Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-249-739/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-13
Bylos Nr.: e2A-249-739/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00630-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: UAB „Karkasnamis“

Kategorijos

3.3.1.18.3Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-249-739/2023Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00630-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Karkasnamis“ apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-74-356/2022 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei UAB „Karkasnamis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas iš atsakovės priteisti 15 851,09 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti būsimas išlaidas, būtinas demontuoti ir iš naujo apšiltinti gyvenamojo namo sienas, įrengti lietaus nuotekų sistemą bei padengti iki ieškinio pareiškimo turėtas išlaidas defektų nustatymui. Paaiškino, kad atsakovė jam pardavė nebaigtą statyti namą, gyvenamasis namas buvo 81 proc. baigtumo, todėl tam, kad įrengtų gyvenamąjį namą, jis atliko tam tikrus darbus, bet jie nesusiję su išorės sienų šiltinimu. Kad gyvenamojo namo sienos neapšiltintos reikiamu kiekiu mineralinės vatos, jis sužinojo po to, kai 2021 metų pradžioje vamzdyje užšalo vanduo. Kad išsiaiškintų to priežastį, jis išardė dalį sienos toje vietoje ir sužinojo, kad gyvenamojo namo apšiltinimui nepanaudota 10 cm mineralinės vatos, t. y. apšiltinta ne taip, kaip nurodyta gyvenamojo namo projekte. Aiškino, kad pasikvietė kvalifikuotą specialistę R. V., kuri nustatė trūkumus ir sudarė lokalinę sąmatą defektams pašalinti. Jai už tai sumokėjo 200 Eur, kuriuos laikė nuostoliais ir prašė juos priteisti. Kadangi gyvenamajame name šiluma nesilaiko, ieškovas buvo įsitikinęs, kad namo išorinių sienų šiltinimo darbus reikėtų atlikti iš naujo. Teigė, kad atsakovė, netinkamai atlikusi minėtus darbus, nukrypo nuo projekto, nes išorės sienų šilumos laidumo koeficientas U pagal projektą turėjo būti 0,12. Todėl namas, atsižvelgiant į šį rodiklį, negalėjo būti sertifikuotas kaip „A“ klasės.

3. Atsakovė UAB „Karkasnamis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pasak atsakovės, ieškovas nėra pirkėjas, todėl jo teisės negali būti ginamos kaip pirkėjo, be to, ieškovas neįrodė defektų fakto. Atsakovė gyvenamąjį namą pastatė nenukrypdama nuo projekto, namo išorės sienų apšiltinimui panaudojo kokybiškesnes medžiagas, todėl mažesnį kiekį, apie tai ieškovą informavo, ką patvirtino ieškovo ir atsakovės vadovo susirašinėjimas. Po to, kai 81 proc. baigtumo gyvenamąjį namą įsigijo ieškovas, jis pats atliko statybos darbus ir pats užsakė atlikti gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikavimą, namas buvo priskirtas „A“ klasei, prieš tai buvo atliktas pastato sandarumo patikrinimas. Teigė, kad šiuo metu nustatytas 0,14 gyvenamojo namo išorės sienų šilumos laidumo koeficientas yra pakankamas gyvenamąjį namą priskirti „A“ klasei. Prašė priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Karkasnamis“ ieškovui A. S. 2 151,68 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 295,75 Eur už advokato teisines paslaugas, 86,00 Eur žyminio mokesčio, 220,50 Eur už ekspertizės atlikimą ir teismo eksperto apklausą, iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „Karkasnamis“ priteisė 6 271,27 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas, 64,50 Eur už teismo eksperto apklausą, kitą dalį ieškinio atmetė, priteisė iš ieškovo A. S. valstybei 10,79 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

5. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė nepripažino, jog gyvenamojo namo statybos metu padarė ieškovo nurodytų pažeidimų, atmetė galimybę ieškovo atžvilgiu taikyti teisės normas, kuriomis ginamos pirkėjo teisės, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

6. Taip pat nustatė, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą atsakovė 2018 m. įgijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. pagaminant naują daiktą, o gyvenamojo namo kadastro duomenys patvirtino, kad 81 proc. baigtumo gyvenamajame name nebuvo įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, taip pat nebuvo dujų, karšto vandens, elektros, viryklės, vonios kambario, vėdinimo ir kondicionavimo, vidaus patalpos nebuvo įrengtos. Ieškovas, įgijęs nuosavybės teises, vadovaudamasis atsakovei 2018 m. vasario 22 d. išduotu leidimu, gyvenamajame name įrengė individualų centrinį šildymą, vonios kambarį, vėdinimo ir kondicionavimo sistemą, įrengė vidaus patalpas.

7. Teismas nurodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi paskyrė atlikti teismo statybinę ekspertizę, ją atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas J. G., o 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo paskirta papildoma ekspertizė. Teismo ekspertizės aktu Nr. 1-05/01, sudarytu 2022 m. gegužės 10 d., ir teismo ekspertizės akto Nr. 1-05/01 korekcija bei 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo ekspertizės akto Nr. 1-05/01 papildymu nustatytas nukrypimas nuo projekto: pagal projektą buvo numatyta išorės sienas šiltinti 350 mm mineralinės vatos sluoksniu, o šiltinta 250 mm mineralinės vatos sluoksniu; vėjo izoliacijai pagal projektą buvo numatyta naudoti priešvėjinį gipsą, o panaudota 12 mm storio izoliacinė plokštė NORDIC; sienų vidaus apdailai numatyta naudoti 2 x 12,5 mm gipso kartono plokštes, o sumontuota viena 12,5 mm gipso kartono plokštė. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovė statybos procese nukrypo nuo projekto ir vietoje numatytų 350 mm vatos panaudojo 250 mm, tokiu būdu atsakovė neatliko darbų ir nepanaudojo medžiagų už 2 151,68 Eur, dėl ko, vadovaujantis statybos metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, dėl nukrypimo nuo projekto ir sumažinus apšiltinimo mineraline vata storį padidėjo šiluminio laidumo koeficiento reikšmė U=0,14 (W/(m2xK)), todėl neatitiko reikalavimo, kad išorės sienų šilumos laidumo koeficientas U būtų 0,12 (W/(m2xK)), kad pagal projekto reikalavimus gyvenamasis namas atitiktų reikalavimus, keliamus „A“ klasės gyvenamiesiems namams, tačiau pagal šiuo metu (nuo 2019 metų) galiojančią minėto STR redakciją, atsakovės atliktas išorės sienų šiltinimas atitinka reikalavimus, keliamus „A“ klasės gyvenamiesiems namams. Taip pat nurodė, kad teismo ekspertas J. G. pasitelkė sutikimą davusį pastatų sertifikavimo specialistą R. S., turintį teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą (įvertinti pastato energinį naudingumą priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduoti pastato energinio naudingumo sertifikatą) pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.09:2012 ir STR 1.02.09:201ą, kuris atliko tyrimą ir nustatė, kad gyvenamasis namas neatitinka „A“ klasės energinio naudingumo reikalavimų dėl pastato sandarumo, jis atitinka tik „C“ kategoriją. Sprendime nurodyta, kad R. S. buvo apklaustas kaip liudytojas ir nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta išorės oro infiltracija į pastato vidų per nesandarias sandūras: grindų ir sienos, sienų, lubų ir dūmtraukio, lubų ir sienų, lango ir sienos, lango ir grindų, gartraukio vamzdžio ir sienos.

8. Teismas taip pat nurodė, kad teismo ekspertas J. G. davė išvadą, ją papildė ir teisme paaiškino, kad nors ir nustatyta, jog buvo nukrypta nuo projekto reikalavimų dėl sienų apšiltinimo darbų, pažeistas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimas, kad išorės sienų šilumos laidumo koeficientas U turi būti lygus 0,12, tačiau esminiai statinio reikalavimai nepažeisti, todėl nėra prasmės ardyti pastato sienas ir atlikti papildomą sienų šiltinimą, pagal šiuo metu galiojantį minėtą reglamentą, išorės sienų šilumos laidumo koeficientas atitinka išorės sienoms keliamus reikalavimus, todėl gyvenamąjį namą (dėl sienų šiltinimo) galima priskirti „A“ klasei.

9. Teismas sprendė, kad kadangi ieškovas, iš atsakovės įgijęs nuosavybės teises į namą perleido jas tretiesiems asmenis ir, nors iš minėtų asmenų vėl įgijo nuosavybės teises, šios bylos šalių nebesaisto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovo teisės, jeigu būtų pripažinta, kad jos pažeistos, negali būti ginamos taikant pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

10. Teismas taip pat sprendė, kad tik vadovaujantis šiuo metu galiojančia STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ redakcija (nuo 2019 m. sausio 31 d.), kai gyvenamojo namo sienų šiluminio laidumo koeficientas U yra 0,14, pastato sienos atitinka „A“ energinio naudingumo klasės pastatams keliamus reikalavimus. Gyvenamojo namo projektavimo ir statybos metu (2017-2018 metais) galiojo griežtesni reikalavimai, sienų šiluminio laidumo koeficientas U turėjo būti mažesnis arba lygus 0,12. Nurodė, kad gindamasi nuo ieškinio atsakovė vadovavosi ne gyvenamojo namo projekto rengimo ir namo statybos metu galiojančiomis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ teisės normomis, o galiojančiomis nuo 2019 m. sausio 31 d.

11. Sprendime nurodyta, kad teismo ekspertas J. G. nustatė, jog namo išorės sienos nėra apšiltintos taip, kaip numatyta pagal Projektą, būtent taip apšiltintų sienų šiluminio laidumo koeficientas U yra ne 0,12, kaip numatyta projektu, o 0,14. Teismas vertino, kad atsakovė, būdama ginčo gyvenamojo namo statytoja ir rangovė, atlikdama išorės sienų šiltinimo darbus nukrypo nuo projekto, todėl pastato sienos neatitiko „A“ energinio naudingumo klasės pastatams keliamų reikalavimų.

12. Nors atsikirsdama į ieškinį atsakovė taip pat rėmėsi tuo, kad apie priimtą sprendimą naudoti kitokias sienų šiltinimui medžiagas ir mažesnį jų kiekį, buvo informavusi ieškovą, kuris tuo pagrindu jokių pretenzijų nepareiškė, įsigijo gyvenamąjį namą, ir tik po to, kai tarp jo ir atsakovės vadovo kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kreipėsi į teismą, teismas konstatavo, kad tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2018 m. liepos 23 d, atsakovės vadovas ieškovui atskleidė informaciją apie tai, kad sienų apšiltinimui naudojo kitokias medžiagas, o jų sluoksnis yra plonesnis, tačiau informaciją pateikė taip, kad jo sprendimas sienas apšiltinti kitaip, nei numatyta projekte, niekaip nedaro įtakos sienų apšiltinimo kokybei, kurią ieškovui garantavo pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas taip pat nurodė, kad teismo ekspertas J. G. konstatavo, kad nustatyti sienų šiltinimo darbų trūkumai yra paslėpti.

13. Teismas nurodė, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai pagal bendruosius rangos santykius reglamentuojantį CK 6.663 straipsnį bei 6.665 straipsnio 1 dalį. Sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai, susiję su išorės sienų šiltinimui panaudotų medžiagų savybėmis, pažyma apie statybos užbaigimą be esminių nukrypimų nuo projekto, ieškovui užbaigus statybos darbus atliktais namo sandarumo bandymais, išduotu sertifikatu, kuris patvirtina, kad namas pagal energinį naudingumą atitinka ‚A“ klasės namams keliamus reikalavimus, ieškovo vykdyta statybos priežiūra, subjektyvus aplinkybių vertinimas, remiantis ne gyvenamojo namo statybos metu galiojusia STR redakcija, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad atsakovė, priėmusi sprendimą išorės sienų šiltinimui panaudoti kitokias šiltinimo medžiagas ir mažesnį jų kiekį, nukrypo nuo projekto ir nepasiekė juo numatyto rezultato (dalyje dėl sienų). Dėl to sprendė, kad atsakovė neįrodė esant jos atsakomybę šalinančių aplinkybių. Todėl ieškovui gyvenamojo namo garantiniu laikotarpiu nustačius ir įrodžius defektus, konstatavo, kad atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245-6.249 straipsniai).

14. Nors ieškovas ir po teismo ekspertizės atlikimo laikėsi tos pozicijos, kad atsakovės padaryti pažeidimai gali būti pašalinti tik vieninteliu būdu – iš naujo apšiltinant gyvenamojo namo lauko sienas, taigi išardant ir įrengiant jas iš naujo, teismas nustatė, kad šiltinant išorės sienas nukrypdama nuo projekto atsakovė nepadarė esminių pažeidimų, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, esant kitiems duomenims, sienų apšiltinimas leistų gyvenamąjį namą sertifikuoti kaip „A“ energinės klasės. Nors dėl to, kad sumažinus apšiltinimo mineraline vata storį ir padidėjo šiluminio laidumo koeficiento reikšmė U ir ji yra ne 0,12, o 0,14, teismas sprendė, kad tai nedaro ginčo namo netinkamo naudoti. Kadangi teismo ekspertas J. G. nustatė, kad atsakovės neatliktų išorės sienų šiltinimo darbų kaina yra 2 151,68 Eur (su PVM), teismas sprendė, kad yra pagrindas nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu taikyti proporcingą ieškovo teisių gynimo priemonę, t. y. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje (ir atitinkamai CK 6.664 straipsnio 3 dalyje) nustatytus teisių gynimo būdus ir iš atsakovės ieškovui priteisti 2 151,68 Eur nuostoliams atlyginti (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

15. Teismo ekspertizės aktu nustačius, kad lietaus nuotekų sistema nebuvo suprojektuota ir todėl neįrengta, o ieškovas ieškinio reikalavimo priteisti 5 521,61 Eur dydžio nuostolius už netinkamai ir nekokybiškai įrengtos lietaus nuotekų sistemos defektų šalinimą nepalaikė, ieškovui nepareiškus apie ieškinio dalies atsisakymą ir neįrodžius šio reikalavimo, teismas ieškinį dėl 5 521,61 Eur nuostolių atlyginimo atmetė.

16. Kadangi priimdamas sprendimą teismas nesirėmė R. V. sąmatomis, nes liudytoja R. V. patvirtino, kad ji neturi kompetencijos nustatyti ir fiksuoti gyvenamųjų namų defektus, jai išduotas kvalifikacijos atestatas tik dėl statybos skaičiuojamos kainos nustatymo, ieškiniu reikalaujamų atlyginti 200 Eur išlaidų ieškovui iš atsakovės teismas nepriteisė.

17. Teismas laikė, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais atstovavimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, atstovavimu teisme, buvo būtinos, o jų dydis (7 292,17 Eur) neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms, todėl iš ieškovo atsakovei proporcingai (86 proc.) priteisė 6 271,27 Eur advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bei 64,50 Eur už teismo eksperto apklausą, o iš atsakovės ieškovui proporcingai (14 proc.) priteisė 295,75 Eur advokato paslaugoms apmokėti, 86 Eur žyminio mokesčio, 220,50 Eur už ekspertizės atlikimą ir teismo eksperto apklausą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.1. Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį. Pasak apelianto, atsakovė ne tik kad nesutiko šalinti darbų defektų, tačiau ir apskritai juos neigė, todėl privalo atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė ir toliau teigia, kad atsakovės padaryti pažeidimai gali būti pašalinti tik vieninteliu būdu – iš naujo apšiltinant gyvenamojo namo lauko sienas, taigi išardant ir įrengiant jas iš naujo. Teigia, kad defektai leidžia naudotis namu, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas siekia savo teisės realizavimo, t. y. gauti tokį ir tokios kokybės daiktą, šiuo atveju namą, už kurį sumokėjo atsakovei.

18.2. Apelianto teigimu, teismo posėdyje apklausiamas ekspertas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad jis paskaičiavo kiek papildomai būtų kainavę būtent statybos metu atlikti darbus tinkamai pagal projektinę dokumentaciją. Atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus ekspertas aiškiai ir nevienareikšmiškai nurodė (fiksuota ir posėdžio garso įraše), kad jei būtų siekiama šiuo metu atlikti darbus ir užtikrinti, kad defektai būtų atstatyti, o namas de facto atitiktų projektinę dokumentaciją, tai tokiu atveju R. V. sąmatoje nurodyti dydžiai yra teisingi ir darbai iš tiesų tiek kainuotų, kadangi būtų reikalinga atlikti ne tik statybos, tačiau ir ardymo, apdailos darbus. Statybos etape elgdamasi nesąžiningai atsakovė pati pablogino savo teisinę padėtį. Iš to seka, kad tokia našta negalėtų ir neturėtų būti perkeliama ieškovui, o atsakovės, kaip statytojos, nesąžiningi veiksmai neturi ir negali sukurti jai kokių nors papildomų materialinių ar procesinių privilegijų. Pažymi kad R. V. yra kvalifikuota specialistė, jai išduotas kvalifikacijos atestatas dėl statybos skaičiuojamos kainos nustatymo, o ekspertas patvirtino, kad defektų šalinimo atveju jos atlikti skaičiavimai ir suformuota sąmata būtų teisingi. Dėl to, pasak apelianto, nagrinėjamu atveju aptariamo defekto šalinimo kaina yra 10129,48 Eur, būtent tokia suma reikalinga defektams ir trūkumams ištaisyti de facto.

18.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nesivadovaudamas nei faktine medžiaga, bei galiojančiais teisės aktais sumažino priteistinos žalos dydį. Mano, kad pakeitus sprendimą priteistinos ir R. V. sumokėtos piniginės lėšos, nes šis asmuo atliko sąmatos sudarymo, o ne defektų nustatymo funkciją.

18.4. Taip pat teigia, kad remiantis CK 6.333 straipsnio 6 dalimi, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas. Apelianto teigimu, yra akivaizdu, kad kiekvienas protingas žmogus galėtų tikėtis, kad namas turi tinkamai ir kokybiškai veikiančią lietaus nuotekų sistemą, kadangi tokia sistema yra būtina daiktui, t. y. namui tinkamai funkcionuoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir šioje dalyje.

18.5. Apeliantas mano, kad atsakovės patirta 8084 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė. Kita vertus iš pateiktų bylinėjimosi išlaidų dokumentų visumos yra matyti, kad atsakovė ir advokatų kontora buvo sudariusi bendrą sutartį, kurios turinys teismui nėra pateiktas. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovė turi ne vieną bylą ir ne vienoje byloje ją atstovavo ta pati kontora, analizuojant sąskaitas ir dokumentus tampa neaišku, koks kasos pajamų orderis skirtas konkrečiai kokiai sąskaitai. Dar daugiau – į bylą yra pateikta tik kasos pajamų orderio kopija, tačiau ne pinigų priėmimo kvitas, kas savo esme yra du visiškai skirtingi dokumentai. Kasos pajamų orderis yra vidinis įmonės dokumentas, tuo tarpu pinigų priėmimo kvitas yra skirtas fiksuoti konkrečios operacijos faktui, jame pasirašo pinigus gavęs ir juos sumokėjęs asmuo. Ieškovo vertinimu, byloje nėra tinkamo dokumento, patvirtinančio piniginių lėšų sumokėjimą už konkrečiai šioje byloje suteiktas atitinkamas teisines paslaugas, todėl bylinėjimosi išlaidų suma apskritai negalėjo būti priteista.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19.1. Atsakovės teigimu, šioje byloje ieškovas įrodinėjo žalos atsiradimą iš delikto (ieškinio 30-33), pirkimo pardavimo sutarties pažeidimu (ieškinio 16-20 punktai), bei rangovo pareigų pažeidimu (ieškinio 20-29 punktai). Apeliacinis skundas yra grindžiamas tomis pačiomis teisės normomis, t. y. pats ieškovas iki šiol neapsisprendžia kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas: sutarties netinkamu vykdymu ar veiksmais, nesusijusiais su sutarties vykdymu. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu nėra nei pardavėja, nei rangovė. Atsakovė yra namo statytoja, o namą ieškovas šiuo metu nuosavybės teise valdo 2020 m. gegužės 14 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties tarp S. ir M. K. ir ieškovo pagrindu. Tai reiškia, kad apeliacinis skundas yra neteisėtai grindžiamas pirkimo-pardavimo sutartimi, o pretenzijas kaip pirkėjas ieškovas gali reikšti tik pardavėjams, nes jokios teisės normos nenumato galimybės apeiti paskutinį pardavėją ir dėl daikto kokybės reikšti pretenzijas ne pardavėjui. Tarp ieškovo ir atsakovės niekuomet nebuvo sudaryta rangos sutartis, todėl atsakovė ieškovo atžvilgiu negali būti laikoma rangovu, o ieškovas pats laikytinas namo statytoju, nes atliko 19 procentų namo statybos darbų bei užbaigė namo statybą tai deklaruodamas įstatymo nustatyta tvarka.

19.2. Teigia, kad nors apeliaciniu skundu ieškovas ginčija sprendimo dalį dėl lietaus kanalizacijos neįrengimo, nuotolinio bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jis nepalaiko šios ieškinio reikalavimo dalies, o iš ieškovo apeliacinio skundo motyvų reikėtų galvoti, kad ieškovas vėl palaiko šią ieškinio dalį.

Šalies argumentai

20. Atsakovė UAB „Karkasnamis“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir ieškinį atmesti.

20.1. Teigia, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad namą ieškovas yra įsigijęs ne iš atsakovės, o iš S. ir M. K. ir pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, yra susiklostę ne su atsakove, o su kitais asmenimis ir pirkimo-pardavimo teisės normos šioje byloje negali būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija sutiko, tačiau ginčui spręsti be pagrindo taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, o su tokiu teisės taikymu atsakovė nesutinka.

20.2. Nurodo, kad namo statybos rangos darbus iki 100 procentų baigtumo atliko kitas statytojas – ieškovas, po ko namą pardavė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovą taip pat turėjo vertinti kaip namo statytoją ir rangovą. Vadinasi tarp ieškovo ir atsakovo niekuomet nesusiklostė rangos teisiniai santykiai, atsakovas niekuomet neprisiėmė ieškovo atžvilgiu rangovo įsipareigojimų, o tuo metu, kai ieškovas pardavė pastatą kitam pirkėjui, o vėliau jį dar kartą nusipirko, joks teisių perėjimas tarp atsakovo, kaip pardavėjo ir ieškovo bei S. S. kaip pirkėjų bei sekančių pirkėjų neatsirado, t. y. sekančiais sandoriais nebuvo perleistos jokios teisės į pirminį pardavėją ir ieškovas byloje privalėjo įrodinėti savo teisių pažeidimą pagal sandorį, kurio pagrindu jis šiuo metu nuosavybės teise valdo namą. Jokios teisės normos neleidžia pirkėjo teises ginti apeinant pardavėją.

20.3. Teigia, kad bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti faktą, kad daiktas, kurį įsigijo iš kito pardavėjo ieškovas, neatitinka tam daiktui keliamų reikalavimų. Šiuo atveju teismas ignoravo faktą, kad pastato apšiltinimas atitinka esminius tokiems darbams keliamus reikalavimus.

20.4. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu, kai atsakovė baigė rangos darbus namas buvo 81 procento baigtumo, vadinasi namą atsakovė pardavė su vienu sluoksniu gipso kartono plokšte ir antrąjį gipso kartino sluoksnį pagal projektą turėjo sumontuoti ieškovas, tęsdamas rangos darbus, juos atlikdamas ieškovas savo rizika neįrengė antro gipso kartomo plokščių sluoksnio montavimo. Kodėl ieškovas nesumontavo antro gipso kartono sluoksnio, kuris tiesiogiai įtakoja šiluminio laidumo koeficiento reikšmę, ieškovas teismui nenurodė. Pastatų atitvarų šilumos pralaidumas apibūdinamas šilumos perdavimo koeficientu U (išreiškiamas W/m²·K). Jis rodo, koks šilumos srautas (W) pereina per 1 m² atitvaros, kai oro temperatūros skirtumas abipus atitvaros 1 K (1°C). Atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U apskaičiuojamas visai atitvarai, t. y. susumuojant visų tą atitvarą sudarančių medžiagų sluoksnių šiluminius rodiklius. Neįrengus gipso kartono sluoksnio šilumos perdavimo koeficientas taip pat padidėjo, tačiau ieškovas parduodamas namą garantavo, kad jis atitinka kokybės reikalavimus.

20.5. Pasak apeliantės, tai, kad akmens vatos sluoksnio pakeitimas į geresnės kokybės akmens vatos mažesnį sluoksnį nėra esminis nukrypimas nuo projekto, patvirtina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. birželio 1 d. išdavė pažymą Nr. ACUB-20-180600001-00879 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tai reiškia, kad atsakovei baigus vykdyti statybos rangos darbus, jos atlikti darbai atitiko statiniui keliamus reikalavimus.

20.6. Apeliantės manymu, teismas ginčą išsprendė pakankamai originaliai, t. y. priteisė iš atsakovės nepanaudotų medžiagų vertę, tačiau toks sprendimas prieštarauja elementariai logikai, nes ieškovas atsakovei nėra mokėjęs už sunaudotas medžiagas, o mokėjo už parduotą nebaigtos statybos namą. Kadangi teismas ginčui spręsti taikė rangą reglamentuojančias teisės normas, teismas privalėjo nustatyti ką užsakė ieškovas iš atsakovės pastatyti. Mano, kad atsakymas yra akivaizdus: ieškovas niekuomet neužsakė jokių rangos darbų iš atsakovės nei iš užsakovo, nei iš rangovo medžiagos.

20.7. Atsakovės nuomone, pagal tokį ieškinį, kokį pateikė ieškovas, neaišku kaip reikia vertinti ieškovo teisių apimtis: jeigu teismas atsakomybę taikė 2018 m. birželio 20 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, tai kodėl ieškovui priteisė nepanaudotų medžiagų vertę vienam, nes sutartis sudaryta ir su buvusia ieškovo sutuoktine.

20.8. Pasak apeliantės, teismo ekspertas J. G. nustatė, kad išorės sienų šiltinimo mineralinės vatos plokštėmis storio sumažinimas nepriskiriamas esminiams nukrypimams nuo projekto. Namas šiuo metu yra baigtas statyti deklaruojant jo pastatymą pagal galiojančius reikalavimus 2019 m. rugpjūčio 8 d. (Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą nurodoma, kad namo energinio naudingumo klasė „A“). Tai reiškia, kad ieškovas nuosavybės teise valdo namą, kuris atitinka namui keliamus esminius reikalavimus ir atsakovė jokios žalos ieškovui nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakovės atsakomybės

22. Iš ieškovo pareikšto ieškinio atsakovei matyti, kad savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ieškovas reiškė remdamasis tiek pirkimo-paravimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek rangovo atsakomybę įtvirtinančiomis civilinio kodekso normomis, tiek CK 6.263, 6.281 straipsniais, numatančiais deliktinę atsakomybę.

23. Byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – ginčo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė 2018 m. įgijo jį pagaminusi statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). 2017 m. UAB „Romas ir Virgis“ pagal atsakovės užsakymą parengė gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 3342 (toliau – ir Projektas), leidimas Nr. LSNS-95-180222-00017 statyti naują statinį išduotas 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. birželio 1 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė pažymą Nr. ACUB-20-180600001-00879 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurios pagrindu atsakovė įregistravo nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo baigtumas įregistravimo metu – 81 proc.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas nebuvo užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose ir, nors ir pirko ginčo nekilnojamąjį turtą iš atsakovės, šį turtą jau buvo perleidęs ir vėliau jį nusipirko iš kitų teisėtų nekilnojamojo turto savininkų, kas reiškia, kad ieškovas nėra su atsakove tiesiogiai susijęs nei pirkimo-pardavimo sutartimi, nei rangos sutartimi, ką iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir atsakovė apeliaciniame skunde.

25. Visgi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors šios bylos šalių nebesaisto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovo teisės, negali būti ginamos taikant pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tokiu atveju atsakovės, kaip statytojos ir rangovės atsakomybė už darbų rezultatą kyla iš įstatymo, kai rangovui gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu kartu su CK 6.665 straipsnyje įvirtintais teisių gynimo būdais ir kuri ribojama įstatymo nustatytais garantiniais terminais. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdama, kad tarp ieškovo ir atsakovės niekuomet nesusiklostė rangos teisiniai santykiai, atsakovė niekuomet neprisiėmė ieškovo atžvilgiu rangovo įsipareigojimų, o tuo metu, kai ieškovas pardavė pastatą kitam pirkėjui, o vėliau jį dar kartą nusipirko, joks teisių perėjimas tarp atsakovės, kaip pardavėjos ir ieškovo bei S. S., kaip pirkėjų bei sekančių pirkėjų, neatsirado. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, su atsakovės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

26. Visų pirma, teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014 ir kt.). Nepaisant to, teismų praktikoje taip pat vertinama, kad statybos rangos teisiniai santykiai yra visai visuomenei reikšmingi teisiniai santykiai, kuriuose rangovui tenka svarbi dalis pareigų, rangovo pareigos, nukreiptos į statinio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, yra nulemtos viešosios teisės normų ir yra imperatyviosios bei skirtos ne tik kitos šalies, bet ir trečiųjų asmenų, visuomenės interesams apsaugoti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, o tai reiškia, kad jis taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti. Šios rangovo pareigos įgyvendinimo atžvilgiu nėra svarbu, kas eksploatuoja statinį, ar pats statytojas (užsakovas), ar kitas asmuo, nes rangovo pareiga yra susijusi su pačiu statiniu ir nukreipta statinio kokybei užtikrinti. Akivaizdu, kad eksploatuojant statinys gali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims, ir ne vieną kartą. Todėl ši rangovo pareiga kartu su nuosavybės teise pereina ir kitiems statinį įsigijusiems asmenims, kurie atitinkamai perima ir teises, išplaukiančias iš šios pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, sprendimo 70-77 pastraipos). Taigi, kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad statinio savininkas turi teisę nukreipti reikalavimus dėl statinio trūkumų tiesiogiai rangovui, kai rangovas pažeidžia pareigą garantuoti statinio kokybę.

27. Atsižvelgiant į paminėtus išaiškinimus, susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovas turi teisę reikalauti rangovo įvykdyti garantinius įsipareigojimus taip pat, kaip to galėtų reikalauti užsakovas.

28. Nors atsakovė teigia, kad ir pats ieškovas šiuo konkrečiu atveju turėjo būti pripažintas rangovu, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad namo sienas apšiltino ir lietaus nuotekų vamzdžius išvedžiojo atsakovė, būtent dėl šių atsakovės, kaip rangovės atliktų darbų byloje kilo ginčas, ieškovas, užbaigdamas namo statybas nuo 81 procento iki 100 procentų baigtumo šių darbų neatliko, todėl apeliantės argumentai, kad pats ieškovas turi atsakyti kaip rangovas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nustatytų gyvenamojo namo defektų bei nuostolių dydžio

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, t. y. atlyginti būsimas gyvenamojo namo statybos defektų, susijusių su lietaus nuotekų įrenginių įrengimu bei su namo apšiltinimu, šalinimo išlaidas.

30. Apeliacinius skundus dėl sprendimo dalies, kuria buvo spręsta dėl gyvenamojo namo defektų fakto, pateikė tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi nepripažinti esant lietaus nuotekų įrengimų trūkumams bei sprendimo dalimi dėl jam priteistų nuostolių atlyginimo. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinti su namo apšiltinimu susiję defektai, tuo pačiu nesutikdama su iš jos priteistu nuostolių atlyginimu.

31. Dėl lietaus nuotekų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo ekspertizės aktu nustačius, kad lietaus nuotekų sistema nebuvo suprojektuota ir todėl neįrengta, o ieškovas ieškinio reikalavimo priteisti 5 521,61 Eur dydžio nuostolius už netinkamai ir nekokybiškai įrengtos lietaus nuotekų sistemos defektų šalinimą nepalaikė, nepareiškus apie ieškinio dalies atsisakymą ir neįrodžius šio reikalavimo, ieškinys dalyje dėl 5 521,61 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas apeliaciniu skundu su šiais teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad kiekvienas protingas žmogus galėtų tikėtis, kad namas turi tinkamai ir kokybiškai veikiančią lietaus nuotekų sistemą, kadangi tokia sistema yra būtina daiktui, t. y. namui tinkamai funkcionuoti pagal tiesioginę paskirtį.

32. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas teigė, kad lietaus nuotekų sistema įrengta nekokybiškai, nes tose vietose, kur įrengti drenažiniai vamzdžiai, smenga gruntas. Todėl atkasus lietaus nuotekas paaiškėjo, kad kieme (po žeme) kur yra nutiesti drenažiniai vamzdžiai yra pajungti lietvamzdžiai, todėl visur po namu yra nestabilus gruntas, kuris pradėjo sėsti, smenga trinkelės.

33. Nepaisant to, kad, atsižvelgus į eksperto išvadas, pagal gyvenamojo namo projektą lietaus nuotekų sistema nebuvo suprojektuota, bylos duomenys patvirtina, kad lietaus nuotekos nuvestos lietvamzdžiais į drenažo vamzdžius ir natūralaus persifiltravimo šulinį, kad tokie vamzdžiai ir šulinys yra, patvirtino eksperto išvada, šios aplinkybės neginčijo ir pats ieškovas. Visgi, ieškovas, iš esmės įrodinėdamas, kad sklypo drenažas, nuvedant lietaus nuotekas į gruntą, yra atliktas netinkamai, pateikė teismui tik viena nuotrauką, kurioje matosi išimta trinkelė, ir nors teigė, kad atkasus lietaus nuotekas paaiškėjo, kad tose vietose, kur įrengti drenažiniai vamzdžiai, smenga gruntas, tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui neteikė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad žemės sklype smenga gruntas, negali preziumuoti lietaus ir drenažo vamzdžių, natūralaus persifiltravimo šulinio įrengimo defektų, todėl ieškovo reikalavimai dėl 5 521,61 Eur dydžio nuostolių už netinkamai ir nekokybiškai įrengtos lietaus nuotekų sistemos defektų šalinimą pagristai atmesti kaip nepagrįsti, neįrodžius šių defektų fakto.

34. Ieškiniu ieškovas taip pat įrodinėjo, kad pagal statybos projektą, mineralinė vata turėjo būti dedama trimis sluoksniais, du sluoksniai po 15 cm ir vienas sluoksnis – 5 cm, taigi, iš viso 35 cm, o paaiškėjo, kad tėra tik 25 cm. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, priėmusi sprendimą išorės sienų šiltinimui panaudoti kitokias šiltinimo medžiagas ir mažesnį jų kiekį, nukrypo nuo Projekto ir nepasiekė juo numatyto rezultato (dalyje dėl sienų), dėl ko jai kyla deliktinė atsakomybė. Apeliantė (atsakovė) su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, teigdama, kad pastato apšiltinimas atitinka esminius tokiems darbams keliamus reikalavimus.

35. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija - rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties metų garantijos terminas esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.).

36. Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

37. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

38. Šios materialiosios teisės normos tuo pačiu reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Taigi, ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ieškovas privalo įrodyti defektų faktą (neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jos atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis.

39. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas).

40. Pagal gyvenamojo namo statybos metu galiojusio redakcijos Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 4 lentelę „Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A) (W/(m²·K)) vertės A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui“ gyvenamųjų namų sienų koeficiento U vertė turėjo būti 0,12, bylos nagrinėjimo metu – 0,15.

41. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo ginčijama aplinkybė, ką nustatė ir teismo ekspertas, kad nors pagal Projektą buvo numatyta išorės sienas šiltinti 350 mm mineralinės vatos sluoksniu, realiai buvo apšiltinta 250 mm mineralinės vatos sluoksniu, o vietoje vėjo izoliacijai numatyto priešvėjinio gipso panaudota 12 mm storio izoliacinė plokštė NORDIC, vidaus apdailai sumontuota vienguba gipso kartono plokštė (projekte numatyta dviguba). Teismo ekspertas, atlikęs specialių žinių reikalaujančius matavimus, nustatė, kad atsakovė statybos procese nukrypo nuo Projekto ir vietoje numatytų 350 mm vatos panaudojo 250 mm, tokiu būdu atsakovė neatliko darbų ir nepanaudojo medžiagų už 2 151,68 Eur, dėl ko, vadovaujantis statybos metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, dėl nukrypimo nuo Projekto ir sumažinus apšiltinimo mineraline vata storį padidėjo šiluminio laidumo koeficiento reikšmė U=0,14 (W/(m2xK)), todėl namas neatitiko reikalavimo, kad išorės sienų šilumos laidumo koeficientas U būtų 0,12 (W/(m2xK)), kad pagal Projekto reikalavimus gyvenamasis namas atitiktų reikalavimus, keliamus „A“ klasės gyvenamiesiems namams.

42. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovė nepaneigė teismo ekspertizės išvadų, kad statybos procese nukrypdama nuo Projekto ir vietoje numatytų 350 mm vatos panaudojusi 250 mm, padidino šiluminio laidumo koeficiento reikšmę iki U=0,14 (W/(m2xK)) (CPK 178, 216 straipsniai). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įrodymus įvertinęs savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų visetu, pagrįstai pripažino, kad atsakovė, statydama gyvenamąjį namą, nukrypo nuo jo projekto, ir, nepaisant to, kad toks nukrypimas nėra esminis, ką konstatavo ir teismo ekspertas savo išvadoje, jis padidino šilumos laidumą name ir statybos darbų atlikimo metu namas neatitiko jam keliamų reikalavimų.

44. Nors atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieškovas pats nesumontavo antro gipso kartono sluoksnio, kuris tiesiogiai daro įtaką šiluminio laidumo koeficiento reikšmei, kaip matyti iš eksperto išvados, šiluminio laidumo koeficiento reikšmė U=0,14 (W/(m²xK)) buvo apskaičiuota atsižvelgus ir į gipso kartono viengubą sluoksnį, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, skaičiuojant išorės sienos suminę varžą ir domėn paimant dvigubą gipso kartono sluoksnį (Rgipso 0,1 m² .K/W), bendra šiluminio laidumo koeficiento reikšmė sumažėtų tik iki 0,1377 W/(m² .K), kai skaičiuojant viengubą gipso sluoksnį eksperto gauta bendra šiluminio laidumo koeficiento reikšmė – 0,1387 W/(m² .K) (suapvalinus 0,14 W/(m² .K)). Tai reiškia, kad net ir esant dvigubam gipso kartono sluoksniui bendra šiluminio laidumo koeficiento reikšmė iš esmės būtų nepakitusi, nes esminę reikšmę šilumos laidumui turi mineralinė vata, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovo nesumontuoto antros gipso kartono sluoksnio, vertinant šiluminio laidumo koeficiento reikšmės padidėjimą dėl sumažinto apšiltinimo mineraline vata storio, nėra teisiškai reikšmingi.

45. Teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovės 2 151,68 Eur nuotolių atlyginimą, skundžia tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovo manymu, nagrinėjamu atveju defektų šalinimo kaina yra 10129,48 Eur, būtent tokia suma reikalinga defektams ir trūkumams ištaisyti de facto. Atsakovė mano, kad ieškovas nuosavybės teise valdo namą, kuris atitinka namui keliamus esminius reikalavimus ir atsakovė jokios žalos ieškovui nepadarė.

46. Jau minėta, kad nepaisant to, jog šalių tiesiogiai nesieja rangos teisiniai santykiai, ieškovo ieškinio reikalavimai kildintini iš rangos teisiniuose santykiuose įtvirtintos rangovo darbų kokybės garantijos. Pažymėtina, kad teismui, vertinant rangos teisiniuose santykiuose užsakovo pasirinkto teisių gynimo būdo pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekiama, kad pasirinktas teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, t. y. turi būti vertinama, koks defektų šalinimo būdas būtų ekonomiškiausias bei nesukeltų neproporcingų pasekmių rangovui, taip pat atitiktų ir užsakovo interesą, kad defektai būtų pašalinti ir būtų galima statybos rezultatu tinkamai naudotis, turi būti sprendžiama ar visus ieškiniu prašomus defektų šalinimo darbus būtina atlikti.

47. Nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šioje byloje ieškovas prašė atlyginti statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. būsimas išlaidas, reikalingas papildomai apšiltinti gyvenamąjį namą pagal projektą numatytu mineralinės vatos sluoksniu.

48. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiltinant išorės sienas nukrypdama nuo Projekto atsakovė nepadarė esminių pažeidimų, o pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, esamas sienų apšiltinimas šiuo metu leistų gyvenamąjį namą sertifikuoti kaip „A“ energinės klasės, be to, namas nėra netinkamas naudoti. Pažymėtina, kad, šiuo konkrečiu atveju, ir teismo ekspertizę atlikęs ekspertas papildomai raštu atsakydamas į teismo klausimus nesiūlė atlikti jokių papildomų montavimo darbų, nes pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ išorės sienų šilumos laidumo koeficientas atitinka išorės sienoms keliamus reikalavimus.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimą dėl priteistinų nuostolių dydžio, sutinka su minėtais argumentais, jiems pritaria ir papildomai pažymi, kad ieškovo prašomas taikyti jo pasirinktas teisių gynimo būdas, kai gyvenamasis namas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį ir ieškovas šį namą naudoja jau kelerius metus, kai šilumos laidumo koeficientas pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą yra pakankamas (neviršija maksimalios laidumo normos), kai nėra nukrypta nuo esminių gyvenamojo namo projekto sąlygų, ir iš esmės nėra realaus poreikio atlikti tokius defektų šalinimo darbus, kokius nurodo ieškovas (demontuoti visą išorės apdailą, uždėti papildomą vatos sluoksnį ir vėl atlikti išorės apdailą), nebūtų proporcinga priemonė padaryto pažeidimo mastui.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes pagrįstai laikė teisiškai reikšmingomis sprendžiant dėl priteistinų išlaidų defektams šalinti dydžio bei defektų šalinimo būdo, todėl pripažintina, kad ieškovo teisėtų interesų užtikrinimui 2 151,68 Eur nuotolių atlyginimo suma yra proporcinga ir adekvati atsakovės padarytam statybos rangos pažeidimo mastui. Nors atsakovė teigia, kad gyvenamas namas atitinka jam keliamus esminius reikalavimus, todėl atsakovė jokios žalos ieškovui nepadarė, teisėjų kolegija tokius atsakovės argumentus atmeta, kadangi nustačius gyvenamojo namo statybos metu atsakovės atliktą nuokrypį nuo namo projekto, buvo pažeistas gyvenamąjį namą, pastatytą pagal konkretų statybos projektą, įgijusio ieškovo teisėtų lūkesčių principas, o atsakovė, nepanaudojusi namo statybai visų pagal projektą numatytų medžiagų, nepriteisus nuostolių, iš esmės liktų palankesnėje padėtyje nei gyvenamojo namo įgijėjas.

51. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė gyvenamojo namo statybos defektus ir pagrįstai sprendė dėl ieškovo teisės į 2 151,68 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Apeliaciniu skundu ieškovas kvestionuoja skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovo atsakovei proporcingai (86 proc.) priteista 6 271,27 Eur advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, 64,50 Eur už teismo eksperto apklausą. Pasak ieškovo, teismo priteista suma iš ieškovo atsakovei yra neproporcingai didelė, tačiau ieškovas taip pat abejoja šioje byloje atsakovei advokato padėjėjo suteiktų paslaugų kiekiu, realiai sumokėtomis atsakovės pinigų sumomis ir pan.

53. Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kuriais jis abejoja atsakovei suteiktų paslaugų realumu šioje byloje, kadangi į bylą buvo pateikta 2021 m. liepos 9 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 048, sudaryta būtent dėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo (DOK-16908), tiek sąskaitoje už suteiktas paslaugas, tiek pajamų orderyje taip pat nurodyta, kad paslaugos suteiktos, o pinigai gauti už šioje byloje teiktas teisines paslaugas. Dėl šios priežasties minėti ieškovo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

54. Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo argumentu, kad nepaisant to, jog atsakovės teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, teismo priteista suma iš ieškovo atsakovei yra neproporcingai didelė.

55. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Nors teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, visgi pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas yra nepateisinamas ir netoleruojamas. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovės patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo minėtose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

57. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą kas ir kokia dalimi laimėjo bylą, privalu įvertinti ieškovo reikštų reikalavimų pobūdį. Svarbu tai, kad teismas pripažino esant vieną iš dviejų ieškovo nurodytų atsakovės pastatyto gyvenamojo namo defektų, iš dalies tenkino reikalavimą ir dėl nuostolių atlyginimo, todėl ieškovas negali būti laikomas tik 14 procentų laimėjęs šią bylą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo, ilgas jos nagrinėjimas užsitęsė dėl paskirtos ekspertizės bei, dažnu atveju, dėl atsakovės prašymų atidėti teismo posėdžius, pasiruošimas tokios bylos nagrinėjimui neturėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos siekė daugiau nei pusę ieškovo prašytų priteisti nuostolių sumos. Teismo vertinimu, pripažinus, kad byla nebuvo sudėtinga, išlaidos turi būti proporcingos pateiktam turtiniam reikalavimui, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga laikyti ieškovą laimėjus bylą 40 procentų, o 4000 Eur sumą laikyti protinga atsakovės patirtų išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą suma.

58. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 4082,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, jam iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 1633 Eur. Atsakovė laikytina patyrusi 4075 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl jai iš ieškovo priteistina 2445 Eur. Atitinkamai perskirstytinos ir valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos – iš ieškovo valstybei priteistina 7,53 Eur, iš atsakovės – 5,02 Eur.

59. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, spręstina dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie sumokėtą 308 Eur žyminį mokestį už ginčijamą 13699,41 Eur sumą. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl bylinėjimosi išlaidų dalies, už kurią ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo, o įrodymai dėl kitų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų nepateikti, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, rangos teisinius santykius, tačiau netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant šio sprendimo dalį dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės UAB „Karkasnamis“, juridinio asmens kodas 304701343, ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1633 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Karkasnamis“, juridinio asmens kodas 304701343, 2445 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,53 Eur (septynis eurus 53 ct), iš atsakovės UAB „Karkasnamis“, juridinio asmens kodas 304701343, 5,02 Eur (penkis eurus 2 ct) valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti“.

Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Dalia Pranckienė