- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2-1517-776/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00019-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- K. N.
- Trečiasis asmuo
- N. Š.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Klimašauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui K. N., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo N. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. N. nepilnamečių vaikų A. N., R. N. ir A. N. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 140,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją (rūpintoją) iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki vaikų paėmimo iš šeimos nevykdė savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais, nes vartojo alkoholį, palikdavo vaikus ir vaikų motiną L. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini), vienus ir jais nesirūpindavo, sumušė savo vaikus A. N. ir A. N., nors po smurto šeimoje dalyvavo elgesio pataisos programoje, tačiau socialinių darbuotojų teigimu, priklausomybės alkoholiui problemos nesprendžia, jo vedamas gyvenimo būdas nesuderinamas su gera morale ir vaikų auklėjimu, jis nepajėgus užtikrinti vaikų interesų, todėl tokiu savo elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi bei tolimesniam jų asmenybių formavimuisi. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikai nori likti gyventi pas globėją (rūpintoją). Ieškovės nuomone, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovas galės auginti vaikus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo sutinka iš dalies. Atsakovas nurodė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra kritiškas savo elgesiui ir suprato, kad netinkamai elgėsi ir norėtų, kad vaikai gyventų su juo, tačiau supranta, kad būtina atsižvelgti į vaikų interesus ir jų pageidavimą. Atsakovas, sutikdamas, kad materialinis išlaikymas vaikams yra reikalingas, nurodė, kad šiuo metu galėtų mokėti po 100,00 Eur išlaikymą. Atsakovas taip pat nurodė, kad sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas laikinąją globėją (rūpintoją) N. Š..
3. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Viktorija Klimašauskienė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovė nurodė, kad atsakovui buvo pakankamas laiko tarpas pakeisti gyvenimo būdą taip, kad galėtų palaikyti ryšius su savo vaikais, susigrąžinti juos į šeimą, tačiau jis to nepadarė. Atstovė paaiškino, kad atsakovas su vaikais nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia, o vaikai grįžti pas savo tėvą nenori, todėl negalima spręsti, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Atstovė nurodė, kad atsakovas lankė efektyvios tėvystės mokymus, tačiau juose įgytų žinių netaiko praktikoje, priklausomybės alkoholiui problemą pripažįsta, tačiau jos nesprendžia, institucijos dėjo maksimalias pastangas, kad tėvo ir vaikų ryšys būtų atstatytas, tačiau atsakovas rekomendacijų nepaiso.
Atsiliepimas
4. Atsakovas K. N. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Atsakovas paaiškino, kad nors su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu sutinka, tačiau nurodė, kad šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų ir tokio išlaikymo dydžio šiuo metu negali teikti. Atsakovas nurodė, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl nesugebėjo pasirūpinti vaikais, šiuo metu stengiasi palaikyti santykius su vaikais, tačiau vaikai nenori bendrauti.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo N. Š. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad vaikai pas ją gyvena nuo 2021 m. balandžio mėn. Trečiasis asmuo paaiškino, kad vaikai su tėvu bendrauti nenori, atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, turi problemų dėl alkoholio, vaikai pasakojo apie smurtą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pageidauja, kad vaikų laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis nutrauktina.
6. Atsakovui pripažinus ieškinį visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Dėl bylos dalies nutraukimo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje apibrėžtas tėvų valdžios turinys ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.160 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios pabaigą, 1 dalį tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam.
8. Nustatyta, kad A. N., kurio atžvilgiu ieškovė prašė apriboti atsakovo tėvo valdžią, (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Kadangi atsakovo tėvo valdžia sūnaus A. N. atžvilgiu pasibaigė (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo jo sūnaus A. N. atžvilgiu nebegali būti nagrinėjamas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Todėl šios civilinės bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo jo sūnaus A. N. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų motina L. J. mirė (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. S-89 buvo pranešta, kad nuo to laiko, kai vaikų motina sunkiai susirgo, nepilnamečiai vaikai gyveno pas motinos seserį N. Š., todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. birželio 21 d. atliko vaikų situacijos vertinimą ir, nustatęs, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, galimai smurtavo prieš vaikus ir vaikais negali pasirūpinti, pritaikė laikinosios priežiūros priemonę ir apgyvendino vaikus pas N. Š.. Šeimai inicijuota atvejo vadyba, sudaryta mobilioji komanda, tačiau taikytos pagalbos priemonės buvo neveiksmingos, todėl laikinosios priežiūros priemonė buvo nutraukta ir buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10332-471/2021 nepilnamečius vaikus leista paimti iš atsakovo. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymais Nr. A-856 ir Nr. A-858 R. N. ir A. N. nustatyta laikinoji globa laikinąją globėją paskirta N. Š.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1433-899/2021 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. pripažinta, kad K. N. smurtaudamas sukėlė A. N. fizinį skausmą. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022 m. sausio 31 d. rašo Nr. 4S-1199(7.4E-Š) nustatyta, kad atsakovas dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ ir programą baigė. Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad atsakovas dalyvavo 16 val. trukmės „Efektyvios tėvystės įgūdžių“ mokymo programoje. Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filiale atsakovui 2021 m. liepos 8 d. diagnozuota ūminė intoksikacija alkoholiu, nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 19 d. jis gydėsi stacionare.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas tinkamai vaikais nesirūpino, prieš vaikus smurtavo, yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovas galėtų auginti vaikus pats. Atsakovas iš esmės sutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
13. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
14. Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu su vaikais nebendrauja, neteikia savo vaikams išlaikymo, nors pageidauja auginti vaikus pats, tačiau akivaizdu, kad nesugebės užtikrinti vaikų buitinių poreikių, priežiūros, pilnaverčio ugdymo, leidžia manyti, jog atsakovas nenori dalyvauti jų gyvenime bei savo vaikais nesirūpina. Toks jo elgesys rodo, kad padėtis šiuo metu negali pasikeisti. Atsakovas šiuo metu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kurias bando spręsti, tačiau manytina, kad atsakovas nepradės rūpintis savo vaikais. Be to, kaip minėta, atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus ir nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesmurtavo, tačiau, kaip minėta, šis faktas patvirtintas įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu.
15. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas visiškai sutiko su ieškiniu, nors bando palaikyti ryšį su vaikais, tačiau vaikai atsisako su juo bendrauti). Nepilnamečių vaikų nuomonė buvo išklausyta 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. vasario 9 ir 10 d., jie nurodė, kad nenori gyventi su tėvu, pageidauja likti globojami savo tetos. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikams susigrąžinti.
16. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų R. N. ir A. N. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.
18. Kadangi nepilnamečių vaikų R. N. ir A. N. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia, o Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymais Nr. A-856 ir Nr. A-858 R. N. ir A. N. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta jų teta N. Š., todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją N. Š..
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 140,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki vaikų pilnametystės.
20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.
21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
22. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.
23. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
25. Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra, nors jam nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. vasario 18 d. ir buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo nepilnamečių vaikų poreikius. Be to, pats atsakovas sutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu.
26. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 12 d., iki vaikų pilnametystės iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. N. ir A. N. po 140,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtina N. Š. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).
27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovės naudai.
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 161,00 Eur (100,00 Eur × 113,30 / 100 + 140,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai + 140,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai × 75 procentai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 22,40 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, atsakovas visiškai pripažino ieškovės ieškinį ir su ieškinio reikalavimais sutiko. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.
31. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo nepilnamečiams vaikams R. N. ir A. N. ir globėjo paskyrimo procesas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 293 straipsnio 1 punktu, 406 ir 407 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečių vaikų globą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 12 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžios apribojimo jo sūnaus A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo paskyrimo procesą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.