tiekėją, tačiau prekių negavo dėl susidariusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo. Apie tai pranešus atsakovui, t.y. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, atsakovas pareikalavo tą dieną būtent šiai sumai pasirašyti vekselį, nurodydamas kad tokia yra atsiskaitymo praktika tarp įmonių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog jau kitą dieną ieškovas buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl ieškovas, manydamas ir tikėdamas, kad vekselio pasirašymas yra susijęs tik su dviejų įmonių, o ne fizinių asmenų veikla, patikėjo atsakovo žodžiu ir neturėdamas patirties versle bei žinių, pasirašė jam pateiktą ir jau iš anksto paruoštą vekselį. Tačiau, iš tiesų, ieškovas nesiekė ir nenorėjo sukurti naujos prievolės, o tik būdamas pavaldumo santykiuose, norėjo užtikrinti įmonės, kuriai vadovaus, skolos grąžinimą. Atstovas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinta ir tai patvirtina pinigų perdavimo kvitas, be to, ieškovui jau buvo paruoštas ir ant kvitas iš anksto uždėtas ir jo vardinis spaudas su „direktoriaus“ pareigomis. Vekselio išrašymas yra valinis veiksmas ir yra galimi atvejai, kai jo davėjo veiksmai neatitinka jo tikrosios valios, todėl ir šiuo atveju vekselio pasirašymas ginčijamas dėl valios ydingumo, dėl pasireiškusios apgaulės, kadangi ieškovas, būdamas pavaldumo santykiuose, pasitikėjimo įtakoje su atsakovu, buvo priverstas pasirašyti šį vekselį. Ieškovui pasirašymo dieną buvo tik 26 metai, jis neturėjo verslo patirties ir žinių, neturėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl vekselio pasirašymo, o atsakovas tuo pasinaudodamas jau buvo paruošęs patį vekselį ir ieškovas buvo priverstas jį pasirašyti.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas advokatas D. Krencius nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog vekselis buvo pasirašytas 2012 m. gruodžio 13 d. ir tą pačią dieną atsakovas perdavė vekselyje nurodytą pinigų sumą ieškovui, po ko, pats ieškovas tuos pinigus įmokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nes pasirašė pinigų įmokėjimo kvitą, t.y. savo parašu patvirtino, kad pinigai buvo įmokėti. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kuri buvo tame pačiame kabinete kai ieškovas su atsakovu tarėsi dėl pinigų perdavimo ieškovui. Atstovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas nurodė, jog neva dokumentus dėl pinigų priėmimo į kasą išrašė ir tvarkė administratorė J. A., tačiau prašė atkreipti dėmesį į tai, kad ši darbuotoja dirba tik būstinėje Vilniuje ir byloje esančio dokumento negalėjo nei pasirašyti, nei jo pateikti. Papildomai paaiškino, jog pats ieškovas prašėsi skiriamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, nes iki tol dirbo vadybininku, todėl, jeigu asmuo nori užimti vadovaujamas pareigas, argumentas, kad pasirašydamas vekselį, nesuprato jo esmės , taip pat yra ir nelogiškas.

Liudytoja A. K. paliudijo, kad jos darbo vieta buvo tame pačiame kabinete kaip ir ieškovo, N. Š., todėl ji pati girdėjo tame pačiame kabinete vykusį pokalbį tarp ieškovo ir atsakovo dėl minėtų pinigų. Pokalbio metu ieškovas pažadėjo atsakovui, kad būdamas paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, jis išvystys įmonės veiklą, išves įmonę iš sunkios finansinės padėties ir prašė atsakovo tam tikslui paskolinti jam pinigų. Minėtų pinigų jis prašė sau asmeniškai, nes ieškovas žadėjo sugalvoti, kaip išgelbėti įmonę gavęs pinigų iš atsakovo. Liudytoja taip pat paaiškino, jog ji pati ne tik matė, bet ir palydėjo ieškovą tikslu įmokėti gautus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nes ji yra tame pačiame pastate ir net pati padėjo jam supildyti pinigų priėmimo kvitą, ant kurio ieškovas pats ir pasirašė. Kol ieškovas mokėjo pinigus, ji stovėjo šalia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas, N. Š., įsipareigojo be sąlygų sumokėti 2013 m. balandžio 13 d. atsakovui M. K. 9194,53 Lt (2662,91 Eur). Nustatyta, kad ieškovas nuo 2012 m. gegužės 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų susirinkimo sprendimu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. buvo išrinktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi. Nustatyta, jog atsakovas M. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas. Iš 2012 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012 m. gruodžio 13 d. direktorius N. Š. sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini) “ 9194,53 Lt (2662,91 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą.

Nustatyta, kad 2013 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkės sprendimu ieškovas N. Š. buvo atšauktas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareigų. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. Sutkus išdavė vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-3471, kuriuo nurodyta iš N. Š. išieškoti 9264,43 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas. Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad antstolė Laima Neniškienė, vykdo priverstinį skolos pagal vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-3471, iš ieškovo išieškojimą, atlikdama atskaitymus iš ieškovo gaunamų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. birželio mėnesio.

Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. kovo 22 d. atsakovas M. K. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkų vardu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą N. Š. dėl turto iššvaistymo. Nustatyta, kad N. Š. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, teismams yra išaiškinęs, kad vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Be to, nurodęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07 yra išaiškinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę prievoliniuose santykiuose, atsiradusiuose vekselių pagrindu, ir nurodė, kad dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Ieškovas, ginčydamas pasirašytą vekselį, savo ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad jis žinodamas, kad bus paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir įtikintas atsakovo, jog bendrovėje yra tokia nusistovėjusi atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktika, nesuprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmės ir pasirašė vekselį nurodytai sumai, tačiau nenorėjo sukurti naujos prievolės, t.y. gauti iš atsakovo paskolos ir jos negavo.

Pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo įrodyti, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti ginčo vekselį, t. y. kaip ieškovas nurodė ieškinyje, kad nebuvo paties paskolos fakto, nes, anot ieškovo, jis pasirašydamas vekselį, ne tik nesuprato jo pasirašymo esmės, bet ir negavo iš atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos, kadangi minėtos piniginės lėšos buvo įmokėtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą kaip skolos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengimas. Tačiau priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovas, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovo atstovo, liudytojos A. K. paaiškinimais nustatyta ir išvardinti duomenys patvirtina, jog ieškovas, liudytojos akivaizdoje, pokalbio su atsakovu metu pats paprašė paskolinti jam pinigų, kad jis galėtų įgyvendinti savo pažadą atsakovui ir jį paskyrus direktoriumi, iš esmės pagerinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, išvystyti šios įmonės veiklą. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, jog ne kas kitas, o būtent ieškovas 2012 m. gruodžio 13 d. sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9194,53 Lt (2662,91 Eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, pasirašė ant pinigų priėmimo kvito. Tai įrodo, jog priėmimo kvite nurodytą pinigų sumą ieškovas visgi buvo gavęs. Be kita ko, tai kad ieškovas pats nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir pats į ją įnešė grynuosius pinigus patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kuri ne tik pati tą dieną palydėjo ieškovą, bet ir pati savo ranka užpildė ir pasirašė ant byloje esančio to paties pinigų priėmimo kvito ir tai patvirtino teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovo argumentas, jog pasirašydamas vekselį, jis ne tik nesuprato jo esmės, bet ir negavo pinigų, atmestinas. Darydamas tokią išvada teismas atsižvelgia ir į tai, kad pateiktame teismui ieškinyje ieškovas nurodė, jog ant minėto pinigų kvito Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų administratorės J. A. parašas, tačiau ši faktinė aplinkybė bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta nustačius jos šiuos veiksmus atliko liudytoja A. K..

Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), todėl įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad ginčo vekselis buvo išduotas ieškovo piniginei prievolei atsakovui patvirtinti. Ieškovas taip pat nurodo, jog ginčo vekselį pasirašė įtikintas atsakovo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų sandorio negaliojimo pagrindui, nurodytam CK 1.91 str., nustatyti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Tuo tarpu, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visumą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pagrindo išduoti ginčo vekselį nebuvo, taip pat neįrodė ir atsakovo, vekselio turėtojo, nesąžiningumo bei ieškovo, vekselio davėjo, valios ydingumo. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojos parodymus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovo atstovas, advokatas Darius Krencius, prašo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškinį atmetus, atsakovui M. K. iš ieškovo priteistina 1000 Lt (289,62 Eur) atstovavimo išlaidų (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. Š. 1000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. K..

Panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė