Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovei N. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 52-AT1-333 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teisme 2016 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjos I. J. skundas (b. l. 3-6), kuriuo pareiškėja prašo panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio tyrėjo V. S. nutarimą Nr. 52-AT1-333 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei imtis priemonių, kad V. B. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį.

Minėtas skundas grindžiamas tuo, kad nutarimas surašytas paviršutiniškai visiškai nenorint matyti neteisėtų mokytojos V. B. veiksmų, įvykis tinkamai netirtas ir nenagrinėtas. Skunde akcentuojama, kad mokytojos veiksmai yra neteisėti, nes jie yra savavališki, kuriant ir vykdant savo tariamą teisę, teisę savavališkai paimti svetimą turtą - sūnaus mobiliojo ryšio telefoną su jame esančia asmenine informacija, nuotraukomis, susirašinėjimu ir juo disponuoti taip, kaip nori, o ne taip, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis bei 23 straipsnis. Mokytojos veiksmai būtų pateisinami tik tokiu atveju, jei pareiškėjos sūnaus telefonas būtų buvęs įjungtas, jei telefoną mokytoja būtų paėmusi tam tikslui, kad nebūtų trukdoma pamoka tuo metu ir telefonas būtų padėtas visų akivaizdoje, o pasibaigus pamokai telefonas gražintas sūnui, be to galimas paprasčiausias mokinio perspėjimas.

Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Birštono policijos komisariato surinktoje medžiagoje ir tyrėjo V. S. 2016 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. 52-AT1-333 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užfiksuota, kad D. J. pamokos metu nedirbo, ant stalo buvo pasidėjęs telefoną, todėl mokytoja V. B., vadovaudamasi Birštono gimnazijos mokinių elgesio taisyklėmis, paėmė nuo suolo telefoną ir pasidėjo ant savo stalo, siekdama, kad pamokoje netrukdomai vyktų mokymosi procesas. Pasibaigus pamokai D. J. nepasinaudojo galimybe iš mokytojos pasiimti savo telefono, tai vėliau padarė jo tėvai. Atsižvelgiant į tai tyrėjas V. S., priimdamas nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, teisingai įvertino situaciją i priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės ir keliamos abejonės yra nepagrįstos, paremtos savo ambicijomis, neatsižvelgiant į nusistovėjusias bei susiformavusias visuomenės doroves ir etikos normas.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovė N. Š. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi priimtas nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 36-39), kad ištirti šio įvykio į mokyklą nuvažiavo tyrėjas V. S., bendravo su pedagoge R. S.. Ši paaiškino, kad yra patvirtintos Birštono gimnazijos mokinių elgesio taisyklės, kuriose numatyta, kad ant mokinio suolo negali būti įjungto mobilaus ryšio telefono ir jis turi būti laikomas kuprinėje. Jeigu mokiniai nesilaiko šios taisyklės, tai telefonai laikinai paimami ir perduodami direktoriui.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 37-38), kad dirba Birštono gimnazijoje, D. J. dėsto „Gamta ir žmogus“ dalyką. Balandžio 6 d. pamokoje iš D. J. paėmė telefoną po to, kai keletą kartų jam buvo duotos drausminės pastabos, kadangi jis nedalyvavo pamokoje ir nuolat trukdė savo suolo draugui. Jį kvietė vardu, tačiau šis negirdėjo. Atsiliepė tik tuomet, kai buvo pašauktas savo klasės draugų. Davė užduotį raštu ir apėjus klasę pamatė, kad D. neturi sąsiuvinio, viską rašo ant lapelio, buvo padėtas atverstas telefonas, ekranas nešvietė. Iš jo telefoną paėmė, kad jis netrukdytų savo klasės draugui, nes nuolat jį kalbino. Pats nedalyvavo pamokoje, o suolo draugas negalėjo girdėti, kai buvo aiškinama pamoka. Paėmus telefoną jis kalbėjo mažai. Po pamokos vaikas tiesiog išėjo. Jei po pamokos būtų priėjęs telefonas būtų grąžintas. Įrašius vaikui pastabą į elektroninį dienyną „Tamo“ būtų užvestas drausminis mechanizmas, nes tuomet mokyklos pedagoginė psichologinė pagalba fiksuoja pažeidimą ir kai surenkamas tam tikras skaičius pastabų vaikas yra svarstomas. D. paklausė kada galės telefoną atsiimti. Jam buvo atsakyta, kad ateis su mama pasiimti telefono. Apie 15.30 val. paskambino D. tėtis klausė, kodėl buvo paimtas telefonas. Jam bandė išaiškinti vaiko elgesį ir motyvus. Tėtis pasakė, kad laukia prie mokyklos ir prašė atiduoti telefoną. Nuvažiavus prie mokyklos jai paskambino D. mama. Ji pasakė, kad nervinosi, negalėjo surasti D. ir prašė atvežti telefoną į Prienus. Pasakius, kad tėtis pateikė kitokį reikalavimą, ji labai emocingai ir grubiai kalbėjo, tuomet buvo priversta išjungti telefoną. Dar kartą perskambinus D. mama pasakė, kad turės problemų. Pasakius, kad po pamokos jis galėjo prieiti ir atsiimti telefoną, mama pasakė, kodėl sūnus turėtų žemintis. Po to paskambinus tėčiui ir pranešus, kad atvežė telefoną jis pasakė, kad jis ilgai laukė, dabar mokytoja turi palaukti. Po 20 – 25 minučių telefonas buvo nuneštas direktoriui. Savo veikloje vadovaujasi mokinio elgesio taisyklėmis. Su jomis mokiniai supažindinti pasirašytinai. Apie taisykles yra informuoti ir tėvai. Su vidaus tvarkos taisyklėmis tėvai susipažįsta pasirašydami sutartį su mokykla.

I. J. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. 2016 m. balandžio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatą su pareiškimu, kad 2016 m. balandžio 6 d. Birštono gimnazijos mokytoja V. B. per Gamtos ir žmogaus pamoką iš jos sūnaus D. J. atėmė mobilaus ryšio telefoną IPHONE 5. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2016 m. balandžio 12 d. priimtu nutarimu Nr. 52-AT1-333 nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi V. B. veiksmuose nebuvo nustatyta ATPK 188 straipsnio įvykio ir sudėties (b. l. 11-12). 2016 m. balandžio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismui pareiškėja I. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio tyrėjo V. S. nutarimą Nr. 52-AT1-333 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei imtis priemonių, kad V. B. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį (b. l. 3-6).

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 188 straipsnį V. B. atžvilgiu nepradėta. Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnis reglamentuoja, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 nutartis byloje Nr. N-62-1954/2011). Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-109/2010 ir kt.). ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N662–2703/2009, pažymėjo, kad ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-261-4335/2010).

Nagrinėjamu atveju būtina analizuoti, ar V. B. paimdama telefoną veikė teisėtai, t. y. ar savo tariamą ar tikrąją teisę vykdė pažeisdama įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimus, kas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti. Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad minėtose normose įtvirtintos pamatinės, bendrojo pobūdžio civilinių teisių įgyvendinimo nuostatos, tačiau, norint nustatyti, ar jos buvo pažeistos, turi būti įvertintas konkrečių faktinių teisinių santykių turinys ir šiems santykiams taikomas įstatyminis reglamentavimas.

Skundą pateikusi pareiškėja teigia, kad V. B. savavaldžiavimas pasireiškė neteisėtu jos sūnaus D. J. telefono paėmimu, nes tokio veiksmo nereglamentuoja Birštono gimnazijos mokinių elgesio taisyklių, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-108 (2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-30 redakcija) 21 punktas, numatantis tik, kad pamokų ir renginių metu mobilųjį telefoną mokinys turi išjungti. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, kad minėtų mokinio elgesio taisyklių 21 punktas numato, jog ant mokinio suolo negali būti įjungto mobilaus ryšio telefono ir jis turi būti kuprinėje. Sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad minėtų Birštono gimnazijos mokinių elgesio taisyklių 21 punktas reglamentuoja tik tai, kad pamokų ir renginių metu mobilusis telefonas turi būti išjungtas ir nereglamentuoja telefono laikymo kuprinėje ar jo paėmimo, grąžinimo. Tačiau pažymėtina, kad Birštono gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintų Birštono gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-83, viešai paskelbtų Birštono gimnazijos interneto svetainėje, 46.7 punkte nurodyta, kad mokytojas klasėje reikalauja nesinaudoti mobiliaisiais telefonais. Mokiniui pamokų metu pažeidus mokinio taisykles, jis įspėjamas, įrašoma pastaba į elektroninį dienyną arba į drausmės pažeidimų pažymą (Taisyklių 46.8 punktas). Prasidėjus mokslo metams visi mokytojai privalo supažindinti mokinius su dalyko programa, vertinimo sistema, savo teisėtais reikalavimais ugdymo organizavimui, klasės auklėtojas – su mokinio ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (Taisyklių 46.36 punktas). Moksleiviui draudžiama naudotis mobiliuoju ryšiu pamokų metu be mokytojo leidimo. Iš mokinio, pažeidusio šią taisyklę, mokytojas turi teisę paimti telefoną ir grąžinti jį tik mokinio tėvams (Taisyklių 59.5 punktas). Sisteminis šių Taisyklių aiškinimas lemia išvadą, kad mobiliuoju telefonu klasėje naudotis apskritai draudžiama, reikalauti, kad mokinys nesinaudotų telefonu turi pareigą mokytojas, o telefonas iš mokinio gali būti mokytojos paimtas vadovaujantis šiomis taisyklėmis, kai mokinys naudojasi mobiliuoju ryšiu pamokų metu be mokytojo leidimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigia, kad jos sūnus nesinaudojo mobiliuoju ryšiu, o tai įrodo pateikiama telefono detali išklotinė. Liudytoja mokytoja V. B. teigia, kad telefonas buvo padėtas ant stalo, liečiamasis ekranas nešvietė, tačiau telefono dėklas buvo atverstas, mokinys nedalyvavo pamokoje, trukdė savo suolo draugui, kviečiamas negirdėjo. Iš teismo posėdžio metu pareiškėjos I. J. pateiktos detalios išklotinės matyti, kad 2016 m. balandžio 6 d. mobilusis internetas buvo naudojamas 23.49 val., tačiau negalima nustatyti, kokiam telefono abonento numeriui ji priklauso, juo labiau, ar tuo telefono abonentu naudojasi pareiškėjos sūnus D. J.. I. J. teismo posėdžio metu buvo įpareigota iki 2016 m. gegužės 13 d. pateikti teismui oficialią išklotinę iš UAB „TELE2“. 2016 m. balandžio 9 d. I. J. pateikė teismui oficialiai patvirtintą detalią išklotinę (b. l. 41-42), tačiau šioje išklotinėje nėra duomenų, kad 2016 m. balandžio 6 d. mobiliuoju telefonu apskritai būtų naudotasi, juo labiau iš pateiktos išklotinės negalima nustatyti, kokiam telefono abonento numeriui ji priklauso ir ar tuo telefono abonentu naudojasi pareiškėjos sūnus D. J.. ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškumu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Atsižvelgiant į tai, kad tarp I. J. pateiktų detalių išklotinių yra esminių neatitikimų, oficialiai patvirtintoje detalioje išklotinėje nėra informacijos, nurodytos teismo posėdžio metu pateiktoje detalioje išklotinėje, teismas šiuos pareiškėjos pateiktus įrodymus vertina kritiškai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad telefonu galima naudotis ne vien tik naršant mobiliajame internete, siunčiant trumpąsias žinutes ar skambinant, kadangi telefonu naudojamasi ir žaidžiant jame esančius žaidimus, žiūrint nuotraukas, kitokio turinio informaciją ir pan., todėl teigti, kad D. J. nesinaudojo telefonu vien tik iš detalios išklotinės, skirtos neaišku kuriam abonento numeriui, kurioje fiksuotas mobiliojo interneto naudojimas ir trumpųjų žinučių siuntimas, nėra pagrindo.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad iš elektroninio dienyno „Tamo“ matyti, kad tą dieną nebuvo užfiksuota jokių įvykių, nors jei vaikas neklauso, mokytoja privalo tai užfiksuoti. Liudytoja mokytoja teigė, kad visų pastabų į „Tamo“ dienyną neveda, kad neužsivestų drausminimo mechanizmo, kad vaikas problemą pirmiausiai pats išsispręstų, nes surinkus tam tikrą skaičių pastabų vaikas yra svarstomas. Kaip matyti iš Birštono gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių 61 punkto, moksleivių drausminimui gali būti taikomos ne tik raštiškos pastabos, tačiau tame tarpe ir pastabos žodžiu, svarstymai Vaiko gerovės komisijoje, direktoriaus pastabos, papeikimai ir t.t. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjos argumentas, kad mokinio elgesio taisyklių pažeidimas turi būti raštiškas, įrašytas į elektroninį dienyną.

Iš teismo posėdžio metu pareiškėjos I. J. pateikto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento 2016 m. balandžio 29 d. rašto matyti (b. l. 25), kad po pokalbio su mokytoja V. B. ir susipažinus su jos Birštono gimnazijos direktoriui rašytu 2016 m. balandžio 8 d. pasiaiškinimu paaiškėjo, kad I. J. sūnus D. 2016 m. balandžio 6 d. gamta ir žmogus pamokoje naudojosi mobiliuoju telefonu, nesekė mokytojos aiškinimo ir taip pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 46.7.6 punktą, kuris mokiniui neleidžia klasėje naudotis mobiliuoju telefonu, todėl mokytoja V. B. turėjo teisę paimti telefoną ir grąžinti jį tik mokinio tėvams. Taip pat minėta institucija savo rašte I. J. nurodė, kad apie Mokinių elgesio taisyklių bei Vidaus darbo tvarkos taisyklių turinį buvo kalbama visuotinių tėvų susirinkimų metu, jie buvo pristatyti ir pakomentuoti klasėse tėvų susirinkimų metu, aptarti su mokiniais klasių valandėlių metu, patalpinti gimnazijos informacinėje erdvėje, todėl institucija mano, kad dėl mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ugdymo įstaigoje yra susitarta. Minėto departamento raštas, liudytojos – mokytojos V. B. parodymai neginčijamai liudija, kad tiek pareiškėja, tiek jos sūnus buvo supažindinti su Mokinių elgesio taisyklėmis, Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Be to, kaip matyti iš pateikto pareiškėjos skundo ir posėdžio metu duotų paaiškinimų, pareiškėja cituoja minėtas taisykles, todėl darytina išvada, kad ji yra tinkamai supažindinta su jomis.

Be to, tiek skunde, tiek posėdžio metu pareiškėja akcentuoja, kad mokykloje yra nusistatymas prieš jos vaiką. Iš teismo posėdžio metu pateiktų V. B. rašytinių įrodymų – PPP komandos svarstytų mokinių (atvejų) sąrašo 2015/2016 m. bei klasės pagyrimų/pastabų matyti, kad D. J. 2015/2016 mokslo metais svarstytas 7 kartus, tačiau per šiuos mokslo metus mokytoja V. B. 2015 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. sausio 28 d. parašė jam pagyrimus, todėl nėra pagrindo tikėti, kad mokytoja D. J. vertina neobjektyviai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nuketėjusiaisiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pobūdžio sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. ATP-263-397/2016).

Nagrinėjamu bylos atveju nustatyta, kad mokytoja V. B. paėmė iš mokinio telefoną pamokos metu, tačiau tai ji padarė vykdydama Vidaus darbo tvarkos taisyklių 46.7.6 punkte numatytą savo kaip mokytojos pareigą klasėje reikalauti nesinaudoti telefonu. Mokytojos veiksmai paimant telefoną atlikti teisėtai, kadangi ji tai atliko nepažeisdama įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimų (Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 43 straipsnio 3 dalies, 11 dalies, 49 straipsnio 2 dalies, Birštono gimnazijos Vidaus darbo tvarkos taisyklių 59.5 punkto). Byloje nenustatyta, kad mokytoja piktnaudžiavo savo teise, įgyvendindama savo teises bei vykdydama pareigas nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, veikdama nesąžiningai tyčia paėmė mokinio D. J. telefono aparatą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju nėra būtinų sąlygų administracinei atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 52-AT1-333 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos V. B. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301, 302, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

I. J. skundo netenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 52-AT1-333 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.