- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-03
- Bylos Nr.
- e1-1433-899/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20438-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- K. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. N. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 metų balandžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo namuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus delnu sudavė į veidą savo mažametei dukrai A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku, virtuvėje, vieną kartą malka sudavė į šlaunį ir lauke ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, taip sistemingai smurtaudamas sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą.
Be to, K. N. 2019-2020 m. laikotarpiu, žiemą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, tyčia sugriebęs už kaklo rankomis stūmė savo nepilnametį sūnų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko jis atsitrenkė į spintelę, ant jos nugriuvo ir įsipjovė su ant spintelės buvusiu peiliu į pirštą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą. ???
2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. N. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sudavė savo mažametei dukrai A., negali nurodyti tiksliai kiek kartų, bet galėjo būti iki penkių kartų, kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, nestipriai sudavė virtuvėje iš malkos jai į šlaunį ar tai sėdmenis, tiksliai nurodyti jau negali, praėjo ilgas laiko tarpas, taip pat pastūmė, žiemos metu, į pusnį savo dukrą A. Dėl suduotų smūgių ir sukelto fizinio skausmo A. labai gailisi. Dėl sūnaus A. N. taip pat prisipažįsta visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, nurodo remtis anksčiau duotais parodymais. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad tyrimas baigtųsi baudžiamuoju įsakymu, pageidauja, kad būtų paskirta bauda, atsižvelgiant, kad šiuo metu ieško darbo, neturi nuolatinių pajamų, šiuo metu alkoholio nevartoja, gydėsi, taip pat turi tęsti gydymą stacionare (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), numatomas terapinis gydymas. Taip pat nurodo, kad reikės rūpintis vaikais, nepriklausomai gyvens ar ne jie su juo, tačiau finansinė padėtis jo nėra šiuo metu stabili (1 t., b. l. 196-198).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo K. N. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:
???3.1) Telšių AVPK Kelmės r. PK vyresnioji tyrėja I. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021-06-17 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate gautas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 6 SD-4842, kuriuo pranešama apie tai, kad 2021-06-14 minėtas skyrius gavo pranešimą apie galimą mažamečių teisių pažeidimą, o būtent: tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), K. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., nenustatytų kartų kiekį ranka sudavė per veidą, į galvą ir iš malkos nenustatytą kartų kiekį sudavė į šlaunį mažametei dukrai A. N., gim. (duomenys neskelbtini), o taip pat jis tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), suėmė už kaklo savo nepilnamečiui sūnui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jam sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-11);
3.2) nukentėjusysis A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad į teismą yra pakviestas dėl jo ir tėčio santykių. Jų santykiai nebuvo geri. Jis nebuvo jo tėtis, tik pasiėmė jo pavardę. Jam nepatikdavo, kaip jis elgdavosi. Dažniausiai jei kur nuvažiuodavo, tai jis nemokėjo elgtis viešose vietose ir jam būdavo gėda būti su juo. Neigiamus jausmus jam kėlė tai, kad jis nelabai kreipdavo į jį dėmesį, labiau žiūrėdavo į seses. Vieną kartą namuose, (duomenys neskelbtini) kaime buvo konfliktas, kada tai buvo, tiksliai nepamena. Tai buvo 2019-2020 metais, buvo žiemos pradžia gal, tiksliai nepamena. Tas įvykis buvo namuose, (duomenys neskelbtini), tėtis pastūmė mamą, o po to jį sugriebė už gerklės. Jis pastūmė tėtį nuo mamos ranka. Tėtis jam sugriebė už gerklės ir jis atsitrenkė į spintelę. Jis jį viena ranka sugriebė už gerklės, taip laikė ir stūmė link spintelės. Kai jis atsirėmė į spintelę, mama jį patraukė nuo jo. Tada jį išvarė iš namų. Tai buvo vieną kartą. Jam skaudėjo, kai paėmė už gerklės. Ten ant spintelės buvo peilis ir jis griūdamas įsipjovė į pirštą. Ant kaklo, kai už jo suėmė, buvo paraudę, neilgai, kai ryte atsikėlė, nebebuvo jokios žymės. Skausmą dėl suėmimo už kaklo įvertino 7-6 balais. Jam po to tėtis nieko nebedarė. Dažniausiai jis jam sakydavo, kad nieko nedaro, tik guli namuose lovoje. Kai suėmė jį už gerklės ir stūmė, atsirado didelė baimė, jis bijojo, kad tai gali pasikartoti. Griūdamas jis susitrenkė į spintelę. Ant spintelės buvo peilis ir turbūt jis tuomet įsipjovė į pirštą. Daugiau nėra buvę atvejų, kad tėtis prieš jį butų naudojęs smurtą. Jis su juo nelabai sutaria ir jie nelabai kalbasi. Įvykio niekas nematė, buvo vakaras, užtrauktos užuolaidos. Namuose buvo tėtis, mama ir sesutės. Apie tą įvykį draugei buvo pasakojęs ir po to tai sužinojo jo broliai. Daugiau apie tą įvykį niekam nepasakojo. Žino, kad tėtis dar buvo ranką pakėlęs prieš sesę A., tačiau sakė, kad netyčia. To jis dažniausiai nematydavo, nes jo nebūdavo namuose. Tėtis sakė, kad jie žaidė ir A. netyčia sutrenkė per veidą. Jis atėjo į kambarį. Kada buvo įvykis, nepamena. Tai buvo prieš 2-1 metus. Jis atsimena, kad sesei buvo sutrenkta per veidą. Ji tipo žaidė su tėčiu. Jis buvo išgėręs ir neapskaičiavęs jėgų, sutrenkė jai vieną kartą per veidą. Atsimena, kad sesuo verkė ir nuėjo į kitą kambarį. Sesė jam nebuvo pasakojusi, kad tėtis ją skriaudžia ir elgiasi netinkamai. Tėtis buvo girtaujantis žmogus. Kai kada jis pasislėpęs nuo mamos gerdavo alkoholį. Šiuo metu su tėčiu jie nebendrauja apie 2-3 mėnesius. Dabar jis labiau bendrauja su broliais, kūma ir kūminu ir daugiau laiko praleidžia su draugais. Nelabai kreipia dėmesio, kad nebendrauja su tėčiu. Jam dėl to nelabai liūdna. Kai jam tėtis sugriebė už kaklo, buvo išgėręs. Prisimena, kad jį tėtis iš tiesų sugriebė už kaklo ir laikė už gerklės. Mama jį nustūmė nuo jo ir išstūmė iš namų. Jis atsitrenkė į virtuvinę spintelę. Ten šalia buvo šaldytuvas, spintelė, mikrobangų krosnelė. Atsitrenkė į virtuvinę spintelę, o ne sieną (1 t., b. l. 149-150);
3.3) nukentėjusioji A. N., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, apklausos parodė, kad žino, kad yra pakviesta kalbėti apie tėtį. Dabar tėtį pirmą kartą pamatė. Anksčiau jis šaukdavo, mušdavo, labai gerdavo. Ją tėtis mušė, kai dar mama buvo gyva ir gyveno (duomenys neskelbtini), namuose. Tėtis gėrė ir liepė tvarkytis. Jis gulėjo. Jis kaip ir skriausdavo ją. Jai jis kelis kartus trenkė per veidą. Gaudė jas ir dėjo pagalvės užvalkalą ant galvos. Tai vyko namuose, virtuvėje. Ji tiesiog ėjo atsigerti vandens. Tėtis tuomet gėrė ir priėjęs tiesiog trenkė. Jis prie jos iš priekio priėjo. Kai jai jis trenkė, žvengė. Tėtis jai trenkė su ranka, su delnu. Jis jai per veidą gal kokius tris kartus trenkė. Jis jai į žandą trenkė. Jai tėtis trenkė per abu žandus. Jai skaudėjo. Skausmą ji gali įvertinti 7-8 balais. Ant veido jai po trenkimo buvo raudonos žymės, tačiau ji niekur nesigydė. Tai matė tik mama, kuri buvo virtuvėje kartu. Apie tai ji daugiau niekam nepasakojo. Kai tėtis jai tris kartus trenkė, ji nuėjo verkdama į kambarį, o mama labai ant jo pyko. Vieną kartą buvo taip, kad jie stipriai vos nesusipyko. Ji atsigulė toliau į lovą ir gulėjo. Tą dieną daugiau jos neskriaudė, tik vakare. Vakare ji atėjo į kambarį, kur gulėjo mama ir tėtis. Ji atėjo, atsigulė ir jis vėl kaip ir norėjo trenkti. Jis tiesiog tai su ranka du kartus jai sutrenkė. Ji gulėjo. Jai skaudėjo. Skausmą įvertintų 7 balais. Ji verkė. Toliau sutrenkęs tėtis atsisėdo ir vėl pradėjo gerti, o ji verkė. Daugiau jis jai nieko tą vakarą nedarė ir jie visi nuėjo miegoti. Dar tėtis ją žiemą skriaudė, kuriais metais, nepamena. Žiemą jis pasiėmė malką ir trenkė jai per koją. Tuomet jie buvo virtuvėje ir jis norėjo pakūrenti pečių. Ji atėjo prie kriauklės atsigerti ir jis jai trenkė. Jis jai trenkė per šlaunį, vieną kartą. Jai skaudėjo. Skausmą įvertino 8 balais. Toje vietoje buvo raudona. Ji verkė. Šio įvykio niekas nematė. Tada ji su tėčiu virtuvėje buvo dviese. Ji nuėjo verkdama į kambarį, o jis žvengė. Apie tai ji niekam nepasakojo. Tėtis ją yra daug kartų skriaudęs, tik nepamena kuriais metais ir kada. Jis jai ir su ranka yra davęs per veidą, per ranką, visaip. Yra buvę, kad jis ją pastumdavo. Jis paprastai priėjo ir pastūmė ją su abejomis rankomis į šoną. Ji nuvirto. Visa tai vyko lauke. Kai ją pastūmė skaudėjo. Skausmą įvertintų 8 balais. Kai tėtis ją pastūmė niekas nematė. Šalia buvo žmonių, tačiau jie nematė. Ten brolis A. nešė malkas, tačiau to įvykio nematė. Kaip dar tėtis yra ją skriaudęs, nepamena. Kai tėtis ją namuose skriausdavo, ji jautėsi blogai. Jai būdavo liūdna ir norėdavo, kad jis išeitų. Ji bijojo jo. Dabar tėtis jai neskambina ir ji iš viso nenori su juo bendrauti, nes jis daro visokias nesąmones. Jis ateina ir prisikabina. Tėtis su jos draugais nesąmones kalbėjo, kad ji yra įsimylėjusi tą ar aną. Tai jis jos draugams pasakojo ir tai jai nepatiko. Yra mačiusi, kad tėtis dar brolį A. skriaudė. Tėtis A. smaugė ir tai ji pati matė. Tėtis gėrė ir ant jų pyko. Jis padarė taip, kad pastūmė mamą. Brolis pribėgo, nes norėjo padėti mamai, o jis paėmė už kaklo brolį ir jį smaugė. Brolis išraudonavo. Kažkaip tėtis apsiramino ir nuėjo miegoti, o ryta apsimetė, kad nieko nebuvo, tik pajuokavimas. Tačiau tai nebuvo juokas. Kai viskas baigėsi broliui kaklas buvo raudonas. Brolis neverkė, bet jis visas išraudonavo. Tas įvykis tikriausiai buvo rudenį, (duomenys neskelbtini), kuriais metais buvo tas įvykis nežino. Tėtis ją yra lietęs, kai jai nepatikdavo. Kada jis grįždavo į namus iš (duomenys neskelbtini) ir norėdavo pasisveikinti, jis bučiuodamas jai kišdavo liežuvį į burną, jis tada žvengdavo. Ji sakė baigti ir nubėgo į kambarį. Tai matė mama. Tai būdavo beveik visada, kai grįždavo tėtis namo. Daugiau jis nėra jos lietęs, kad jai nepatiktų. Kai vasarą tėtis jau sudavė per veidą, buvo raudonos žymės ant veido vieną parą. Kartais būdavo netgi dvi paras. Tą kartą, kai vasarą sudavė per veidą, paraudimas buvo dvi paras. Paraudimus kiti matė, tačiau galvojo, kad nudegė, tai yra buvo sušilusi. Tai draugai matė, ir šeimos nariai, tai yra mama. Jos mama klausė, kas buvo, kodėl žandai raudoni. Ji sakė mamai, kad sušilo. Ji mamai nepasakojo tiesos, nes bijojo, kad tėtis padarys dar blogiau. Žiemą buvo atvejis, kai atėjo ir atsigulė į lovą, ir tėtis sudavė per veidą. Kai jai tėtis sudavė, ji pasakė baigti ir jis pradėjo žvengti, o ji apsiverkė. Tuomet jis nuėjo ir įsipylė sau alaus. Kai trenkė tėtis sėdėjo ant lovos nusisukęs, jo veidas buvo nuo jos. Jis jai buvo atsukęs nugarą. Jis jai sutrenkė atsisukęs. Jis atsigulė ir po 5 minučių maždaug jai sutrenkė. Kai jai sutrenkė, jis gulėjo (1 t., b. l. 143-145);
3.4) liudytojas G. J. parodė, kad yra A. N. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N. gim. (duomenys neskelbtini), brolis. Su jais sutaria labai gerai. Kai gyveno brolis su seserimis (duomenys neskelbtini) pas tėvus namuose, jie taip pat intensyviai bendraudavo, telefonu, bei susitikdavo, juos pasiimdavo bent kartą per mėnesį su savimi papramogauti. Kol pats augo kartu su tėvais, patėvis K. N. smurtaudavo tik prieš mamą, prieš vaikus rankų nėra nei mama L. J., nei patėvis K. N. kėlęs. 2021-06-16, dienos metu, buvo atvykusios pas tetą N. Š., adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių socialinės darbuotojos, jos bendravo su jo broliu A. ir seserimis A. ir R., tuomet jie pasipasakojo specialistams, kad prieš juos tėvas smurtavo, laiko, kitų tikslesnių aplinkybių nežino ar nurodė, nes jis su jais tuo tarpu nebuvo, jie buvo su teta, jam teta N. viską papasakojo. Po to fakto, kai sužinojo, apie galimą smurtą, pats bandė paklausti, kas įvyko ten. A. patvirtino, kad tarpusavyje susipyko tėvai namuose, datos, laiko nenurodė, tėvai konfliktavo tarpusavyje žodžiu, tuomet brolis įsikišo į konfliktą, bandė raminti tėvus. Tada K. griebė už kaklo ir parvertė ant stalo, dėl ko A. sakė, kad jautė skausmą. Daugiau smurto atvejų nenurodė. Bendraujant su seserimi A. ji iš vis jam nieko nesako apie tėvo smurtą, sako tik bijo, o ko bijo, nenurodo. 2021-06-25 nuvedus pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai, A. jiems pasakojo kad smurtaudavo tėvas K., ne vieną kartą, duodavo iš rankų per veidą, per galvą ir yra kelis kartus trenkęs iš malkos per šlaunis, viskas vyko jų namuose. Nei A. nei A. jam nenurodo nei laiko nei datos, kada juos tėvas skriaudė, tik kad viskas vykdavo jų namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ar galėjo kas matyti, kad juos mušė, nežino. Mama mirė 2021-04-14, ji vienintelė, mano, galėjo būti liudininkė, kuri matė, kad prieš A. ir A.smurtaujama. Daugiau aplinkybių apie smurtą prieš A. ir A. nurodyti negali, nes jam daugiau nieko nepasakoja, jie labiau pasitiki specialistais, jiems pasako, kas įvyko (1 t., b. l. 160-163);
3.5) atstovė pagal įstatymą N. Š. parodė, kad 2021-04-04 dienos metu jos sesers L. J. vaikai A. N., A. N. ir R. N. atvyko pas ją į namus (duomenys neskelbtini), juos atvežė tėvas K. N.. Jie sutarė, kad atostogų metu vaikai gali pabūti pas ją, nes tuo metu jų mama buvo ligoninėje. Taip pat iš mokyklos sužinojo, jai skambino mokytoja, kad vaikai neprisijungia prie nuotolinio mokymosi, dėl to pakalbėjo su vaikų broliu G. J., kad pakalbėtų su savo patėviu K. N., kad vaikai liktų pas ją, kol pabaigs mokslo metus. K. N. neprieštaravo, sutiko. Pats pasakė, kad negalės pasirūpinti taip kaip ji. 2021-06-14 G. J. kreipėsi į vaikų teisių tarnybą, nes K. N. visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Tada 2021-06-16 atvyko pas ją į namus dvi socialinės darbuotojos. Jos bendravo su kiekvienu vaiku atskirai, apie pokalbį jos neinformavo, tik paklausė, ar žinojo apie tėvo smurtą. Jai 2021-04-20 bendraujant su vaikais A. N. buvo užsiminusi, kad prieš ją buvo smurtaujama, trenkė tėvas K. N. per galvą, yra trenkęs iš malkos per kojas, detaliai nepasakojo dėl ko, tik nurodė, kad dėl nepadarytų darbų namuose, kaip nesuplauti indai. A. daugiausia pasipasakojo, kad buvo smurtaujama prieš ją. A. N. taip pat pasakojo jai, kad tėvas K. N. smaugė, kai jis mamą gynė, nurodė tik faktą, aplinkybių kitų nenurodė. R. N. nieko nesakė, kad prieš ją smurtautų, tik nurodė, kad nepatinka, kai tėtis nori pabučiuoti grįžęs namo, nes jis įkiša liežuvį į burną bučinio metu, kiek tas bučinys trunka nežino. 2021-05-20 pirmą kartą K. atvyko aplankyti vaikų, jai apie tai nepranešęs, tačiau, kai A. pamatė tėvą jau namuose, ji pasislėpė spintoje, nenorėjo su juo bendrauti. Kai surado ją spintoje, ji nubėgo į vonią ir užsirakino, pasakė, kad ji nenori jo matyti. R. N. vienintelė bendravo su tėvu, A. išėjo iš namų. Nei vienas iš vaikų nerodo noro bendrauti su tėvu, niekada nėra prašę jos pakviesti tėvą į svečius. Telefonu K. N. bendraudavo dažnai su R. ir A., su A., kiek žino, nebendraudavo. Kai klausė A., kodėl nepasakė niekada broliui G. ar kitiems, kad ją mušė, jai A. atsakė, kad bijojo, kad nekiltų konfliktų dėl jos. Detaliau pasakojo apie įvykį atvykusioms socialinėms darbuotojoms, nes ji labai atsargiai bendrauja su jomis, nes po mamos mirties buvo palūžusios, su psichologais nebendravo. A. su ja bendrauja mažiau, labiau su vyresniais broliais. Daugiau aplinkybių apie įvykį negali nurodyti, nes šita tema nei vienas iš vaikų nenori kalbėti (1 t., b. l. 154-157);
3.6) Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad 2021-06-14 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių rajone 2021-06-14 gavo pranešimą apie galimą vaikų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesio gyvenančių (duomenys neskelbtini), pas tetą N. Š., teisių pažeidimą Nr. 6VTP-1280. Pranešimą pateikė vaikų brolis G. J.. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją seserų ir brolio šeimoje, G. J. išreiškė norą būti jų globėju. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, pradėtas nagrinėti gautas pranešimas.Pokalbio metu A. N. paaiškino, kad pas tetą gyvena apie tris mėnesius. Apsigyveno, kai mamą paguldė į ligoninę, nes ji sirgo. Su tėčiu nenorėjo pasilikti namuose, nes jis dažnai girtaudavo, jais nesirūpino. Kai visa šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tėtis yra jai ne kartą sudavęs per veidą ir į galvą iš rankos, o į šlaunį iš malkos. Tuo metu buvo likusi dėmė. Namuose girtaudavo su draugais, gerdavo vienas, dažnai į namus grįždavo neblaivus. Tuomet pykdavosi su mama, ją keikdavo, yra pastūmęs. Tėtis dirbo prie statybų ir savaitei laiko išvažiuodavo iš namų. Kai grįždavo, dažnai girtas, retai duodavo mamai pinigų šeimos išlaikymui. Apie tai ji žinojo iš mamos. Apsigyvenus pas tetą, jis pirmą mėnesį skambindavo dažnai, net per dieną kelis kartus. Ne kartą yra skambinęs girtas pamokų metu, naktį. Kai ji nenorėdavo su tėčiu kalbėti, jis pradėdavo gąsdinti, kad juos iš tetos pasiims, nes žinojo, kad nei sesuo R., nei brolis A. su tėčiu gyventi nenori. Per tą laiką aplankė tris kartus. A. su tėčiu gyventi nenori, nes jo bijo. Kai dar gyveno kartu su mama, tėtis grįžęs į namus ir, kai buvo atvažiavęs į svečius po mamos mirties, bučiuodamas kiša jai liežuvį į burną. Ji tėčiui yra sakiusi, kad taip nedarytų, bet jis tik juokdavosi. Apie tokį tėvo elgesį yra sakiusi tetai ir mamai. Mama tėtį bardavo už tai. Teta N. tėčiui nieko nesakė, nes bijojo, kad jos, sesers ir brolio tėtis nepaimtų pas save. R. N. pasakojo, kad, gyvenant kartu su mama, tėtis kartais išvažiuodavo dirbti ir negrįždavo apie savaitę laiko. Jais rūpinosi mama. Grįžęs tėtis į namus, ne visada duodavo mamai pinigų pragyvenimui. Apie tai jai sakė mama bei girdėdavo tėvų pokalbius. Dažnai tėtis į namus grįždavo girtas. Tuomet tėvai pykdavosi, tėtis keikdavo mamą, ne kartą yra ją pastūmęs ir sudavęs. Kai tėtis nedirbdavo, namuose dažniausiai gulėdavo lovoje, gerdavo alų ir liepdavo jiems tvarkytis. Jei nepaklusdavo, tėtis juos keikė bjauriausiais žodžiais. Mama susijaudindavo ir pablogėdavo sveikata. Ji tėčio bijodavo ir džiaugdavosi, kai jis išvažiuodavo iš namų. Po mamos mirties pirmą mėnesį tėtis buvo atvažiavęs tris kartus. Su tėčiu gyventi nenori, nes juo nepasitiki, jis visai nesirūpina savo vaikais, neatiduoda jiems skirtų pinigų, gąsdina. Jai labai nepatiko, kai jis atvažiavęs į svečius ją bučiavo ir įkišo liežuvį į burną. Ji išsigando, jam pasakė, kad taip nedarytų. A. N. paaiškino, kad kai gyveno kartu visa šeima, kartais tėtis išvažiuodavo dirbti prie statybų ir į namus negrįždavo apie savaitę. Grįžęs tėtis į namus, ne visada duodavo mamai pinigų pragyvenimui. Apie tai jiems sakė mama bei girdėdavo tėvų pokalbius. Dažnai tėtis į namus grįždavo girtas. Tuomet tėvai pykdavosi, tėtis keikdavo mamą, vaikus, ne kartą yra ją pastūmęs ir sudavęs. Vieno tokio įvykio metu, jis nesusilaikė ir puolė ginti mamą. Tuomet tėtis skaudžiai buvo suėmęs jam už kaklo. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą-daugiafunkcį centrą. Ginant nepilnamečių vaikų interesus, prašoma imtis įstatymuose numatytų veiksmų dėl K. N. galimai naudojamo smurto prieš nepilnamečius vaikus: A. N., gim. (duomenys neskelbtini), R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini). Apie priimtą sprendimą prašoma informuoti (1 t., b. l. 14-16).
4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama K. N. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. K. N. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš dukrą A. N. kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, o smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš sūnų A. N. kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir K. N. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 51 MGL (2 550 eurų) baudą; už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL dydžio (1 700 eurų) baudą ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti 34 MGL dydžio (1 700 eurų) baudą ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p., įpareigoti K. N. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas-alkoholį.
6. Kaltinamasis K. N. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmių rūšimis sutinka, prašo skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui (2 t., b. l. 23-26).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
8. K. N. padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas (2 t., b. l. 11-13). Praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 14-16), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. N. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą piniginę baudą, o už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės apribojimą. Tokios bausmės rūšys, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
9. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu.
10. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
11. K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 8-10) – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
12. Prokurorė prašė pripažinti proceso išlaidomis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl mokėjimo psichologei už paslaugas 54,60 Eur, tačiau šis prašymas netenkintinas. Psichologų dalyvavimas nepilnamečių apklausose ikiteisminio tyrimo metu buvo būtinas siekiant įrodyti nusikalstamą veiką, jos atliktos ne kaltinamojo iniciatyva, o pagal ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų užduotis, todėl šios patirtos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnį.
13. Daiktiniai įrodymai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
- dvi kompaktinės laikmenos, esančios voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą.
K. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas - alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti K. N. subendrintą bausmę – 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas - alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. N. nustatyti 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas - alkoholį.
Įpareigoti K. N. 1 700 Eur baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Netenkinti prašymo priteisti 54,60 Eur už psichologės darbą.
Daiktinius įrodymus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
- dvi kompaktines laikmenas, esančias voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Išaiškinti K. N., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.