- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1631-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10815-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Transgija“, notarui E
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1631-123/2015
2015 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims UAB „Transgija“, notarui E. S., antstolei L. N. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012-12-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 9 194,54 Lt (2 662,91 Eur); pripažinti negaliojančiu šio vekselio pagrindu 2013-04-23 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biure išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-3471, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0065/13/00341, pradėtą ir vykdomą pagal 2013-04-23 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biure išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-3471 bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2012-05-02 dirbo UAB „Transgija“, kurios akcininku yra atsakovas, vadybininko pareigose. 2012-12-13 ieškovas, būdamas įmonės darbuotoju, kreipėsi į UAB „Inter Cars Lietuva“ dėl automobilių dalių ir sužinojo, jog UAB „Transgija“ nebebus tiekiamos prekės, nes ši bendrovė yra skolinga ir skolos suma yra 9 194,53 Lt (2 662,91 Eur). Sužinojęs apie susidariusią padėtį atsakovas pareikalavo, kad ieškovas pasirašytų paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 9 194,53 Lt (2 662,91 Eur), ir tokiu būdu skola būtų padengta. Ieškovas, žinodamas, kad bus paskirtas UAB „Transgija“ direktoriumi, ir įtikintas atsakovo, jog bendrovėje yra tokia nusistovėjusi atsiskaitymo su UAB „Inter Cars Lietuva“ praktika, nesuprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmės ir pasirašė vekselį už nurodytą sumą. Pasirašydamas 2012-12-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ieškovas nesiekė sukurti naujos prievolės, tik norėjo įvykdyti akcininko pavedimą ir suteikti jam užtikrinimą, kad UAB „Inter Cars Lietuva“ bus grąžinta skola už UAB „Transgija“. Atsakovas 2012-12-13 grynais pinigais sumokėjo UAB „Inter Cars Lietuva“ 9 194,53 Lt (2 662,91 Eur) kaip skolą už prekes.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo N. Š. 1 000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. K. Panaikino 2014-09-24 civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Konstatavo, kad ieškovas, liudytojos akivaizdoje, pokalbio su atsakovu metu pats paprašė paskolinti jam pinigų, kad jis galėtų įgyvendinti savo pažadą atsakovui ir jį paskyrus direktoriumi, iš esmės pagerinti UAB „Transgija“ finansinę padėtį, išvystyti šios įmonės veiklą. Iš pinigų priėmimo kvito nustatė, jog pats ieškovas 2012-12-13 sumokėjo už UAB „Transgija“ 9 194,53 Lt (2 662,91 Eur) į UAB „Inter Cars Lietuva“ kasą, pasirašė ant pinigų priėmimo kvito. Tai įrodo, jog priėmimo kvite nurodytą pinigų sumą ieškovas buvo gavęs. Tai, kad ieškovas pats nuėjo į UAB „Inter Cars Lietuva“ kasą ir pats į ją įnešė grynuosius pinigus patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kuri palydėjo ieškovą, pati savo ranka užpildė ir pasirašė ant byloje esančio to paties pinigų priėmimo kvito, ir tai patvirtino teismo posėdžio metu. Ieškovo argumentą, jog pasirašydamas vekselį jis ne tik nesuprato jo esmės, bet ir negavo pinigų, atmetė. Darė išvadą, kad ginčo vekselis buvo išduotas ieškovo piniginei prievolei atsakovui patvirtinti. Ieškovas neįrodė, jog pagrindo išduoti ginčo vekselį nebuvo, taip pat neįrodė ir atsakovo, vekselio turėtojo, nesąžiningumo bei ieškovo, vekselio davėjo, valios ydingumo. Teismas pripažino, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas N. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos A. K. parodymais, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja dirba UAB „Euroauto prekyba“, kurios direktorius yra atsakovas, todėl jos parodymai šališki. 2012-12-13 pinigų priėmimo kvite yra ne ieškovo, o A. K. parašas, jos paaiškinimai ir parodymai yra prieštaringi. Vekselio pasirašymas buvo nenaudingas jį davusiam asmeniui, nesant apgaulės, toks sandoris nebūtų sudarytas. Ieškovas iki ginčo vekselio pasirašymo UAB „Transgija“ dirbo kiek daugiau nei 7 mėn., ginčo vekselis pasirašytas dieną prieš ieškovui tampant UAB „Transgija“ direktoriumi, kurios akcininkas yra atsakovas, o vekselyje nurodyta suma sutapo su UAB „Transgija“ skola UAB „Inter Cars Lietuva“. Mano, kad dėl to yra pagrindo išvadai, jog vekselis surašytas dėl apgaulės. Pasirašydamas 2012-12-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ieškovas nesiekė sukurti naujos prievolės, tik norėjo įvykdyti akcininko pavedimą ir suteikti jam užtikrinimą, kad UAB „Inter Cars Lietuva“ bus grąžinta skola už UAB „Transgija“. Ieškovas manė, kad vekselį pasirašo kaip UAB „Transgija“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, nes jokių įsipareigojimų atsakovui neturi. Mano, kad vekselis taip pat pripažintinas negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo. Vekselyje nurodytos sumos ieškovas iš atsakovo negavo, nes A. K. šiuos pinigus sumokėjo UAB „Inter Cars Lietuva“ kaip UAB „Transgija“ skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Paaiškinimais raštu prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-12-13 sudarė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas N. Š. įsipareigojo be sąlygų sumokėti 2013-04-13 atsakovui M. K. 9 194,53 Lt (2 662,91 Eur). Nustatyta, kad ieškovas nuo 2012-05-02 dirbo UAB „Transgija“ vadybininku, o UAB „Transgija“ akcininkų susirinkimo sprendimu nuo 2012-12-14 buvo išrinktas UAB „Transgija“ direktoriumi. Atsakovas M. K. yra UAB „Transgija“ akcininkas. Iš 2012-12-13 pinigų priėmimo kvito Nr. 4572086 matyti, kad 2012-12-13 direktorius N. Š. sumokėjo už UAB „Transgija“ 9 194,53 Lt (2 662,91 Eur) į UAB „Inter Cars Lietuva“ kasą.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad ginčo vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės, ekonominio spaudimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), o nenustačius atsakovo tyčios – 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Apeliantas nurodo, kad vekselio pasirašymas buvo nenaudingas jį davusiam asmeniui, nesant apgaulės, toks sandoris nebūtų sudarytas. Ieškovas iki ginčo vekselio pasirašymo UAB „Transgija“ dirbo kiek daugiau nei 7 mėn., ginčo vekselis pasirašytas dieną prieš ieškovui tampant UAB „Transgija“ direktoriumi, kurios akcininkas yra atsakovas, o vekselyje nurodyta suma sutapo su UAB „Transgija“ skola UAB „Inter Cars Lietuva“. Mano, kad dėl to yra pagrindo išvadai, jog vekselis surašytas dėl apgaulės.
Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).
Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito nustatė, jog ieškovas 2012-12-13 sumokėjo už UAB „Transgija“ 9 194,53 Lt (2662,91 Eur) į UAB „Inter Cars Lietuva“ kasą ir pasirašė ant pinigų priėmimo kvito. Tai įrodo, jog priėmimo kvite nurodytą pinigų sumą ieškovas buvo gavęs. Be to, aplinkybę, kad ieškovas nuėjo į UAB „Inter Cars Lietuva“ kasą ir pats į ją įnešė grynuosius pinigus patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. K. būtų suinteresuota bylos baigtimi. Ieškovo argumentai, jog pasirašydamas vekselį, jis ne tik nesuprato jo esmės, bet ir negavo pinigų, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas neįrodė, jog pagrindo išduoti ginčo vekselį nebuvo, taip pat neįrodė ir atsakovo, kaip vekselio turėtojo, nesąžiningumo bei ieškovo – vekselio davėjo – valios ydingumo. Nepagrįstais laikytini apelianto teiginiai, kad UAB „Transgija“ buvo nusistovėjusi atsiskaitymo su UAB „Inter Cars Lietuva“ praktika, jog už UAB „Transgija“ apmoka fiziniai asmenys, pasirašę vekselius (CPK 178 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas reikalavo pasirašyti ginčo vekselį ar grasino ekonominiais padariniais, ieškovas dirbo UAB „Transgija“ nuo 2012-05-02, gaudavo darbo užmokestį, dėl to ginčo byloje nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui buvo daromas ekonominis spaudimas.
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu
Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).
Pagal į bylą pateiktą 2012-05-02 darbo sutartį Nr. 81 ieškovas buvo priimtas dirbti į vadybininko pareigas. Apelianto darbo funkcijos buvo susijusios su bendrovės dokumentų įforminimu, atliktų darbų aktų surašymu, sąskaitų išrašymu, todėl ieškovas turėjo suvokti pasirašomo dokumento – vekselio – pasekmes. 2012-12-13 paprastuoju vekseliu ieškovas N. Š. be sąlygų įsipareigojo iki 2013-04-13 M. K. sumokėti 9 194,53 Lt (2 662,91 Eur) sumą. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas ieškovo argumentas, kad jis neturėjo verslo patirties, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir suklydo dėl sandorio esmės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, pateiktais paaiškinimais raštu prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikti paaiškinimai raštu nėra būtinas procesinis dokumentas, todėl bylinėjimosi išlaidos už jų parengimą atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.