- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- 1-561-1108/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46289-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Civilinis ieškovas
- O. K.
- Kaltinamasis
- M. A., R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Gitanai Levčenkaitei, Karolinai Venslovaitytei, Irenai Laurutėnienei, Sandrai Stulgienei,
nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui O. K. ir nukentėjusiojo įgaliotajai atstovei advokatei A. F.,
specialistei, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertei, S. B.,
specialistei, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrei ekspertei S. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2011 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 10 MGL bauda. 2011 m. gegužės 2 d. bauda sumokėta;
2. 2015 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. 2015 m. gruodžio 10 d. bausmę atlikęs;
3. 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui;
4. 2016 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nuskalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; per visą bausmės laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo;
5. 2016 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, subendrinta su 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 8 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. birželio 6 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs bausmę;
6. 2017 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas. 2018 m. rugpjūčio 31 d. paleistas atlikęs bausmę;
7. 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus: gydytis priklausomybę nuo alkoholio; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, kai tai susiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2020 m. spalio 1 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje. 2022 m. rugsėjo 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
8. 2023 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (laisvės atėmimu 1 metams), prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 14.37 val. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. 13.03 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nuosprendis neįsiteisėjęs,
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1. 2012 m. gegužės 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaičius laikiname sulaikyme prabūtą laiką, neatliktos bausmės dalis yra 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda;
2. 2014 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 180 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį ir 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda;
3. 2020 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant: bausmės metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 7 d. 14.25 val. iki 2020 m. kovo 9 d.,12.05 val. (2 dienos);
4. 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį 2020 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio; per bausmės vykdymo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, taip pat įskaityta pagal 2020 m. birželio 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalis. 2020 m. gruodžio 18 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje. 2021 m. rugsėjo 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
5. 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant viso bausmės atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2022 m. gruodžio 23 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iąjį sektorių. 2023 m. balandžio 28 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo lygtinai. 2023 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas 2023 m. balandžio 19 d. Kauno kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-19-199 R. P. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir R. P. pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirtą 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu. 2023 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis neįsiteisėjusi,
kaltinami pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: norėdamas atkeršyti nukentėjusiajam O. K. už anksčiau įvykusį konfliktą, veikdamas kartu R. P., 2020 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), rūsyje, R. P. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam O. K. į veidą, ko pasekoje O. K. nugriuvo, M. A. tyčia spardė nukentėjusįjį smūgiuodamas šiam į galvą, taip bendrais su R. P. veiksmais – ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam O. K. odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimą, apatinio žandikaulio dvigubą lūžį dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžius, dešinio žandinio ančio šoninės ir vidinės sienelių lūžius, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimą ir dešinės akiduobės stogo skeveldrinį įspaustinį lūžį, įeinantį į kaukolės pamato priekinę daubą, dėl kurio nukentėjusiajam O. K. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
R. P. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: veikdamas kartu su M. A., kuris norėjo atkeršyti nukentėjusiajam O. K. už anksčiau įvykusį konfliktą, ir M. A. pakurstytas, 2020 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), rūsyje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam O. K. į veidą, ko pasekoje O. K. nugriuvo, tuomet M. A. tyčia spardė nukentėjusįjį O. K., smūgiuodamas šiam į galvą, taip bendrais veiksmais su M. A. padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimą, apatinio žandikaulio dvigubą lūžį dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžius, dešinio žandinio ančio šoninės ir vidinės sienelių lūžius, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimą ir dešinės akiduobės stogo skeveldrinį įspaustinį lūžį, įeinantį į kaukolės pamato priekinę daubą, dėl kurio nukentėjusiajam O. K. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad maždaug prieš dvejus metus rudenį buvo su S. rūsyje ir gėrė alkoholį, kuomet atėjo O. K. ir iš niekur nieko pradėjo jį (M. A.) daužyti metaliniu strypu per galvą. Jis (M. A.) vos pabėgo iš rūsio. Išsigydė pats – medikų nekvietė, policijai pareiškimo nerašė. Apie šį įvykį pasakė savo draugui R. P., su kuriuo yra kartu užaugęs. Paprašė R. P. kartu nueiti iki O., kad O. bent atsiprašytų už sumušimą metaliniu strypu. Susitarimo sumušti O. nebuvo. R. P. sutiko padėti. Kartu su R. P. nuėjo į tą rūsį – galvojo, kad ten bus O. K., nes pastoviai ten geria. R. į rūsį įėjo priekyje jo (M. A.). R. jo (M. A.) paklausė: „tai, kuris čia?“, jis (M. A.) pirštu parodė R. į O. O. kažką turėjo rankose, gal atsuktuvą, ar kažką, ir agresyviai puolė R. – R. gynėsi, sudavė vieną smūgį O. į veidą, nuo kurio O. trenkėsi galvą į sieną ir į betonines grindis. O. nukrito ir tuomet jis (M. A.) paspardė nukritusį O. O. paspardė į kojas – tikrai ne į galvą, nebent galėjo dar į krūtinę pataikyti, nes nukentėjusysis gulėjo kažkaip susirietęs, be to, patalpoje buvo prieblanda. Savo kaltės dėl nukentėjusiajam galvoje padarytų sužalojimų nepripažįsta – kadangi į galvą nespyrė, negalėjo nukentėjusiojo sunkiai sužaloti. Jis (M. A.) visus smūgius nukentėjusiajam sudavė spirdamas. Negali paaiškinti, kodėl spardė nukentėjusįjį. Po to jis (M. A.) su R. P. išėjo iš rūsio, R. P. iškvietė policijos pareigūnus. O. taip pat užlipo laiptais ir visi kartu sėdėjo. O. buvo sąmoningas. Jis (M. A.) buvo vartojęs alkoholio, bet nedaug. Policijos pareigūnai atvažiavo, jį su R. apklausė ir išvažiavo. Išvažiavus policijai jis su R. nuėjo savais keliais – nukentėjusįjį paliko sėdintį prie laiptinės. S. jam pasakė, kad O. guli Kauno klinikose. Dėl civilinių ieškinių kaltinamasis M. A. nurodė, kad su Kauno teritorinės ligonių kasos prašoma priteisti suma, t. y. 700 Eur, sutinka, o nukentėjusiojo prašomi priteisti 5000 Eur yra per didelė suma – jis su R. tokių pinigų neturi. O. K. reikalaujama priteisti suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį – jo (M. A.) vienintelės gaunamos pajamos yra 170 Eur per mėnesį pašalpa, jį išlaiko tėvai. Dėl turimų sveikatos problemų, susijusių su rega, negali dirbti bet kokio darbo, pvz., negali kelti didelių svorių, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jie su R. galėtų sumokėti nebent po 1000 Eur dalimis. Be šios bylos šiuo metu teisme jo (M. A.) atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi bylos – dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl smurto artimoje aplinkoje.
Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltu prisipažįstantis ir parodė, kad 2020 metų lapkričio mėnesį, apie 13 val., susitiko su M. A. prie namų, išgėrė alaus ir M. jam papasakojo apie įvykį, kai K. jį (M. A.) sumušė. Jis (R. P.) O. K. nepažinojo. M. norėjo, kad O. K. jo (M. A.) atsiprašytų ir paprašė kartu eiti iki O. Jis (R. P.) sutiko, nes vis tiek nebuvo ką veikti. Nebuvo jokio tarimosi dėl nukentėjusiojo sumušimo. Eidami link to rūsio dar susitiko pažįstamą R.. Į rūsį jis (R. P.) įėjo pirmas, M. ėjo iš paskos. Paklausė M.: „ar čia šitas?“, nes O. K. nepažinojo, M. atsakė: „taip, šitas“. Nukentėjusysis rankas buvo nuleidęs, gal ir laikė kažką jose, dar bandė kažką „naglai“ ar agresyviai – ir jis (R. P.) sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veido sritį, kažkur į žandą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito, jis (R. P.) nusisuko ir išėjo. O. krito ant žemės – į jokią sieną krisdamas jis neatsitrenkė. Paskui M. pradėjo spardyti nukentėjusįjį – kiek ir į kur buvo įspirta, jis (R. P.) nematė. Išėjęs iškvietė policiją, kaip išėjo nukentėjusysis, neprisimena. Atvykę pareigūnai liepė eiti namo. Paskui sužinojo, kad nukentėjusysis yra ligoninėje. Jį (R. P.) sausio mėnesį sulaikė policija, klausė, ar buvo toks įvykis. Patvirtinus, kad toks įvykis buvo, jam pareigūnai pasakė, kad nukentėjusysis visas sulaužytas ir guli ligoninėje. Ši žinia jam buvo netikėta. Įvykio metu buvo išgėręs – blaivus taip nebūtų pasielgęs. Prisipažįsta, kad yra kaltas dėl vieno smūgio, kurį sudavė – sudavė ir žmogus nukrito. Po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus, atsiprašė. Nors dabar dirba, tačiau antstoliai atskaičiuoja dalį sumos – jam lieka apie 400 Eur. Nukentėjusiajam galėtų sumokėti 1000 Eur. Įvykio metu rūsyje dar buvo nukentėjusiojo draugas, bet iš M. pasakojimo suprato, kuris iš jų yra O.. Nukentėjusiojo draugas buvo ramus, jis tiesiog stovėjo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.
Nukentėjusysis O. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. yra jo pažįstamas, buvo ne kartą „sugėrę“. Anksčiau tarp jų konfliktas įvyko, nes M. jį necenzūriniais žodžiais pavadino – už tai sudavė M. porą smūgių į krūtinę. Tuo metu M. dėl suduotų smūgių nieko nesakė. Po mėnesio laiko M. atsivedė kelis žmones, kurie jį (nukentėjusįjį) lapkričio mėnesį sumušė. Nuo ankstesnio konflikto su M. iki minėto lapkričio mėnesio įvykio su M. nebendravo. Po įvykio bendravo su R., kuris norėjo tartis, prašė atsiimti pareiškimą. R. iki įvykio nepažinojo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose. Jis (nukentėjusysis) rūsyje gėrė alų ir kirpo kaimyną A.. Tuo metu rūsyje buvo dviese, abu gėrė alų. Kaip toliau klojosi įvykiai, nežino, nes jį R. „išjungė“. Išgirdęs, kad kažkas atėjo į rūsį, pasiėmė plaktuką ir R. jį „išjungė“. Plaktuką buvo pasiėmęs gynybai, nes S. V. buvo pranešęs, kad jį (nukentėjusįjį) užpuls. Plaktuko panaudoti nespėjo – M. pasakė „šitas“, o R. iš karto užsimojo. „Išjungė“ smūgiu į barzdą, kur sulaužė žandikaulį. Prisimena, kad po smūgio pargriuvo ant plytelėmis išklotų grindų ir delnais užsidengė veidą, kad nemuštų. Griuvo ant šono. Daugiausia gulėjo ant dešinio šono. Prisimena tik pirmą smūgį į žandikaulį ir kad rankomis dengėsi veidą. Paskui prabudo prie laiptinės, kur matė pareigūnus ir jį sumušusius asmenis. Medikų nebuvo. Buvo sulaužytas kairės pusės žandikaulis, nubrozdinta kakta dešinėje pusėje. Teko gydytis tris mėnesius, klinikose gulėjo 20 dienų. Šiuo metu žandikaulis dar nėra visiškai sugijęs, reikia daugiau laiko. R. siūlė 500 Eur, kaip kompensaciją, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl kompensacijos dydžio. Savo civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi, prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Gydant žandikaulio lūžį, kad įstatytų metalą, jam išrovė šešis sveikus dantis. Taigi dėl sulaužyto žandikaulio gydymo neteko šešių sveikų dantų. Gydymo procese patyrė ir daugiau nepatogumų bei diskomfortą. Mėnesį laiko negalėjo valgyti normalaus maisto. R. P. atsiprašė, tačiau jis R. neatleido. Po įvykio su M. A. neklabėjo. Įvykio dieną buvo išgėręs kokius 4 litrus alaus ir pusę litro degtinės. Po įvykio nuėjo pas draugę R. S., kuriai pasakė, kad sumušė, ir atsigulė į lovą.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti nukentėjusiojo O. K. pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. lapkričio 23 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo O. K. parodymai apie tai, kad 2020 m. lapkričio 21 d., apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, buvo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio sandėliuke, kuris priklauso jo kaimynui A. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Ten būdami abu vartojo alkoholį. Po kurio laiko, jam išeinant iš minėto kaimyno rūsio sandėliuko į savąjį, rūsio koridoriuje sutiko tris vyrus, apie 30-40 metų amžiaus, iš kurių du vyriškiai buvo aukšto ūgio, smulkaus sudėjimo, o kitas vyriškis žemo ūgio ir stambaus sudėjimo, veido bruožų neprisimena. Minėtų asmenų niekada prieš tai nėra matęs. Vienas iš vyriškių, t. y. žemo ūgio ir stambaus sudėjimo vyriškis, pirmas įėjęs į rūsio sandėliuką, jam pasakė „ką tu“ ir trenkė vieną kartą iš dešinės rankos kumščio jam į veido sritį, t. y. į žandikaulį. Po smūgio jis pargriuvo ant grindų. Pargriuvęs ant žemės pajuto, kad jį pradėjo spardyti į veidą – negali nurodyti, kiek kartų jį spardė ir kurie būtent asmenys jį spardė, nes buvo rankomis užsidengęs veidą. Įvykio metu asmenys nieko jam nesakė, tik spardė jį kojomis. Po maždaug 10 min. laiko minėti asmenys pasišalino iš rūsio sandėliuko. Tada jis parėjo į savo sugyventinės R. S. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs į butą iš karto atsigulė į lovą, nieko nepaaiškino savo sugyventinei, kas jam įvyko, nes buvo labai sumuštas. Jo sugyventinė R. S. paskambino jo dėdei V. K., kuris jį nuvežė į ligoninę. Negali paaiškinti, kodėl minėti asmenys jį sumušė, su niekuo nekonfliktavo. Negali paaiškinti, kada paskambino į policiją ir kokias aplinkybes skambučio metu jis nurodė, kadangi tuo metu jis nesuvokė savo veiksmų ir dabar pasakyti nieko negali, nes neprisimena. Taip pat gali paaiškinti, kad nežino, ar kaimynas, su kuriuo vartojo alkoholį, matė vyrus, kurie jį sumušė. Daugiau dėl įvykio nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 36–39).
Perskaičius 2020 m. lapkričio 23 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino, kad juos prisimena. Papildomai paaiškino, jog visas įvykio aplinkybes pradėjo geriau prisiminti praėjus 2-3 mėnesiams. Pirma apklausa įvyko klinikose, tada buvo išgėręs. Alkoholį buvo vartojęs dieną prieš įvykį ir įvykio dieną. Perskaitytuose parodymuose ne viskas teisingai surašyta, todėl negali patvirtinti šių parodymų teisingumo.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti nukentėjusiojo O. K. papildomus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. lapkričio 27 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo O. K. parodymai apie tai, kad lieka prie savo 2020 m. lapkričio 23 d. duotų parodymų ir juos nori papildyti tuo, kad neprisimena fakto, kai po to, kai jį sumušė, buvo atvažiavusi policija, todėl negali pasakyti apie asmenis, kurie buvo tada prie jo, kai buvo atvažiavusi policija. Prisimena tik tiek, iki kol jį pradėjo mušti. Kas buvo po to, neprisimena. Neprisimena net kaip parėjo į namus. Prisimena, kad tarp įeinančių asmenų matė asmenį, jam žinomą M. vardu, jo pavardės nežino, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur tiksliai tikrai, nežino, tarp jų prieš mėnesį laiko buvo kilęs konfliktas. Mano, kad jis jam norėjo atkeršyti ir už tai 2020 m. lapkričio mėn. 21 d. jį sumušė su jam pažįstamais asmenimis. Atpažinti jį galėtų, jo veidą gerai yra įsidėmėjęs, nes yra bendravęs, kartu yra vartoję alkoholį. Pageidauja ikiteisminio tyrimo metu būti pripažintas nukentėjusiuoju. Nori, kad būtų surasti asmenys, kurie jį sužalojo, teiks civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos. Prašo tęsti ikiteisminį tyrimą ir nustačius kaltus asmenis, juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 41–44).
Perskaičius 2020 m. lapkričio 27 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino, kad ir juos prisimena. Nukentėjusysis patvirtino šių parodymų teisingumą. Tyrėjai pasakė tai, ką jam papasakojo A. Papildomai parodė, kad turi „Aviva“ draudimo polisą, tačiau kadangi buvo neblaivus, tai draudimas nenori sumokėti išmokos. Kreipėsi dėl išmokos į draudimą – pamatę, kad lūžęs žandikaulis, jie žalą įvertino 2500 Eur. Buvo sunkus neblaivumas, todėl draudimas atsisakė mokėti apskaičiuotą sumą. Civiliniu ieškiniu reikalauja iš kiekvieno kaltinamojo po 2500 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. R. P. – jo kaimynas, gyvenantis tame pačiame kieme. Kitas kaltinamasis gyvena už poros namų. Artimiau bendrauja su R. Nukentėjusiojo nepažįsta, tačiau yra jį matęs. Žino, dėl ko nagrinėjama ši byla – M. su R. ėjo į rūsį, R. trenkė vieną smūgį ir žmogus nukrito, o tada M. pradėjo šokinėti, spardyti į galvą. Spardė O. į galvą. Viskas vyko daugiabučio rūsyje, (duomenys neskelbtini). Viskas staigiai įvyko – paklausė, ar šitas, tada R. trenkė ir nukentėjusysis nukrito. Į rūsį ėjo R., M., A. ir jis (liudytojas). Su kaltinamaisiais prieš įvykį bendravo tik tol, kol ėjo, t. y. apie 20 minučių. Tarp kaltinamųjų nebuvo kalbos, ką jie darys su nukentėjusiuoju, viskas vyko ekspromtu. Jis (liudytojas) su A. ėjo į parduotuvę, sutiko kaltinamuosius, ėjo kartu, nes buvo pakeliui, ir kaltinamieji papasakojo, kas įvyko. Kaltinamuosius susitiko atsitiktinai. Su kaltinamaisiais ėjo pažiūrėti, kas M. mušė. M. pasakė, kad nukentėjusysis geria rūsyje. M. pradėjo spardyti, jis (liudytojas) atsitraukė. A. taip pat rajono gyventojas. A. pamatęs, kas vyksta, apsisuko ir išėjo. Jis (liudytojas) į rūsį ėjo, nes buvo įdomu, kas bus. Kad M. prieš tai buvo gavęs nuo nukentėjusiojo, nežinojo – tik tą dieną jam pasakė. Sumušimų ant M. nematė. Jis (liudytojas) ir A. nei pirštu nelietė O.. Jam (liudytojui) žinoma, kokiu tikslu ėjo kaltinamieji – M. pasiskundė R., kad jį su pagaliu sumušė. Jis (liudytojas) ir A. buvo blaivūs. Rūsyje rado O. ir vyrą, kurio vardo nežino. Įvykis rūsyje pasibaigė tuo, kad R. iškvietė policiją. Sulaukė policijos, greitoji nebuvo iškviesta, nes nukentėjusysis sakė, kad jam viskas gerai. Kai atvyko policija, tai nukentėjusysis buvo prie rūsio, kiek prisimena, jis pats atėjo. Ant nukentėjusiojo veido matėsi kraujo. Nukentėjusysis buvo sąmoningas. Kaltinamieji sulaukė policijos. Žinojo, ko kaltinamieji ėjo į rūsį ėjo, bet negalvojo, kad įvyks muštynės, nors smurto tikimybės neatmetė. Negali pasakyti tiksliai, į kurią vietą P. trenkė nukentėjusiajam, bet matė, kaip nukentėjusysis nukrito. Jis nukrito šalia, palei R. Jis (liudytojas) stovėjo už abiejų kaltinamųjų nugarų. Rūsyje betoninės grindys. Kur pataikė M., nematė, bet galvoja, kad į veido sritį, nes buvo prie priekio. Kaltinamieji buvo išgėrę – jautėsi iš kvapo, matėsi iš išvaizdos.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį – su juo yra kaimynai, draugai, gyvena tame pačiame name, susitinka, išeina pasivaikščioti, galima pasakyti, kad šiuo metu jiedu yra pora. Prieš metus laiko O. K. buvo sumuštas. Kai pas ją atėjo O., pamatė, kad jis sumuštas. Pradžioje galvojo, kad juokauja, nes jis mėgsta pajuokauti. Nuvalė O. kraują ir pamatė, kad baisiai sutinę. Nebuvo, kur vaikų palikti, tai pakvietė O. dėdę, kad pabūtų su vaikais. Su O. išvažiavo į ligoninę. Palikusi O. ligoninėje gavo pranešimą, kad jo sveikatos būklė sunki, kad gulės ligoninėje, kad operuos. O. iki vasario vidurio buvo sukabintas kabėmis, ji (liudytoja) lydėjo O. pas daktarus. Žmogus negalėjo valgyti keturis mėnesius. O. bandė žudytis, tuo metu gyveno pas ją, nes reikėjo priežiūros. O. papasakojo, kad į rūsį, kur jis kirpo kaimyną A., atėjo trys žmonės. Sakė pajutęs, kad ateina ne savi žmonės, ir staigiai jam buvo suduotas smūgis. Išėjęs iš namų nukentėjusysis buvo blaivus. Negali pasakyti, ar grįžo išgėręs. Nukentėjusysis nepasakė, kas sumušė. Matė per virtuvės langą, kaip policija išvažinėja iš kiemo, ir kaip nueina trys asmenys. Suprato, kad policija iškviesta dėl to įvykio. Tuo metu nukentėjusysis nesakė, kas buvo – papasakojo kitą dieną klinikose. Jai (liudytojai) A. vėliau papasakojo, kas įvyko. A. nepažinojo atėjusių sumušti asmenų. Įvykio metu nukentėjusysis su A. buvo rūsyje, kuris priklauso laiptinei. Ten yra A. darbo kambarys, jis laiko įrankius, kažką konstruoja, kažkas ateina varžto pasiimti ir panašiai. Nukentėjusysis buvo gydomas dėl žandikaulio lūžio.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, M. A. jam matytas. Nukentėjusysis O. K. yra jo (liudytojo) kaimynas. Jį O. apkirpo rūsyje. Buvo atėjęs S. V. ir pranešė, kad nukentėjusiojo ieškos. O. išėjo į koridorių ir O. smogė į veidą. Smogė kaltinamasis R. P. – M. pasakė „šitas“, ir iš karto smūgis. Po smūgio nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusysis nukrito ant nugaros. Viso atėjo keturiese, o rūsyje jie buvo dviese (liudytojas ir nukentėjusysis). Jį (liudytoją) užspaudė į kampą, todėl kas vyko toliau, nematė. Viskas baigėsi tuo, kad jis (liudytojas) su R. išėjo į lauką, nes R. nerado išėjimo. R. išvietė policiją. Nukentėjusįjį iš rūsio nešė likę asmenys. Neatrodė, kad nukentėjusysis buvo sąmoningas. Nukentėjusiojo buvo sumuštas veidas. R. liko prie O., dar klausė, kur dingo V. Jis (liudytojas) nekvietė pagalbos ir pasišalino, nes galvojo, kad ir jį primuš. Nekalbėjo su nukentėjusiuoju, kas ir kodėl sumušė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad žino, jog byla nagrinėjama dėl O., kuris yra jo sūnėnas, sumušimo. Paskambino O. draugė ir pasakė, kad O. yra sumuštas, paprašė atvažiuoti. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), pas O. draugę R., pamatė, kad O. sumuštas. Nukentėjusysis atrodė baisiai, buvo visas ištinęs, veidas kruvinas. O. buvo silpna, nežino, ar O. sąmoningas. Pamatęs O. iš karto suprato, kad jį reikia vežti į ligoninę. Jis ir R. O. nuvežė į klinikas – ten patys negalėjo įeiti, todėl O. paliko. Nukentėjusysis nelabai kalbus buvo, negalėjo kalbėti, nukentėjusiojo draugė nieko nepasakojo, ji pati nelabai suprato, kas ten vyko. Iš traumatologinio siuntė į klinikas, nes pamatė, kad reikia rimtesnės pagalbos – net iš mašinos neišlipus pasakė, kad vežkit iškart į klinikas. Nepamena, kiek truko O. gydymasis, nukentėjusiojo savijauta buvo bloga. Kaltinamųjų jis (liudytojas) nėra matęs, nėra sutikęs.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad O. K. yra matęs, o kaltinamuosius pažįsta, nes kažkada mokėsi vienoje mokykloje, netoliese gyvena. M. A. pažįsta nuo mokyklos laikų – kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) iki 9 klasės, anksčiau eidavo krepšinio pažaisti, yra draugai. Su R. P. tiek pat pažįstamas, nes R. P. ir M. A. buvo klasiokai. Įvykio dieną jis (liudytojas) susitiko su R. ir ėjo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Norfa“. Ten yra tokia maža parduotuvėlė. Sutiko M. A. ir R. P., jie nebuvo nusiteikę agresyviai. M. pradėjo pasakoti, kad jį kažkas sumušė ir kad jie eina su tuo žmogumi pasikalbėti. Jis (liudytojas) su R. ėjo iš paskos pažiūrėti, kas ten vyks. A. nebuvo sužalotas. Jie nuėjo į O. namą – kažkuris žinojo, kur O. gyvena. R. P. su M. A. priėjo prie O. ir jie pradėjo tarpusavyje ginčytis. O. R. P. ar pastūmė ranka, ar ką ten, tuomet R. P. jam trenkė. Tada jis (liudytojas) išėjo, pasakęs, kad jam kriminalų nereikia, R. pasakė: „varom iš čia“. Atsisukdamas matė, kad O. buvo nukritęs ant žemės, ant betoninių rūsio grindų, o M. A. jį gulintį spardė. Kur tiksliai spardė, nematė, bet tikrai ne į kojas. Nematė, kur spyrė, ar į krūtinę, ar į galvą. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Kas kvietė pareigūnus, nežino.
Teisiamojo posėdžio metu apie savo sūnaus M. A. psichikos būklę apklausta liudytoja O. A. parodė, kad jam užeina tokie priepuoliai, kai jis nori nusižudyti – dėl to buvo vežamas į Dariaus ir Girėno psichiatrijos ligoninę ir į Kauno klinikas. Tokie priepuoliai reiškiasi jau keletą metų. Paūmėjimus lemia alkoholizmas, susijaudinimas, išgąstis. Jam buvo gydytojų psichiatrų prirašyta vartoti vaistus nuo alkoholizmo, ne visada jis gydytojų rekomendacijų paiso. Kada žmogus blaivus, tai jis normaliai bendrauja, o kada neblaivus, tada jau nelabai pavyksta bendrauti. Alkoholį jis perka iš pašalpos – kai paragauja, nebegali sustoti gėręs. Tada prasideda muštynės ir kiti dalykai. Sūnus gyvena su jais, t. y. su tėvais. Pirmą kartą pas psichiatrus M. siuntė dar kai jis mokėsi vidurinėje mokykloje. Tada jis alkoholio nevartojo, bet buvo nesuvaldomas, judrus ir dėl to mokykloje buvo problemų. Pernai metais jis buvo gydytas gal kokius 5 kartus, šiemet 3 kartus, būdavo, kad dėl jo psichikos jis buvo gydomas stacionare. M. A. yra baigęs normalią mokyklą, pagal normalią mokymosi programą, ne kokią nors adaptuotą. Jam reikia nuolatinio išlaikymo, jis nesugeba savo pinigų valdyti. Jis turėjo daug galvos traumų – ir dabar dar kas kelias savaites būna traumos. Jeigu tiktai išeina kur, tai ir būna dažnai galvos praskėlimai, sumušimai. M. buvo gydomas dėl alkoholizmo, bet nėra pasveikęs. Kai gydosi ligoninėje, atrodo, kad jis nori pasveikti, nepiktnaudžiauti, viskas būna gerai, bet tik išėjus iš ligoninės ir susitikus su draugais vėl prasideda gėrimas, baisūs nerimo priepuoliai, bandymai žudytis. Tada išveža jį į ligoninę. Kartais jis ir pats kviečiasi greitąją pagalbą, kai užeina nerimo priepuoliai.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino specialisto išvados Nr. G 174/2021 (02) teisingumą ir paaiškino, kad ši išvada pateikta remiantis O. K. medicininiais dokumentais ir Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr. RD-68/2021 (02), gauta 2021 m. balandžio 13 d., dėl lūžių patikslinimo. Konstatuota odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimas, apatinio žandikaulio dvigubas lūžis dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžiai, dešinio žandinio ančio šoninės ir vidinės sienelių lūžiai, dešinės akiduobės vidinės sienelės bei akiduobės stogo skeveldrinis impresinis lūžis, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu/-ais, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas/-ai. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti artimu patekimo į stacionarą metu, t. y. 2020 m. lapkričio 21 dieną. Sužalojimai vertinami bendrai dėl dešinės akiduobės stogo skeveldrinio įspaustinio lūžio, įeinančio į kaukolės pamato priekinę daubą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą). Vertinant atskirai – odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; apatinio žandikaulio dvigubas lūžis dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžiai, dešinio žandinio sinuso išorinės ir vidinės sienelių bei dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiai, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimų visuma griuvimui, savęs žalojimui ar savaiminiam kritimui nebūdinga. Sveikatos sutrikdymo mastas visada nustatomas pagal sunkiausią sužalojimą – aptariamu atveju yra lūžis, nueinantis į kaukolės pamatą, kuris yra vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu lūžis pasiekia sudėtingą zoną – kaukolės pamatą, jis vertinamas kaip sunkus. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punkte sakoma, kad kaukolės pamato lūžiai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Gydymas nukentėjusiajam buvo taikomas dėl žandikaulio lūžio. Kaukolės pamato lūžiui specialus gydymas nebuvo reikalingas – nebuvo neurologinės simptomatikos dėl galvos sumušimo, nebuvo komplikuota galvos trauma, kad reikėtų skubaus gydytojo neurochirurginio gydymo, jis konsultuotas dėl šito bet skubios pagalbos ir pagalbos vėliau nereikėjo. Kadangi buvo įtariamas akiduobės vidinės sienelės lūžis ir kiti lūžiai, buvo pareikalauta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kuri papildomai išsiųsta į Vilnių, kad gydytojas radiologas atliktų konsultaciją patikslinti, ar ten yra lūžiai, ar nėra. Gydytojo radiologo konsultacinėje išvadoje buvo patvirtinta, kad lūžiai yra. Dar buvo gydytojo radiologo klausiama, ar dešinės akiduobės stogo lūžis priskiriamas kaukolės pamato priekinei daubai, gautas atsakymas, kad priskiriamas kaukolės pamato priekinei daubai. Kadangi žandikaulis yra išlenktas, pasagos formos, tai vienu smūgiu, t. y. vienu trauminiu poveikiu, į žandikaulį galima padaryti du lūžius, kartais ir tris lūžius.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, teismo psichiatrė ekspertė S. Š. paaiškino, kad teikdama 2021 m. kovo 18 d. išvadą vertino, jog M. A. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas – tai yra vienas iš tokių sutikimų, dėl kurio skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Įtariamasis nuo paauglystės piktnaudžiauja alkoholiu, yra gydytas jau nuo 2016 metų. Jis buvo gydomas nuo priklausomybės alkoholiui, jam susiformavo fizinė ir psichinė priklausomybė – tokios jo problemos. Vyko dar dvi konsultacijos dėl M. A. iškeltų dar dviejų baudžiamųjų bylų. Teismo psichiatras ekspertas S. S. 2022 m. rugsėjo 23 d. taip pat konstatavo, kad jam yra priklausomybės sindromas, kad įvykio metu jis buvo neblaivus ir kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Teismo psichiatrui ekspertui S. S. teikiant išvadą buvo žinoma, kad M. A. rugpjūčio mėnesį būdamas neblaivus (nustatytas 1,99 promilių neblaivumas) virtuvėje tyčia panaudojo fizinį smurtą savo tėvo atžvilgiu – jis naudojo virtuvinius peilius ir sužalojo savo tėvą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat buvo vertinti duomenys, kuriuos advokatas pateikė ir į šią bylą, t. y. S. S. teikiant specialisto išvadą įvertinta, jog 2022 metais M. A. buvo gydytas – dominuoja tos pačios problemos, psichikos ir elgesio sutrikimai ir alkoholizacija, ryški su priklausomybės sindromu, jis geria ir nesugeba sukontroliuoti gėrimo proceso. Psichiatrai neaprašo kažkokių ryškesnių M. A. silpnaprotystės reiškinių ar kažkokių kitokių psichozinio registro simptomų. Kita konsultacija M. A. atlikta 2022 m. spalio 24 d. – jis buvo įtariamas, kad rugsėjo mėnesį išsitraukęs peilį gimnazijos teritorijoje grasino ten buvusiems vaikams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismo psichiatras ekspertas S. S. taip pat parašė, kad nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Teikiant šią specialisto išvadą vėl buvo įvertinti duomenys, kad 2022 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais M. A. gydytas dėl alkoholio sukeltų problemų. Dominuoja alkoholis – tuomet vykdomos nusikalstamos veikos, reiškia, kad išgėręs įtariamasis yra nesivaldantis, visai nepaisantis socialinių normų, elgesio, neturi motyvacijos blaivybei. Tai ryškiai pažengusi asmenybės degradacija, todėl duomenų ir pagrindo teismo psichiatrijos ekspertizei nėra. Tėvai kalba, kad M. A. išgėręs tampa agresyvus, kelia konfliktus, žaloja save, pjaustosi rankas – tai daugiau manipuliacinio pobūdžio veiksmai. Stacionarizuotas M. A. buvo agresyvus, daužė duris, bet tai nereiškia, kad tai yra psichikos sutrikimas, dėl kurio asmuo nesuvoktų savo veiksmų eigos ir nesuvaldytų. Todėl teismo psichiatrai ekspertai ir pasisakė, kad nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Gydytojai neaprašo kažkokios ryškios simptomatikos, nėra ryškių abstinencijos požymių, tiesiog aprašo priklausomybės sindromą, kai žmogus nepajėgus sustoti gerti, todėl ir artimųjų iniciatyva jis yra stacionarizuojamas bei gydomas. Jis turi nustoti piktnaudžiauti alkoholiu ir bandyti šitą ligą kažkaip įveikti. Daug metų jis yra narkologų įskaitoje, nuo 2013 metų jis yra Kauno priklausomybių ligų filiale. Teismo psichiatrijos ekspertizės tikslingumas konstatuojamas, kai staiga nutraukus alkoholio vartojimą, staiga išsivysto reiškiniai tokie kaip klausos, regos haliucinacijos, kai asmenys būna agresyvūs, sujaudinti, kai pasireiškia psichozinė simptomatika. Tokius atvejus psichiatrai atidžiai nagrinėja – tokie asmenys dažnai nieko neatsimena, būna amnezija visam periodui. Tai turi būti užfiksuota dokumentacijoje, kad buvo toks psichozinis dalykas ir kad dėl to asmuo buvo gydomas stacionare. Būna labai ryškūs orientacijos sutrikimai dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, atminties sutrikimai, kai greta eina kitos lėtinės psichinės ligos – šizofrenijos registro sutrikimai, greta priklausomybė ar kokie šizoafektiniai sutrikimai. Aptariamu atveju tokių indikacijų nėra. 2021 m. kovo 18 d. išvada pateikta iš medicininių dokumentų. Buvo tris kartus teismo psichiatrų ekspertų pasisakyta, kad netikslinga M. A. skirti ekspertizės. Jeigu būtų kilę tyrėjams įtarimų dėl paties asmens neadekvatumo, kontakto neužmezgimo, visada tokiais atvejais su teismo psichiatrais yra tariamasi ir teismo psichiatrai tada tikrai rekomenduoja tirti asmenį – čia tokių duomenų iš tyrėjų nebuvo gauta. Specialistė, teismo psichiatrė ekspertė S. Š., įvertinusi kaltinamojo M. A. gynėjo į bylą pateiktus kaltinamojo medicininius duomenis, susijusius su jo psichikos sveikata, patvirtino savo 2021 m. kovo 18 d. išvadą, t. y. patvirtino savo išvados teisingumą visų naujų duomenų kontekste.
Be kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, teismo medicinos ekspertės ir teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimų M. A. ir R. P. kaltę dėl jiems inkriminuojamos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia ir kiti teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirti įrodymai.
2020 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuoti duomenys, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tyrėjo M. L. tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo daugiabučio namo rūsio aikštelės patalpoje buvo sumuštas pilietis O. K.. Po įvykio O. K. buvo pristatytas į Kauno klinikų LSMUL KK SPC, kur jam diagnozuota apatinio žandikaulio ir kampo šakos lūžiai, 2.58 promilių sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Atliekant tolimesnius procesinius veiksmus buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir atlikti procesiniai veiksmai su O. K. sugyventine R. S., kuri apklausta. Buvo susisiekta su budinčiu gydytoju tel. Nr. 326078, kuris nurodė, kad minėtas pilietis yra stacionarizuojamas Kauno klinikų LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje, jam yra diagnozuotas apatinio žandikaulio ir kampo šakos lūžiai, bus atliekama žandikaulio operacija. Į gydymo įstaigą nuvykta nebuvo, kadangi asmuo yra stacionarizuojamas, su nukentėjusiuoju nėra galimybės atlikti pirminius procesinius veiksmus, kadangi dėl patirtų sužalojimų jis negali kalbėti (1 t., b. l. 12–13).
2020 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Adresu (duomenys neskelbtini), matomas penkių aukštų gyvenamasis daugiabutis namas. Šalia gyvenamojo namo matoma įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Praėjus tiesiai nuo automobilių stovėjimo aikštelės, matomos rudos spalvos medinės rūsio durys. Pro neužrakintas rūsio duris patenkama į bendrąją rūsio aikštelę. Nulipus laiptais žemyn į rūsio patalpą, einama į kairę pusę, kurios kampe matomas stovintis rožinės spalvos dviratukas, riedlentė, juodos spalvos vaikiškas vežimėlis, vaikiškas paspirtukas ir kiti objektai, neturintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Praėjus tiesiai ir pasukus į dešinę pusę, prieinama prie koridoriaus, kuriame matomos pilkos spalvos, su įleidžiama spyna rūsio durys, kurios yra užrakintos, todėl į rūsio vidų patekti nepavyko ir detalesnės apžiūros atlikti nebuvo galimybės. Išėjus iš gyvenamojo daugiabučio namo rūsio patalpos, buvo prieita prie laiptinės kampo, esančio iš dešinės pusės nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Ant grindinio buvo pastebėta raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo pėdsakas, kuris įvykio vietos apžiūros metu sudrėkinus vatos tampono galiuką, buvo išimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1 ir pridedamas prie įvykio vietos apžiūros. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos prieigas, daugiau objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos prieigas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 14–27).
Specialisto išvadoje Nr. G 174/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. sausio 29 d., tyrimas baigtas 2021 m. gegužės 10 d.) nurodyta, kad O. K. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimas, apatinio žandikaulio dvigubas lūžis dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžiai, dešinio žandinio ančio šoninės ir vidinės sienelių lūžiai, dešinės akiduobės vidinės sienelės bei akiduobės stogo skeveldrinis impresinis lūžis, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu/-ais, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas/-ai. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti artimu patekimo į stacionarą metu, tai yra 2020 m. lapkričio 21 d. Sužalojimai vertinant bendrai dėl dešinės akiduobės stogo skeveldrinio įspaustinio lūžio, įeinančio į kaukolės pamato priekinę daubą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą). Vertinant atskirai – odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; apatinio žandikaulio dvigubas lūžis dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžiai, dešinio žandinio sinuso išorinės ir vidinės sienelių bei dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiai, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimų visuma griuvimui, savęs žalojimui ar savaiminiam kritimui nebūdinga (1 t., b. l. 87–90).
2021 m. vasario 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis O. K. atpažino R. P. bei parodė, kad jis atpažįsta vyrą nuotraukoje Nr. 2 iš jo veido bruožų. Minėtas vyras 2020 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val. atėjęs su jo atpažintuoju M. į (duomenys neskelbtini), namo rūsį, kuriame jis buvo, tyčia jam sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę, pataikydamas į apatinį žandikaulį, tai yra kairę apatinio žandikaulio pusę. Kadangi smūgis buvo labai stiprus ir jam netikėtas, jis po jo smūgio kumščiu nugriuvo ant dešinio šono ir iš karto instinktyviai rankomis užsidengė galvą ir po to prarado sąmonę (1 t., b. l. 109–113).
2021 m. vasario 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis O. K. atpažino M. A. bei parodė, kad jis atpažįsta vyrą nuotraukoje Nr. 5, tai yra M., jo pavardės nežino. Jis yra jį matęs 3-4 kartus, ir būtent su juo prieš 2-3 savaites iki jo sumušimo tarp jų buvo žodinis konfliktas, kurio metu jam du kartus sudavė į veidą daugiabučio namo rūsyje, jis savo smūgiais jokių sužalojimų jam nepadarė, galimai tik sukėlė fizinį skausmą. Jis jam sudavė, nes šis jį vadino necenzūriniais žodžiais, po to jis išėjo. Taigi būtent šitas jo atpažintasis M. 2020 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val. atėjęs su savo draugu į (duomenys neskelbtini) namo rūsį, kuriame jis buvo, jį sumušė kartu su savo draugu. Jis jam tokiu būdu atkeršijo. Jis jį atpažįsta iš veido bruožų (1 t., b. l. 114–118).
2021 m. kovo 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. V. atpažino R. P. bei parodė, kad jis atpažįsta vyrą nuotraukoje Nr. 2 – tai būtent tas vyras, kuris 2020 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), namo rūsyje trenkė kumščiu vieną kartą O. K. į veidą, po šio smūgio O. nugriuvo. Ar jis sudavė daugiau smūgių O., jau nematė, nes buvo kito vyro, apsirengusio raudona striuke, nustumtas į šoną. Minėtą vyrą atpažįsta iš veido bruožų ir tvirtina, kad būtent šis vyras tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu O. į veidą (1 t., b. l. 128–132).
2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių pareigūnų Body kamera padaryto vaizdo ir garso apžiūra. Atidarius Body kameros Nr. B0F1EC5FE908 vaizdo ir garso įrašą matomas prie daugiabučio namo einantis R. S. (apsirengęs raudonos spalvos striuke). Girdimas policijos pareigūnės balsas: „Kas nutiko?“. R. S. atsako, rodydamas ranka kryptį prie daugiabučio namo laiptinės: „Ten konfliktas, ne aš konfliktas“. Pareigūnė jo klausia: „Nekonfliktuoji tu?“, R. S. purto galvą. Matomas nuo daugiabučio namo laiptinės ateinantis R. P., kuris kreipiasi į M. A.: „Ateik čia, t.“. Pareigūnė jo klausia: „O kas čia buvo?“. Matomas prie daugiabučio namo laiptinės ant laiptelio sėdintis O. K. (jo veidas sumuštas, matomas kraujas ir kraujosruvos). R. P. atsako policijos pareigūnei: „Taigi prisigėrė ir susimušė nu, kruvinas visas sėdi“. Pareigūnė klausia: „Tai kas katrą sumušėt?“. R. S. rodo savo rankos delnus ir sako: „Aš tai nieko nemušiau“. Matomas praeinantis policijos pareigūnas. R. P. klausia pareigūnės: „Gal turi kaukę?“, pareigūnė atsako: „Ne, deja, neturiu“. R. P. jai sako: „Bet gražiai atrodai“. Pareigūnė sako: „Atsitraukit biškį, karantinas žinot, o kas kvietė policiją? Klausyk, eini kaukę užsidedi“. R. P. atsako: „Neturiu“. Pareigūnės balsas: „Tai eik namo tada“. Matoma, kad prie laiptinės sėdinčio O. K. veidas yra sumuštas (ištinęs, su kraujosruvomis, kraujuotas). R. P., priėjęs prie O. K., pakeltu tonu jam sako: „Kas dabar tave mušė, ką darei, ką aną dieną darei žmogui, važiuosi į OVS“. Iš netvirtos laikysenos galima spėti, kad R. P. yra neblaivus. Priėjęs M. A. taip pat pakeltu tonu sako: „Mane sumušė, aš vos gyvas likau“. Policijos pareigūnas jo klausia: „Kada čia buvo?“. M. A. sako: „Pereitą savaitę metaliniu man daužė per galvą“, po to rodo į O. K. ir sako: „Jisai mane mušė“. Pareigūnas klausia: „Ar policijos nekvietėt, patys išsiaiškinot?“. M. A. kraipo galvą ir atsako: „Mano mama medikė, man sutvarstė galvą“. R. P. su R. S. juokiasi. Pareigūnė sako: „Juokinga?“. Į tai R. P. sako: „O kas yra?“ Pareigūnė sako: „Ne kas yra, o kas bus“. R. P.: „Kas bus, ką imsi?“ Pareigūnė klausia O. K.: „Medikų nereikia tau? Ar reikia medikų, ar nereikia?“ O. K. kažką nerišliai sako, paminėdamas žandikaulį. Girdime, kad iš laiptinės išėjusi moteris policijos pareigūnams sako: „Jūs paklauskit jų, iš kur jie išėjo“. Pareigūnė: „Mes nežinom, iš kur jie išėjo“. Moteris sako: „Visi ten sandėlyje susimušė, jie rūsyje pasidarė bariuką, reikia visus juos susemti“. Pareigūnė klausia moters, kodėl neužrakina sandėliuko. Moteris paaiškina, kad vienas iš jų vietinis ir čia gyvena. M. A. rodo į O. K. ir sako: „Mane jisai sumušė pereitą savaitę, mane jis prie laiptinės pagavo ir sudaužė metaliniu pagaliu“. Moteris jam atsako: „Tai mažai gavai, kad vėl atėjai“. R. P. sako: „Mes ateinam į rūsį malkų duot, teisingai sakot teta“. Matoma, kad R. P. krumpliai nubrozdinti. Pareigūnė vėl klausia O. K.: „O tai nenori medikų?“ M. A. primygtinai pakeltu tonu klausia O. K.: „Pretenzijų turi?“ Pasimetęs ir išsigandęs O. K. tyliai sako: „Neturiu“. Pareigūnė tada jo klausia: „Dokumentą turi kokį nors, kur gyveni, šitam name ar kitam, sakyk vardą, pavardę“. O. K. pasako savo vardą, pavardę, gimimo datą. R. P. sako O. K.: „Man atrodo, aš tau tuoj duosiu blyną tuoj“. Pareigūnė sako O. K.: „Gerai, pretenzijų niekam neturi, kaip suprantu“. O. K.: „Niekam neturiu“. Pareigūnė: „Tai skirstomės“. R. P. sako: „Tai kaip jūs galite skirstytis, jei yra žmogus sumuštas“. Pareigūnė atsako: „Tai jis neturi pretenzijų, tai ką mes padarysim“. R. P.: „Tai formink įvykį“. Pareigūnė: „Kokį įvykį?“ ir kreipiasi į O. K.: „Tai kur tu gyveni? Čia? Tai eik miegot“. Matoma, kad policijos pareigūnai eina link tarnybinio automobilio. R. P. pakeltu tonu sako: „Tai jūs man pasakykit, kaip čia yra, atėjo bachūras, sudaužė, o jūs čia atvažiavot, šūdą malat, nepradedat ikiteisminio tyrimo, važiuojat patruliuot...“ Pareigūnas klausia: „O tai kada įvykis buvo?“ Pareigūnė sako: „Tai tu nieko nežinai, net įvykyje nebuvai“. R. P. jai atsako: „Tai tu būk tyli, užsidėjusi tą kombinezoną, būk ramiai“. Pareigūnė atsako: „O tai tu pats eik užsidėk kombinezoną“. Pareigūnas jam sako: „Eik savo keliais ir nesuk galvos“. Vaizdo ir garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 172–174, 175).
2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio pokalbio (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) garso įrašo apžiūra. Įėjus į failą 2020/11/21_ 13.14.26_(duomenys neskelbtini).mp3. girdimas operatorės balsas (toliau – Operatorė): „112“. R. P. balsas (toliau – R.): „Laba vakarą“. Operatorė: „Laba diena, kas nutiko?“ R.: „Čia (duomenys neskelbtini), koks čia adresas? (kažkieno klausia), čia Kaunas 84, 86, skubiai, nes čia... nu...“ Operatorė: „Kokia gatvė?“ R.: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „86?“ R.: „Taip“. Operatorė: „O ten butas yra?“ R.: „Ne, čia rūsy, čia biškį močinom“ (Fone girdimi vyriški balsai). Operatorė: „O kas nutiko?“ R.: „Konfliktas su jaunimu, tai biškį gavo malkų ir, kad patogiai pasiimtų... nu“. Operatorė: „O su kuo jūs ten, su giminaičiais konfliktuojat?“ R.: „Ne su giminaičiais, čia tokie žmonės, nu kiti visai...“ Operatorė: „Kaimynai?“ R.: „Nu ne kaimynai, čia išvis kitą žmogų užpuolė, siųskit patrulį, nes čia reikia aptramdyt...“ Operatorė: „Sakykit, o ten jie mušės, ką jie daro?“ R.: „Nu, agresyvūs“. Operatorė: „Agresyvūs, ar ne. O ginklų, peilių nenaudojo tenai?“ R.: „Ne, ne, ne, nieko“. Operatorė: „Konfliktuoja?“ R.: „Nu konfliktuoja, puola nu...“ Operatorė: „Jūs tenai pasitikit pareigūnus“. R.: „Taip, nu tegu į kiemą atvažiuoja“. Operatorė: „Vardas, pavardė jūsų?“ R.: „R. P.. Gerai, laukiu“ (1 t., b. l. 162–164, 165).
2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro telefoninio pokalbio (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) garso įrašo apžiūra. Įėjus į failą 2020/11/21_ 13.16.20_(duomenys neskelbtini).mp3. girdimas operatorės balsas (toliau – Operatorė): „112“. Moters balsas (toliau – Moteris): „Laba diena“. Operatorė: „Laba diena“. Moteris: „Čia norėčiau policijos pareigūnus iškviesti į namą“. Operatorė: „Kokiu adresu?“ Moteris: „(duomenys neskelbtini) namas. Čia vyksta rūsy muštynės kažkokios“. Operatorė: „Kiek ten asmenų, nieko nežinot?“ Moteris: „Nežinom, čia dabar subėgo asmenų nemažai, pro langą mačiau, 4 ar kiek tai. Ten dar buvo rūsy. Vienu žodžiu, ten girtaujama ir didžiausias triukšmas girdisi“. Operatorė: „Tai jūs nematėte, tik girdėjote triukšmą?“ Moteris: „Nu taip, aš čia iš pirmo aukšto, tai mačiau, kiek čia subėgo kokių tai asmenų į rūsį, kokie 4 ar 5, nežinau“. Operatorė: „Apie medikų reikalingumą nežinot?“ Moteris: „Nežinau nieko aš“. Operatorė: „Kelinta čia laiptinė bus?“ Moteris: „Čia trečia laiptinė“. Operatorė: „Trečia laiptinė, jūsų vardas, pavardė?“ Moteris: „D. V.“. Operatorė: „Gerai, dėkojam, perduosim, viso gero“ (1 t., b. l. 166–168, 169).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 3/2023(02) (ekspertizė pradėta 2023 m. sausio 19 d., ekspertizė baigta 2023 m. vasario 15 d.) pateikta ekspertų komisijos išvada, kad O. K., gim. (duomenys neskelbtini), padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje ir smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimas, apatinio žandikaulio dvigubas lūžis dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžiai, dešinio žandinio ančio šoninės ir vidinės sienelių lūžiai, dešinės akiduobės vidinės sienelės, bei akiduobės stogo skeveldrinis impresinis (įspaustinis) lūžis, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, t. y. tiesioginių smūgių sudavimui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, kakta, spiriant koja ir panašiai. Išvardinti sužalojimai O. K. padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Išvardinti sužalojimai padaryti neužilgo iki patekimo į LSMUL Kauno klinikas (t. y. iki 2020 m. lapkričio 21 d. 15.50 val.). O. K. dėl dešinės akiduobės stogo skeveldrinio įspaustinio lūžio, įeinančio į kaukolės pamato priekinę daubą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimas, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių V straipsnio 9 punktas). Apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas, nosies kaulų lūžimai, dešinio žandinio sinuso išorinės ir vidinės sienelių bei dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiai, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV straipsnio 7.1 punktas). O. K. sužalojimų, būdingų savigynai ar kritimui, nenustatyta. O. K. sužalojimų, būdingų savęs žalojimuisi ar savaiminiam kritimui, nenustatyta (4 t., b. l. 138–145).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies – jis pripažino įvykio metu spardęs nuo kaltinamojo R. P. suduoto smūgio ant rūsio betoninių grindų nukritusį ir gulintį nukentėjusįjį, tačiau kategoriškai nepripažino spardęs nukentėjusiajam į galvą. M. A. parodė, kad nukentėjusiajam spyrė į kojas, galėjo pataikyti ir į krūtinę, bet tik ne į galvą. Kaltinamasis M. A. nepripažino savo veiksmais sunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, t. y. nepripažino sukėlęs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat kaltu prisipažino iš dalies – jis pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veido sritį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito, tačiau nepripažino savo kaltės dėl kilusių pasekmių – dėl O. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Abu kaltinamieji davė vieningus parodymus apie tai, kad 2020 m. lapkričio 21 d. į (duomenys neskelbtini), Kaune, rūsį ėjo tikėdamiesi ten rasti O. K., kuris tame rūsyje pastoviai geria, norėdami, jog O. K. atsiprašytų M. A. už tai, kad anksčiau buvo jį sumušęs. Abu kaltinamieji tvirtino, kad tarp jų nebuvo susitarimo sumušti nukentėjusįjį – ėjo tik pasikalbėti. Tuo tarpu nukentėjusysis O. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdęs, jog kažkas atėjo į rūsį, norėdamas apsiginti pasiėmė plaktuką ir R. jį „išjungė“. S. V. buvo pranešęs, kad jį (nukentėjusįjį) užpuls. Plaktuko panaudoti nespėjo – M. pasakė „šitas“, o R. iš karto užsimojo. „Išjungė“ smūgiu į barzdą, sulaužė žandikaulį. Po smūgio pargriuvo ant rūsio grindų ir delnais užsidengė veidą, kad nemuštų. Griuvo ant šono. Daugiausia gulėjo ant dešinio šono. Prisimena tik pirmą smūgį į žandikaulį ir kad rankomis dengėsi veidą. Paskui prabudo prie laiptinės, kur matė pareigūnus ir jį sumušusius asmenis.
Nagrinėjamu atveju, vertinant kaltinamųjų pateiktas įvykio versijas, vertinant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumą, atsižvelgtina į tai, kad tuo metu, kai kaltinamieji smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), rūsyje, be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo liudytojais apklausti A. V., A. R. ir R. S.. Šių liudytojų parodymai yra labai reikšmingi, kadangi duoti apie jų pačių tiesiogiai matytas įvykio aplinkybes. Visi trys paminėti liudytojai davė vieningus parodymas apie tai, kad į (duomenys neskelbtini), rūsį atėjo keturi asmenys, t. y. kaltinamieji M. A. ir R. P. bei liudytojai R. S. ir A. R., o rūsyje tuo metu buvo du asmenys – nukentėjusysis O. K. ir liudytojas A. V.. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad R. S. ir A. R. nukentėjusiajam nieko nedarė. Liudytojas R. S. parodė, kad jis ir A. nei pirštu nelietė O. – byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių parodymų teisingumu. Visi aukščiau paminėti liudytojai davė vieningus parodymus ir apie tai, kad kaltinamiesiems atėjus į rūsį viskas įvyko labai greitai – R. P. tik įėjęs paklausė M. A. (rodydamas į nukentėjusįjį), ar šitas, ir iš karto trenkė nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis nukrito. Liudytojas A. V. parodė, kad nematė, kas nugriuvusiam ant rūsio grindų nukentėjusiajam sudavė smūgius, kadangi buvo užspaustas į kampą. Tačiau kas vyko toliau matė kartu su kaltinamaisiais į rūsį atėję R. S. ir A. R.. Liudytojas R. S. parodė, kad R. P. trenkė vieną smūgį ir žmogus nukrito, o tada M. A. pradėjo šokinėti, spardyti nukentėjusiajam į galvą. Liudytojas A. R. parodė, jog matė, kad nukentėjusysis buvo nukritęs ant betoninių rūsio grindų, o M. A. jį gulintį spardė. Kur tiksliai spardė, nematė, bet tikrai ne į kojas. Aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji net nemėgino kalbėtis su nukentėjusiuoju. Jie tik atėję į rūsio patalpą iš karto pradėjo smurtauti O. K. atžvilgiu – taigi liudytojų parodymai paneigia kaltinamųjų keltą versiją, kad jie smurtauti neplanavo, ėjo tik pasikalbėti su nukentėjusiuoju, įtikinti jį atsiprašyti M. A. dėl anksčiau tarp jų vykusio konflikto. Liudytojų parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinamasis R. P. sudavė jam smūgį į barzdą, po kurio jis (nukentėjusysis) pargriuvo ant rūsio grindų. Be to, aukščiau nurodyti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad tik kaltinamasis M. A. spardė ant grindų nukritusį nukentėjusįjį. Remiantis paminėtais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais spręstina, jog visi iš karto po įvykio nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti tik dviejų asmenų veiksmais – kaltinamojo R. P. ir kaltinamojo M. A.. Liudytojų R. S. ir A. R. parodymai paneigia kaltinamojo M. A. versiją, kad jis nukentėjusiojo į galvą nespardė, nes spardė tik į kojas. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. S. ir A. R. parodymų teisingumu, kadangi jie neturėjo jokio motyvo duoti melagingus parodymus nukentėjusiojo, su kuriuo jų niekas nesieja, naudai – priešingai, abu liudytojai patvirtino nuo seno pažįstantys kaltinamuosius, palaikantys su kaltinamaisiais gerus santykius. Be to, liudytojų R. S. ir A. R. parodymų, kad M. A. nukentėjusiajam spardė ne į kojas, o į galvą, teisingumą patvirtina objektyvūs bylos duomenys, nustatyti specialisto išvadoje Nr. G 174/2021(02), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 3/2023(02), kuriuose išvadinti nukentėjusiajam po įvykio nustatyti sužalojimai – visi jie nustatyti nukentėjusiojo galvos srityje. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad 2020 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini), rūsyje nukentėjusysis O. K. buvo sužalotas smurtiniais kaltinamųjų R. P. ir M. A. veiksmais, kaltinamiesiems suduodant smūgius į nukentėjusiojo galvą.
Kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmės – sužalojimų pobūdis ir mastas, o taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių neginčijamai nustatyti objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada Nr. G 174/2021(02) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 3/2023(02). Specialisto išvadoje Nr. G 174/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. sausio 29 d., tyrimas baigtas 2021 m. gegužės 10 d.) nurodyta, kad O. K. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, smilkinyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktoje abipus bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, krūtinės sumušimas, apatinio žandikaulio dvigubas lūžis dešinės šakos, kairio kampo srityje, nosikaulių lūžiai, dešinio žandinio ančio šoninės ir vidinės sienelių lūžiai, dešinės akiduobės vidinės sienelės bei akiduobės stogo skeveldrinis impresinis lūžis, dešinės kaktinės smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu/-ais, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas/-ai. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti artimu patekimo į stacionarą metu, tai yra 2020 m. lapkričio 21 d. Sužalojimai vertinant bendrai dėl dešinės akiduobės stogo skeveldrinio įspaustinio lūžio, įeinančio į kaukolės pamato priekinę daubą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą). Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimų visuma griuvimui, savęs žalojimui ar savaiminiam kritimui nebūdinga (1 t., b. l. 87–90). Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino savo pateiktos specialisto išvados Nr. G 174/2021 (02) teisingumą. Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 3/2023(02) pateikta ekspertų komisijos išvada yra analogiška aukščiau paminėtai specialisto išvadai Nr. G 174/2021(02). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 3/2023(02) nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą (4 t., b. l. 138–145). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti specialisto išvada Nr. G 174/2021(02) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 3/2023(02) – nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti specialisto išvados ir ekspertizės akto teisingumu ar pagrįstumu.
Kaltinamiesiems kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė inkriminuojama tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jie padarė veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Abu kaltinamieji duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad tarp jų nebuvo jokio išankstinio susitarimo sumušti nukentėjusįjį. Kaltinamojo R. P. ir jo gynėjos įsitikinimu, R. P. turėtų atsakyti tik už savo suduotą smūgį nukentėjusiajam į veidą, kuris sukėlė žandikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą – jis neturėtų būti laikomas atsakingu už kaltinamojo M. A. suduotus smūgius ir dėl jų nukentėjusiajam kilusias pasekmes, nes dėl to nebuvo tartasi. Tačiau tokia gynybos pozicija vertintina kritiškai.
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022).
Teismui nekyla abejonių dėl kaltinamųjų veikos bendrumo. Visų pirma, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. V. davė vieningus parodymus apie tai, kad prieš įvykį buvo atėjęs S. V., kuris įspėjo, kad nukentėjusiojo ieškos, kad nukentėjusįjį užpuls. Taigi kaltinamasis M. A. ne tik kad iš anksto planavo nukentėjusiojo užpuolimą, bet ir apie tai buvo prasitaręs kitiems asmenims. Tai, kad S. V. įspėjo nukentėjusįjį, rodo, kad jis M. A. planą užpulti nukentėjusįjį suvokė kaip keliantį tiesioginę grėsmę nukentėjusiajam. Visų antra, kaltinamųjų poziciją, kad einant pas nukentėjusįjį jie neplanavo jo sumušti, paneigia įvykį mačiusių liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis R. P. smūgį nukentėjusiajam į veidą sudavė iš karto, tik įėjęs į rūsį ir pasitikslinęs, ar juos pasitikęs O. K. yra jų ieškotas asmuo (t. y. paklausęs, „ar šitas“). Akivaizdu, jog R. P. nekilo klausimų, kaip turėtų elgtis su prieš jį stovinčiu nukentėjusiuoju – jis nesvarstė galimybės pasikalbėti, iš karto smūgiavo į gyvybiškai svarbų organą – į nukentėjusiojo galvą. Be to, 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kaip iš karto po įvykio R. P. komentavo: „Mes ateinam į rūsį malkų duot, (...)“ – šie kaltinamojo žodžiai užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų Body kamera padarytame vaizdo ir garso įraše. Nusikalstamos veikos padarymą inicijavo kaltinamasis M. A. tokiu būdu norėdamas atkeršyti už tarp jo ir nukentėjusiojo anksčiau įvykusį konfliktą, kurio metu, kaltinamojo teigimu, jis buvo sumuštas O. K.. Kaltinamasis R. P. sutiko su kaltinamojo M. A. pasiūlymu kartu eiti pas nukentėjusįjį, pritarė kaltinamajam M. A., kad nukentėjusysis turi atsakyti už tariamą ankstesnį smurtavimą M. A. atžvilgiu (apie kurį R. P. tapo žinoma tik iš paties M. A. pasakojimo). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamieji veikė bendrai ir jų tyčia buvo vienoda, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius (aptariamu atveju – sunkų sveikatos sutrikdymą) sukėlusius smūgius (smūgį).
Teismas sprendžia, kad kaltinamieji BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė veikdami kaip bendrininkai tiesiogine neapibrėžta tyčia. Smūgiuodami nukentėjusiajam kaltinamieji suprato, jog savo veiksmais (smūgiu ranka į veidą ir spardant jau parkritusį ant žemės nukentėjusįjį į galvą) gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į bendrai veikusių kaltinamųjų veiksmų intensyvumą ir jų skaičių (smurtas buvo staigus, intensyvus, nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiai), būdą, jų pobūdį ir vietą (smūgiai buvo stiprūs – nuo pirmojo smūgio į veidą nukentėjusysis nukrito ant žemės, kiti smūgiai suduoti spiriant jau nebegalinčiam atsikelti nukentėjusiajam; visi smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbią vietą – į galvą; po kaltinamojo R. P. smūgio į galvą nukentėjusysis griuvo ant betoninių rūsio grindų, parkritęs buvo kito bendrininko spardomas kojomis), akivaizdžias smurtavimo pasekmes (nukentėjusiojo veidas buvo ištinęs, su kraujosruvomis, kraujuotas). Be to, kaltinamieji dviese smurtavo prieš vieną nukentėjusįjį, kuris po parkritimo ant žemės jau negalėjo nei apsiginti, nei kitaip išvengti smurtavimo. Toks bendro veikimo būdas taip pat patvirtina, kad nuteistieji suprato, kad yra pranašesni ir stipresni už nukentėjusįjį (atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamiesiems buvo žinoma, jog nukentėjusysis rūsyje vartoja alkoholį, kas neabejotinai jį darė dar silpnesnį prieš smurtautojus), kad tokio pobūdžio smurtavimo metu patiriamos įvairaus pobūdžio traumos ir sužalojimai, kad smūgiai rankomis ir kojomis į galvą kelia didelį pavojų nukentėjusiojo sveikatai.
Nors tarp kaltinamųjų nebuvo išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, abu kaltinamieji veikė kartu, tiek patys suduodami smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tiek pritardami vienas kito veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padarinių, nors jų nedetalizavo. Nors kaltinamasis R. P. iš rūsio išėjo palikdamas rūsyje kitą kaltinamąjį su nukentėjusiuoju, t. y. galimai nematė visų kito kaltinamojo spyrių koja į nukentėjusiojo galvą, tačiau kad kaltinamasis R. P. pritarė visiems kaltinamojo M. A. atliktiems smurtiniams veiksmams nekyla abejonių. Pats kaltinamasis R. P. davė parodymus teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad nukentėjusiajam nukritus ant grindų M. pradėjo spardyti nukentėjusįjį – matydamas kad M. A. spardo ant betoninių grindų parkritusį nukentėjusįjį, R. P. jo nestabdė. Kaip matyti iš pareigūnų Body kamera daryto vaizdo įrašo, ir po įvykio kaltinamasis R. P. rūpinosi tik tuo, kad O. K. atsakytų už tariamą M. A. sumušimą, o ne tuo, kad kruvinam ką tik sumuštam nukentėjusiajam būtų suteikta medicininė pagalba – priešingai, R. P. toliau grasino nukentėjusiajam, nurodydamas „Man atrodo, aš tau tuoj duosiu blyną tuoj“. Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji yra sunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdžiai.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamųjų M. A. ir R. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jie pripažintini kaltais ir baustini.
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholio, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, teismo psichiatrė ekspertė S. Š. paaiškino, jog M. A. vykdomų nusikalstamų veikų dominuojanti priežastis yra būtent alkoholio vartojimas – išgėręs įtariamasis yra nesivaldantis, visai nepaisantis socialinių normų; BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nors prokurorė kaip kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę savo baigiamojoje kalboje įvardino tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismas šios aplinkybės nenustatė – kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų padarinių – dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad įvykio metu buvo išgėręs – blaivus taip nebūtų pasielgęs; BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Įvykio metu nukentėjusysis su draugu buvo rūsyje – jis kaltinamųjų į rūsį nekvietė, jų neprovokavo. Tai patys kaltinamieji susirado O. K. ir nieko nukentėjusiajam nepasakę jį sumušė. Dėl kaltinamojo R. P. gynėjos motyvo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jos ginamasis buvo neblaivus, todėl neadekvatus ir nesuprato, kas vyksta, pažymėtina, jog BK 19 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.
Dėl bausmių skyrimo
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam M. A. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vertinant kaltinamojo M. A. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas jau devintą kartą, praeityje daugiausia teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai (5 t., b. l. 33–40). Daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (5 t., b. l. 30–32). Kaltinamasis M. A. lankėsi ir gydėsi Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (5 t., b. l. 174). Jis yra Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje – konsultuotas/gydytas nuo 2013 m. vasario 8 d. dėl (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 124). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-282/2021 nurodyta, kad M. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 131). Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, teismo psichiatrė ekspertė S. Š., įvertinusi kaltinamojo M. A. gynėjo į bylą pateiktus kaltinamojo medicininius duomenis, susijusius su jo psichikos sveikata (4 t., b. l. 175–195), patvirtino savo 2021 m. kovo 18 d. išvadą, t. y. patvirtino savo išvados teisingumą visų papildomai į bylą pateiktų medicininių duomenų kontekste. Teismo psichiatrė ekspertė paaiškino, kad kaltinamojo M. A. medicininiuose dokumentuose nefiksuoti reiškiniai, tokie kaip klausos, regos haliucinacijos, kai asmenys būna agresyvūs, sujaudinti, kai pasireiškia psichozinė simptomatika, nediagnozuotas psichikos sutrikimas, dėl kurio asmuo nesuvoktų savo veiksmų eigos ir jų nesuvaldytų.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad M. A. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kad naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kad būtent M. A. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam M. A. nustatytinas laisvės atėmimo bausmės terminas, artimas straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – jam skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaltinamasis M. A. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą padarė 2020 m. lapkričio 21 d., t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį M. A. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė jau yra subendrinta su 2023 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o 2023 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka). Atitinkamai, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, kaltinamajam nauju nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė su įsiteisėjusiu 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, o taip pat ir su dar neįsiteisėjusiu 2023 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. nebendrinama.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vertinant kaltinamojo M. A. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas jau šeštą kartą, praeityje ne kartą teistas ir už smurtinius nusikaltimus (5 t., b. l. 44–50). Daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, paskirtų baudų nemoka (5 t., b. l. 41–43). Kaltinamasis R. P. lankėsi ir gydėsi Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (2 t., b. l. 31). Jis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 28). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-283/2021 nurodyta, kad R. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 30).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad R. P. nusikalstamas elgesys kartojasi, jis net ir atlikęs jam paskirtas bausmes išvadų nedaro, tačiau taip pat įvertindamas tai, kad ne R. P. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam R. P. nustatytinas laisvės atėmimo bausmės terminas, artimas straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau trumpesnis, nei kaltinamajam M. A. – jam skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nustatyta, kad kaltinamasis R. P. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą padarė 2020 m. lapkričio 21 d., t. y. iki 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio, kuriuo už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priėmimo. Atitinkamai, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. P. nauju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) – prie griežtesnės nauju nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kaltinamajam R. P. skirtina galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, kaltinamojo R. P. visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis O. K. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 60), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamųjų R. P. ir M. A. 5000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl patirtos neturtinės žalos O. K. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl R. P. ir M. A. padaryto nusikaltimo jis buvo sunkiai sužalotas – jam sulaužytas apatinis žandikaulis dviejose vietose, sulaužyta nosis, tai yra buvo stipriai sužalotas veidas. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje pažymi, jog dėl sužaloto veido ilgą laiką jautė skausmus, tris mėnesius negalėjo kramtyti maisto, jam žandikauliai buvo sutvirtinti metaliniais įtvarais, kuriuos gydytojai galėjo įdėti tik ištraukę krūminius sveikus dantis. Jis patyrė daug nepatogumų, skausmo ir neigiamų išgyvenimų, neteko šešių dantų. Dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė šoką, skausmą ir minėtus skausmingus išgyvenimus. Iki dabar jam tirpsta apatinis žandikaulis, jaučia diskomfortą. Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 5000 Eur ir šią sumą civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų. Abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiojo reikalaujamos neturtinės žalos dydžiu nesutiko. Kaltinamųjų vertinimu, 5000 Eur yra per didelė suma, tokio dydžio neturtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta – iš jų galėtų būti priteista daugiausia po 1000 Eur, leidžiant sumokėti dalimis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl O. K. sveikatos sužalojimo, dydį, taip pat atsižvelgta į teismų praktikoje priimtus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo padarinių (esamų ir būsimų) nustatymą, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymėtina, kad vien tik žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Šiuo konkrečiu atveju, dėl tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytų daugybinių sužalojimų galvos srityje, tarp kurių ir akiduobės stogo skeveldrinis įspaustinis lūžis, įeinantis į kaukolės pamato priekinę daubą, vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis O. K. patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, neabejotinai pasikeitė jo gyvenimo kokybė (žandikaulio lūžio pasekmes jaučia iki šiol, be to, nukentėjusysis neteko 6 sveikų dantų). Kaip parodė liudytoja apklausta O. K. artima draugė R. S., nukentėjusysis keturis mėnesius negalėjo valgyti, tuo metu gyveno pas ją, nes jam buvo reikalinga priežiūra. Kadangi visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti galvos srityje, jis turi pagrindą nerimauti, kaip gyvybiškai svarbaus organo sužalojimai įtakos jo sveikatos būklę ateityje, ar vėliau nepasireikš patirtų sužalojimų pasekmės. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta neturtinė žala išties nemaža – nukentėjusiojo O. K. reikalaujama priteisti 5000 Eur suma nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu, todėl jo civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Iš kaltinamųjų R. P. ir M. A. solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) civilinio ieškovo O. K. naudai priteistina 5000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 693,30 Eur civilinį ieškinį nukentėjusiojo O. K. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 66–70). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog O. K. buvo sužalotas tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, todėl išlaidos, patirtos apmokant už nukentėjusiojo gydymą, turėtų būti išieškotos iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų, t. y. iš R. P. ir iš M. A.. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dydis įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis (1 t., b. l. 68–69), dėl kurių pagrįstumo teisiamojo posėdžio metu abejonių nekilo. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų R. P. ir M. A. solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) turtinei žalai atlyginti priteistina civilinio ieškovo naudai 693,30 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismui pripažinus R. P. ir M. A. kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo R. P. klausimą.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 1 d. pažyma Nr. (12.33Mr)PT-5306 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ (5 t., b. l. 52–55). Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai iš kaltinamojo R. P. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 942,82 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokatės V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. P., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į civilinių ieškovų naudai iš kaltinamųjų priteisiamos žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis R. P. iki 2023 m. balandžio 28 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo 942,82 Eur sumoje iš kaltinamojo R. P. valstybės naudai neišieškotinos.
Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 30 d. pažyma Nr. (12.33Mr)PT-5212 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (4 t., b. l. 64–67). Pažymoje nurodoma, kad valstybės patirta nukentėjusiajam O. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 342,42 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokatės A. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės A. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam O. K. iš kaltinamųjų negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).
Kaltinamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 165–167) pradėjus nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą panaikintina.
Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 60–62) pradėjus nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą panaikintina.
Byloje esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vatos tamponu, perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą (1 t., b. l. 28–29), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų su 2022 m. balandžio 20 d. lydraščiu Nr. S-(1.23)-3790 (4 t., b. l. 8) teismui pateikti O. K. medicininiai dokumentai (saugomi atskirame voke prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų archyvui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kaltinamajam M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą panaikinti.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nauju nuosprendžiu kaltinamajam R. P. paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės nauju nuosprendžiu kaltinamajam R. P. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kaltinamajam R. P. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, kaltinamojo R. P. visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2022 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą panaikinti.
Neišieškoti iš kaltinamojo R. P. valstybės naudai 942,82 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nukentėjusiojo O. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti O. K. iš kaltinamųjų M. A. ir R. P. solidariai 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų M. A. ir R. P. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti 693,30 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus 30 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Neišieškoti iš kaltinamųjų M. A. ir R. P. valstybės naudai 342,42 Eur valstybės patirtų proceso išlaidų už advokatės A. F. nukentėjusiajam O. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Byloje esantį daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vatos tamponu, perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktus O. K. medicininius dokumentus (saugomus atskirame voke prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų archyvui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.