- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1930-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00699-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- I. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. R. atstovės advokatės J. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-993-814/2014 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui I. R. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo kas mėnesį išlaikymą po 600 Lt nuo 2014 m. vasario 17 d. iki ieškovei sueis 24 m. Nurodė, kad civilinės bylos iškėlimo metu nors ir būdama pilnametė, negali pati savęs išlaikyti ir jai reikalinga parama, kadangi ji mokosi gimnazijos III c klasėje. Mokslai sekasi gerai. Mokslo vidurkis: 9-10 balų. Papildomai gilina žinias (duomenys neskelbtini) mokymo centre. Ten pamokos vyksta 3 kartus per savaitę. Mokslas mokamas, metams 200 litų. Taip pat moka už laikomus egzaminus. Vieno egzamino kaina- 36 litai. Per metus laiko šešis egzaminus. Dėl didelio užimtumo neturi galimybės dirbti ir užsidirbti lėšų. Savo vardu registruotino turto neturi. Tėvas išlaikymą teikė iki pilnametystės. Nuo 2014 m. vasario 17 d. išlaikymo nebeteikia, su ja nebendrauja. Jai padeda tik mama. Specialieji poreikiai nenustatyti. Nešioja akinius. Kasmet akinių pirkimui išleidžia apie 400 Lt. Jos mėnesinės išlaidos yra 1000 Lt.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šiuo metu yra sveikas ir darbingas. Dirba LR VRM Viešojo saugumo tarnyboje prie VRM. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apie 2500 litų atskaičius mokesčius. Turi pasiėmęs iš AB Swedbank kreditinę kortelę. Už ją bankui kas mėnesį moka po 50 litų. Daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovei išlaikymą mokėjo iki pilnametystės po 550-600 litų. Sutinka ieškovei mokėti išlaikymą kas mėnesį po 500 litų. Savo vardu turi nekilnojamąjį turtą butą ir automobilį. Baiminasi, kad po kelerių metų gali netekti darbo, nori senatvei pasitaupyti lėšų pragyvenimui. Su dukra nebendrauja.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Mėnesinis darbo užmokestis 1507 litai. Savo vardu turi butą, kuriame su dukra gyvena. Dukros išlaikymui išleidžia apie 1 000 Lt. Ieškovė mokosi gimnazijoje, taip pat mokosi papildomai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)mokslas mokamas. Atsakovas iki ieškovės pilnametystės mokėjo išlaikymą po 550-600 litų. Atsakovas nuo 2014 m. vasario 17 d. tapus dukrai pilnamete, jai nepadeda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2014-03-19 iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir sulauks 24 metų, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo 640 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovei. Taip pat priteisė iš atsakovo Sergejaus valstybei 216 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 240 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, jog vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Teismas įvertinęs pilnametės besimokančios ieškovės poreikius, mokymosi rezultatus, galimybes įsidarbinti bei dirbti, tėvų turtinę padėtį, padarė išvada, jog atsakovas neteikdamas paramos ieškovei, t.y. pilnametei savo dukrai, pažeidžia jos interesus, kadangi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Be to, atsakovui neteikiant paramos yra pažeidžiami pilnamečio asmens, siekiančio įgyti išsilavinimą, poreikiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei išlaikymą iš atsakovo po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. kovo 19 d. iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir sulauks 24 metų, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. pirmos instancijos teismas padarė procesinių normų pažeidimą ir netinkamai jas taikė dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, bylą išnagrinėjo turint išankstinę nuomonę. Nors teismas šalims išaiškino teises, tačiau šis išaiškinimas buvo formalus, kadangi apeliantas nesuprato, kad teisė „turėti atstovą“ reiškia, kad jį gali atstovauti advokatas ir teikti jam teisinę pagalbą. Teismas matė, kad apeliantas nesugeba tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų. Nežiūrint į tai, teismas nepasiūlė apeliantui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese ir neatidėjo bylos nagrinėjimo, t.y. nepadėjo apeliantui tinkamai įgyventini teisę turėti atstovą ir tokiu būdu tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Taip pat teismas nepasiūlė teikti papildomų įrodymų, kurie pagrįstų apelianto išsakytus argumentus.
2. Teismas apsiribojo tik ieškovės pateiktais į bylą duomenimis apie trečiojo asmens 2013 m. gaunamu darbo užmokesčiu, kuris neatspinti trečiojo asmens realaus pajamų dydžio ieškinio padavimo dienai. Teismas nepagrįstai vadovavosi įrodymais, neturinčiais sąsajos su byla t. y. pažyma apie trečiajam asmeniui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nors ieškinio padavimo dienai duomenų apie trečiojo asmens gaunamą darbo užmokestį byloje nėra ir nebuvo. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų, remdamasis tik ieškovės paaiškinimais, nepagrįstai nustatė, jog trečiojo asmens gaunamas pajamos sudaro 1500 Lt, nors tokių įrodymų byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
3.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė savo poreikiams per mėnesį išleidžia 2 057,48 Lt. Teismas nemotyvavo, kodėl jis padarė tokią išvadą. Tokia išvada prieštarauja ieškovės paaiškinimams, kadangi ši nurodė, kad jos poreikiai sudaro 940 Lt per mėnesį, trečiasis asmuo taip pat parodė, jog ieškovės išlaikymo išlaidos sudaro iki 1000 Lt. Be to, teismas visiškai ignoravo ir tą aplinkybę, jog pateikti kasos čekiai pagal ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus teikiant čekius, kad tai visas šeimos išlaidas maistui, rūbams patvirtinantys dokumentai. Apelianto vertinimu ieškovė neįrodė, kad 940 Lt dydžio išlaikymas jai reikalingas, nepagrindė tai įrodymais, todėl apelianto manymu jos išlaikymas per mėnesį yra ne didesnis nei 800 Lt, iš jų apie 350-400 Lt maistui, 33 Lt akiniams, apie 50 Lt mokslams, apie 50 Lt rūbams, 100 Lt kitiems poreikiams, 100 Lt būstui.
4. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais apie sumokėtas sumas (duomenys neskelbtini) mokymo centrui iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. vadovavosi įrodymais, neturinčiais sąsajos su byla. Teismas visiškai nesiaiškino, ar tikrai 2014/2015 metais ieškovė mokysis šiame centre. Pagal (duomenys neskelbtini) mokymo centro pažymą, ieškovė yra užbaigusi gabių vaikų mokyklą ir gavusi atitinkamą sertifikatą todėl ateinančiais mokslo metais, kuriais ji turi mokytis gimnazijoje, ji (duomenys neskelbtini) mokymo centre nesimokys. Taigi teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovė dar turi mokytis minėtame mokymo centre ir mokėti už mokslą.
Šalies argumentai
5. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė jo turtinę padėtį ir atsisakė ištirti jo nurodytas aplinkybes, kad išlaiko savo nedarbingą ir ligotą motiną, kuriai teikia kiekvieną mėnesį 150 Lt išlaikymo, taip pat neištyrė aplinkybių, kad apie 745 Lt apeliantas sumoka už butą ir komunalines paslaugas, moka 3 000 Lt kreditą bankui. Taigi teismas neteisingai nustatė, jog apelianto gaunamos pajamos ženkliai didesnės, nei trečiojo asmens, kuriai išminusavus dukters išlaikymą – 400 Lt, lieka 1300 Lt, nepagrįstai priteisė iš apelianto didesnę išlaikymo dalį, nei prie išlaikymo prisideda trečiasis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas savo sprendimu nukrypo nuo LAT praktikos tokios kategorijos bylose.
7. Teismas pažeidė CPK 267 str., kadangi priėmė sąlyginį sprendimą, nes priteisė išlaikymą ieškovei iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir sulauks 24 metų, nors ieškovė besimoko tik vidurinėje mokykloje - gimnazijoje ir aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją kreditą ir kt. todėl neaišku, ar bus reikalinga parama.
Šalies argumentai
8. Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra iš dalies be motyvų. Teismas nepagrįstai priteisė 640 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovei. Tokio įsiskolinimo negali būti, kadangi išlaikymas mokamas iki vaiko pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą 2014-03-13 d., todėl teismas turi priteisti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, už kurį laikotarpį jis priskaičiavo įsiskolinimą, todėl sprendimo rezoliucinė dalis nesuprantama.
9. Apelianto nuomone teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas skunde nurodo aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės, skaudina ieškovę kaip dukrą.
2. Apeliantas nesistengia pasidomėti kokios ieškovės išlaidos, poreikiai. Apeliantas pabrėžia savo sunkią turtiną padėti. Akivaizdu, kad ir trečiasis asmuo turi įsipareigojimų, tačiau niekada nepasakė, kad neteiks išlaikymo ieškovei. Ieškovė nemano, kad apeliantas turi tik teises, bet turi prisiimti ir dalį pareigos, neperkeldamas visos naštos trečiajam asmeniui.
3. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CPK 161 str. nuostatų. Apeliantas dalyvavo teismuose ne pirmą kartą, t.y. dalyvavo procese priteisiant išlaikymą, nutraukiant santuoką su trečiuoju asmeniu, turi pakankamą išsilavinimą ir turėjo elgtis pats kaip rūpestingas žmogus, nes tokią teisę pasinaudoti advokato paslaugomis turėjo. Juolab, kad apeliantas dirba darbą, kuris vienaip ar kitaip susijęs su teise (yra kariškis), turi darbe juristą ir turėjo realią galimybę turėti atstovą. Pats apeliantas teisme teikė įrodymus, logiškai atsakinėjo į užduodamus klausimus ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo dėl negebėjimo apsiginti nuo ieškinio. Teismui ir negalėjo sukelti abejonių apeliaciniame skunde aplinkybės, kadangi apeliantas tinkamai gynė savo teises nuo ieškinio, nors ir nepateikė atsiliepimo. Šiai dienai tokia versija keliama tik dėl to, kad apelianto netenkina sprendimas.
4. Nepagrįstas apelianto argumentas ir dėl LR CPK 6 str. pažeidimo, kurį neva padarė teismas. Apeliantas net neteisingai interpretuoja šio įstatymo nuostatas motyvuojant, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą, turėdamas iš anksto susiformavusią nuomonę, formaliai išaiškino mano teises. Apeliantas, manydamas, kad teismas yra šališkas, turėjo galimybę nušalinti teisėją (CPK 64-66 str.). Apeliantas bando suformuoti neigiamą nuomonę apie bylą nagrinėjusį teismą, nors jokiais veiksmais teismas nepažeidė šališkumo, tuo labiau ir šalių lygiateisiškumo. Tai akivaizdu iš garso įrašo teisme.
5. Jei apeliantui kėlė abejones trečiojo asmens pajamos ir oficiali pažyma, jis galėjo prašyti pateikti naują pažymą. Šie duomenys yra nepaneigti ir apelianto nurodytos aplinkybės prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
6. Apeliantas nepaaiškinamai skaičiuoja ieškovės poreikius pagal pateiktus rašytinius įrodymus, visiškai nežinodamas jų. Apeliantui sunkiai suvokiami ir net nežinomi ieškovės realieji poreikiai, gyvenimo būdas, laisvalaikio praleidimas, mokslų intensyvumas ir net sveikatos būklė.
7. Apeliantas netinkamai vertina (duomenys neskelbtini) ieškovės turėtas studijų išlaidas. Ieškovė šias studijas baigė tik 2014m. birželio mėnesį, t.y. po sprendimo priėmimo dienos. Priimant teismo sprendimą, teismas ir vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo ir egzistavo sprendimo priėmimo momentu, ieškinio padavimo metu.
8. Apeliantas teigia, kad jis išlaiko sergančia mamą, tačiau teisme tvirtino, kad jis gyvena pas savo draugę, kartais pas mamą. Be to, nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad apelianto mamai reikalinga priežiūra. Jei apeliantas gera valia prisideda prie mamos poreikių tenkinimo, tai negali turėti įtakos ieškovės išlaikymui. Apelianto mama, kuri gyvena jo bute, gauna pensiją, ir ieškovės manymu taip pat prisideda prie buto išlaikymo, tačiau apeliantas šias aplinkybes sąmoningai nuslepia.
9. Ieškovė nesutinka su apelianto nuomone, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Teismas atsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, jo gebėjimą mokėti prašomą mokėti išlaikymo dydį, juolab, kad daug metų tokį išlaikymą teikė ir nesikreipė į teismą dėl išlaikymo sumažinimo.
10. Teismas nepriėmė sąlyginio sprendimo, o tik užkirto kelią tolimesniems teisminiams procesams. Ieškovė nurodo, kad dar vienerius metus mokysis vidurinėje mokykloje, o vėliau ketina studijuoti. Nurodo, kad jeigu neįstos, apie tai visada informuos apeliantą ir iš jo jokio išlaikymo nereikalaus. Kitu atveju ieškovei įstojus studijuoti dieniniame skyriuje, tektų pakartotinai kreiptis į teismą ir tęsti analogiškus teisminius procesus, kas ekonomiškai nenaudinga. Dėl šios priežasties teismas nepažeidė jokių procesinių teisės normų reikalavimų.
11. Nepagrįstai teigiama skunde, kad neaišku nuo kurio laikotarpio priteistas apeliantui įsiskolinimas. Akivaizdu, kad jau pats apeliantas mini apeliaciniame skunde 1 lape, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2014 m. kovo 19 d., tad nuo kreipimosi į teismą dienos. Tad šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Apeliantas nepagrįstai teismui teikia naujus įrodymus ir remiasi naujomis aplinkybėmis nei pirmosios instancijos teisme, nors toks būtinumas neatsirado. Naujų įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teisme, paprastai lemia apeliacinio ar atskirojo skundų bei atsiliepimų į juos argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų sąsajumo, leistinumo, patikimumo ar įrodinėjimo dalyku. Apeliantas šią teisę pažeidė, nes tokių įrodymų prijungti ar išreikalauti neprašė, jais remiasi tik apeliacinės instancijos teisme. Juolab, kad dalis dokumentų pateikti be vertimo į lietuvių kalbą. Ieškovės manymu pats apeliantas savo veiksmais pažeidžia LR civilio proceso teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2014 m. gegužės 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas savo atsiliepimu mėgina riboti ieškovės gyvenimo režimą. Apeliantas net nurodo, kiek ieškovei reikia maistui, tačiau juk jis niekada su dukra negyvenęs per 14 metų, jos gyvensenos nežino.
2. Apeliantas žino, kad trečiojo asmens atlyginimas daugelį metų vienodas. Trečiojo asmens atlyginimas nėra svyruojantis, kintantis ar didėjantis. Trečiasis asmuo turi butą, kuria gyvena kartu su dukra.
3. Nesuprantama apelianto pozicija dėl advokato. Apeliantas turi patirtį teisminiame procese, kadangi dalyvavo procese dėl skyrybų, išlaikymo priteisimo. Be to, apelianto darbas vienaip ar kitaip susijęs su teise, darbe yra juristas, tad neaiškius klausimus galėjo išsiaiškinti gavęs procesinius dokumentus. Teismui tokio prašymo nereiškė, o apelianto elgesys ar atsakymai į klausimus nekėlė jokių abejonių. Teismas padarė pertrauką ir leido apeliantui derinti poziciją su ieškove, tačiau jis ignoravo bet kokius paaiškinimus, darė psichologinį spaudimą, aiškino, kad dukra apskritai tuoj nieko negaus.
4. Teisme apeliantas aiškino, kad gyvena pas kitą moterį, tad akivaizdu, kad jo mama ir moka už butą, o apeliantas jai tikrai nepadeda, nes ji gauna pensiją, neturi sveikatos problemų, kurioms šalinti reikia specialių poreikių. Apeliantas teikdamas apeliacinės instancijos teismui pažymą apie mamos deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko pažymėjimą ir savo gimimo liudijimą neįrodo, kad prisideda prie mamos išlaikymo. Be to, mokėjimai už komunalines paslaugas taip pat neįrodo, kas moka už butą. Tad teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
5. Nepagrįstai teigiama skunde, kad neaišku nuo kurio laikotarpio priteistas įsiskolinimas. Pats apeliantas mini apeliaciniame skunde 1 lape, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2014 m. kovo 19 d., tad nuo kreipimosi į teismą dienos. Tad šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
6. Apeliantas nepagrįstai teismui teikia naujus įrodymus ir remiasi naujomis aplinkybėmis nei pirmosios instancijos teisme, nors toks būtinumas neatsirado.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų.
Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: pažymą apie darbo užmokestį ir kitas pajamas (b. l. 77), pažymą apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 78 – 79), „Mano elektra“ mokėjimų istoriją (b. l. 80), banko sąskaitos išrašą (b. l. 81), G. C. pensininko pažymėjimą (b. l. 82), pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ( b. l. 83), pažymą iš Achemos mokymo centro (b. l. 84), komunalinių mokesčių mokėjimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 89), gimimo liudijimą (b. l. 90). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto pateikti įrodymai apie jo gaunamas pajamas (b. l. 77 ), sąskaitos išrašas ( b. l. 81), pažyma iš Achema mokymo centro ( b. l. 84) gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Apelianto pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai ( b. l. 80, 85 – 89), sąskaitos išrašas ( b. l. 81), G. C. pensininko pažymėjimas ( b. l. 82), pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 78 – 79), pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ( b. l. 83), gimimo liudijimo kopija ( b. l. 90) galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Be to, dalis pateiktų įrodymų nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi pateikti duomenys apie asmenį (G. C.), kuri nėra bylos šalimi. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų minėtų įrodymų nepriima į bylą ir šiais įrodymais nesirems, spręsdamas kilusį ginčą.
Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: naminio gyvūnėlio pasą ( b. l. 104), pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 105), išrašus iš medicininių dokumentų ( b. l. 106 – 112). Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikta pažyma apie trečiajam asmeniui I. R. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 105) gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Tačiau naminio gyvūnėlio pasas ( b. l. 104), išrašai iš medicininių dokumentų ( b. l. 106 – 112) galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kadangi jie parengti dar iki ieškovei kreipimosi į teismą – 2014 m. kovo 19 d. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktų minėtų įrodymų nepriima į bylą ir šiais įrodymais nesirems, spręsdamas kilusį ginčą.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl sąlygų, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nebuvimo.
Dėl paramos būtinumo ir dydžio pilnamečiui vaikui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.
Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007 ).
Byloje nustatyta, kad ieškovė M. R. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos III c klasėje (b. l. 11). Ieškovė M. R. nedirba (b. l. 59). Ieškovės M. R. vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra (b. l. 57-58). Įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovei būtina materialinė parama, nes: 1) ji jokio turto neturi, 2) nedirba, nes mokydamasi pagal vidurinę ugdymo programą gimnazijos dieniniame skyriuje privalėjo lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą; 3) jokių pajamų negauna. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei reikalinga parama.
Apeliantas sutinka, kad ieškovei yra reikalinga materialinė parama ir sutinka skirti 500 Lt dydžio paramą, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytu poreikių dydžiu. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai vertino jo ir trečiojo asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto (tėvo) turtinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės motinos. Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 56). Iš jo pateiktos prie apeliacinio skundo pažymos patyti, kad jo darbo užmokestis yra apie 2 400 Lt/mėn. (atskaičius mokesčius) ( b. l. 77). Jis turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 24) bei transporto priemonę Renault Espace (b. l. 26). Kitų išlaikytinių pagal įstatymą neturi. Vertinant trečiojo asmens turtinę padėtį, nustatyta, kad I. R. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos 1 500 Lt /mėn (atskaičius mokesčius) (b. l. 12). Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priteisus iš apelianto ieškovei 600 Lt išlaikymą kas mėnesį, apelianto turtinė padėtis iš esmės nepablogėtų, nes apeliantas faktiškai esant tom pačiom sąlygom ieškovei teikė 550 – 600 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, iki jos pilnametystės. Be to, atsižvelgiant į ieškovės amžių, jos poreikius regėjimui gerinti (nešioja akinius, kurių pirkimui kasmet išleidžia apie 400 Lt), aprangai, mokymosi reikmėms, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nurodytas ieškovės patiriamų išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis, o 1000 Lt/mėn. reikalingų išlaikymui lėšų suma yra pakankama būtinų šalių dukters poreikių patenkinimui.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė jo turtinę padėtį ir atsisakė ištirti jo nurodytas aplinkybes, kad išlaiko savo nedarbingą ir ligotą motiną, kuriai teikia kiekvieną mėnesį 150 Lt išlaikymą, taip pat neištyrė aplinkybių, kad apie 745 Lt apeliantas sumoka už butą ir komunalines paslaugas, moka 3 000 Lt kreditą bankui. Apeliantas, imdamas 3 000 Lt kreditą, įvertino savo galimybes jį grąžinti. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad iki dukters pilnametystės teikė 550-600 Lt/mėn. išlaikymą, todėl esant toms pačioms aplinkybėms, kai vaikas mokosi vidutinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje nėra pagrindo konstatuoti, kad jos poreikiai sumažėjo. Priteisus tik nedaug didesnį išlaikymą, negu tą kuris buvo mokamas iki vaiko pilnametystės, nėra pagrindo konstatuoti apelianto turtinės padėties pabloginimu iš esmės. Be to, aplinkybė, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, nesuteikia jokių teisinių privilegijų atsakovui, sprendžiant išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo klausimą, nes teisiškai reikšmingi yra duomenys dėl abiejų tėvų faktiškai gaunamų pajamų. Aplinkybės, kad ieškovė mokosi sąžiningai ir pažangiai patvirtina, kad ieškovė nepiktnaudžiauja šeimos teisėmis. Vertindamas tėvų, turinčių prievolę teikti išlaikymą pilnametei dukrai (ieškovei), turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui nustatytas per mėnesį dukters išlaikymui dydis 600 Lt, motinai tenkanti išlaikymo dalis - 400 Lt, toks išlaikymo dydžio paskirstymas tarp tėvų atitinka proporcingumo jų turtinei padėčiai principui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Apeliantas nurodo, kad teismas vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais apie sumokėtas sumas (duomenys neskelbtini) mokymo centrui iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. vadovavosi įrodymais, neturinčiais sąsajos su byla. Taip pat nurodo, kad ieškovė 2014 m. birželio 5 d. baigusi mokymo centrą (b. l. 84). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neturinčius reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui, kadangi byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl paramos priteisimo gimnazijoje besimokančiai ieškovei. Priteistas paramos dydis yra nukreiptas į gimnazijoje besimokančios ieškovės tinkamą poreikių, interesų tenkinimą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Apeliantas nesutinka su teismo priteistu 640 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovei. Apelianto teigimu, tokio įsiskolinimo negali būti, kadangi išlaikymas mokamas iki vaiko pilnametystės. Ieškovės ieškinys gautas teisme 2014 m. kovo 19 d., todėl teismas turėjo pagrindą priteisti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nurodoma, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas ieškovei būtino išlaikymo nuo jos pilnametystės neteikė, pagrįstai priteisė iš apelianto 640 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovės pilnametystės) iki 2014 m. kovo 19 d. (kreipimosi į teismą dienos), skaičiuojant po 600 Lt kas mėnesį (CK 3.200 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 500 Lt/mėn., priteisto 640 Lt įsiskolinimo bei netinkamo įrodymų vertinimo, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo skundžiamos sprendimo dalies pakeitimui ar panaikinimui, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 267 str., kadangi priteisė išlaikymą ieškovei iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir sulauks 24 metų, nors ieškovė mokosi tik gimnazijoje. Nuo 2013 m. liepos 9 d. įsigaliojo CK 3.192¹ straipsnis, kuris iš esmės pakeitė iki tol galiojusią CK 194 straipsnio 3 dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Naujai įsigaliojęs įstatymas (CK 3.192¹ str. – Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.<...>) įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotą praktiką taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl suformuota teisminė praktika išlieka aktuali ir taikytina.
Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Antra, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Trečia, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovo tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.)
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, kad ieškovė aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju išlaikymas turėtų būti priteistas iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbtini)gimnazijos) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas iki ieškovė M. R. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apelianto argumentai dėl jo procesinių teisių pažeidimo pirmosios instancijos teisme nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad jis visus teismo siųstus procesinius dokumentus gavo asmeniškai dar 2014 m. kovo 20 d. , šaukimą į teismo posėdį gavo 2014 m. balandžio 17 d. (b. l.21, 32), todėl turėjo pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui, taip pat dalyvavo 2014 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje, teikė dokumentus į bylą, jam buvo išaiškintos šalies procesinės teisės, nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nepareiškė, žodžiu išdėstė savo poziciją dėl ginčo, prašymo dėl bylos atidėjimo ar papildomų įrodymų pateikimo nereiškė, todėl nekonstatuotinas apelianto teisių pažeidimas dėl šalių rungimosi, dizpozityvumo, procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimo CPK 12, 13,17, 42 straipsnių prasme.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteista parama ieškovei, išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini)iki ieškovė mokysis vidurinėje mokyklos (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento.