Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovui J. K. B., ieškovo atstovei J. M.-Petruitienei, atsakovei D. N., atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei V. R., trečiojo asmens atstovei I. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ ieškinį atsakovei D. N. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad į bylą pateiktas mokamasis pranešimas liudija, kad kiti ieškovui priklausantys namai nemokėjo už šilumos punkto paruošimą žiemai ir šilumos punkto priežiūros paslaugas, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams tokios išlaidos buvo priskaičiuotos. Todėl atsakovė mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovė, trečiasis asmuo prašo nesivadovauti į bylą ieškovo pateiktu įsakymu Nr. 13-52, kuriuo įkainiai už šias namui teiktas paslaugas buvo nustatyti ieškovo, o ne namo savininkų. Pažymi, kad šildymas namui (duomenys neskelbtini), buvo apskritai įjungtas tik 2013-10-25, o elektros energijos tiekimo (duomenys neskelbtini), sutartis ieškovo su AB LESTO buvo nutraukta 2013-08-31. Pasisakydami dėl ieškovo į bylą pateiktos buhalterinės pažymos atsakovė, trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškovas kiekvieną kartą teikia klaidinančius ir/ar naujus buhalterinius dokumentus, apie kuriuos atsakovei nieko nebuvo žinoma iki tol, todėl prašo jais nesivadovauti, pvz., tos pačios sąskaitos Nr. 4507498 pagrindu skaičiuoja skirtingus mokesčius – eksploatacines išlaidas, išlaidas bendrų patalpų apšvietimui, teikia sąskaitą VSA 13 Nr. 059206, kurioje nurodomas naujas tiekėjas – UAB „VSA“, sąskaitoje namas (duomenys neskelbtini), neminimas, kaip ir sąskaitose Nr. SKTV01806, SKTV02160, SKTV02568, neaišku kokiu pagrindu skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė, trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovo teikiamuose duomenyse skaičiavimai yra ydingi, pvz., buhalterinės lentelės eilutėje dėl J. B. personalinės radioelektronikos paslaugų įmonės nurodoma, jog kaina gyventojui 1,70 Lt/0,45 Eur, nors dalinant iš 30 butų gaunama 0,46 Eur suma, 2013-08-01 – 2013-11-30 apyvartos žiniaraštyje pagal namus namofono kaina apskirtai nurodyta dar didesnė 14,77 Eur, sąskaitose JB Nr. 1175, JB Nr. 1176 nurodoma nuolaida, kuri gyventojams apskritai netaikoma, sąskaita Nr. JB1476 yra dviejų datų – 2015-05-11, 2015-04-60.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei D. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 47 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21, t. I, CPK 179 str. 3 d. ). Namui (duomenys neskelbtini), administruoti šio namo savininkai, atsiskyrę nuo ieškovo, 2012-04-16 įsteigė trečiąjį asmenį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją. Dėl 2012-04-16 vykusio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), steigiamojo susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų tarp ieškovo ir trečiojo asmens kilo ginčas, kuris buvo išspręstas trečiojo asmens naudai Vilniaus apygardos teismo 2013-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1642-661/2013 (b.l. 108-112, t. I). 2013-09-02 ieškovas priėmė įsakymą Nr. 13-45, kuriuo nutarė nuo 2013-09-03 nutraukti priskaitymus už komunalines paslaugas namui (duomenys neskelbtini), bei namo (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės priežiūrą (b.l. 73, t. I). Apie šį ieškovo sprendimą atsakovė buvo informuota 2013 m. rugpjūčio mėn. mokamuoju pranešimu (b.l. 72, t. I). Be to, 2013-09-06 raštu ieškovas pranešė UAB „Vilniaus energija“, AB Lesto, J. B. elektroninių paslaugų PĮ, UAB „Ecoservice“, UAB „Vilniaus vandenys“ apie tai, kad ieškovas nuo 2013-09-01 neadministruoja daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (b.l. 74, t. I). Apie namo priežiūros nutraukimą buvo pažymėta ir gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale (b.l. 95, 97-98). Atsakovė 2013 m. rugsėjo, spalio mėn. mokamųjų pranešimų nustatytu laiku negavo. Atėjus šildymo sezonui ir namui (duomenys neskelbtini), neužtikrinus šildymo pajungimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens kilo ginčas, kuris buvo sprendžiamas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pagalba (b.l. 105, t. I). Po trečiojo asmens skundo pateikimo šiai institucijai ieškovas pajungė šildymą namui (duomenys neskelbtini), 2013-10-25 (b.l. 105, t. I) bei 2013-10-29 priėmė įsakymą Nr. 13-52, kuriuo nutarė laikinai atnaujinti (duomenys neskelbtini), administravimą, priskaičiuoti už šilumos punkto paruošimą šildymui 260 Lt, už šilumos punkto priežiūrą - 22 ct už 1 kv. m, priskaičiuoti eksploatacines išlaidas analogiškai namui (duomenys neskelbtini), o priskaitymus skaičiuoti nuo 2013-09-01. Šio įsakymo pagrindu surašytus mokamuosius pranešimus už 2013 m. rugsėjo, spalio mėn. atsakovė gavo tik 2015 m. lapkričio mėnesį (b.l. 75, 76). 2013-11-04 įregistravus Juridinių asmenų registre daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją, 2013-12-04 ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė teisių ir prievolių, susijusių su atskiro gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, reorganizavus daugiabučių namų savininkų bendriją, perdavimo aktą, kuriuo namas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas trečiajam asmeniui (b.l. 78-79, 80, t. I).

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2013-12-01. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes nurodytu laikotarpiu ieškovas, atsakovės teigimu, nevykdė namo (duomenys neskelbtini), administravimo, neteikė paslaugų, nes tuo metu namo (duomenys neskelbtini), savininkai jau buvo priėmę sprendimą atsiskirti nuo ieškovo. Nors atsakovė sutinka, kad namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija Juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2013-11-06, o namas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas ieškovui tik 2013-12-04, jos manymu, jai netenka pareiga mokėti už namo (duomenys neskelbtini), administravimą ieškovui ginčo laikotarpiu, nes tai užtruko dėl ieškovo kaltės. Su šiais atsakovės atsikirtimais teismas sutinka tik iš dalies.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tam įstatymas numato pastato savininkams galimybę steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, įstatymas numato galimybę skirti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai buvo pasirinkę šio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pagalba. Šis jų pasirinkimas nebuvo keistas ir ginčo laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-12-01, nes byloje nėra jokių duomenų apie namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimą. Todėl šioje byloje būtina atsakyti per kurią bendriją – ieškovą ar trečiąjį asmenį, namo (duomenys neskelbtini), savininkai buvo pasirinkę valdyti namo bendrojo naudojimo objektus nuo 2013-08-01 iki 2013-12-01. Atsakovė teigia, kad namo (duomenys neskelbtini), savininkai tokia bendrija ginčo laikotarpiu buvo pasirinkę trečiąjį asmenį, su kuo teismas negali sutikti, nes trečiasis asmuo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija buvo įsteigta tik 2013-11-06, o namo bendrojo naudojimo objektai valdyti trečiajam asmeniui buvo perduoti tik 2013-12-04. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 str. 3 d. bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Vietos savivaldos vykdomoji institucija, kita už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija turi per 1 mėnesį nuo bendrijos ir jos įstatų įregistravimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti bendrijai valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus bei nepanaudotas atskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo (LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str., LR Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“ 1.1 p., LR Vyriausybės 2011-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2.3 p.). Iki šio perdavimo-priėmimo akto pasirašymo namo bendrojo naudojimo objektus administruoja turtą perduodantis asmuo (LR Vyriausybės 2011-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2.4 p.). Tai leidžia teigti, kad namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas iki namo bendrojo naudojimo objektų perdavimo trečiajam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka turėjo vykdyti ieškovas. Šios ieškovo pareigos, o taip pat jo statuso – asmens, kuriam namo (duomenys neskelbtini), savininkai buvo pavedę vykdyti namo bendrojo naudojimo objekto administravimą, nešalino ir tarp šalių kilęs minėtas teisminis ginčas dėl trečiojo asmens steigimo ar aplinkybė, kad faktiškai ieškovas tam tikru laikotarpiu jam tenkančių pareigų nevykdė. Aplinkybė, kad ieškovas faktiškai tam tikru laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-25 nevykdė jam kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriui tenkančių funkcijų, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga tik tiek, kiek ieškovas reikalauja iš atsakovės mokesčių už paslaugas, kurių jis ar jo pasamdyti asmenys atsakovei nesuteikė. Todėl toliau teismas sprendime pasisako dėl reikalavimo apmokėti išlaidas už šiukšlių išvežimą, namofoną, eksploatavimo išlaidas, šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą, šilumos punkto paruošimą žiemai, delspinigius.

Dėl šiukšlių išvežimo

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Ecoservice“ 2013-08-12 sudarė komunalinių atliekų išvežimo sutartį (b.l. 47-52, t. I), kurios prieduose nurodytos vietos bei konteinerių išvežimo grafikas. Nors šiuose prieduose nėra nurodyta, kad konteineris yra statomas būtent prie namo (duomenys neskelbtini), iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad konteineris stovėjo kelių namų gyventojams bendrai prie namo (duomenys neskelbtini), tiek iki 2013 m. rugpjūčio mėn., tiek ginčo laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-12-01. 2013-09-03 raštu ieškovas namo (duomenys neskelbtini) gyventojams nurodė nemesti šiukšlių į konteinerius, esančius prie (duomenys neskelbtini), namo (b.l. 72, t. I), tačiau iš pačios atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji šiukšles į konteinerį metė, ieškovo perkamomis paslaugomis naudojosi. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir UAB „Ecoservice“ 2014-12-12 raštas, kuriame nurodoma, kad ginčo laikotarpiu atliekos iš ieškovo komunalinių atliekų aikštelių buvo išvežamos pagal faktinį jų susikaupimą, atsiskyrus namui (duomenys neskelbtini), atliekų kiekis aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), namo nesumažėjo, todėl komunalinių atliekų grafikas nebuvo keičiamas (b.l. 114, t. I). Sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų trečiasis asmuo su UAB „Ecoservice“ sudarė tik 2013-11-25 (b.l. 157-160, t. I), pagal kurią šias paslaugas UAB „Ecoservice“ trečiajam asmeniui nutarė teikti tik nuo 2013-12-01. Vertindamas šių nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog ieškovais įrodymais pakankamai pagrindė šiukšlių išvežimo paslaugos suteikimą atsakovei, todėl pagrįstai ginčo laikotarpiu priskaičiavo jai mokesčius už šiukšlių išvežimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė taip pat nurodė, kad mokesčiai už šiukšlių išvežimą jai buvo paskaičiuoti neproporcingai turimai nuosavybei. Teismas sutinka, kad mokesčiai už ieškovo teiktas paslaugas turėjo būti skaičiuojami proporcingai jos valdomai nuosavybei name. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Teismas, patikrinęs ieškovo pateiktą išlaidų už šiukšlių išvežimą paskaičiavimą (b.l. 4-6), sutinka, kad jame yra netikslumų – netiksliai paskaičiuoti mokesčiai už šiukšlių išvežimą 2013 m. rugsėjo (vietoj 0,184 Lt už 1 kv. m 0,188 Lt, b.l. 4, 18, t. I), spalio (vietoj 0,185 Lt už 1 kv. m 0,188 Lt, b.l. 4-5, 20), lapkričio mėnesiais (vietoj 0,182 Lt už 1 kv. m 0,188 Lt, b.l. 4-5, 24). Todėl jie perskaičiuotini, konstatuojant, kad atsakovės skola už šiukšlių išvežimą nuo 2013-09-01 iki 2013-12-01 yra 25,90 Lt (8,65 Lt (0,184 Lt x 47) + 8,70 Lt ( 0,185 Lt x 47) + 8,55 Lt (0,182 Lt x 47)), o 0,52 Lt (26,42 – 25,90) paskaičiuota nepagrįstai.

Pažymėtina, kad atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu teikti argumentai, kad jai nėra suprantamos į bylą pateiktos dviejų bendrovių – UAB „Ecoservice“ ir UAB „VSA Vilnius“ sąskaitos už šiukšlių išvežimą, jos liudija ieškovo piktnaudžiavimą procesu, bylai reikalingų dokumentų kūrimą, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad sutartis su UAB „Ecoservise“ sudaryta tik 2013-08-12. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, liudijančių, kad dėl jai kylančių neaiškumų, susijusių su šiukšlių išvežimo paslauga, ji ginčo laikotarpiu kreipėsi į ieškovą, prašė jai pateikti atitinkamą informaciją, ji jai buvo pateikta kitokia nei yra pateikta į šią bylą. Taip pat teismas nepasisako dėl atsakovės, trečiojo asmens bylos nagrinėjimo teisme metu iškeltų naujų argumentų, susijusių su į bylą pateiktų UAB „Ecoservice“ sąskaitų dalinio apmokėjimo iš bendrijos pusės, to priežastimis. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad šie argumentai yra visiškai nauji, išsakyti tik bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 142 str.), jie nereikšmingi šios bylos teisingam išnagrinėjimui (CPK 180 str.). Šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl paslaugų suteikimo atsakovei fakto ir jų kainos, ką liudija ieškovui apmokėti pateiktos UAB „Ecoservise“ sąskaitos-faktūros, o ne jų apmokėjimą, esant tam tikriems ieškovo ir trečiųjų asmenų papildomiems susitarimams, patvirtinantys dokumentai. Atsakovė, manydama, kad ieškovas kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo administratorius iki 2013-12-01 nepagrįstai praturtėjo jos sąskaitą bet kuriuo atveju gali imtis iniciatyvos ginti savo galimai pažeistas teises naujoje civilinėje byloje CPK 5 str. nustatyta tvarka.

Dėl namofono priežiūros paslaugų

Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-11-30 atsakovei per mėnesį buvo paskaičiuota po 1,70 Lt už namofono priežiūrą pagal ieškovo su J. B. personaline radioelektroninių paslaugų įmone 2003-05-28 sudarytą sutartį, viso 6,80 Lt (1,70 Lt x 4) (b.l. 54-55, t. I). Šios sutarties priedas – ieškovo aptarnaujamų laiptinių sąrašas (b.l. 55, t. I) patvirtina, kad buvo įtrauktos ir namo (duomenys neskelbtini), laiptinės. Apie tai, kad nuo 2013-09-01 ieškovas neadministruoja namo (duomenys neskelbtini), ieškovas pranešė J. B. elektroninių paslaugų personalinei įmonei 2013-09-06 raštu (b.l. 74, t. I). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad J. B. personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė savalaikiai teikė ieškovui apmokėti sąskaitą už namofono priežiūrą 2013 m. rugpjūčio mėn. (b.l. 21, t. II), taip pat 2013 m. lapkričio mėn., kuomet namo (duomenys neskelbtini), administravimą ieškovas atnaujino 2013-10-29 įsakymu (b.l. 22, t. II). Tačiau sąskaitos už namofono priežiūrą 2013 m. rugsėjo-spalio mėn. savalaikiai ieškovui neteikė, o ją pateikė tik 2015-05-11 kartu su pretenzija ieškovui (b.l. 15, 16, t. II). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė, kad šis raštas patvirtina, kad namofono priežiūros paslaugos namui (duomenys neskelbtini), tikrai buvo teikiamos nuo 2013-09-01 iki 2013-11-01, pastarojo įrodymo šiai aplinkybei nustatyti, teismo vertinimu, nepakanka: byloje nėra jokių duomenų apie faktiškai J. B. personalinės radioelektroninių paslaugų įmonės atliktus namofono priežiūros darbus nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31, priešingai, iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu sugedus namofonui, jį taisė ne J. B. personalinė radioelektroninių paslaugų įmonė, o namo (duomenys neskelbtini), vienas iš savininkų savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 3,40 Lt (1,70 Lt x2) mokesčio už namofono priežiūrą nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31.

Pasisakydamas dėl atsakovės, trečiojo asmens bylos nagrinėjimo teisme metu išdėstytų atsikirtimų, susijusių su mokesčio už namofono priežiūrą dydžiu, įvertinus J. B. personalinės radioelektroninių paslaugų įmonės sąskaitose nurodytą nuolaidą, teismas pažymi, kad ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 180 str.). Iš į bylą pateiktos su J. B. personaline radioelektroninių paslaugų įmone 2003-05-28 sudarytos sutarties matyti, kad sutartimi ieškovas sulygo aiškų mokestį už namofono priežiūrą, kurį visą laiką skaičiavo atsakovei, o ji jį mokėjo. Todėl atsakovė, manydama, kad ieškovas kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo administratorius ir šiais savo veiksmais nepagrįstai praturtėjo jos sąskaitą gali imtis iniciatyvos ginti savo galimai pažeistas teises naujoje civilinėje byloje CPK 5 str. nustatyta tvarka.

Dėl eksploatavimo paslaugų

Iš ieškovo pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, kad eksploatavimo išlaidos atsakovei buvo visą laiką skaičiuojamos fiksuota suma, kiekvieną mėnesį po 22,51 Lt (b.l. 140-141, t. I, b.l. 4-6, t. II). Iš ieškovo, jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad eksploatavimo mokestis buvo nustatytas visuotinio bendrijos narių susirinkimo, numatant rinkti tikslinius mokesčius statinių priežiūrai po 30 ct, administracijos išlaikymui po 17 ct ir po 0,9 ct bankų paslaugoms už 1 kv. m. (b.l. 131, t. I). Dėl jo dydžio atsakovė ginčo niekuomet nekėlė. Įvertinus tai, sutiktina su ieškovu, kad jis turėjo teisę skaičiuoti šį mokestį atsakovei, tačiau ne už visą ginčo laikotarpį. Įvertinus byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad ieškovas faktiškai administravimo paslaugos nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 namo (duomenys neskelbtini), savininkams neteikė, konstatuotina, kad reikalauti sumokėti už jo nesuteiktas paslaugas iš atsakovės jis neturi jokios teisės (CK 6.1 str., 1.137 str.). Todėl konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 45,02 Lt eksploatavimo išlaidų priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas.

Dėl šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 str. 4 d. butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 str. 4 d. nuostata papildo CK 4.82 str. 3 d. ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 str. 4 d. nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

Iš atsakovės apyvartos žiniaraščio (b.l. 140-141, t. I) nustatyta, kad ieškovas atsakovei laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-12-01 paskaičiavo 31,02 Lt (10,34 Lt x 3) už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, o 2013-09-01 7,09 Lt už šilumos punkto paruošimą žiemai. Nors atsakovė teigia, kad mokesčiai už šias paslaugas buvo paskaičiuoti nepagrįstai, teismas su šiais argumentais sutinka tik iš dalies. Pažymėtina, kad šie mokesčiai yra priskirtini mokesčiams, susijusiems su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 5.16, 7.2, 17 p., LR energetikos ministro 2009-11-26 įsakymas Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“), todėl konstatuotina, jog jiems skaičiuoti ieškovas neturėjo gauti atsakovės sutikimo. Tačiau teismas sutinka, kad skaičiuoti mokesčius už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas nuo 2013-09-01 iki 2013-10-24 ieškovas neturėjo jokio pagrindo, nes šiuo laikotarpiu jis tokių paslaugų atsakovei neteikė. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino ir liudytojais byloje apklausti asmenys M. N., G. V.. Liudytoja M. N. nurodė, kad mokesčius už šias paslaugas ji įtraukė į atsakovės apyvartos žiniaraštį gavusi tik 2013-10-29 ieškovo įsakymą, o liudytojas G. V. nurodė, kad jis vykdė namo (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą pajungęs šildymą šiame name, jokių konkrečių paaiškinimų dėl tokio pobūdžio paslaugų teikimo nuo 2013-09-01 iki 2013-10-24 teismui nepateikė. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 18,35 Lt (10,34 Lt + 8,01 Lt (10,34/31x24) mokesčio už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas priteisimo už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-10-24 pripažintinas nepagrįstu ir šioje dalyje atmestinas.

Pasisakydamas dėl atsakovės nurodomų argumentų, susijusių su mokesčio už šias paslaugas dydžiu, teismas pažymi, kad šis mokestis buvo nustatytas ieškovo vadovo įsakymu, jis neviršija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimu Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ nustatytų maksimalių daugiabučių namų šildymo ir vandens sistemų priežiūros tarifų, o teigti, kad mokestis už šias paslaugas yra įtrauktas į eksploatavimo išlaidas, byloje nepakanka įrodymų (CPK 185 str.). Vien aplinkybė, kad kitiems ieškovo administruojamiems namams tokie mokesčiai nebuvo skaičiuojami 2013-09-01 – 2013-12-01 (b.l. 146-152, t. I), nors ir kelia abejones, tačiau nepakankami nustatyti, jog mokestis už šias paslaugas atsakovei buvo įskaičiuotas į eksploatavimo išlaidas. Liudytoju byloje apklaustas G. V. nurodė, kad nors jis senai dirba pas ieškovą, už namo (duomenys neskelbtini), paruošimą žiemai, šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą jam buvo mokami priedai.

Dėl delspinigių

Nors iš atsakovės apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovei už 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskaičiuoti 0,14 Lt delspinigių (b.l. 141, t. I), ieškovas nepateikė į bylą daugiabučių namų savininkų sprendimo skaičiuoti namų savininkams delspinigius už vėlavimą mokėti mokesčius bendrijai (CK 6.71 str.). Tokio pagrindo bendrijoms skaičiuoti delspinigius namo savininkams nenumato ir įstatymas. Todėl šis ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstas, tuo labiau kai iš teikiamo ieškinio nėra aišku nuo kokios sumos kokie delspinigiai atsakovei buvo skaičiuojami, o liudytoja byloje apklausta ieškovo buhalterė M. N. nurodė, kad delspinigių ieškovas už teikiamas paslaugas apskritai neskaičiavo.

Įvertinus tai, kad 2013-08-01 atsakovė ieškovui buvo skolinga 117,81 Lt, atsakovė iki 2013-12-31 sumokėjo ieškovui 119,74 Lt (b.l. 141, t. I), nuo 2013-08-01 iki 2013-12-01 ieškovas atsakovei priskaičiavo 171,89 Lt (b.l. 141, t. I), iš kurių 63,51 Lt nepagrįstai, konstatuotina, kad atsakovės skola ieškovui už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-12-01 yra lygi 106,45 Lt (117,81 Lt – 119,74 Lt + 171,89 , t.y. 30,83 Eur. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 30,83 Eur skolos (CK 6.213 str. 1 d., 4.82 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 30,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-25, b.l. 31, t. I) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 79 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovas byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 13,06 Eur, priteistina valstybei iš atsakovės (72 Lt x 62,64/100) (CPK 96 str.). Ieškovas nurodo šioje byloje patyręs 1050 Lt už dokumentų paruošimą teismui (b.l. 2-4, t. I). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui teisines (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) paslaugas suteikė P. J.. CPK 56 str. nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti juridiniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą, t. y. CPK nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisines paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą teikiantis asmuo. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.). Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Be to, išlaidos, kurias ieškovas sumokėjo P. J. už teisines paslaugas, negali būti pripažintos kitomis būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), nes atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p., todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 str. 1 d. 9 p. netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti 1050 Lt P. J. suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti atmestinas. Atsakovė byloje patyrė 580,08 Eur advokatės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant ją teisme (b.l. 153-156, t. I, b.l. 48-54, t. II). Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, bylos eigą, tame tarpe posėdžių trukmę, turi pagrindo pripažinti, kad nors byloje buvo keliamas itin nedidelis turtinis reikalavimas, byla buvo pakankamai sudėtinga, todėl dėl šios priežasties teigti, kad paskaičiuotos advokatės pagalbos išlaidos yra nepagrįstos, per didelės, teismas neturi pagrindo. Tačiau teismas turi pagrindą mažinti šias išlaidas kitu pagrindu, nes atsakovės atstovei ši byla nėra nauja, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad ji gina ir kitus namo (duomenys neskelbtini), savininkus analogiškuose ginčuose su ieškovu. Todėl pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, įvertinus šią aplinkybę pripažintinos, 400 Eur atstovavimo išlaidos šioje byloje. Kadangi ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovės naudai priteistini 149,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur x 37,36/100) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Valstybė byloje taip pat patyrė 9,10 Eur pašto išlaidų, kurių dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 5,70 Eur, priteistina iš atsakovės, o likusi dalis – 3,40 Eur iš ieškovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teismas

nutaria:

ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“, juridinio asmens kodas 225119740, naudai 30,83 Eur (trisdešimt Eur 83 ct) skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 30,83 Eur (trisdešimt Eur 83 ct) sumos nuo 2014-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“, juridinio asmens kodas 225119740, atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 149,44 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,76 Eur (aštuoniolika Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“, juridinio asmens kodas 225119740, valstybės naudai 3,40 Eur (tris Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.