Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui D. R. dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatyto nebepalaiko, kadangi atsakovas geruoju pripažino tėvystę. Atkreipė dėmesį, jog nuo ieškinio pateikimo praėjo didelis laiko tarpas, vaiko poreikiai išaugo, pakilo kainos. Nurodė, jog ieškovė vaiką augina viena. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra A. S.. Vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nebuvo įrašyti (el. b., 1 failas, b. l. 1-5, priedo zip. laikmena).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Nagrinėjamu atveju, iškėlus civilinę bylą teisme, atsakovas tėvystę pripažino, ką patvirtina byloje 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateiktas vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, kuriame įrašyti duomenys apie vaiko A. S. tėvą – atsakovą D. R., kiti įrodymai (el. b., 1 failas, b. l. 135, 147). Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovui pripažinus tėvystę, reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nebelaiko.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, civilinės bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo nutrauktina (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, CK 3.137 straipsnio 1 dalis, 3.140 straipsnio 4 dalis, 3.141 straipsnio 1 dalis, 3.146 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiu vaiku A. S. rūpinasi ieškovė (vaiko motina). Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiu šalių vaiku rūpinasi ieškovė, kuri geriausiai žino vaiko poreikius, taip pat įvertinus vaiko amžių, nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove E. S. jos gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės pajamas iš darbo teisinių santykių už 2019 m. sudarė vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog šiuo metu nedirba, kadangi viena augina mažametį vaiką. Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Byloje pateikti duomenys apie ieškovei apskaičiuotą vaiko priežiūros išmoką, kuri už pirmuosius metus sudarė iki (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., ieškovei mokama išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą (el. b., 1 failas, b. l. 1-5, priedo zip. laikmena). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog jai materialiai padeda motina. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma. Teismo posėdyje ieškovės atstovė patikslino, jog šiuo metu vaiko poreikiai išaugo ir išlaikymui reikalinga apie 520-530 Eur suma mėnesiui. Ieškovė byloje (ieškinyje) pateikė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų suvestinę (apskaičiavimą). Byloje ieškovė pateikė papildomus įrodymus, jog už ergoterapijos užsiėmimus patiriamos 15-17 Eur išlaidos (vieno užsiėmimo kaina), už kūrybinius užsiėmimus patiriamos 10 Eur išlaidos (vieno užsiėmimo kaina) (el. b., 1 failas, b. l. 148-149, 175-176, 177). Duomenų, jog nepilnametis vaikas turėtų sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių, kurių tenkinimui būti reikalingos papildomos išlaidos, nėra pateikta.

Bylos duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas registruotino turto neturi. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog turi dvi transporto priemones, tačiau jos nėra registruotos atsakovo vardu. Atsakovas nurodė, jog turi dar vieną išlaikytinį (mažametį vaiką), nors įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas paaiškino, jog jo pajamas šiuo metu sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., tačiau duomenų apie gaunamas pajamas teismui atsakovas neteikė. Teismui užklausus duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas, nustatyta, jog atsakovas dirba nuo (duomenys neskelbtini), jo draudžiamąsias pajamas 2022 m. sausio mėn. sudarė (duomenys neskelbtini) Eur (el. b., 2 failas, b. l. 10). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, nėra pateikta. Nors atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė galintis vaiko išlaikymui skirti po 180 Eur/mėn., tačiau objektyvių duomenų, jog šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalingos mažesnės nei ieškovės nurodomos lėšos, neteikė (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius.

Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą, ieškovė, įgyvendinusi teisės aktų reikalavimus, gauna išmoką vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), kuri siekia 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio sumą per mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėta, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Įvertinus išmokos vaikui paskirtį ir tikslus, taip pat pažymėta, jog išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kurie suponuoja tikėtiną išvadą, jog atsakovas gali uždirbti didesnes pajamas, nei deklaruoja, aplinkybes, jog atsakovas atsiliepimo ieškinį ar duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė, tačiau visos abejonės dėl atsakovo galimybių teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vertintinos vaiko interesų naudai, o tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pripažintina, jog atsakovas gali teikti nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo D. R. nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo nuomone, 250 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė E. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Į teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą įskaitytinos laikino išlaikymo sumos, priteistos iš atsakovo teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 3.192 straipsnis).

Remiantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo dukters gimimo vaiko poreikiams reikalingų lėšų neskyrė, prie dukters kraitelio įgijimo neprisidėjo. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, prieštaravimų ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. lapkričio 7 d. susidarė 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti ieškovės pateiktais duomenimis, todėl pripažintina, jog atsakovas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nevykdė nuo (duomenys neskelbtini), nuo šio momento atsirado teisė jo reikalauti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, abu tėvai privalo užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo, vystymosi ir kitas sąlygas, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, ieškovės pateiktus skaičiavimus, teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, byloje nesant duomenų ir/ar įrodymų, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalingos mažesnės lėšos, pripažintina, jog ieškovė teisingai ir pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį (CK 3.3 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo D. R. nepilnamečiui vaikui A. S. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 1 000 Eur sumai (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnis).

Iš byloje pateiktos 2022 m. vasario 2 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr) PT-958 matyti, jog byloje patirtos 729,93 Eur išlaidos (išlaidos advokato pagalbai). Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 4,85 Eur išlaidas dėl įrodymų rinkimo pagal VĮ Registrų centras išankstinę sąskaitą ir jos apmokėjimą patvirtinantį kvitą.

Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 165 Eur (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 90 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 10 punktas).

Ieškinį tenkinus bei įvertinus aplinkybę, jog ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, iš atsakovo valstybei priteistinos 165 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio ir 729,93 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įvertinus procesinę bylos baigtį, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 4,85 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, įvertinus byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, priėmus sprendimą byloje, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. S., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumai už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. lapkričio 7 d.

Paskirti ieškovę E. S. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo D. R. 4,85 Eur (keturių eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. S..

Priteisti iš atsakovo D. R. 165 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo D. R. 729,93 Eur (septynių šimtų dvidešimt devynių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje (dėl tėvystės nustatymo) civilinę bylą nutraukti.

Panaikinti teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo priteisimo).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.