Utenos apylinkės teismo sprendimas

2022-12-12 · Civilinė byla Nr. e2-74-356/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-12-12Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
e2-74-356/2022
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00630-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
UAB „Karkasnamis“
Advokatai
Gintaras Dabkevičius, Saulius Saulėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-74-356/2022Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00630-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,dalyvaujant ieškovui A. S.,atsakovės UAB „Karkasnamis“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,teismo ekspertui J. G.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-74-356/2022, pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei UAB „Karkasnamis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. S. ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti: 15 851,09 EUR nuostoliams atlyginti; 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Ieškovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti lokalinėje sąmatoje apskaičiuoto dydžio nuostolių sumą už gyvenamojo namo išorės sienų šiltinimo defektų šalinimą, ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius už netinkamai ir nekokybiškai įrengtos lietaus nuotekų sistemos defektų šalinimą nepalaiko. Ieškovas prašė remtis jo procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei akcentavo, kad atsakovė negali būti atleista nuo atsakomybės kaip pardavėja ir rangovė, nepaisant to, kad jam pardavė nebaigtą statyti namą, o jis pats atliko tam tikrus statybos užbaigimo darbus. Laikosi pozicijos, kad būtina atlikti lokalinėje sąmatoje, pateiktoje kartu su ieškiniu, numatytus darbus iš naujo, nepakanka kompensuoti tokią sumą, kokią nustatė teismo ekspertas. Ieškovas pirko gyvenamąjį namą tiesiogiai iš atsakovės, taigi yra ir pirkėjas, nepriklausomai nuo to, kad jį buvo pardavęs kitiems asmenims, nes po kurio laiko jis vėl įgijo nuosavybės teises. Gyvenamasis namas buvo 81 proc. baigtumo, todėl tam, kad įrengti gyvenamąjį namą, jis atliko tam tikrus darbus, bet jie nesusiję su išorės sienų šiltinimu. Kad gyvenamojo namo sienos neapšiltintos reikiamu kiekiu mineralinės vatos, jis sužinojo po to, kai 2021 metų pradžioje vamzdyje užšalo vanduo. Kad išsiaiškintų to priežastį, jis išardė dalį sienos toje vietoje ir sužinojo, kad gyvenamojo namo apšiltinimui nepanaudota 10 cm mineralinės vatos, t. y. apšiltinta ne taip, kaip nurodyta gyvenamojo namo projekte. Pasikvietė kvalifikuotą specialistę R. V., kuri nustatė trūkumus ir sudarė lokalinę sąmatą defektams pašalinti. Jai už tai sumokėjo 200 EUR, kuriuos laiko nuostoliais ir prašo priteisti. Kadangi gyvenamajame name šiluma nesilaiko, yra įsitikinęs, kad namo išorinių sienų šiltinimo darbus reikėtų atlikti iš naujo. Atsakovė netinkamai atlikusi minėtus darbus nukrypo nuo projekto, nes išorės sienų šilumos laidumo koeficientas U pagal projektą turėjo būti 0,12. Todėl namas, atsižvelgiant į šį rodiklį, negalėjo būti sertifikuotas kaip „A“ klasės. Dalyje ieškinio dėl nuostolių atlyginimo lietaus nuotekų sistemos defektams šalinti nepalaiko, nes tokia sistema įrengta nebuvo. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Karkasnamis“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė atmesti. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, prašė remtis procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei akcentavo, kad ieškovas nėra pirkėjas, todėl jo teisės negali būti ginamos kaip pirkėjo. Ieškovas neįrodė defektų fakto. Atsakovė gyvenamąjį namą pastatė nenukrypdama nuo projekto, namo išorės sienų apšiltinimui panaudojo kokybiškesnes medžiagas, todėl mažesnį kiekį, apie tai ieškovą informavo, ką patvirtina ieškovo ir atsakovės vadovo susirašinėjimas. Po to, kai 81 proc. baigtumo gyvenamąjį namą įsigijo ieškovas, jis pats atliko statybos darbus ir pats užsakė atlikti gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikavimą, namas buvo priskirtas „A“ klasei, prieš tai buvo atliktas pastato sandarumo patikrinimas. Šiuo metu, kai nustatyta gyvenamojo namo išorės sienų šilumos laidumo koeficientą esant 0,14, jis yra pakankamas gyvenamąjį namą priskirti „A“ klasei. Prašė priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

Ieškovas prašė priteisti 15 851,09 EUR nuostoliams atlyginti, t. y. prašė priteisti būsimas išlaidas, būtinas demontuoti ir iš naujo apšiltinti gyvenamojo namo sienas, įrengti lietaus nuotekų sistemą bei padengti iki ieškinio pareiškimo turėtas išlaidas defektų nustatymui. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė nepripažįsta, jog gyvenamojo namo statybos metu padarė ieškovo nurodytų pažeidimų, atmeta galimybę ieškovo atžvilgiu taikyti teisės normas, kuriomis ginamos pirkėjo teisės, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsakovė yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.34 straipsnis), todėl veikianti savo rizika. Viena iš atsakovės veiklos rūšių, įregistruotų Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, yra gyvenamųjų namų statyba.

Atsakovė 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė ir buvo parengtas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 3342 (toliau – Projektas). Projektu nustatyta, kad pastatas projektuojamas pagal „A“ klasės energinio naudingumo reikalavimus. Vadovaujantis STR 2.01.02.2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ normomis, nustatyta, kad sienų norminė vertė (UB. W/(m2 K) turi būti 0,12.

Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį pagal šį Projektą Utenos rajono savivaldybės administracija išdavė (duomenys neskelbtini) atsakovei (statytojai). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, jos pagrindu atsakovė įregistravo nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo baigtumas – 81 proc.

Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą atsakovė 2018 m. įgijo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. pagaminant naują daiktą.

Gyvenamojo namo kadastro duomenys patvirtina, kad 81 proc. baigtumo gyvenamajame name nebuvo įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, taip pat nebuvo dujų, karšto vandens, elektros, viryklės, vonios kambario, vėdinimo ir kondicionavimo. Vidaus patalpos nebuvo įrengtos.

Rašytiniu įrodymu – Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinta žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir 2018 m. Sutartis) – nustatyta, kad tarp atsakovės, ieškovo bei S. S. 2018 m. birželio 20 d. notarine tvarka buvo sudaryta žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartis, jos pagrindu ieškovas ir jo sutuoktinė S. S. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir tuo metu buvusi jo sutuoktinė nuosavybės teises įgijo CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu. Šios Sutarties 6.5.3 papunkčiu šalims buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 43-1 straipsnio nuostatos dėl privalomo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pardavėjas pastato energinio naudingumo sertifikato nepateikė, o pirkėjai, įrengę šildymo sistemą, prisiėmė patys užsakyti šią paslaugą ir padengti visas su tuo susijusias išlaidas.

Ieškovas, įgijęs nuosavybės teises, vadovaudamasis atsakovei (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo pagrindu gyvenamajame name įrengė individualų centrinį šildymą, vonios kambarį, vėdinimo ir kondicionavimo sistemą, įrengė vidaus patalpas. Ieškovui atlikus minėtus darbus, buvo pasiektas gyvenamojo namo 100 proc. baigtumas. PST statybinė laboratorija 2019-04-05 atliko pastato sandarumo patikrinimą. Kaip matyti iš 2019-08-08 Deklaracijos apie statinio (-ių) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo dalių (-ių)/patalpos paskirties pakeitimą, buvo pasiekta gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė „A“. Energinio naudingumo sertifikatas išduotas 2019-06-04.

Ieškovas 2021 m. gruodį (bylos nagrinėjimo metu) kreipėsi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą, buvo patikrinti S. K. sertifikavimo darbai, 2022-02-17 priimtas sprendimas, kuriuo 6 mėnesiams sustabdytas S. K. išduotas kvalifikacijos atestato galiojimas, o ieškovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoti apie tai, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas neteisėtai ir negali (ar negalėjo) būti panaudotas surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant.

Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovas ir jo sutuoktinė S. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė S. ir M. K. (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Kai ieškovas 2019 m. Sutartimi S. ir M. K. pardavė gyvenamąjį namą, jo baigtumas buvo 100 procentų. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo ir S. S. santuoka nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

S. ir M. K. Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinta žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir 2020 m. Sutartis ) (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė (CK 4.47 straipsnio 1 punktas) ieškovui, nuosavybės teisės perėjo nuo sutarties pasirašymo momento (2020 m. Sutarties 5.1. papunktis), nes daiktai jau buvo perduoti pirkėjui. Ieškovas nuo tada iki šiol nekilnojamuosius daiktus valdo nuosavybės teise.

2021 metų sausį ieškovas, jo teigimu, aiškindamasis vandens užšalimo vamzdžiuose priežastis, ardė gyvenamojo namo sieną ir pastebėjo, kad sienos apšiltintos netinkamai, t. y. pagal Projekte nurodytus matmenis trūksta 10 cm mineralinės vatos. Tokį nustatytą defektą užfiksavo fotonuotraukose. Visa tai, ieškovo manymu, ne tik įtakojo vandens tiekimo sutrikimus, tačiau kiekvienais metais yra patiriami šilumos nuostoliai. Mineralinės vatos trūkumas turi itin didelę reikšmę šilumos sulaikymui namo viduje, todėl dėl to, kad atsakovė nukrypo nuo statybos projekto dalies, kurioje aiškiai bei detaliai aprašytos namo sienų apšiltinimo sąlygos, netinkamai apšiltintos sienos lengvai praleidžia šilumą, kuri namo viduje tiesiog nesilaiko.

Nustatęs tokio defekto buvimo faktą, ieškovas užsakė sudaryti lokalinę sąmatą, kad patvirtinti, kokio dydžio nuostolius patyrė, t. y. kiek lėšų reikalinga iš naujo apšiltinti namo išorines sienas. Sąmatą sudarė R. V., kuriai (duomenys neskelbtini) m. išduotas ir galioja kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai. Projekto dalis: statybos skaičiuojamos kainos nustatymo). Duomenys, esantys lokalinėje sąmatoje, ir R. V. liudijimas teisme patvirtina, kad gyvenamojo namo sienų apšiltinimo darbų trūkumams pašalinti reikėtų 10 129,48 EUR (su PVM) suma, demontavimo darbų, kuriuos reikėtų atlikti, vertė – 650,76 EUR (su PVM), kita apskaičiuota suma būtų skirta lauko sienų apšiltinimo darbams ir medžiagoms. Nors ieškovas teigė, kad šį defektą po apžiūros nustatė liudytoja R. V., tačiau ji pripažino, kad neturi kompetencijos nustatyti ir fiksuoti gyvenamųjų namų defektus, jai išduotas kvalifikacijos atestatas tik dėl statybos skaičiuojamos kainos nustatymo.

Padaręs išvadas, kad šilumos netenkama tik dėl to, kad sienų šiltinimui panaudota mažiau mineralinės vatos, iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiaiškino, ar yra ir kitų galimų gyvenamojo namo defektų, dėl kurių gali būti netenkama šiluma. Ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti 10 129,48 EUR sumą, kuri būti pakankama demontavimo darbams, medžiagoms ir išorės sienų įrengimui (apšiltinimui) iš naujo.

Ieškovas rėmėsi tuo, kad Projekto skyriuje „Ventiliuojamų šiltintų fasadų įrengimas“, 5 dalyje „Šiluminė izoliacija vidiniam sluoksniui“ yra numatyta, kad turi būti naudojamos mineralinės vatos plokštės MW-EN13162-T2-DS(T+)-Ws-Wl(P)-MU1, storis 150+150+50 mm, kurių gamintojo garantuojamas dydis ?D: yra mažesnis arba lygus 0,036 W/mK, o 6 dalyje „Šiluminės vėjo izoliacijos sluoksniui“ numatyta naudoti analogiškas mineralinės vatos plokštes, tačiau 30 mm storio, kurios gamintojo garantuojamas dydis ?D: yra mažesnis arba lygus 0,038 W/mK. Taip pat rėmėsi tuo, kad pastatas 2017 m. buvo projektuojamas pagal „A“ klasės energinio naudingumo reikalavimus, o sienų norminė vertė (UB. W/(m2 K) turi būti 0,12.

Byloje nustačius, kad nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti reikalingos specialios mokslo ir technikos žinios, teismo 2022-04-15 nutartimi buvo paskirta atlikti teismo statybinę ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ją atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas J. G. Jam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Po teismo eksperto apklausos teisme, teismo 2022-09-27 nutartimi buvo paskirta papildoma ekspertizė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu 2022-05-10, ir teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) korekcija bei 2022-09-29 teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) papildymu nustatytas nukrypimas nuo Projekto: pagal Projektą buvo numatyta išorės sienas šiltinti 350 mm mineralinės vatos sluoksniu, o šiltinta 250 mm mineralinės vatos sluoksniu; vėjo izoliacijai pagal Projektą buvo numatyta naudoti priešvėjinį gipsą, o panaudota 12 mm storio izoliacinė plokštė NORDIC; sienų vidaus apdailai numatyta naudoti 2 x 12,5 mm gipso kartono plokštes, o sumontuota viena 12,5 mm gipso kartono plokštė.

Taigi teismo ekspertas nustatė, kad atsakovė statybos procese nukrypo nuo Projekto ir vietoje numatytų 350 mm vatos panaudojo 250 mm, tokiu būdu atsakovė neatliko darbų ir nepanaudojo medžiagų už 2 151,68 EUR, to pasėkoje, vadovaujantis statybos metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, dėl nukrypimo nuo Projekto ir sumažinus apšiltinimo mineraline vata storį padidėjo šiluminio laidumo koeficiento reikšmė U=0,14 (W/(m2xK)), todėl neatitiko reikalavimo, kad išorės sienų šilumos laidumo koeficientas U būtų 0,12 (W/(m2xK)), kad pagal Projekto reikalavimus gyvenamasis namas atitiktų reikalavimus, keliamus „A“ klasės gyvenamiesiems namams. Pagal šiuo metu (nuo 2019 metų) galiojančią minėto STR redakciją, atsakovės atliktas išorės sienų šiltinimas atitinka reikalavimus, keliamus „A“ klasės gyvenamiesiems namams.

Kad būtų atsakyta į šalių klausimą dėl gyvenamojo namo energinio vertinimo, teismo ekspertas J. G. pasitelkė sutikimą davusį pastatų sertifikavimo specialistą R. S. R. S., turintis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą (įvertinti pastato energinį naudingumą priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduoti pastato energinio naudingumo sertifikatą) pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.09:2012 ir STR 1.02.09:2011. atliko tyrimą ir nustatė, kad gyvenamasis namas neatitinka „A“ klasės energinio naudingumo reikalavimų dėl pastato sandarumo, jis atitinka tik „C“ kategoriją.

Žemesnės instancijos teismas

R. S. buvo apklaustas kaip liudytojas ir patvirtino atlikto tyrimo rezultatus. Tyrimo metu buvo nustatyta išorės oro infiltracija į pastato vidų per nesandarias sandūras: grindų ir sienos, sienų, lubų ir dūmtraukio, lubų ir sienų, lango ir sienos, lango ir grindų, gartraukio vamzdžio ir sienos.

Ginčo dalyku šioje byloje buvo tik gyvenamojo namo išorinių sienų šiltinimo darbų vertinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo ekspertizės aktu nustatyta esant ir kitokių defektų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertas J. G. davė išvadą, ją papildė ir teisme paaiškino, kad nors ir nustatyta, jog buvo nukrypta nuo Projekto reikalavimų dėl sienų apšiltinimo darbų, pažeistas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimas, kad išorės sienų šilumos laidumo koeficientas U turi būti lygus 0,12, tačiau esminiai statinio reikalavimai nepažeisti, todėl nėra prasmės ardyti pastato sienas ir atlikti papildomą sienų šiltinimą, pagal šiuo metu galiojantį minėtą reglamentą, išorės sienų šilumos laidumo koeficientas atitinka išorės sienoms keliamus reikalavimus, todėl gyvenamąjį namą (dėl sienų šiltinimo) galima priskirti „A“ klasei.

Atsakovė neginčijo, kad jos veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, kad tokiu atveju atsakovės, kaip statytojos ir rangovės atsakomybė už darbų rezultatą kyla iš įstatymo, rangovui gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu kartu su CK 6.665 straipsnyje įvirtintais teisių gynimo būdais ir kuri ribojama įstatymo nustatytais garantiniais terminais. Kadangi ieškovas iš atsakovės įgijęs nuosavybės teises į namą perleido tretiesiems asmenis ir, nors iš minėtų asmenų vėl įgijo nuosavybės teises, šios bylos šalių nebesaisto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovo teisės, jeigu būtų pripažinta, kad jos pažeistos, negali būti ginamos taikant pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Atsikirsdama į ieškinį atsakovė paaiškino ir pateikė rašytinius įrodymus, kad gyvenamojo namo statybos metu priėmė sprendimą naudoti sienoms apšiltinti papildomas ir kokybiškesnes medžiagas, t. y. kokybiškesnę mineralinę vatą PAROC eXtra ir priešvėjinę plokštę “ISOPLAAT” – WIND 12 mm. Atsakovės pateiktoje PAROC eksploatacinių savybių deklaracijoje yra nurodyta, kad šilumos laidumas ?D: yra 0,036 W/mK. Atsakovės teigimu, buvo net du kartus pagerintas suprojektuotas šiluminės energijos sąnaudų dydis – 20,68 kWh/m2/m, o suprojektuotas – 46,74 kWh/m2/m. Atsakovės teigimu, pastatyto namo sienų storis savaime nėra esminis nuokrypis nuo projekto, kai pasiekiama suprojektuota namo energinė klasė. Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 33 punktas nustato, kad naujai projektuojamų pastatų atitvaras ar jos dalis leidžiama projektuoti su blogesnėmis šiluminėmis savybėmis, negu šios savybės reglamentuotos atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) norminiams savitiesiems šilumos nuostoliams skaičiuoti (3-6 lenteles). Tačiau šių atitvarų ar jų dalių šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis už leistinąją U1 (W/(m2xK)) vertę, nurodytą 8 lentelėje. Siekiant atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) atitvarų projektinių savitųjų šilumos nuostolių atitikties norminiams nuostoliams, kitų pastato (jo dalies) atitvarų šiluminės savybės turi būti pagerintos tiek, kad kompensuotų blogesnių šiluminių savybių atitvarų savitųjų šilumos nuostolių padidėjimą. STR 2.01.02:2016 32 punkto 4 lentelėje yra nustatytos pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės „A“ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui. 4. lentelės 3 punkte nurodyta, kad „A“ energinio naudingumo klasės gyvenamųjų pastatų sienų šilumos perdavimo koeficientas turi būti 0,15, o 8 lentelėje numatyta, kad atitvarų ar jų dalių šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis už leistinąją 0,30 vertę. Remdamasi šio norminio teisės akto nuostatomis atsakovė pateikė eksperto S. K. atliktą namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų šilumos perdavimo koeficiento paskaičiavimą. Skaičiavimai atlikti vadovaujantis faktinėmis sienų sluoksnius sudarančiomis medžiagomis. Kaip matyti iš pateikto skaičiavimo, sienos šilumos perdavimo koeficientas yra 0,15 ir atitinka statybos techniniame reglamente „A" energinio naudingumo klasės gyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus.

Taigi, atsakovė vertina, kad pastačiusi namą ji neabejotinai nenukrypo nuo statybos norminių dokumentų reikalavimų ir pasiekė suprojektuotą pastato energinio naudingumo klasę „A“, nors naudojo kitokias medžiagas ir mažesnį jų kiekį.

Jau minėta, kad tik vadovaujantis šiuo metu galiojančia STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ redakcija (nuo 2019-01-31), kai gyvenamojo namo sienų šiluminio laidumo koeficientas U yra 0,14, pastato sienos atitinka „A“ energinio naudingumo klasės pastatams keliamus reikalavimus. Gyvenamojo namo projektavimo ir statybos metu (2017-2018 metai) galiojo griežtesni reikalavimai, sienų šiluminio laidumo koeficientas U turėjo būti mažesnis arba lygus 0,12. Taigi, gindamasi nuo ieškinio atsakovė vadovavosi ne gyvenamojo namo projekto rengimo ir namo statybos metu galiojančiomis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ teisės normomis, o galiojančiomis nuo 2019-01-31.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertas J. G. nustatė, kad namo išorės sienos nėra apšiltintos taip, kaip numatyta pagal Projektą, būtent taip apšiltintų sienų šiluminio laidumo koeficientas U yra ne 0,12, kaip numatyta Projektu, o 0,14. Teismas vertina, kad atsakovė, būdama ginčo gyvenamojo namo statytoja ir rangovė, atlikdama išorės sienų šiltinimo darbus nukrypo nuo Projekto, todėl pastato sienos neatitiko „A“ energinio naudingumo klasės pastatams keliamų reikalavimų.

Atsikirsdama į ieškinį atsakovė taip pat rėmėsi tuo, kad apie priimtą sprendimą naudoti kitokias sienų šiltinimui medžiagas ir mažesnį jų kiekį, buvo informavusi ieškovą, kuris tuo pagrindu jokių pretenzijų nepareiškė, įsigijo gyvenamąjį namą, ir tik po to, kai tarp jo ir atsakovės vadovo kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kreipėsi į teismą.

Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus buvo perduotos sutarties pasirašymo metu ir tuo pačiu metu ieškovui buvo perduoti visi pardavėjo turimi daiktų nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tame tarpe Utenos rajono savivaldybės administracijos Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas UAB "(duomenys neskelbtini)" (2018 m. Sutarties 5.1 - 5.3 papunkčiai). Pirkimo-pardavimo sutarties 6.3.2 papunkčiu atsakovė patvirtino: kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų atsakovei žinomų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktą nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, nebūtųjų pirkę ar nebūtų už juos mokėję sutartyje numatytos kainos; kad pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus tik tuo atveju, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjams dėl pirkėjų ar dėl trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos. Sutarties 6.5.1 papunkčiu ieškovas garantavo: kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus, susipažino su daiktų technine būkle, nuosavybės dokumentais, patikrino ir įvertino daiktų teisinį, techninį statusą, faktinę būklę, kokybę, galimybę naudoti pagal paskirtį, su daiktais susijusius apribojimus, defektus bei trūkumus; kad daiktai visiškai atitinka jo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir dėl daiktų teisinio, techninio statuso ir faktinės būklės pretenzijų pardavėjui neturi; kad šalims išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalies turinys, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjai žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Atsakovė kartu su tripliku pateikė įrodymą, kad 2018-07-23 atsakovės atstovas ieškovą, pastarajam telefoninio pokalbio metu užklausus, informavo, kad sienų apšiltinimą sudaro 25 cm plius priešvėjinė plokštė, kuri atstoja 5 cm vatos. Gavęs tokio turinio atsakymą, ieškovas pažadėjo pervesti į sąskaitą pinigus, nes pokalbio pradžioje atsakovės atstovas prašė pervesti „paskutinius eurus“.

Liudytoja S. S. tvirtino, kad gyvenamojo namo statybos metu ji su ieškovu dar gyveno santuokoje, buvo pasamdę specialistą darbams prižiūrėti, patys labai dažnai lankėsi prie statomo namo, domėjosi, kokie darbai atlikti, kad ieškovas neturėjo pretenzijų, jos atsirado tik vėliau, jų santuokai iširus.

Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovės vadovas ieškovui atskleidė informaciją apie tai, kad sienų apšiltinimui naudojo kitokias medžiagas, o jų sluoksnis yra plonesnis, tačiau informaciją pateikė taip, kad jo sprendimas sienas apšiltinti kitaip, nei numatyta Projekte, niekaip neįtakoja sienų apšiltinimo kokybės, kurią ieškovui garantavo pirkimo-pardavimo sutartimi.

Teismo ekspertas J. G. konstatavo, kad nustatyti sienų šiltinimo darbų trūkumai yra paslėpti.

Ieškovo teigimu, jam besinaudojant gyvenamuoju namu ir per CK 6.698 straipsnyje numatytą garantinį terminą nustačius paslėptus trūkumus, atsakovės vadovui nebendradarbiaujant, buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ir prašyti atsakovės atžvilgiu taikyti atsakomybę, numatytą CK 6.399 ir 6.334 straipsniuose (turto pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę), atsakomybę, numatytą CK 6.663, 6.665 straipsniuose, 6.666 straipsnio 3 dalyje, 6.698 straipsnyje (turto statytojo ir rangovo atsakomybė už darbų rezultatą per statinio garantinį terminą), CK 6.263, 6.281 straipsniuose numatytą deliktinę atsakomybę, nes gamintojo ryšys su daiktu išsaugomas, ieškovas turi teisę prašyti atlyginti ir būsimas išlaidas, kaip tą numato CK 6.678 straipsnis.

Nagrinėjamu atveju nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo reiškia atsakovei, su kuria ginčo gyvenamojo namo defektų nustatymo metu nesieja jokie sutartiniai santykiai (nei pirkimo–pardavimo, nei rangos ar kiti sutartiniai santykiai). Jau nustatyta, kad gyvenamąjį namą statybos būdu sukūrė atsakovė, statybos rangos sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo.

CK rangovą apibrėžia tik kaip kitą nei užsakovas rangos sutarties šalį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis kartu su 6.681 straipsnio 1 dalimi). Statybos įstatymas (2 straipsnio 75 dalis, 18 straipsnio 9 dalis) plačiau apibrėžia rangovą nei rangos sutartis reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, aptardamas ir situaciją, kai tas pats asmuo gali vykdyti ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas, taigi, turėti dvejopą statusą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dvejopas atsakovės statusas išplaukia iš pačios atsakovės veiklos specifikos, jos vykdoma veikla vertintina kaip ginčo gyvenamojo namo statytojo ir gamintojo, toks gamintojas išsaugo ryšį su savo sukurtu daiktu – statiniu net ir perleidus šį statinį tretiesiems asmenims. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus), todėl jos pažeidimo atveju rangovui (šiuo atveju atsakovei) gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Pagal CK 6.281 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo būdą ir dydį deliktinės atsakomybės atveju, 1 dalį, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Rangos sutartiniuose santykiuose pareigos garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą pažeidimo atveju užsakovo teisių gynimo būdus nustato CK 6.664 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybės garantinį terminą ir pareigos garantuoti kokybę per garantinį terminą pažeidimo pasekmes. Atitinkamai CK 6.644 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Šie teisių gynimo būdai atitinka ir žalos atlyginimo natūra, nustatytos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, esmę, todėl šie teisių gynimo būdai pagal analogiją taikytini CK 6.281 straipsnio 1 dalies taikymo (deliktinės atsakomybės taikymo) atveju.

Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą nėra neterminuota – ji galioja ir turi būti įgyvendinama tam tikrą laiką, jos galiojimo ir įgyvendinimo terminus nustato CK 6.698 straipsnis, garantinio termino trukmė priklauso nuo to, ar egzistuoja paslėpti trūkumai ar tyčia paslėpti trūkumai. Taigi, atsižvelgus į tai, pareiga garantuoti statinio kokybę galioja 5, 10 arba 20 metų. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai pagal bendruosius rangos santykius reglamentuojantį CK 6.663 straipsnį bei 6.665 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia šios rangovo pareigos pažeidimu (šiuo atveju ieškovas), turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu atsakovė turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę.

Atsakovės pateikti įrodymai, susiję su išorės sienų šiltinimui panaudotų medžiagų savybėmis, pažyma apie statybos užbaigimą be esminių nukrypimų nuo Projekto, ieškovui užbaigus statybos darbus atliktais namo sandarumo bandymais, išduotu sertifikatu, kuris patvirtina, kad namas pagal energinį naudingumą atitinka ‚A“ klasės namams keliamus reikalavimus, ieškovo vykdyta statybos priežiūra, subjektyvus aplinkybių vertinimas, remiantis ne gyvenamojo namo statybos metu galiojusia STR redakcija, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad atsakovė, priėmusi sprendimą išorės sienų šiltinimui panaudoti kitokias šiltinimo medžiagas ir mažesnį jų kiekį, nukrypo nuo Projekto ir nepasiekė juo numatyto rezultato (dalyje dėl sienų). Taigi atsakovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai) esant jos atsakomybę šalinančias aplinkybes.

Ieškovui gyvenamojo namo garantiniu laikotarpiu nustačius ir įrodžius defektus, atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikių ir būdų, neproporcingai neapriboti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.

Ieškovas ir po teismo ekspertizės atlikimo laikėsi tos pozicijos, kad atsakovės padaryti pažeidimai gali būti pašalinti tik vieninteliu būdu – iš naujo apšiltinant gyvenamojo namo lauko sienas, taigi išardant ir įrengiant jas iš naujo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiltinant išorės sienas nukrypdama nuo Projekto atsakovė nepadarė esminių pažeidimų, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, esant kitiems duomenims, sienų apšiltinimas leistų gyvenamąjį namą sertifikuoti kaip „A“ energinės klasės. Nors dėl to, kad sumažinus apšiltinimo mineraline vata storį padidėjo šiluminio laidumo koeficiento reikšmė U ir ji yra ne 0,12, o 0,14, tačiau tai nedaro ginčo namo netinkamo naudoti.

Teismo ekspertas J. G. nustatė, kad atsakovės neatliktų išorės sienų šiltinimo darbų kaina yra 2 151,68 EUR (su PVM), pagal 2022 m. balandžio mėnesio kainas teismo eksperto sudarytą lokalinę sąmatą medinių konstrukcijų (karkaso) įrengimo kaina – 1 063,14 EUR, sienų šiltinamosios izoliacijos įrengimas (sluoksnio 100 m2 storis 100 mm) kaina – 715,11 EUR, PVM sudarytų 373,43 EUR, iš viso 2 151,68 EUR.

Taigi yra pagrindas nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu taikyti proporcingą ieškovo teisių gynimo priemonę, t. y. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje (ir atitinkamai CK 6.664 straipsnio 3 dalyje) nustatytus teisių gynimo būdus ir iš atsakovės ieškovui priteisti 2 151,68 EUR nuostoliams atlyginti (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), ieškinį kitoje dalyje, dėl 7 977,80 EUR priteisimo, atmesti.

Teismo ekspertizės aktu nustačius, kad lietaus nuotekų sistema nebuvo suprojektuota ir todėl neįrengta, ieškovas ieškinio reikalavimo priteisti 5 521,61 EUR dydžio nuostolius už netinkamai ir nekokybiškai įrengtos lietaus nuotekų sistemos defektų šalinimą nepalaikė. Nepareiškus apie ieškinio dalies atsisakymą ir neįrodžius šio reikalavimo, ieškinys dalyje dėl 5 521,61 EUR nuostolių atlyginimo atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai).

Už parengtas lokalines sąmatas R. V. 2021-05-25 išrašė ieškovui sąskaitą-faktūrą serija RV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytą 200 Eur sumą ieškovas sumokėjo ir prašė priteisti kaip nuostolius, turėtus iki ieškinio pareiškimo. Priimant sprendimą teismas nesiremia šiomis sąmatomis, liudytoja R. V. patvirtino, kad ji neturi kompetencijos nustatyti ir fiksuoti gyvenamųjų namų defektus, jai išduotas kvalifikacijos atestatas tik dėl statybos skaičiuojamos kainos nustatymo. Ieškiniu reikalaujamos atlyginti 200 EUR išlaidos nėra susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalis), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiamos ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 2 151,68 EUR sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinama – 14 proc., atmetama – 86 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 357 EUR žyminiu mokesčiu, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apmokėjo 38 EUR žyminiu mokesčiu, prašymas tenkintas 2021-06-28 nutartimi. Ieškovas už teismo ekspertizės atlikimą 1 500 EUR sumokėjo 2022-04-19, 2022-05-20 sumokėjo 150 EUR už teismo eksperto ir liudytojo apklausą teisme, iš jų 75 EUR grąžinti 2022-10-11 nutartimi, likusi dalis pervesta teismo ekspertui.

Po atstovavimo sutarties 2021-06-01 sudarymo ieškovas už advokato teisines paslaugas iš viso turėjo 2 112,50 EUR (600 EUR (su PVM) už ieškinio parengimą sumokėjo 2021-06-07; 484 EUR (su PVM) už dubliko parengimą sumokėjo 2021-07-23; 242 EUR (su PVM) už atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 2021-12-16; 302,50 EUR (su PVM) už atstovavimą ir prašymų parengimą sumokėjo 2022-03-02; 484 EUR (su PVM) už atstovavimą sumokėjo 2022-09-22) išlaidų.

Atsakovė nurodė, kad po atstovavimo sutarties 2021-07-09 (nutraukta 2022 m. rugpjūtį) ir 2022-10-18 sutarties sudarymo už advokatų, advokato padėjėjo teisines paslaugas iš viso turėjo 8 654 EUR, tačiau pateikė rašytinius įrodymus, kad 2022-09-19 (po sutarties nutraukimo) sumokėjo 8 084 EUR, advokato padėjėjas Saulius Saulėnas parengė atsiliepimą ieškinį ir tripliką, kitus procesinius dokumentus, atstovavo teisme, advokatas Gintaras Dabkevičius atstovavo teisme (1 posėdis), įrodymų apie apmokėjimą šiam atstovui nepateikta. Atsakovė 2022-05-27 sumokėjo 150 EUR už teismo eksperto ir liudytojo apklausą teisme, iš jų 75 EUR grąžinti 2022-10-11 nutartimi, likusi dalis pervesta teismo ekspertui.

Šalių turėtų išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 5 punkte, 8.2, 8.3, 8.16-8.19 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgus į tai, kad 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 524,20 EUR, 2021 m. I, II, III ir 2022 m. I ketvirčių atitinkamai buvo: 1 517,40 EUR, 1 566,40 EUR, 1 598 EUR, 1 729,90 EUR, teismo posėdžiai truko 6 val. (suapvalinus pagal 9 p. reikalavimus), pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms. Atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais atstovavimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, atstovavimu teisme, buvo būtinos, jų dydis (7 292,17 EUR) neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms. Kitoje dalyje (apmokėjimas už baigiamosios kalbos, kuri nebuvo pasakyta teisme (3 val.), parengimą, už sugaištą laiką pokalbiams su byloje nedalyvaujančiu asmeniu (5,65)) išlaidos nepagrįstos.

Iš atsakovės ieškovei proporcingai (14 proc.) priteistina 295,75 EUR advokato paslaugoms apmokėti, 86 EUR žyminio mokesčio, t. t. 38 EUR (100 proc.) už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 220,50 EUR už ekspertizės atlikimą ir teismo eksperto apklausą (CPK 93, 98 straipsniai).

Iš ieškovo atsakovei proporcingai (86 proc.) priteistina 6 271,27 EUR advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, 64,50 EUR už teismo eksperto apklausą (CPK 93, 98 straipsniai).

Byloje susidarė 12,55 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kurių proporcingai (86 proc.) 10,79 EUR turi atlyginti ieškovas, o 1,79 EUR (14 proc.) turėtų atlyginti atsakovė, tačiau ši suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 EUR, todėl iš atsakovės nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai 15 851,09 EUR sumai, jų nesant ar nepakankant, areštuotos atsakovės piniginės lėšos ir turtinės teisės bendrai 15 851,09 EUR sumai. Ieškovas įvykdė CPK 147 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja. Ieškinys tenkinamas iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, keičiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, jį sumažinant iki šiuo sprendimu priteistos sumos – 2 151,68 EUR (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Karkasnamis“, juridinio asmens kodas 304701343, ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 2 151,68 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 151,68 EUR sumos už laikotarpį nuo 2021-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 295,75 EUR už advokato teisines paslaugas, 86,00 EUR žyminio mokesčio, 220,50 EUR už ekspertizės atlikimą ir teismo eksperto apklausą.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Karkasnamis“, juridinio asmens kodas 304701343, naudai: 6 271,27 EUR už advokato padėjėjo teisines paslaugas, 64,50 EUR už teismo eksperto apklausą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,79 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi Nr. e2-2885-356/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, pakeisti teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi Nr. e2-2885-356/2021 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, bendrą arešto sumą sumažinant iki 2 151,68 EUR (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)).

Sprendimą, jam įsiteisėjus, dalyje dėl laikinosios apsaugos priemonės, perduoti vykdyti Valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė