- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2-2-901/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05975-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas (dabartinis Šiaulių apylinkės teismas) 2011-09-21 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui Ginto Vaičėno įmonei „Šoklys“ priteista iš atsakovo ūkininko A. P. 24 840,90 Lt skolos, 2340,80 Lt delspinigių, 8,5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 27181,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1860 Lt bylinėjimosi išlaidų. Neįteikus procesinių dokumentų atsakovui, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-18 nutartimi panaikintas 2011-09-21 priimtas preliminarus sprendimas ir byla perduota nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teisme 2011-12-30 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“ ieškinys tenkintas visiškai, taip pat kadangi ieškovas nustatytu terminu neprimokėjo žyminio mokesčio, kad byla būtų nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, iš ieškovo valstybei priteista trūkstama žyminio mokesčio dalis - 407 Lt. Atsakovas A. P. 2012-05-25 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2011-12-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartimi panaikintas 2011-12-30 sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau neatvykus ieškovo atstovui į paskirtą teismo posėdį, atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, 2012-07-04 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-6964-79/2011 paliko nenagrinėtą, panaikino 2011-09-20 nutartimi skirtas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą ūkininko A. P. turtui. Šiaulių apygardos teismas 2012-11-26 nutartimi c.b. Nr. 2S-779-372/2012 panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-04 nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo, 2013 sausio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo dalies reikalavimų, t.y. dėl 24 800,90 Lt skolos priteisimo, teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, likusius reikalavimus, t.y. priteisti likusią 40,00 Lt skolą, 2340,80 Lt delspinigių, ieškinyje nurodytas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, ieškovo atstovas palaikė (145-146 b.l.).
Šalies argumentai
Atsakovas ūkininkas A. P. su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad rašytinio susitarimo tarp šalių dėl naftos produktų pirkimo nebuvo, nes 2007-03-07 pasirašytos su ieškovu naftos produktų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3717 terminas buvo pasibaigęs 2009 m., o šalys jos pratęsti nesusitarė. Be to, pagal susiklosčiusią ieškovo ir atsakovo tolimesnę praktiką dėl naftos produktų pirkimo ieškovo atsakovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros turėjo būti apmokamos po ieškovo derliaus nuėmimo, t.y. maždaug už kelių mėnesių po sąskaitų faktūrų už dyzeliną pateikimo. Atsakovas neginčija, kad liko skolingas ieškovui 40 Lt, tačiau jo teigimu pagrindinę skolos sumą jis sumokėjo laiku, ieškovas neturi jokio pagrindo skaičiuoti delspinigių. Atsakovo atstovo teigimu, kadangi ieškovo atstovas ne su ieškiniu pateikė atstovavimo sutartį, apskritai ieškovo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o ieškovas turėjo iš naujo kreiptis į teismą dėl 40 Lt priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Ginto Vaičėno įmonė „Šoklys“ su atsakovu ūkininku A. P. 2007 m. kovo 7 d. pasirašė naftos produktų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3717, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti naftos produktus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo ir produktų gavimo dienos (Sutarties 5.1. p., 5.2 p., I t. 4 b.l.). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartį jis sudarė kaip ūkininkas verslo poreikiams. Remiantis 11.1 punktu Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki 2007-12-31. Pagal minėtą Sutarties punktą, jei likus 15 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos nė viena iš šalių raštiškai nepareiškia noro nutraukti šią sutartį, tai laikoma, kad sutarties galiojimas pratęsiamas vieneriems metams. Sutartyje apie kitus jos pratęsimus nekalbama. Atsakovo teigimu ieškovo ieškiniu reikalaujamos apmokėti sąskaitos faktūros išrašytos kai minėta Sutartis jau nebegaliojo, sutartis daugiau pratęsta nebuvo, tarp šalių nebuvo pasirašyta jokio atskiro rašytinio susitarimo. Ieškovas ieškinyje taip pat mini tik 2007-03-07 pasirašė naftos produktų pirkimo pardavimo sutartį, jokio rašytinio papildomo šalių susitarimo teismui nepateikė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalis faktiškai siejo pirkimo pardavimo santykiai, tačiau laikotarpiu nuo kada atsakovas iš ieškovo įsigijo gazolino už viso 30 440,90 Lt pagal prie ieškinio pridedamas 2011-04-18 ir 2011-06-28 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, t.y. nuo 2011-04-18 šiuos santykius tęsė nesant rašytinės formos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.193 str. 5 d., 6.305 str. 1 d., CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005, 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas galutinai atsiskaityti su ieškovu turėjo iki 2011-07-28 (I t. 1-2 b.l.). Ieškovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti jų apmokėjimo terminai, - per 5 dienas, jei sutartyje nenumatytas kitoks atsiskaitymo terminas; pirkėjas, apmokėdamas sąskaitą faktūrą vėliau, negu nurodyta, kartu sumoka pardavėjui 5 proc. mėnesio palūkanų už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos (I t. 5-6 b.l.). Galiojusiojo sutartyje buvo numatytas 30 dienų apmokėjimo terminas nuo sąskaitos faktūros išrašymo ir produktų gavimo dienos, kurį kaip matyti iš ieškovo ieškinyje nurodytų faktūrų apmokėjimo terminų, ieškovas ir taikė. Atsakovo teigimu po raštiškos sutarties pasibaigimo atsakovas ir toliau pirkdavo iš ieškovo naftos produktus, jam buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, bet pagal susiklosčiusią šalių tolimesnių sutartinių santykių praktiką atsakovas už prekes atsiskaitydavo nesilaikydamas faktūrose nurodytų jų apmokėjimo terminų, - jis už ieškovo pateitus naftos produktus atsiskaitydavo po ieškovo derliaus nuėmimo, t.y. maždaug už kelių mėnesių po faktūrų už dyzeliną pateikimo. Faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai atitiko abiejų šalių valią. Tokią praktiką patvirtiną tai, kad remiantis Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis po šalių raštiškai įformintų komercinių santykių pasibaigimo ieškovas nėra teisme pareiškęs atsakovui pretenzijų dėl apmokėjimo terminų praleidimo, delspinigių ir palūkanų neskaičiavo. PVM sąskaitos-faktūros yra ieškovo vienašališkai išrašyti dokumentai, apmokėjimo terminai taip pat ieškovo vienašališkai nustatyti, todėl negalima laikyti kad atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti už prekes faktūrose numatytais terminais ar per sutartyje numatytą 30 dienų terminą.
Bylos duomenimis atsakovas iš dalies apmokėjo minėtas PVM sąskaitas – faktūras, - iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dalinai apmokėjo 2011-04-18 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Serija Nr. 0127469 (visa mokėtina suma 5640,00 Lt), 2011-05-18 sumokėdamas ieškovui 5600,00 Lt, o po ieškovo kreipimosi į teismą (2011-09-19) dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo apmokėjo 2011-06-28 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Serija Nr. 0131875 (visa mokėtina suma 24 800,90 Lt), 2011-09-30 sumokėdamas ieškovui 24 800,90 Lt už dyzeliną (I t. 2, 6, 47 b.l.).
Nagrinėjant bylą iš naujo teisėjai pagarsinus šias aplinkybes, ieškovas 2013-01-31 vykusio teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų 24 800,90 Lt sumai, likusius ieškinio reikalavimus palaikydamas, teismas šį atsisakymą protokoline nutartimi priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė (I t. 145-146 b.l.). Ieškovo atstovo teigimu likusi neapmokėta pagal 2011-04-18 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Serija Nr. 0127469 suma yra 40,00 Lt. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovas iš naujo turėtų kreiptis į teismą dėl šios sumos iš atsakovo priteisimo, nes ieškovui paduodant ieškinį nebuvo pateikta ieškovo atstovavimo sutartis. Dėl ieškovo atstovavimo tiek kreipiantis su ieškiniu tiek visos bylos nagrinėjimo metu ir kreipimosi į teismą pagrįstumo bei žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo yra pasisakęs tiek Šiaulių apylinkės teismas 2013-02-01 nutartimi tiek apeliacinės instancijos teismas, kuris šią nutartį paliko nepakeistą, todėl būtent šioje byloje vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais spręstinas šios skolos priteisimo klausimas.
Atsakovas minėtos 40,00 Lt skolos sumos ieškovui neginčija nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nei teismo posėdžio metu, be to paties atsakovo yra pateiktas 2011-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktas minėtai sumai (I t. 46, 48 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kadangi yra praėję bet kokie protingi šios likusios skolos ieškovui sumos sumokėjimo terminai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija gavęs gazolino 2011-04-18 ir 2011-06-28 PVM sąskaitose – faktūrose nurodytą kiekį ir už nurodytą kainą, faktūrose yra abiejų šalių (ieškovo atsakingo asmens ir paties atsakovo) parašai, teismas nutaria priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą skolą ieškovui, t.y. 40,00 Lt (CK 6.38 str., 6.53 str., 6.209 str.).
Ieškovas be skolos priteisimo iš atsakovo prašo priteisti netesybas - 2340,80 Lt delspinigių, kuriuos paskaičiavo 2011-09-13 dienai nuo visos ieškiniu reikalautos sumos (24 840,90 Lt), juos skaičiuodamas remdamasis 2007-03-07 naftos produktų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3717 6.2 punktu (I t. 1-4, 7 b.l.). Pažymėtina, kad remiantis CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kaip jau minėta ieškovo 2011-04-18 ir 2011-06-28 PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo metu rašytinė šalių sutartis jau nebegaliojo. Minimose PVM sąskaitose faktūrose už nesavalaikį jų apmokėjimą nurodytas tik palūkanų skaičiavimo galimybė. Atsižvelgiant į tai ieškovas nepagrįstai skaičiuoja netesybas, todėl šis ieškovo ieškininis reikalavimas yra atmestinas.
Ieškovas be skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo taip pat prašo priteisti 8,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (27 181,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šias palūkanas skaičiuoja remdamasis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (2 str. 3 d., 3 str. 4 d.) bei tuo metu (2011-09-13) galiojusia VILIBOR palūkanų norma (1,50 proc. padidinus 7 procentiniais punktais) (I t. 2 b.l.). Atsakovas neginčija, kad 2011-04-18 ir 2011-06-28 pirkdamas iš ieškovo naftos produktus (gazolį) veikė kaip verslininkas, dėl šių palūkanų priteisimo pagrįstumo atskirai nei atsakovas nei jo atstovas nepasisakė, prašydami ieškinį atmesti.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų, mokėtinų už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, paskirtis sutartiniuose santykiuose yra ne tik kompensuoti kreditoriaus praradimus, bet ir drausminti skolininką. Tuo tarpu vienas iš sutarties vykdymo principų yra tai, kad šalys, vykdydamos sutartį, abi sutarties šalys privalo bendradarbiauti, padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie su prievolės vykdymu susijusius faktus, siekti išvengti nuostolių (siekti sumažinti nuostolius) ir pan. (CK 6.200 str. 2 d.). Kaip jau minėta nors negalima laikyti, jog atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti už prekes PVM sąskaitose-faktūrose ar galiojusioje sutartyje nurodytais terminais, tačiau jas turėjo apmokėti per šalių tolimesnę bendradarbiavimo susiklosčiusią praktiką perkant ir parduodant naftos produktus, bet kokiu atveju – per protingą terminą. Akivaizdu, kad atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė laiku net pagal faktiškai susiklosčiusią šalių praktiką. Dalis 2011-04-18 faktūros apmokėta po mėnesio, 2011-06-28 faktūra apmokėta tik po ieškovo kreipimosi į teismą (2011-09-30), apmokėdamas šią faktūrą po trijų mėnesių nuo jos išrašymo, likusios 40,00 Lt sumos nesumokėjo iki šiol. Visa tai įvertinus, pripažintina, kad atsakovas pažeidė savo pareigą tinkamai ir laiku vykdyti faktiškai susiklosčiusius savo įsipareigojimus perkant prekes iš ieškovo. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 4 p., 6.205 str.). Nesant duomenų, kad atsakovas laiku ir pilnai atsiskaitė su ieškovu už įsigytus naftos produktus (gazolį), teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš atsakovo, šiam verslo tikslais įsigijus naftos produktus iš ieškovo, priteisti 8,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (40,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str., 6.37 str. 2d.).
Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.
Ieškovui atsisakius dalies reikalavimų, jam grąžintina 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 611,25 Lt (CPK 87 str. 2 d.; I t. 9, 53 b.l.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys, atsižvelgiant į likusią ieškinio sumą (2380,80 Lt) yra patenkintas 1,7 proc.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo viso 815,00 Lt žyminio mokesčio, grąžinus jam dalį žyminio, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 2,5 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat turėjo viso 1815,00 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat 363,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui per antstolį; proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 30,86 Lt atstovavimo išlaidų ir 6,2 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui per antstolį (I t. 10, 27, 105 b.l.). Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 39,56 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovas turėjo 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų (55, 58 b.l.). Ieškovo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 983,00 Lt atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. 1 d.)). Teismo vertinimu tiek ieškovo tiek atsakovo atstovų atstovavimo išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, įvertinus bylos sudėtingumą, ruoštų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, teiktas konsultavimo ir kitas advokato paslaugas nėra per didelės (CPK 185 str.).
Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš proceso šalių priteistina valstybės naudai: iš ieškovo 30,96 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovo 0,54 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).
Nors ieškovui atsisakius reikalavimų praktiškai nuo visos pagrindinės skolos sumos priteisimo, atsakovas neprašė panaikinti byloje 2011-09-20 nutartimi 27 181,70 Lt sumai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (I t. 11-12 b.l.), tačiau sprendimu iš atsakovo priteisus 40,00 Lt skolą, palūkanas ir dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, teismo nuomone atsižvelgiant į tai, šias apsaugos priemones toliau taikyti atsakovo turtui netikslinga, todėl šios yra naikintinos (CPK 149 str., 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 284 str .1d. 430 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,00 Lt (keturiasdešimt litų) skolos, 8,5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 40,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,56 Lt (trisdešimt devynis litus ir 56 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“, į.k. 175787969, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“, į.k. 175787969, 983,00 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti ieškovui Ginto Vaičėno įmonei „Šoklys“, į.k. 175787969, 75 proc. žyminio mokesčio, t.y. 611,25 Lt (šešis šimtus vienuolika litų, 25 centus), sumokėto 2011-09-15 mokėjimo nurodymu Nr. 374, ir 2012-05-09 mokėjimo nurodymu Nr. 172, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6964-79/2011 (dabartinė civilinė byla Nr. 2-2-901/2013) atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamam bei kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms 27 181,70 Lt sumai taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“ valstybės naudai 30,96 Lt (trisdešimt litų ir 96 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš atsakovo A. P. valstybės naudai 0,54 Lt (54 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.