Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eE2-924-400/2023 pagal pareiškėjo J. K. prašymą skolininkui „Reo-Tuote Oy“ dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas), vadovaudamasis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 655/2014 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą (toliau – ir įsakymas) skolininko „Reo-Tuote Oy“ (toliau – ir skolininkas), esančio Suomijoje, atžvilgiu. Nurodo, jog vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, 7 straipsnio l dalimi, pareiškėjas teikia teismui nustatytos formos prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alvora“ ir „Reo-Tuote Oy“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią skolininkas įsipareigojo atlikti šiltnamių montavimo darbus. Skolininkas minėtus darbus atlikti perdavė pradinei kreditorei UAB „Metalo asai“ (toliau – ir pradinė kreditorė), 2021 m. birželio 7 d. pasirašydamas su ja užsakymo patvirtinimą. Pradinė kreditorė tinkamai įvykdė pagal užsakymo patvirtinimą prisiimtus įsiopareigojimus, o skolininkas priėmė atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas – faktūras. Pareiškėjas teigė, kad skolininkas už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas – faktūras atsiskaitė tik dalinai, todėl liko skolingas 31 586,67 Eur. UAB „Alvora“ pateikė patvirtinimą, kad su skolininku už atliktus darbus pilnai atsiskaitė. Pradinė kreditorė nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. aktyviai ragino „Reo-Tuote Oy“ sumokėti likusią pagrindinio įsiskolinimo pinigų sumą. Atžvelgiant į skolininko vengimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei siekiant operatyviai išieškoti skolą, 2022 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi JK22 Nr. 2022/05/27-I ir skolos perdavimo – priėmimo aktu Nr. JK2022 Nr. 05/27-I, UAB „Metalo asai“ perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui J. K.. Pareiškėjas iš karto ėmėsi išieškojimo veiksmų, informavo skolininką apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo sumokėti susidariusią skolą, tačiau pareiškimo pateikimo teismui dieną „Reo-Tuote Oy“ reikalavimo neįvykdė, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo J. K. prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo atmetė.

4. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, jog nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė pareiškėjo atžvilgiu vykdyti būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog skolininko finansinė padėtis blogėja, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko nesąžiningumą ir siekį nuslėpti ar išvaistyti galimai turimas lėšas. Vien aplinkybė, kad skolininkas neatsiėmė teismo dokumentų iš pašto per jų saugojimo terminą, nesant kitų duomenų apie aktyvius skolininko veiksmus savo turto atžvilgiu, pati savaime negali būti pagrindu pripažinti skolininką esant nesąžiningu.

5. Šiuo atveju įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas laikė, jog pareiškėjas neįrodė galimo skolininko nesąžiningumo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dalį skolos „Reo-Tuote Oy“ padengė, todėl vertinti skolininko elgesį kaip nesąžiningu nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad skolininkas nemoka esamos skolos, negali savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo teismas laikė nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmetė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo tenkinti.

7. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ne tik Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatas, bet ir netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

8. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turėjo įvertinti, jog UAB „Alvora“ galutinai atsiskaitė su skolininku „Reo-Tuote Oy“ 2021 m. gruodžio 1 d., tačiau skolininkas, nepaisydamas raginimų, savo įsipareigojimų atsiskaityti su pradine kreditore UAB „Metalo asai“ neįvykdė. Būtent ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, suponuoja išvadą apie galimą svetimų lėšų iššvaistymą. Skolininkas tyčiniais veiksmais nepriima procesinių dokumentų iš teismo dėl prievolės įvykdymo išvengimo. Todėl darytina išvada, kad esant procesinių dokumentų grąžinimui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad skolininkas sureagavo į pretenzijos išsiuntimo faktą bei UAB „Alvora“ pateiktu patvirtinimu dėl pilno atsiskaitymo su skolininku, skolininkas savo veiksmais pats parodė, kad vengia sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, skolininkas savo aktyviais veiksmais pripažino savo nemokumą, todėl labai svarbu užblokuoti skolininko banko sąskaitas. Pareiškėjas mano, kad pateikti argumentai yra pakankami ir teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas, bandant teismui įrodyti skolininko nesąžiningumą ir vengimą atsiskaityti su pareiškėju.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto J. K. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl apelianto pateiktų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas J. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2023 m. sausio 3 d. prašymą išduoti europos sąskaitos blokavimo įsakymą, 2022 m. lapkričio 24 d. užklausą UAB „Alvora“ Nr. JKD 2022/11/24-I ir 2022 m. lapkričio 28 d. atsakymą iš UAB „Alvora“ Nr. 199, taip pat 2021 m. birželio 7 d. užsakymo patvirtinimą.

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Šiuo atveju apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai apelianto buvo pateikti į bylą su prašymu išduoti europos sąskaitos blokavimo įsakymą, pirmosios instancijos teismas juos priėmė, todėl pripažintina, kad pagrindo pakartotinai priimti pateiktus rašytinius įrodymus nėra.

Dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo J. K. prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme išsamiai nurodė ir pagrindė aplinkybės dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo reikalingumo. Apelianto įsitikinimu, skolininko nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis į apelianto raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo apeliantui nesumokėjo, nors UAB „Alvora“ galutinai atsiskaitė su skolininku dar 2021 m. gruodžio 1 d., skolininkas taip pat nepriima procesinių dokumentų iš teismo, todėl tikėtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti labai apsunkintas ar net neįmanomas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjant realios rizikos buvimą, esmine aplinkybe laikomas skolininko (ne)sąžiningumo vertinimas. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 punkto 3 pastraipoje nurodyta, kad kreditorius bet kuriuo atveju, įskaitant atvejus, kai jam jau yra išduotas teismo sprendimas, turėtų įrodyti teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir, kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. To paties punkto 4 pastraipoje teigiama, kad teismas turėtų įvertinti kreditoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vertindamas įrodymus, teismas gali laikyti, kad skolininko iš sąskaitų išimamos sumos ir jo išlaidos, reikalingos normaliai jo verslo eigai užtikrinti, arba periodinės šeimos išlaidos pačios savaime nėra neįprastos. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Be to, vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti. Tačiau teismas gali atsižvelgti į šiuos veiksnius bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento preambulės 14 punktas).

16. Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas objektyvių duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie skolininko nesąžiningumą (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, skolos išieškojimas iš skolininko turto taptų nebeįmanomas) pirmosios instancijos teismui nepateikė. Skolininko nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad skolininkas geranoriškai neįvykdė reikalavimo sumokėti naujajam kreditoriui (apeliantui) įsiskolinimą pagal rangos sutartį, teismo jam siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, savaime nėra pakankama skolininko nesąžiningumui konstatuoti.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir taikė teisės aktų nuostatas, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.