- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- e2-560-217/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00271-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Advokatai
- Olita Remeikė
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, trečiajam asmeniui A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui L. V., trečiajam asmeniui A. V., dėl materialinio išlaikymo (paramos) priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. teismo posėdyje savo reikalavimą palaiko, prašė priteisti jam iš atsakovo L. V. materialinį išlaikymą (paramą) po 150 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir vėliau pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis nei 24 metų. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1813-367/2008 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu iš L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo padidintas iki 300 Lt (86,88 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. ir tęsiamas iki vaiko pilnametystės. Lėšų administratore uzufrukto teise buvo paskirta mama A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Pilnamečiu ieškovas tapo 2015 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir toliau mokinasi mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programą, yra 10 klasėje, manytina, kad išlaikymas ieškovui priklausė nepertraukiamai. Ieškovas mokinasi pažangiai, jokio turto ir pajamų ieškovas neturi, o dirbti ir užsidirbti pajamų, kol kas taip pat neturi galimybės, nes intensyviai mokinasi, pamokos vyksta kiekvieną dieną. Sėkmingai baigęs mokslus, įgijęs specialybę, gavęs darbą, galės savimi pasirūpinti pats. Šiuo metu ieškovas yra išlaikomas ir remiamas tik mamos, A. V., kuri teikia ieškovui lėšas, reikalingas pragyvenimui bei mokslui. Tačiau ieškovo mama nėra pajėgi ieškovui teikti tiek paramos, kiek yra reikalinga. Mama yra neįgali, gauna tik neįgalumo pensiją, dėl sveikatos problemų dirbti šiuo metu negali. Taip pat trūkstamų lėšų paskolina ar dovanoja močiutė E. B.. Atsakovo L. V. turtinė padėtis, darbo užmokestis ieškovui tiksliai nežinomi, kiek žinoma, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisu vairuotoju, todėl jo pajamos turėtų būti nemažos. Atsakovas savo sūnumi beveik nesirūpina, su juo beveik nebendrauja. Net nepasveikino 18-to gimtadienio proga. Ieškovas maisto produktams vidutiniškai išleidžia apie 110 Eur per mėnesį, ugdymo prekėms, kompiuterinei įrangai (kuri yra būtina mokymuisi), internetui išlaidžia apie 30 Eur per mėnesį, higienos prekėms apie 20 Eur per mėnesį, aprangos prekėms 70 Eur, komunalinėms paslaugoms, tenkančioms ieškovo daliai – 40 Eur, vitaminams, vaistams, akiniams (kadangi yra pripažinta trumparegystė) 30 Eur per mėnesį. Iš viso per mėnesį ieškovas vidutiniškai išleidžia apie 300 Eur.Papildomai paaiškino, kad mokosi labai gerai, 10 klasės egzaminus išlaikė geriausiais balais iš visos klasės. Planuoja toliau mokytis toje pačioje mokykloje pasirinkdamas statybų verslo planuotojo profesiją. Mama prisideda prie išlaikymo kiek gali iš savo gaunamos invalidumo pensijos, prisideda prie paramos ir mamos močiutė.
Atsiliepimas
Atsakovas L. V. savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pateikto ieškinio reikalavimais sutinka dalinai. Nurodė, kad jo santuoka su A. V. buvo nutraukta 1999 m. ir priteistas vaiko išlaikymas. 2008-11-25 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 1813-367/2008 išlaikymas buvo padidintas iki 86,88 Eur ir tęsiamas iki sūnaus pilnametystės. Visą laika savo pareigą atliko sąžiningai iki kol sūnus sulaukė pilnametystės ir moka iki šiol. Pabrėžia, kad buvusi žmona yra neįgali ir gauna invalidumo pensiją, tačiau dirbti gali, todėl nėra pagrindo priteisti iš jo paramą sūnaus išlaikymui. Kadangi jie abu su buvusia žmona turi lygias teisias ir pareigas vaikams, tai ir pareiga išlaikyti sūnų yra lygi atsižvelgiant į turtines galimybes, todėl šios priežasties materialinį išlaikymą savo sūnui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Teigia, kad jo atlyginimas sudaro ne daugiau kaip vieno MMA dydžio, todėl jis neturi finansinių galimybių suteikti savo sūnui išlaikymą kol jam sukaks 24 metai. Atsakovo sugyventinė taip pat yra bedarbė, ir taip pat augina bendrą nepilnametę dukrą, kuri mokosi Gargždų progimnazijos 3 klasėje. Atsakovas sutinka savo sūnaus išlaikymui mokėti ne daugiau kaip 86,88 Eur dydžio periodines išmokas, kol sūnus įgis vidurinį išsilavinimą. Savo atsiliepimu prašo dalyje kuria ieškovas prašo priteisti kas mėnesį mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-15 iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir vėliau pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis nei 24 metai, atmesti. Priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovui A. V. kas mėnesį mokamomis ne daugiau kaip 86,88 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, kol sūnus įgis vidurinį išsilavinimą bei proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje atsakovas L. V. nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. V. paaiškino, kad atsakovas vaikui išlaikymą teikė nepastoviai, būdavo, jog susidarydavo įsiskolinimas. Iš gaunamos paramos sūnui nupirko kompiuterį, nuolat perka vitaminus, nes jam diagnozuota trumparegystė. Jos asmeninės pajamos yra invalidumo pensija apie 180 Eur į mėnesį, trečiojo asmens močiutė E. B. dar perveda 100 Eur proanūkio poreikiams. Darbą susirasti sunku dėl sveikatos būklės. Turi 40 procentų nedarbingumą. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad sūnaus A. V. nurodytos aplinkybės yra jai gerai žinomos, kadangi jie kartu gyvena. Visos aplinkybės yra teisingos. Mano, kad išlaikymas (parama) sūnui iš jo tėvo, tokio dydžio, kokį jis nurodė ieškinyje, yra būtinas, todėl su pareikštu ieškiniu sutinka visiškai. Prašo ieškovo A. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl materialinio išlaikymo (paramos) priteisimo tenkinti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. V. yra atsakovo L. V. sūnus (gimimo liudijimas AA Nr. 390844, Įrašo Nr. 93), kuriam 2015 m. gruodžio 15 d. sukako 18 metų. Ieškovas šiuo metu baigė (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasę, mokymo forma – dieninė. Gyvena su mama A. V. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis ieškovas registruotų transporto priemonių neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje informacijos apie ieškovui išmokėtas draudimines išmokas nėra.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 1999-07-26 Tauragės rajono apylinkės teismas nutarimu iš atsakovo L. V. sūnaus A, gim. (Duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisė po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. 2008-11-25 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 1813-367/2008 išlaikymas buvo padidintas iki 86,88 Eur ir tęsiamas iki sūnaus pilnametystės. Ieškovui tapus pilnamečiu 2015 m. gruodžio 15 d., jo paaiškinimu, jam materialiai padeda ir faktiškai šiuo metu išlaiko mama A. V. ir mamos močiutė E. B.. Tėvas L. V. periodiškai sūnaus išlaikymo neteikė, tačiau pagal galimybes padėdavo, kai jam sukako aštuoniolika metų, materialiai nepadeda.
VSDFV duomenimis nustatyta, kad A. V. nedirba, gauna invalidumo pensiją 168,55 Eur į mėnesį. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad A. V. nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, esantį (Duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su ieškovu.
VSDFV duomenimis nustatyta, atsakovas L. V. dirba UAB „(Duomenys neskelbtini) ir jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra nuo 398,63 Eur iki 458,89 Eur (priskaitoma suma). VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovas, dar turi pareigą teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.
2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 (įsigaliojusiu 2013 m. liepos 9 d.) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas buvo papildytas 3.192¹ straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Akivaizdu, kad tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams. Tačiau anaiptol ne visų moralinių priedermių vykdymas (ar jų vykdymas „visa apimtimi“) gali būti užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant analogiškas teisines pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
Ieškovas paramos priteisimo būtinumą ir priteistinos paramos dydį sieja su ta faktine aplinkybe, kad jis, sulaukęs pilnametystės, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasėje ir toliau nori mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat aukštojoje mokykloje. Tam jam reikalingos lėšos, motina teikia paramą pagal išgales, tačiau jos nepakanka, nes pajamos yra nedidelės. Minėtu nutarimu LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.
Ieškovas, baigdamas 10 klasę, nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui, užklasinei veiklai. Ieškovas yra pažangus mokinys, daugumos mokomųjų dalykų įvertinimai yra geri arba labai geri (Jonavos politechnikos mokykla 2016-02-24 pažyma Nr. D3-62). Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovui būtina materialinė parama, nes: 1) jis jokio turto neturi, 2) nedirba, nes mokydamasi Jonavos politechnikos mokyklos 10 klasės dieniniame skyriuje privalo lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams, dalyvauti po pamokinėje veikloje, 3) jokių pajamų negauna, o tinkamam mokymuisi mokykloje ir pamokų pasiruošimui reikia skirti daug laiko, nėra įmanoma derinti mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Ieškovui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą, neabejotinai reikalingos lėšos mokymo reikmėms, maistui, aprangai. Užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant mokykloje, jam būtina finansinė parama.
Tokio pobūdžio byloje būtina nustatyti ir atsakovo galimybes teikti konkrečią paramą, nes ieškovo poreikių tenkinimas šiuo atveju nebegali būti vien tėvų atsakomybė. Iš tėvų gali būti reikalaujama tiek, kiek jie išsigali paramos teikti. Atsakovas L. V. su ieškiniu iš dalies sutinka, tačiau prašo priteisti išlaikymo dydį 86,88 Eur. Nurodo, jog pripažįsta, kad vaiką, net ir pilnametį, kuris siekia įgyti vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą, turi išlaikyti abu tėvai.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Antra, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Trečia, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovo tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan.(pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2424-467/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1930-264/2014 ir kt.).
Ieškovas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą, galimai galės dirbti ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju išlaikymas turėtų būti priteistas iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.
Tačiau, kaip jau buvo minėta, tokio pobūdžio byloje būtina nustatyti ir atsakovo galimybes teikti konkrečią paramą, nes ieškovo poreikių tenkinimas šiuo atveju nebegali būti vien tėvų atsakomybė. Iš tėvų gali būti reikalaujama tiek, kiek jie išsigali paramos teikti. Atsakovas L. V. su ieškiniu iš dalies sutinka ir prašomo priteisti išlaikymo iš esmės neginčija, tačiau nesutinka teikti ieškovo prašomos paramos dydžio, nes kaip jau buvo nurodyta, atsakovas turi prievolę išlaikyti kitą savo nepilnametę dukrą. Šis atsakovo argumentas nelaikytinas svariu, kadangi prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą turi ne tik vienas atsakovas, bet ir jos mama. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos (daugiau nei 400 Eur) gerokai viršija trečiojo asmens, ieškovo mamos, gaunamas pajamas (162,55 Eur). Trečiajam asmeniui yra nustatytas 60 procentų darbingumas, jos ir ieškovo mėnesio išlaidos siekia 300 Eur, gaunamų pajamų neužtenka net būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl juos finansiškai remia ir trečiojo asmens močiutė.
Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą pilnamečiui besimokančiam ieškovui, vertina abiejų jo tėvų turtinę padėtį. Iš teismui pateiktų įrodymų, akivaizdu, jog atsakovo galimybės teikti ieškovui paramą yra daug didesnės nei ieškovo motinos. Atsakovas yra pilnai darbingas, kai tuo tarpu tretysis asmuo tik 60 procentų. Atsakovas nors ir augina dar vieną dukrą, tačiau teismai konstatavo, jog šiems išlaikymą turi teikti jų biologiniai tėvai, todėl, byloje nesant priešingai tvirtinančių įrodymų, jų negalima pripažinti atsakovo išlaikytiniais, konstatuotina, jog A. V. turtinė padėtis yra daug blogesnė, negu L. V., todėl jis gali sūnui skirti didesnį išlaikymą, negu mama, kuriai ir pačiai reikalinga kitų parama. Teismas vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą, atsižvelgia į tai, kad, kaip anksčiau buvo konstatuota, faktinės atsakovo pajamos galimai yra didesnės, nei nurodytos darbo užmokesčio pažymoje, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovas vengė atskleisti realią savo turtinę padėtį, nepateikė dokumento patvirtinančio savo turtinę padėtį, neatvyko nė į vieną teismo posėdį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-286/2004). Atsižvelgus į anksčiau nurodytą, esant abejonei dėl atsakovo realios turtinės padėties, ji vertintina vaiko interesų naudai. Iki 18 metų ieškovui buvo priteistas 86,88 Eur išlaikymą. Šiuo metu ieškovui yra 18 metų, vaikinas yra paauglys, todėl akivaizdu, kad išaugo jo poreikiai mokymosi priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams. Išklausius ieškovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti vaikino poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas). Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, byloje esamus įrodymus, darytina išvada, jog nors ieškovui reikalinga parama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas baigė 10 klasę, į tai, kad negalima iš esmės pabloginti atsakovo ir jo šeimos narių padėties, jo prašymas tenkintinas iš dalies ir priteistinas 120 Eur per mėnesį išlaikymas, kuris yra būtinas pilnamečiui ieškovui iki jis mokysis pagal vidurinę ugdymo programą dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, nes tokio dydžio parama iš esmės nepažeidžia atsakovo interesų ir yra įmanoma įvykdyti. Parama priteistina nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2016 m. vasario 1 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (CPK 99 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą už ieškovui suteiktas teisines paslaugas priteisti 286,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei pagrįstai priteistos 286,46 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 43 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalis ir 2,66 Eur išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92-93 str., 96 str., 99 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2016 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pilnamečiui sūnui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 70 Eur nuo 2016-05-03 (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (CPK 150 str.). Išaiškintina, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, todėl laikinas išlaikymas, jeigu jis buvo mokamas, įskaitomas į šią sumą, t. y. atsakovui nereikia mokėti dvigubai. Klausimai dėl išlaikymo ir laikino išlaikymo turi būti sprendžiami vykdymo proceso metu, nes šiuo metu byloje duomenų, kad atsakovas mokėjo laikiną išlaikymą, ar jo dalį nėra pateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Konstitucinio teismo 2007-06-07 nutarimu, Lietuvos Respublikos CK 3.192¹ str., CPK 259-260 str., 265 str.,270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-01 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 45,66 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 66 euro centų) mokėtino žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei valstybei 286,46 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 46 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4756-5429-4805 ir 2016 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. NTP-7-5472 (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdytinas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.