- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- 1-334-1131/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01817-2026-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- E. A.
- Nukentėjusysis
- D. U.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir E. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 2 d. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 23 d., 2026 m. sausio 29 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, bausmės neatlikęs,
3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. skirta bausmė – 30 parų areštas, E. A. taip pat pripažintas recidyvistu, nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. vasario 10 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. A. 2026 m. sausio 17 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairę ausį savo broliui D. U., taip sukėlė nukentėjusiajam D. U. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną konflikto metu trenkė delnu. Kur pataikė tiksliai nežino, bet galėjo pataikyti į ausį. Nukentėjusysis yra jo brolis, su kuriuo santykiai geri. Tai buvo pirmas kartas, kai toks įvykis įvyko. Savo elgesį vertina blogai. Nežino, kas pradėjo konfliktą. Konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, susijusių su gyvenimu, darbais, požiūriu, todėl taip ir gavosi, kad žodis po žodžio viskas įsiplieskė. Buvo išgėręs gal porą skardinių alaus. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Neturi alkoholio vartojimo problemų, tačiau lankosi (duomenys neskelbtini) priklausomybių centre nuo 2025 m. rugsėjo arba spalio mėnesio, tiksliai pasakyti negali, nes ten yra ilgos eilės. Gydymas jam daro teigiamą poveikį. 2025 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais turėjo du teistumus, tai buvo nuolatiniai konfliktai su buvusia sugyventine dėl vaiko. Žino, kad buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, tačiau alkoholio buvo pavartota minimaliai. Kuomet jis gėrė pas kaimyną, brolio nebuvo. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini), čia gyvena nuo rugsėjo arba spalio mėnesio. Nuo rugsėjo mėnesio kartu gyvena su broliu kaip šeima. Į alkotesterį atsisakė pūsti, nes jis turėjo tokią teisę pasirinkti. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). Supranta savo veiksmų pasekmes. Ateityje nori susitvarkyti savo gyvenimą, oficialiai pradėti dirbti. Savo noru lankosi (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad pavyks išspręsti problemas, nes niekas jam neliepė ten lankytis. Nori, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Turi vieną nepilnametę dukrą, kurią išlaiko. Pas psichologę lankosi ne dėl alkoholio vartojimo. Iš viso numatyta 10 konsultacijų, iš kurių jau dalyvavo 8, liko 2 konsultacijos. Priklausomybių centre buvo apie 4 kartus, nes ten yra labai ilgos eilės. Tiesiog šioje situacijoje paslydo ir taip gavosi. Su broliu santykiai visada buvo normalūs, daugiau tokių įvykių nebus. Su broliu kalbėjosi apie šį įvykį ir susitaikė.
Nukentėjusysis D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 18 d. įtariamasis E. A. parodė, kad neprisipažįsta tuo, kuo yra įtariamas. Nesilanko pas jokį gydytoją psichiatrą, nėra jokioje narkologinėje įskaitoje, neturi priklausomybių ir nėra patyręs galvos traumų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena brolis D. U. ir mama A. U.. Vakar, tai yra 2026 m. sausio 17 d., vakarop (tikslaus laiko nepamena) išėjo pas kaimyną. Būdamas pas kaimyną išgėrė apie dvi skardines alaus. Kai išėjo iš namų, juose liko mama, o D. nebuvo. Po kelių valandų grįžo į namus (tikslaus laiko nepamena, bet gali būti tas laikas, kuris yra nurodytas pateiktame pranešime apie įtarimą). Įėjus į namus pamatė verkiančią mamą. Klausė kas nutiko, bet mama sakė, kad nieko. Klausė vis tiek, kas nutiko, tada mama pasakė, kad tas (D.) „blūdija“. Pamatė, kad D. yra virtuvėje. D. vos stovėjo „ant kojų“, tai yra jis buvo labai girtas. Priėjo prie D. iš priekio ir jam suėmė su savo abiem rankomis už pečių ir kažkiek jį papurtė, klausdamas ką daro mamai, ar turi proto taip elgtis su sena mama. D. už pečių laikė sekundę laiko ir paleido. D. iš karto pasakė „nu bl.., aš tau padarysiu“. Po to atsitraukė ir nuėjo į lauką parūkyti. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai. Tada iš karto suprato, kad D. išsikvietė pagalbą, tai yra suprato, ką reiškė tas jo grasinimas. Pareigūnai nuėjo pirma pabendrauti su D., o po to atėjo ir pasakė, kad bus sulaikytas, nes sumušė D.. Pareigūnai versijos net neklausė. Kai žodžiais konfliktavo su D., tai mama prie jų nebuvo, nes ji buvo savo kambaryje. Tikrai D. netrenkė kumščiu į jo kairę ausį. Kai grįžo į namus, D. ausyje nebuvo jokių sužalojimų. Po konflikto jo ausis buvo sveika. Kai atvyko policijos pareigūnai, D. nebematė ir nematė, kokia buvo jo ausis. Jei D. buvo sužalota ausis, tai nežino, kaip ji buvo sužalota, tačiau jam jokių sužalojimų nepadarė. Gali pasakyti tik tiek, kad D. yra gudrus. Prieš brolį niekada nėra smurtavęs, tačiau žodžiais konfliktuoja gana dažnai. Dažniausiai konfliktuoja dėl smulkmenų. Akistatoje dalyvaus su broliu (b. l. 112-114).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 20 d. papildomos apklausos metu įtariamasis E. A. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. Pirminėje apklausoje ir akistatoje neprisipažino, nes bijojo atsakomybės. 2026 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini), namuose vakare tarp jo ir brolio D. U. virtuvėje kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Jis buvo išgėręs pas kaimyną dvi skardines alaus. Konflikto metu nesusivaldė ir vieną kartą delnu sudavė per kairę ausį savo broliui D. U.. Taip jam galėjo sukelti fizinį skausmą. Sužaloti D. U. nenorėjo, bet galėjo sužaloti įbrėždamas sudavimo metu nagais, sukelti skausmo nenorėjo. Taip tas konfliktas ir baigėsi. Mama A. U. konflikto nematė, buvo kitame kambaryje. Ji galėjo tik girdėti triukšmą. Įvykio metu jis nenukentėjo, D. U. nesmurtavo. Pirmas kartas kada smurtavo prieš brolį D. U.. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 125-128).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 19 d. nukentėjusysis D. U. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mamai A. U. priklausančiame name. Gyvena kartu su mama A. U. ir broliu E. A.. Gyvena bendrai, viskuo dalinasi. 2026 m. sausio 17 d. vakare, galėjo būti apie 17 val., jis grįžo iš kaimyno A. S. į namus. Grįžo neblaivus, buvo išgėręs alaus. Grįžus į namus, daugiau alkoholio nevartojo. Namuose buvo mama A. U.. Tarp jo ir mamos jokio konflikto nebuvo. Apie 18 val. į namus grįžo ir brolis E. A.. Jis grįžo neblaivus iš to paties kaimyno kaip ir pats, pas kurį gėrė alų. Grįžus broliui E. A. į namus, su E. sukonfliktavo dėl nieko. Konfliktą žodis po žodžio pradėjo abu bendrai. Ir taip, bekonfliktuojant, jam stovinčiam vieną kartą E. A. sudavė ranka per kairę ausį. Ar E. A. sudavė delnu, ar kumščiu, to nepasakys, bet ne daiktu. Nuo smūgio nenugriuvo. Skausmo ausyje dėl girtumo nejuto, gal tik kokį 1 balą tuo sudavimo momentu. Ausis pamėlynavo, paraudo. Iki brolio E. A. smūgio sudavimo jokių sužalojimų nebuvo. Atgal jokių smūgių broliui nesudavė. Įvykis įvyko virtuvėje, mama A. U. įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Namo vidus ir kiemas, kuriame gyvena, nėra filmuojami. Apie įvykį jis iškart paskambino „112“. Atvyko policija ir greitoji. Greitosios medikai apžiūrėjo, į gydymo įstaigą vykti nereikėjo. Dėl įvykio pas medicinos ekspertus nevyks. Kada pareigūnai atvyko, namuose matė sulaužytą kėdę. Ta kėdė sulūžo tą patį vakarą, jam ar broliui E. A. atsisėdant. Pirmas kartas, kada brolis E. A. jį mušė. Civilinio ieškinio nereikš. Broliui atleidžia, jie susitaikė. Leidžia broliui E. A. gyventi kartu (b. l. 62-65).
Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 19 d. liudytoja A. U. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Kartu gyvena sūnūs D. U. ir E. A.. Su sūnumis sutaria gerai. 2026 m. sausio 17 d., šeštadienį, buvo namuose. Vakare E. A. ir D. U. buvo grįžę į namus. Abu buvo neblaivūs. Kažkas tarp D. ir E. įvyko, nes būdama kitame kambaryje, ar grįždama iš lauko, išgirdo apsistumdymo garsus, tai yra bildesį. Įėjusi į virtuvę, kur abu sūnūs buvo, jų besistumdančių nebematė. Ar sudavė jie vienas kitam smūgius, nematė. D. U. pasakė, kad iškvies policiją. Kaip suprato, D. U. kvietėsi policiją dėl išgirstų garsų, tai yra apsistumdymo. Įėjus į virtuvę D. U. su E. A. žodžiais pasiginčijo, bet dėl ko, nežino. Ant D. U. veido ar ausų jokių sužalojimų nematė, nieko jis nerodė. Kada vakare D. U. grįžo į namus, nei ant jo veido, nei ausų nematė jokių sužalojimų. Įvykio metu ji nenukentėjo. Nė vienas iš sūnų nėra prieš ją smurtavę (b. l. 88-91).
Iš 2026 m. sausio 20 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. U. parodė, kad 2026 m. sausio 17 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose smurtavo E. A., kuris vieną kartą delnu sudavė jam į kairę ausį. Įtariamasis E. A. parodė, kad suprato D. U. duotus parodymus ir su jais nesutinka. 2026 m. sausio 17 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose nesmurtavo prieš D. U., jam jokių smūgių nesudavė (b. l. 82-85).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro 2026 m. sausio 17 d. išrašo matyti, kad 2026 m. sausio 17 d. apie 20.00 val. namuose, konflikto metu neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė) E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivų (2,07 prom.) brolį D. U., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį ten pat. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. Apie įvykį informuotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras. Nepilnamečių asmenų aplinkoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. E. A. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 6-9).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2026 m. sausio 18 d. d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2026 m. sausio 17 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje konflikto metu neblaivus E. A., kuris girtumą nusistatyti atsisakė, tyčia trenkė savo neblaiviam broliui D. U., kuriam nustatytas 2,07 promilių girtumas, dešinės rankos kumščiu į kairę ausį ir ją praskėlė, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nukentėjusysis dėl fizinio skausmo sukėlimo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, apžiūros metu niekas nepaimta. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Informuotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-5, 10-13).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė smurtą patyręs asmuo D. U.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda ant kairės ausies. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo – E. A.. Smurtu įtariamo asmens būklė – matomų kūno sužalojimų nėra, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, atsisakė nusistatyti blaivumą. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – broliai. Paaiškinimai: 2026 m. sausio 17 d. apie 20 val. po išgertuvių grįžus namo, (duomenys neskelbtini), tarp neblaivių brolių kilo konfliktas, kurio metu E. A. (girtumą nusistatyti atsisakė) vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės ausį savo broliui D. U., nustatytas 2,07 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Informacija apie įvykio aplinką: sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai. Smurtą patyrusiam asmeniui buvo taikyta apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, nustačius pavojaus riziką, smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 14-17).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 17 d.-19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Matomas medinis, vieno aukšto namas su rudomis, medinėmis durimis. Įėjus pro duris, matomas koridorius. Priekyje matomos medinės, pilkos durys. Įėjus į namo vidų, matoma virtuvė, kurioje matoma sulaužyta kėdė, išmėtyti indai ir kiti daiktai (b. l. 18-23).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 17 d. asmens apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrint D. U., matoma praskelta kairės pusės ausis su raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują (b. l. 24-30).
Iš greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 17 d. kortelės duomenų matyti, kad D. U. nustatyta diagnozė – ausies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas; pasak paciento, susimušė su broliu, jaučiasi gerai, pagalba nereikalinga. Stebimas kairės ausis kaušelio nubrozdinimas, kitų sužalojimų nestebima (b. l. 37-40).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą broliui D. U.. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad tarp jo ir jo brolio D. U. dėl asmeninių paskatų, tarpusavio žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą delnu per kairę ausį savo broliui D. U.. Išvadą dėl neteisėtų E. A. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: kaltinamojo E. A. ir nukentėjusiojo D. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. sausio 20 d. akistatos protokolas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 18 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2026 m. sausio 18 d. d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Policijos registruojamų įvykių registro 2026 m. sausio 17 d. išrašas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 17 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 17 d.-19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedas – fotolentelė Nr. 1, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 17 d. asmens apžiūros protokolas bei jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2026 m. sausio 17 d. greitosios medicinos pagalbos tarnybos kortelės duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. A. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą broliui D. U.. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo brolis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis E. A. jam stovinčiam vieną kartą sudavė ranka per kairę ausį. Skausmo ausyje dėl girtumo kaip ir nejuto, gal tik kokį 1 balą, tuo sudavimo momentu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš brolį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą broliui ir norėjo taip veikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai kaltinamojo E. A. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas E. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto prieš savo šeimos narį – brolį, jam sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nuoširdus apgailestavimas buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tai patvirtino ir pats nukentėjusysis. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas kaltinamąjį E. A. recidyvistu pripažįsta, įvertinęs tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis du kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su žmogaus sveikata, padarytus jam būnant pilnamečiu, jo teistumas nėra išnykęs, šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika taip pat yra susijusi su žmogaus sveikata, šią naują nusikalstamą veiką E. A. įvykdė neatlikęs bausmės (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus dėl tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus sveikata, padarymo, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs bausmės ir neišnykus teistumui (b. l. 151-168), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 172-181), nedirba (b. l. 182-183), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 184). Duomenų apie E. A. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.
Skiriant bausmę ir sprendžiant dėl jos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, kaip jau minėta, per paskutinius vienerius metus tris kartus teistas už analogiško ir panašaus pobūdžio veikas, t. y. nusikalstamas veikas, susijusias su žmogaus sveikata, anksčiau jam skirtos laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2026 m. vasario 10 d., arešto bausmė (tačiau jos vykdymas dar nėra pradėtas). Visa tai rodo, kad paskirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturėjo teigiamo poveikio, kaltinamasis padarė analogišką nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.
Minėtos aplinkybės didina E. A. pavojingumą visuomenei ir rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi darosi būdingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. A. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą.
Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad E. A. skirtina 45 parų arešto bausmė, t. y. jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, kuri, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė.
E. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. sausio 17 d. 21.10 val. iki 2026 m. sausio 18 d. 14.25 val. (b. l. 99-106). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į arešto bausmės laiką.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirta 30 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. A. skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė, įskaitant bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį, jei ši iš dalies ar pilnai bus atlikta pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę (pagal bylos, LITEKO, ĮKNR ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo duomenis, kaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dar nėra pradėjęs atlikti). Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 45 parų arešto bausmės pridėtina dalis (15 parų, pakeistų vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) p. c) pp.) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės, neatliktos bausmės ir kaltinamajam skirtina galutinė 60 parų arešto bausmė. Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos, LITEKO, ĮKNR ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo duomenis, kaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dar nėra pradėjęs atlikti, arešto bausmė paskirtina atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju E. A. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina arešto bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Tačiau, kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad E. A. anksčiau yra ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs paskirtos bausmės, per gana trumpą laiką padarė kelias nusikalstamas veikas, susijusias su žmogaus sveikata. Teismas pažymi, kad E. A. ankstesniais dviem nuosprendžiais buvo taikomos švelnesnio pobūdžio bausmės. Be kita ko, E. A. byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus nė trims mėnesiams nuo nusikalstamų veikų, už kurias jis pripažintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, padarymo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo elgesys nesikeičia, o kartojasi, jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nors tokia galimybė jam buvo suteikta, ir visa tai neleidžia manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 metų įvykdymo terminą, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 1 metų įvykdymo terminą.
E. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo nuo 2026 m. sausio 19 d. iki 2026 m. kovo 19 d., nustatant gyvenimo skyrium įpareigojimus (b. l. 137-139), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-132, 143-146). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. A., yra 91,67 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją E. A., nepriteistinos.
Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. A. pripažinti recidyvistu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendžiu E. A. paskirta 30 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. A. paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 45 parų arešto bausmės pridėti dalį (15 parų, pakeistų vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) p. c) pp.) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės, neatliktos bausmės ir E. A. skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Į E. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę įskaityti arešto bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 19 d. nuosprendį, jei ši iš dalies ar pilnai bus atlikta pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti E. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. sausio 17 d. 21.10 val. iki 2026 m. sausio 18 d. 14.25 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, nustatant gyvenimo skyrium įpareigojimus: 1) gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. U.; 2) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju; 4) nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. A., iš E. A. nepriteisti.
Išaiškinti nuteistajam E. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.