- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-1301-594/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38756-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. S. (toliau – M. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo (bausmės vykdymo atidėjimo taikymo) atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Į M. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme bei suėmime nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. S. apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 13 d. nutartimi jo skundą tenkino iš dalies – sumažino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį, kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikdamas nepakeistą.
2016 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. S. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, vadovaujantis 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio redakcija. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo prašymo netenkino, konstatuodamas, kad įstatymas nenumato galimybės atidėti jau atliekamą bausmę. Be to, šiuo klausimu yra pasisakęs Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas M. S. apeliacinį skundą ir nustatęs, jog nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.Skundu apygardos teismui nuteistasis M. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir likusią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį leisti atlikti jam būnant laisvėje.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Nuteistojo teigimu, aplinkybė, jog ankščiau jis buvo teistas, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nelaikytina esmine. Toks pirmosios instancijos teismo motyvas neabejotinai pažeidžia dvigubo baudžiamumo draudimą. M. S. įsitikinimu, BK 75 straipsnio taikymui jis atitinka visas sąlygas, todėl likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis turėtų atlikti laisvėje. Priešingu atveju, nei jam, nei kitiems nuteistiesiems nėra jokios motyvacijos elgtis pavyzdingai bei dorai.
Skundas atmetamas. Sutinkamai su BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje formuojama teismų praktika, BK 75 straipsnio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai baudžiamosios bylos, kurioje prašoma atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015). Aptarta BK 75 straipsnio redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. kovo 18 d., t. y. jau galiojant naujajai BK 75 straipsnio redakcijai.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Kaip matyti iš 2015 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (sunkūs nusikaltimai), kaltininko kaltės formą (nusikaltimai padaryti tyčia) bei rūšį, nusikalstamų veikų įvykdymo tikslus ir motyvus, įvertino M. S. asmenybę (ankščiau Lietuvoje neteistas, tačiau teistas užsienyje (Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Austrijoje), administracine tvarka baustas, nedirbantis, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Vertindamas išdėstytas M. S. asmenybę bei jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus M. S. realią laisvės atėmimo bausmę.
6.2. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs nuteistojo M. S. apeliacinį skundą (kuriuo be kita ko buvo prašoma taikyti ir BK 75 str. nuostatas), 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, nuteistojo skundą šioje dalyje atmetė, pasisakydamas, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymui pagrindo nėra, išsamiai išdėstydamas ir tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybė M. S. atžvilgiu buvo svarstyta tiek pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį (nuspręsta skirti realią laisvės atėmimo bausmę, todėl vien tai, kad nuosprendyje nepasisakyta dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, neduoda pagrindo teigti, kad teismas tokios galimybės nesvarstė), tiek apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės paliekant nepakeistą, dar kartą analizuoti M. S. prašyme atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą išdėstytas aplinkybes ir spręsti klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teisinio pagrindo nėra. Kadangi bausmės paskyrimo, tame tarpe ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimas BK 75 straipsnio pagrindu jau buvo išspręstas, todėl pakartotinis jo sprendimas nėra galimas, kadangi nuosprendį priėmęs teismas gali tik ištaisyti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (BPK 339 str., 346 str. 1 d., 361 str. 1 d.).
Nors M. S. teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo buvusius teistumus, tačiau, atmetant tokius nuteistojo teiginius, pažymėtina, jog pagrįstą manymą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, iš esmės didžiąja dalimi lemia nuteistojo asmenybė, tame tarpe ir jo buvę teisęs pažeidimai bei teistumai, leidžiantys pagrįstai spręsti, ar padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, ar nuolatinio nusikalstamo nuteistojo elgesio pasekmė. Tokiu atveju teigti, jog buvusių nuteistojo teistumų įvertinimas pažeidžia dvigubo baudžiamumo draudimą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, vertinamos tos aplinkybės, kurios buvo aktualios nuosprendžio priėmimo metu, sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje pakankamai išsamiai nurodyti nuteistojo prašymo netenkinimo motyvai, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas jau buvo nagrinėtas, galėjo šio klausimo nesvarstyti iš esmės, palikdamas M. S. prašymą nenagrinėtu (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. T-146-594/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-227-628/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas,
nutaria:
nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.