Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Zovita“ ieškinį atsakovui VšĮ „Dokumentikos namai“ dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-16 nutartimi ieškovo prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka buvo atmestas. Ieškovas, be kita ko, buvo įpareigotas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad bylą galima būtų nagrinėti bendra ginčo teisenos tvarka.

2019-04-23 ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš ieškinio ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-02-03 ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ZVT-17-02/81 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos 60 kv. m bendro ploto patalpos, esančios, adresu - . 2018-12-20 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo susitarė nutraukti Sutartį nuo 2019-01-02 dienos. Šiame susitarime atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu (nuomotoju) pagal Sutarties sąlygas už naudojimąsi minėtomis patalpomis iki Sutarties nutraukimo dienos ir ne vėliau kaip iki 2019-01-31 padengti pradelstus mokėjimus, kurie susitarimo pasirašymo dieną sudarė 2294,16 Eur sumą, bei sumokėti Sutartyje numatyto dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo susitarimo pasirašymo dienos iki 2294,16 Eur visiško apmokėjimo. Nors pagal susitarimo nuostatas patalpas atsakovas turėjo grąžinti ieškovui 2019-01-02, bet Patalpų grąžinimo aktą ieškovas ir atsakovas pasirašė tik 2019-01-28. Patalpų grąžinimo akto 4 punkte įrašyti grąžinamų patalpų defektai, kuriuos, vadovaujantis Sutarties 3.5. punkto nuostatomis, ieškovas pats savo lėšomis ištaisė atitinkančiomis rinką sąlygomis bei 2019-02-12 pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZOV000003104, kurioje be kitų pagal Sutartį mokėtinų sumų buvo įtrauktos ir ieškovo patirtos patalpų defektų taisymo išlaidos. Minėtos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas buvo iki 2019-02-19, atsakovas prašė atidėti apmokėjimo pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą terminą iki 2019-03-15 su sąlyga, kad nuo 2019-02-20 skolos pilno apmokėjimo bus skaičiuojami Sutartyje numatyti delspinigiai. Atsakovui buvo išrašytos dar 5 PVM sąskaitos-faktūros už komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-01-31, už patalpų nuomą, už laikotarpį nuo 2018-12-31 iki 2019-01-02 ir patalpų grąžinimo akte patalpų defektų ištaisymo išlaidas bei delspinigius už laikotarpį nuo 2018-11-30 iki 2019-02-12, iš viso 2 372,46 Eur sumai. Atsakovas 2019-01-28 sumokėjo 3585,74 Eur, iš kurių, vadovaujantis Sutarties 8.8. punktu, 591,23 Eur buvo užskaityti priskaičiuotiems delspinigiams padengti ir 2994,51 Eur skolai padengti. Likusi skolos dalis yra 1073,30 Eur. Atsakovas nebendradarbiauja su ieškovu, likusios skolos dalies 1073,30 Eur atsakovas ieškovui nesumokėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CPK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamą 1073,30 Eur sumą (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 1073,30 Eur skolos.

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Nagrinėjamu atveju Sutartyje buvo numatytas 0,2 proc. per dieną delspinigių dydis nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną kalendorinę dieną (Sutarties 8.7 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų iš viso 122,52 Eur delspinigių priteisimo, ne daugiau nei už 180 dienų, iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2019 m. trečiąjį metų pusmetį, kuomet galioja 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1195,82 Eur (1073,30 Eur + 122,52 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-23) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo ir teisinės pagalbos (bylinėjimosi) išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, be kita ko, 484,00 Eur sumą už UAB „Kimija“ suteiktas teisines paslaugas – ieškinio parengimą ir įrodymų surinkimą bei išlaidas patirtas pagal konsultavimo paslaugų sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 str. ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 str. nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (LAT 2015-04-15 nutartis Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 str. 1 d. 9 p. Kadangi ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl teismas negali tenkinti ieškovo prašymo priteisti 484,00 Eur už UAB „Kimija“ ieškovui suteiktas teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad „Nepavykus iš atsakovo išieškoti įsiskolinimo pagal Sutartį pačiam, ieškovas kreipėsi į UAB „Kimija“ dėl ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugų suteikimo (įskaitant įrodymų surinkimą, šio ieškinio parengimą) ir patyrė 484,00 Eur išlaidų“ , bet ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.) pagrindžiančių ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas (pvz. pretenzija, raginimas siųsti atsakovui ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 75 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 27,00 Eur (36,00 Eur * 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 9,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Dokumentikos namai“, j. a. k. 303556418, 1073,30 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt tris Eur 30 ct) skolą, 122,52 Eur (vieną šimtą dvidešimt du Eur 52 ct) delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1195,82 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-23) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 27,00 Eur (dvidešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Zovita“. j. a. k. 123276247, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Dokumentikos namai“, j. a. k. 303556418, valstybės naudai 9,10 Eur (devynių Eur 10 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.