Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui S. Č., trečiajam asmeniui UAB „Valčiuva“, VĮ Registrų centras dėl statinių servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Ieškovo nuomone, jo pasiūlytas servituto variantas yra geriausias iš visų galimų, nes jis mažiausiai pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovės) teises ir minimaliai palankus viešpataujančiojo daikto savininkui (ieškovui). Teismui patenkinus ieškinį nebūtų nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principo.

6. Ieškovas pažymėjo, kad šalys vedė ieškovo iniciuotas derybas dėl servitutų nustatymo sandoriu bei dėl amalgamacijos, tačiau atsakovė piktavališkai nesutinka su jokiais pasiūlymais. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovas kreipiasi į teismą dėl servituto nustatymo.

9. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 06 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę, nes jame dėstomos aplinkybės ir motyvai dėl to paties servituto ir tarp tų pačių šalių. Todėl, atsakovės nuomone, teismo motyvai, kurie nurodyti minėtoje byloje, yra privalomi ir šioje byloje.

10. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui buvo siūlyta išpirkti tą prekybos paviljoną, tačiau jis atsisakė. Atsakovė buvo sutikusi, kad žemė po statiniu būtų kaip servitutas, tačiau kaip ir teisingai rašė teismas, nors buvo siūloma patikslinti servituto planą, tačiau ieškovas netikslino. Šioje byloje vėl yra nesuprantama, kai ieškovas prašo statinių servituto (tarnaujantis) - kv. 43 m Jau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad užstatytas plotas yra didesnis. Atsakovė nurodo, kad, nors teismas minėtoje byloje pasisakė dėl vaikščiojimo pėsčiųjų taku, tačiau ieškovas pakartotinai to prašo, tik, jeigu ankstesnėje byloje prašė kelio servituto 38 kv m, tai dabar prašo 37 kv m. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal planą matyti, jog prie įėjimo į kiemą prašo net 1,69 m, toliau į gilumą net 1.80 m, už paviljono taip pat palikta daug vietos. Atsakovė teigia, kad niekas nepasikeitė, tačiau ieškovas visai nepaiso teismų, tiek apylinkės teismo, tiek ir Kauno apygardos teismo argumentų šiuo klausimu. Todėl atsakovė nesutikdama su tuo, kad būtų nustatytas 202 Kelio servitutas- teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) - 37 kv m ir norėdama visiems laikams užbaigti teismų maratoną, prašo nustatyti 205 Statinių servitutą (tarnaujantis daiktas), plotas 61 kv m, kuris yra pažymėtas 2019-10-14 UAB „Žemės matavimų ir projektavimo darbų“ plane M 1:500, iš kurio matyti, kad pastato užstatymo plotas 43,04 kv m ir palikta pastato eksploatavimui po 1 m aplink visą pastatą. Toks statinio servitutas tikrai patenkins ieškovo teises ir neproporcingai nepažeis atsakovės interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui priklausantis UAB „Valčiuva“ pastatas - prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini) stovi ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei.

14. Ieškovas prašo teismo nustatyti pastatui-prekybos paviljonui servitutą pagal prie ieškinio pateiktą 2020 m. m. sausio 8 d. G. R. parengtą servitutų nustatymo schemą. Ieškovas nurodo, kad siekiant tinkamai prižiūrėti paviljoną, reikia jį dažyti, reikalui esant remontuoti, žiemos metu prisnigus ir nuvalius sniegą, atsakovės siūlomas 1 m pločio servitutas niekaip nepadės ieškovui atlikti nurodytų darbų. Be to, jo teigimu, į paviljoną reikia pristatyti prekes, jas įnešti per prekybos salę labai nepatogu, o per duris iš kiemo pusės neįmanoma esant tokiam siauram – 1 m pločio takui. Ieškovas pripažino, kad nustačius 1,80 m. pločio servitutą, įvažiavus per vartus būtų užimta pusė įvažiavimo keliuko. Tačiau, ieškovo aiškinimu, tai būtų trumpalaikis trukdis, iškrovus prekes, keliukas būtų atlaisvintas.

15. Atsakovė iš esmės neginčija servituto nustatymo būtinumo klausimo, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovo prašomu nustatyti 1,80 m pločio servitutu. Atsakovė teigia, kad tarp šalių egzistuoja ilgametis ginčas, jos teigimu, ieškovas visais įmanomais būdais stengiasi atsakovei kenkti ir ateityje kenks bei pažeidinės jos teises ir teisėtus interesus. Atsakovė prašo nustatyti pastato servitutą pagal jos pateiktą atlygintiną 205 statinių servitutą (tarnaujantis daiktas) 61 kv. m., kuris atžymėtas 2019-10-14 parengtame UAB „ Žemės matavimų ir projektavimo darbai“ matininko V. M. plane. Atsakovės teigimu, ieškovo aiškinimas apie būtinus pastato priežiūros darbus, nėra tokia svarbi priežastis didinti servitutą iki 1,80 m, nes pastatas yra žemas, jį įmanoma nudažyti stovint ant žemės, be to, daug metų jis nebuvo dažomas ar remontuojamas, ieškovo toks noras atsirado tik dabar. Be to, esant tokioms žiemoms, kaip pastaruoju metu, apie jokį sniego kasimą negali būti jokių kalbų. Atsakovės nuomone, ieškovas nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios būtų reikalinga plėsti servituto plotį iki 1,80 m.

16. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

17. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

18. Kaip minėjo atsakovė, servituto nustatymo klausimas tarp šalių sprendžiamas ne pirmą kartą, paskutinį kartą teismas 2019-06-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-570/2019 ieškovo ieškinį dėl servituto nustatymo atmetė, nurodydamas, kad „nagrinėjamu atveju teismo nuomone ieškovo prašomas nustatyti servitutas reikštų patogumą, bet ne būtinybę naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu – žeme (t. 3 b.l. 153) pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, pažeidžia atsakovės teises, todėl ieškinys dėl servitutų nustatymo atmestinas“.

19. Šioje byloje ieškovas reiškia analogišką reikalavimą, nurodydamas tuos pačius motyvus ir remdamasis tais pačiais įrodymais.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad savininkai dėl servituto nesutaria, tačiau nėra ginčo, kad servitutas yra būtinas. Ginčas kyla dėl servituto pločio: ieškovas prašo nustatyti 1,80 m pločio servitutą, atsakovė – 1 m.

23. Kaip minėta, CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad ginčo dėl servituto nustatymo būtinumo tarp šalių nekyla. Tačiau ieškovas prašo servitutą – prie pastato sienos nustatyti 1,80 m pločio, nes, ieškovo teigimu, atsakovės siūlomas 1 m pločio servitutas yra per siauras ieškovo atlikti pastato – prekybos paviljono remonto darbus, prekių pristatymui į prekybos paviljoną ir jų iškrovimui. Ieškovo nuomone, jo siūlomas servituto variantas yra geriausias iš visų galimų, nes jis mažiausiai pažeidžia tarnaujančio daikto savininko (atsakovės) teises ir minimaliai palankus viešpataujančio daikto savininkui (ieškovui).

25. Atsakovė įsitikinusi, kad anksčiau priimtas teismo sprendimas šiuo klausimu turi prejudicinę reikšmę, nes jame dėstomos aplinkybės ir motyvai dėl to paties servituto ir tarp tų pačių šalių, vadinasi, teismo motyvai, kurie nurodyti tame sprendime yra privalomi ir šioje byloje.

26. Teismas sutinka su atsakovės nuomone. Civilinėje byloje Nr. 2-108-570/2019 priimtas teismo sprendimas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, yra įsiteisėjęs ir yra privalomas visiems proceso dalyviams. Teismas be kita ko, yra pasisakęs: „Be to minėtina, jog į paviljoną patenkama iš gatvės pusės; į bylą ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovei užrakinus vartus, būtų sumažėjusi apyvarta, ar sustabdyta jo ūkinė veikla; įvykio vietos apžiūros metu apie 14 vai. pietų prekybos paviljone buvo suprekiauta už 120 Eur., pirkėjų tuo metu nebuvo, stambios prekės, gėrimai vežami 2-3 kartus per savaitę. Teismas pripažįsta, jog ieškovas turi teisę prie savo pastato prieiti (patekti) ir per atsakovės S. Č. sklypą (pvz. Perdažyti prekybos paviljoną, atlikti kitus remonto darbus ir pan.), bet tokie darbai yra vienkartiniai, retai atliekami ir gali būti išspręsti panaudojant kitus institutus (žemės nuomą leidimą įeiti konkretiems veiksmams atlikti ir pan.).

Todėl nagrinėjamu atveju teismo nuomone ieškovo prašomas nustatyti servitutas reikštų patogumą bet ne būtinybę naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu-žeme pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, pažeidžia atsakovės teises, todėl ieškinys dėl servitutų nustatymo atmestinas“.

27. Ieškovas, kaip minėta, jokių naujų įrodymų ar motyvų nenurodė ir nepateikė, todėl spręstina, kad ieškinys šioje dalyje neįrodytas ir atmestinas (CPK 178 str.).

28. Kaip minėta, atsakovė sutinka su servituto nustatymu, reikšdama priešieškinį, remiasi 2019-10-14 parengtu UAB „ Žemės matavimų ir projektavimo darbai“ matininko V. M. planu, kuriame atžymėtas 205 statinių servitutas (tarnaujantis daiktas) 61 kv m. Planas atitinka tokiam dokumentui keliamiems reikalavimams, nepažeidžia nei atsakovės, nei ieškovo teisių, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, todėl priešieškinys šioje dalyje laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas (CK 4.122, 4.124, str.).

29. Šalys, reikšdami reikalavimus dėl servituto nustatymo, teismo prašo išspręsti servituto atlygintinumo klausimą. Ir ieškovas ir atsakovė prašo priteisti kompensaciją, mokamą periodinėmis išmokomis po 5 eurus per mėnesį.

30. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Konkrečius nuostolius turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas (CPK 178 straipsnis), tačiau jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-219/2017).(Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020).

31. Nesant ginčo dėl servituto atlygintinumo ir kompensacijos dydžio, patenkinus ieškinį dėl atsakovės siūlomo servituto varianto, kaip pasekmė, tenkintinas šioje dalyje priešieškinys (CK 4.129 str.).

32. Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

33. Priešieškinį patenkinus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur už advokato paslaugas (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Nustatyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., atlygintiną 205 statinių servitutą (tarnaujantis daiktas) 61 kv. m., kuris atžymėtas 2019-10-14 parengtame UAB „ Žemės matavimų ir projektavimo darbai“ matininko V. M. plane, priteisiant po 5 eurus (penkis eurus) per mėnesį iš ieškovo V. Č., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovės S. Č., a/k (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo V. Č., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovei S. Č., a/k (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už advokato paslaugas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.