Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2016-04-06 su pareiškimu į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo kreipėsi dėl to, kad 2016-04-06 (duomenys neskelbtini) gimnazijoje iš jos sūnaus D. J. per „Gamtos ir žmogaus“ pamoką mokytoja V. B. paėmė mobilaus ryšio telefoną IPHONE 5. I. J. bandant skambinti ir bendrauti su mokytoja dėl telefono susigrąžinimo, jai nepavyko susikalbėti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio tyrėjo 2016-04-12 nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustačius, kad V. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., požymių.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi V. B. parodymais, kadangi jos parodymai prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai. Akivaizdu, kad V. B. paaiškinimai yra jos pasirinkta gynybinė pozicija. Ji yra suinteresuota duoti tam tikrai įstaigai palankius atitinkamus paaiškinimus ir parodymus. Teismas nutartyje rėmėsi šios įstaigos raštu dėl mobiliojo ryšio telefono paėmimo tvarkos ir taisyklių, tačiau nesuprantama, kodėl teismas remiasi šiais duomenimis, jeigu pagrindinis įvykio asmuo V. B. teismo posėdžio metu pati pasakė, kad D. J. mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, jis tik gulėjo ant stalo, o mobiliojo ryšio telefoną ji paėmė pagal nusistovėjusią tvarką, o ne pagal taisykles. Būtent šie jos parodymai parodo V. B. veiksmų subjektyviąją pusę, t. y. tyčią. Ji suvokė ir suprato savo priešingą teisei veikimo pobūdį. Teismo nutartyje tas nepažymėta, tačiau posėdžio metu buvo daromas garso įrašas ir jį galima perklausyti.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas šiuo atveju formuoja blogą praktiką, kad negalima tikėti mobiliojo ryšio operatoriaus pateikiama oficialia informacija. Jei teismui kyla abejonių, ar būtent nurodytu telefono numeriu naudojasi apeliantės sūnus, teismui pareikalavus, bus pateikta tiek SIM kortelė, tiek mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI numeris turi matytis išklotinėse. Dėl to jokių abejonių negali būti. Tačiau teisėjai kilo abejonių, ji nepareikalavo telefono ir SIM kortelės ir jai kylančių abejonių neišnagrinėjo visapusiškai.

Apeliantės įsitikinimu, mokytojos V. B. veiksmai yra neteisėti, nes jie yra savavališki, kuriant ir vykdant savo tariamą teisę, teisę savavališkai paimti svetimą turtą su jame esančia asmenine informacija, nuotraukomis, susirašinėjimu ir juo disponuoti taip, kaip nori, o ne taip, kaip numato įstatymai ir Konstitucija. Mokytojos veiksmai akivaizdžiai buvo neproporcingi ir neadekvatūs, kuriant savivalės ir įstatymų nepaisymo sistemą mokykloje mokinių akivaizdoje ir prieš kitus mokytojus. Mokytoja telefoną paėmė dėl nesuprantamų priežasčių, nes telefonas net nebuvo susijęs su apeliantės sūnaus veiksmais. Kyla klausimas, kokiu tikslu buvo paimtas telefonas ir kokiu tikslu nebuvo grąžintas. Mokytoja telefono negrąžino. Telefoną atsiėmė patys savo iniciatyva, aktyviomis pastangomis, ignoruojami mokytojos, nuvykę į mokyklą, iš kito asmens – mokyklos direktoriaus – ir tik kitą dieną. Mokytoja vengė grąžinti telefoną ignoruodama apeliantę ir jos šeimą, perduodam jį kitam asmeniui – direktoriui. Mokytoja ir kitas asmuo turėjo galimybę disponuoti telefone esančia asmenine informacija, privačiais duomenimis. Teismui pripažinus mokytojos V. B. veiksmus teisėtais, formuojama bloga teismų praktiką. Tokiu atveju mokytojams būtų suteikiama teisė paimti mobiliojo ryšio telefoną su visa jame esančia informacija ir ja disponuoti. Šiuo atveju informacija galėtų pasinaudoti bet kokie pašaliniai ir suinteresuoti asmenys.

Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, įvykio aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir nevisapusiškai, duomenis vertinant neobjektyviai, netinkamai ir šališkai V. B. naudai. Teismas nutarė institucijos nutarimą palikti nepakeistą, nors šis nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, nutarime išdėstyta tikrovės neatitinkanti informacija, išdėstyti ne tokie parodymai, kokius davė apeliantė. Nurodoma, kad mokytoja telefoną paėmė vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinių elgesio taisyklių 21 p., nors minėtas punktas absoliučiai nenumato telefono paėmimo ar kitokių sankcijų. Tuo labiau, kad telefonas iš viso buvo išjungtas. Apylinkės teismo nutartyje nuodyti visiškai kitokie motyvai, negu institucijos nutarime, tačiau nutarimas paliktas nepakeistas ir nutarime išdėstyti motyvai prieštarauja nutarties motyvams.

I. J. skundas netenkinamas.

ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad mokytoja V. B., pamokos metu iš mokinio paimdama mobilaus ryšio telefoną ir vėliau jį perduodama direktoriui, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., nėra surinkta. I. J. skunde V. B. veiksmų neteisėtumą iš esmės argumentuoja tuo, kad jos sūnus mobilaus ryšio telefonu pamokos metu nesinaudojo, todėl mokytoja neturėjo teisės iš jo telefoną paimti. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju abejoti mokytojos veiksmų teisėtumu ir vienareikšmiškai spręsti, kad ji telefoną iš mokinio paėmė savavališkai, tam neturėdama jokio teisinio pagrindo, negalima. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad I. J. iniciatyva buvo atliktas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje susiklosčiusios konfliktinės situacijos tyrimas ir V. B., kaip mokytojos, veiksmų vertinimas, tačiau netinkamo mokytojos darbo ir elgesio ar kitokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus rašto matyti, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad dėl naudojimosi mobiliojo ryšio telefonais ugdymo įstaigoje yra susitarta, tvarka žinoma tiek mokiniams, tiek jų tėvams. Mokiniui D. J. pamokos metu elgiantis netinkamai mokytoja turėjo teisę iš jo paimti mobiliojo ryšio telefoną ir tai padarydama ji vadovavosi Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatomis.

Apeliantės pateiktos mobiliojo ryšio operatoriaus išklotinės, kuriomis ji grindžia savo argumentus dėl mokytojos veiksmų neteisėtumo, teismo vertinimu, nepaneigia nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir nutartyje atmesti skundą nustatytų faktinių aplinkybių ir V. B. veiksmų teisinio vertinimo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pateikė išsamią mokykloje galiojančių mokinių elgesio taisyklių ir vidaus darbo tvarkos taisyklių analizę ir padarė pagrįstą išvadą, kad sisteminis šių norminių aktų aiškinimas lemia išvadą, kad naudotis mobiliojo ryšio telefonu pamokos metu iš viso draudžiama, telefonas pamokos metu turi būti išjungtas, mokinys pamokos metu turi dirbti. V. B. paaiškino, kad D. J. pamokos metu nedirbo, trukdė suolo draugui, ant suolo buvo padėtas ir atverstas jo mobilaus ryšio telefonas, todėl jį paėmė ir pasakė, kad telefoną galės atsiimti tik su tėvais. Iš paminėto akivaizdu, kad mokytoja mobilaus ryšio telefoną paėmė siekdama užtikrinti tinkamą ugdymo procesą pamokos metu ir toks jos veiksmas negali būti laikomas neteisėtu ar savavališku. Šią išvadą patvirtina ir jau minėtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus raštas, kuriame nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto patikrinimo teisėtumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti. Tai, kad D. J. tuo momentu, kai mokytoja iš jo paėmė telefoną, neskambino, nerašė žinučių, nesinaudojo internetu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, mokytojos V. B. veiksmų nedaro neteisėtais. Kaip paaiškino V. B., mobilaus ryšio telefonas buvo padėtas ant suolo, ir, nors jo ekranas nešvietė, dėklas buvo atverstas. Iš paminėto seka logiška išvada, kad mobilaus ryšio telefonas ant mokinio suolo buvo padėtas ne atsitiktinai, o dėl to, kad juo buvo naudojamasi ir naudojimasis, kaip teisingai nutartyje nurodė teismas, nėra tik skambinimas, žinučių rašymas ar naršymas internete.

Apeliantė tvirtina, kad V. B. parodymai yra prieštaringi tiek dėl naudojimosi telefonu, tiek dėl jo paėmimo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas jokių esminių prieštaravimų V. B. parodymuose neįžvelgia. Tiek tyrimo metu, tiek teisme V. B. nurodė, kad D. J. ant stalo buvo pasidėjęs mobilaus ryšio telefoną, trukdė suolo draugui, nedalyvavo pamokoje, dėl to iš jo buvo paimtas telefonas. Paklausus, kada galės telefoną atsiimti, buvo atsakyta, kad ateitų atsiimti su mama. Po pamokos jis nepriėjo. Taip pat mokytoja nurodė, kad, jei vaikas būtų priėjęs, tai ji telefoną būtų atidavusi. Apeliantės nurodomi tariami prieštaravimai V. B. parodymuose iš esmės yra susiję su iš konteksto išimtais atskirais sakiniais, frazėmis ar žodžiais, tačiau teismas pažymi, kad išvados dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo yra daromos įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o ne vertinant juos atsietai, kaip tai skunde daro apeliantė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino taip, kaip tai reikalauja ATPK normos, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, nešališku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl esminių I. J. skundo argumentų, kurie iš esmės yra analogiški argumentams, nurodytiems skunde apygardos teismui. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad subjektyvus faktinių aplinkybių ir situacijos vertinimas negali būti tapatinamas su teisiniu vertinimu. Nagrinėjamu atveju teisinis V. B. veiksmų vertinimas atliktas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vien tai, kad subjektyviu I. J. įsitikinimu, mokytoja neturėjo teisės iš jos sūnaus pamokos metu paimti mobiliojo ryšio telefono, nėra pagrindas konstatuoti, kad mokytojos veiksmai teisiniu požiūriu įvertinti neteisingai.

Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio tyrėjo 2016-04-12 nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas tinkamai, Prienų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 nutartis, kuria atmestas I. J. skundas, yra tinkamai argumentuota, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. J. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.