Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovo- Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovui Audriui Klišauskui, atsakovams- V. P. ir B. N., tretiesiems asmenims- S. N. ir Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namų atstovei Violetai Mikštienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VTAS ieškinį atsakovams- V. P. ir B. N., tretiesiems asmenims- S. N. ir Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namams, dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodoma, kad atsakovai-V. P. ir B. N. turi keturis nepilnamečius vaikus: S. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), G. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini). D., G. ir A. gyvena kartu su tėvais, o S. N. gyvena Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namuose. Atsakovų šeima gyvena trijų kambarių bute su patogumais, turi reikiamus baldus, namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, šeimos gyvenimo sąlygos geros. Atsakovų-V. P. ir B. N. šeima VTAS žinoma nuo 2009 m. dėl S. N. elgesio problemų, nes mergaitė buvo linkusi bėgti iš namų, valkatauti. Jai buvo taikomos minimalios priežiūros priemonės, o vėliau - vidutinės priežiūros priemonės. Laikotarpiu nuo 2009-10-20 iki 2011-10-20 S. N. skirta vidutinė priežiūros priemonė, kuri buvo vykdoma Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“. Buvimo centre metu atsakovus ne kartą teko raginti daugiau bendrauti, palaikyti ryšius su dukra, ją lankyti. Pati S. N. Centre nepasižymėjo geru elgesiu: bėgo iš jo, valkatavo, įsiveldavo į nusikalstamas veiklas, konfliktavo su darbuotojais, bendraamžiais. Pasibaigus vidutinės priežiūros vykdymo laikui, S. N. gyveno tėvų šeimoje, mokslus tęsė Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje, tačiau netrukus ji vėl pradėjo bėgti iš namų, nebelankyti mokyklos. Nuo 2012-02-27 S. N. buvo taikomos minimalios priežiūros priemonės, t. y. psichologo ir socialinio pedagogo darbas (konsultacijos). 2012-03-05 S. N. kreipėsi į VTAS su prašymu apgyvendinti ją Vaikų globos namuose, nes tarp jos ir tėvų nėra artimų tarpusavio santykių, iš namų ji bėganti dėl to, kad nereikėtų ginčytis su mama, rėkauti vienai ant kitos. Tiek su S. N., tiek su atsakovais vyko pokalbis, mergaitė buvo motyvuojama likti gyventi namuose su tėvais, tėvams siūlyta specialistų pagalba ieškant būdų, kaip bendrauti su elgesio problemų turinčia dukra. Tėvai specialistų pagalbos kategoriškai atsisakė, nes, jų manymu, auklėdami, augindami dukrą padarė viską tinkamai. Tėvai nelinkę pripažinti šeimos problemų, mano, kad dukrai reikia laiko apsigalvoti, kad po mėnesio ar dviejų ji pati vėl norės grįžti gyventi į šeimą. S. N. kategoriškai atsisakius grįžti gyventi į tėvų namus, Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-08 įsakymu Nr. A-197 jai buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai. Pakeitus gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigą, S. N. elgesys į gerąją pusę nesikeitė, nors ji žadėjo, kad viskas bus kitaip, jau po mėnesio prašėsi apgyvendinti ją kitoje globos institucijoje, nes esama situacija ir gyvenimo sąlygos jos netenkino. S. N. bėgo ir iš Vaikų globos namų, nesilaikė globos įstaigos vidaus taisyklių, konfliktavo su pedagogais, Vaikų globos namų darbuotojais, bendraamžiais, buvo grubi, piktybiška. Mergaitei teikta įvairiapusė pagalba, kuri norimų rezultatų nedavė. S. N. 2012-04-30 pateikė prašymą grįžti gyventi pas tėvus, tačiau atsakovai nesutiko, kad mergaitei būtų panaikinta laikinoji rūpyba. Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai 2012-04-30 kreipėsi su prašymu skirti S. N. vidutinės priežiūros priemonę. Gavus teismo leidimą, nuo 2012-05-28 S. N. vėl paskirta vidutinė priežiūros priemonė, jos vykdymas pavestas Vilniaus vaikų socializacijos centrui. Atsakovai 2013-06-11 pateikė paaiškinimus, kad sutinka, jog dukrai S. N. būtų panaikinta laikinoji rūpyba, o pasibaigus buvimo Socializacijos centre terminui, Sandra grįžtų gyventi į tėvų namus. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-12 įsakymu Nr. A-494 laikinoji rūpyba S. N. buvo panaikinta. Atsakovams buvo išaiškinta, kad jie turi palaikyti nuolatinį ryšį su Socializacijos centre gyvenančia dukra, domėtis jos pasiekimais, ugdymu, pasiimti ją į namus per moksleivių atostogas, tačiau atsakovai elgėsi kaip ir ankščiau, per rudens atostogas dukters į namus pasisvečiuoti nepasiėmė, nurodė, kad dukters elgesys nėra pagerėjęs, ji jų visiškai neklauso ir negerbia, ir jie abejojantys, kad sugebės dukrai užtikrinti tinkamą priežiūrą atostogų metu. Socializacijos centras 2012-12-12 kreipėsi į VTAS su prašymu tarpininkauti tarp jų ir atsakovų, nes mergaitei reikia išimti asmens tapatybės dokumentą, o tai geriausia būtų padaryti per žiemos atostogas. Po ilgų įkalbinėjimų ir motyvavimo, atsakovas B. N. sutiko dukrą S. N. parsivežti per atostogas, ir kartu su ja pagyventi pas močiutę, nes mergaitės mama atsisako rūpintis dukra. Skirtas Akmenės rajono savivaldybės transportas mergaitės parvežimui iš Vilniaus. Pabuvusi namuose vos kelias dienas, S. N. pabėgo ir nebegrįžo. 2012-12-27 atsakovas B. N. į kreipėsi VTAS su prašymu spręsti dukters tolimesnės globos klausimą, nes jie su mergaitės mama atsisako rūpintis dukra. Socializacijos centras 2013-04-10 kreipėsi į VTAS pagalbos tarpininkauti ir sudaryti atsakovams galimybę atvykti į centrą, prašė priminti atsakovams apie pareigą rūpintis dukra, tačiau 2013-04-12 atsakovas B. N. pareiškė, kad jo rašytas atsisakymas nuo teisių į dukrą tebegalioja, todėl nei jis, nei atsakovė V. P. nespręs jokių su S. N. susijusių klausimų. 2013-05-29 baigėsi S. N. skirtos vidutinės priežiūros priemonės terminas, atsakovai atsisakė S. N. priimti į šeimą ir vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaiku. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. A-415 S. N. nuo 2013-05-30 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai (2-4 b.l.).

Tretysis asmuo- Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namų atstovė paaiškino, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nutartimi S. N. skirta vienerių metų trukmės vidutinės priežiūros priemonės, priemones pavesta vykdyti Vilniaus vaikų socializacijos centrui. 2012-05-29 d. S. N. apgyvendinta Vilniaus vaikų socializacijos centre, tačiau 2013-05-05 d. savavališkai iš jo pasišalino, buvo paskelbta jos paieška. Pasibaigus paskirtam vidutinės priežiūros priemonių taikymo laikotarpiui, S. N. išbraukta iš Vilniaus vaikų socializacijos centro mokinių sąrašų. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-28 įsakymu Nr. A-415 S. N. nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad sutinka tapti S. N. rūpintoju. Paaiškino, kad S. N. nuo 2014-01-03 gyvena Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namuose, mokosi Klykolių pagrindinės mokyklos 10 klasėje, mokyklą lanko. Šiuo metu neturi jokių problemų su S. N. dėl jos netinkamo elgesio, tikisi, kad S. N. ir toliau elgsis gerai bei pakeis savo požiūrį į tėvus - atsakovus.

Tretysis asmuo- S. N. teismo posėdyje nurodė, kad nesutaria su atsakovais- savo tėvais, todėl prašo tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad šiuo metu jai nustatyta laikinoji rūpyba, gyvena Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namuose, mokosi 10-oje klasėje, neprieštarauja, kad globos namai taptų jos rūpintoju. Norėtų ateityje palaikyti ryšius su seserimis, tėvu (atsakovu B. N.) bei močiute, su kuria gerai sutaria ir kuri ją palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovai-V. P. ir B. N. yra S. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (9, 10 b.l.). Atsakovų šeimoje be S. N. auga dar trys nepilnamečiai vaikai, kurie gyvena kartu su atsakovais (101, 102 b.l.). VTAS atsakovų šeima žinoma nuo 2009 m. dėl netinkamo S. N. elgesio, todėl S. N. buvo taikytos vidutinės priežiūros priemonės, t. y. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-10-15 nutartimi leista Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti 2 metų trukmės vidutinės priežiūros priemonę S. N., priemonės vykdymą pavedant Kauno apskrities vaikų socializacijos centrui „Saulutė“ (58-60 b.l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-20 įsakymu Nr. A-723 S. N. paskirtos 2 metų trukmės vidutinės priežiūros priemonės, nustatyta, kad vidutinės priežiūros priemonės vykdymas pavedamas Kauno apskrities vaikų socializacijos centrui „Saulutė“ (57 b.l.). Kauno apskrities vaikų socializacijos centro „Saulutė“ 2011-09-19 išvadoje dėl vidutinės priežiūros priemonės vykdymo S. N. nurodoma, kad į pamokas nevėluoja, pamokų metu ji dirba, atlieka namų darbus, sugeba kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau jos elgesys su išliko problematiškas: vartoja necenzūrinę leksiką bendraamžių ir suaugusiųjų atžvilgiu, turi psichikos sutrikimų galimai dėl nesutarimų šeimoje (jaučiasi mamos nemylima, atstumta), psichikos sutrikimai pasireiškia kaip neadekvataus elgesys, agresija, suicidiniu elgesiu ir savęs žalojimu, didžiausia problema – nuolatinis savavališkas pasišalinimas iš centro, kurio metu ji bendrauja su neaiškios reputacijos asmenimis, vartoja alkoholį bei psichotropines medžiagas, nors mergaitei teikta įvairiapusė pagalba, tačiau norimų rezultatų nedavė, teigiama, kad S. N. telefonu bendrauja su tėvais, tačiau santykiai tampa vis šaltesni, neįpareigojantys (55-56 b.l.). Pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių taikymo terminui, S. N. grįžo gyventi pas atsakovus, tačiau 2012-03-05 S. N. kreipėsi į VTAS su prašymu apgyvendinti ją Vaikų globos namuose, nes tarp jos ir tėvų nėra artimų tarpusavio santykių, iš namų ji bėganti dėl to, kad nereikėtų ginčytis su mama (41 b.l.). Po pokalbio su S. N. ir atsakovais, kurio metu mergaitė buvo motyvuojama likti gyventi namuose su tėvais, tėvams siūlyta specialistų pagalba ieškant būdų, kaip bendrauti su elgesio problemų turinčia dukra. Tėvai specialistų pagalbos kategoriškai atsisakė, nes, jų manymu, auklėdami, augindami dukrą padarė viską tinkamai. Tėvai nelinkę pripažinti šeimos problemų, mano, kad dukrai reikia laiko apsigalvoti, kad po mėnesio ar dviejų ji pati vėl norės grįžti gyventi į šeimą. S. N. kategoriškai atsisakius grįžti gyventi į tėvų namus (44, 45, 46 b.l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-08 įsakymu Nr. A-197 S. N. nuo 2012-03-05 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai (43 b.l.). Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namų prašymu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl vidutinės priežiūros priemonių taikymo S. N., nes ji vis savavališkai pasišalina iš globos namų (38-39 b.l.). Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nutartimi leista Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti 1 metų trukmės vidutinės priežiūros priemonę S. N., priemonės vykdymą pavedant Vilniaus vaikų socializacijos centrui (37 b.l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. A-434 S. N. paskirtos 1 metų trukmės vidutinės priežiūros priemonės, nustatyta, kad vidutinės priežiūros priemonės vykdymas pavedamas Vilniaus vaikų socializacijos centrui (36 b.l.). Vilniaus vaikų socializacijos centro 2012-11-19 rašte nurodoma, kad S. N. buvo kelis kartus pabėgusi, jai būdingas destruktyvus elgesys, esant stabiliai psichikos būklei gali būti draugiška, santykiai su tėvais įtempti: myli tėvą ir močiutę, pyksta ant mamos, artimieji niekada nebuvo aplankę jos (31-32 b.l.). S. N. prašė panaikinti jos atžvilgiu nustatytą laikinąją rūpybą, prašė grąžinti ją į šeimą, atsakovai sutiko, kad būtų panaikinta laikinoji rūpyba, o pasibaigus buvimo socializacijos centre terminui, dukra S. N. grįžtų gyventi į tėvų namus (53, 48, 19, 50, 51 b.l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-12 įsakymu Nr. A-494 panaikinta laikina rūpyba S. N., Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai atleisti nuo rūpintojo pareigų, S. N. grąžinta atsakovams- V. P. ir B. N. (47 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nesirūpina dukra S. N., nepaisant to, kad VTAS skatino juos atlikti tėvų pareigas, tačiau atsakovų santykiai su dukra įtempti, nes jie neranda bendros kalbos, tėvas tik telefonu bendrauja su dukra, atsakovė net neatsakę į grąžų S. N. laišką, tėvai nesidomi dukra, nenori pasiimti dukros per atostogas, nes bijo, kad „nesuvaldys dukters“, atsakovas buvo pasiėmęs dukrą per žiemos atostogas, bet ji pabėgo, šeimoje ne kartą lankėsi VTAS specialistai, rekomenduota psichologo pagalba, tačiau atsakovai mano, kad tai tik S. N. kaltė, kad jie nesutaria, nemato savo kaltės auklėjant dukrą, be to atsakovai 2012-12-27 rašė prašymą, kuriuo atsisakė teisių į dukrą S. N. (16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31-32, 34, 35, 51, 52, 54, 55-56 b.l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. A-415 S. N. nuo 2013-05-30 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai (15 b.l.). Tačiau S. N. 2013-05-05 pabėgo iš Vilniaus vaikų socializacijos centro, buvo paskelbta jos paieška, tik 2013 m. sausį pati grįžo pas močiutę, kitą dieną kartu su atsakovu nuėjo į VTAS, o 2013-01-03 buvo perduota rūpintojui Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namams (81, 116-117 b.l.). Trečiasis asmuo- S. N. teismo posėdžio metu bei raštu išreiškė norą gyventi Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namuose, sutiko, kad jie būtų paskirti jos nuolatiniu rūpintoju (118, 119 b.l.).

Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Pagal CK 3.180 str. 1 d. teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2012 ir kt.). Kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti tėvų valdžios apribojimo priemonę, kartu ją derindamas su kitomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.). Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492; 2008 m. gegužės308 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 ir kt.).

Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovai- V. P. ir B. N. neatlieka tėvų pareigų numatytų CK 3.155 str., nes jie nesirūpina dukra, neaugina jos, neprižiūri, nesupranta, nesugeba ir nenori tinkamai pasirūpinti dukra S. N.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės ir dukters nuolat kyla konfliktai, dėl kurių nepilnametė nuolat bėgdavo iš namų, jos ilgą laiko tarpą nebendrauja, teismas konstatuoja, kad tarp jų nesusiformavo motinos ir dukters ryšiai. Be to, atsakovai visiškai nusišalinusi nuo dukters S. N. auklėjimo (16, 34 b.l.), nepripažįsta savo kaltės dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su dukra, atsisako specialistų pagalbos gerinant motinos ir dukters ryšius (52 b.l.), tai rodo jų abejingumą savo tėviškoms pareigoms, juolab kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė suprato savo kaip tėvų pareigas ir galėjo jas vykdyti, tačiau to sąmoningai nedarė. Atkreiptinas dėmesys, kad LITEKO duomenimis atsakovai bausti administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesai) dėl S. N. bei kitų nepilnamečių vaikų padarytų pažeidimų (20, 33 b.l.), tai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovai netinkamai įgyvendina tėvų valdžią bei nevykdo savo konstitucinės pareigos dorai auklėti vaikus. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog nėra duomenų, kad atsakovai- V. P. ir B. N. galėtų pakeisti savo požiūrį į dukters S. N. auklėjimą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturi noro auginti, rūpintis dukra, pageidauja nutraukusį ryšį su ja, todėl nusprendžia apriboti atsakovams- V. P. ir B. N. tėvų valdžią jų dukters S. N. atžvilgiu neterminuotai.

Apribojus neterminuotai atsakovams- V. P. ir B. N. tėvų valdžią į dukrą, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, jie tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.).

CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę rūpybą (globą) ir nustato jų gyvenamąją vietą. Teismas, neterminuotai apribojęs tėvų valdžią atsakovams- V. P. ir B. N. tėvų valdžią dukros S. N. atžvilgiu, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustato S. N. nuolatinę rūpybą.

Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai, kuriuose S. N. šiuo metu gyvena, sutinka būti nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, skiria Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namus nuolatiniu S. N. rūpintoju. Bylos duomenys rodo, kad vaiko rūpintoja parinkta nepažeidžiant CK 3.268 str. reikalavimų. Rūpintojui išaiškintina, kad rūpintojas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.). Rūpinamojo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.). Taip pat rūpintojas Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai skirtini S. N. turto administratoriumi, išaiškinant, kad privalo atlikti ne tik CK 3.271 str. pareigas, bet kituose CK Trečiosios knygos straipsniuose numatytas rūpintojo pareigas, bei CK Ketvirtosios knygos XIV skyriuje numatytas turto administratoriaus funkcijas ir pareigas.

Nustačius nuolatinę nepilnamečio rūpybą, S. N. gyvenamoji vieta nustatoma Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namuose.

Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad abu atsakovai nedirbantys, registruoti darbo biržoje (8, 103, 104 b.l.), šeimos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmoka už vaikus, parama mokinio reikmenims įsigyti ir šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 m. (5, 6, 105 b.l.). Atsakovų teigimu, jie neturi turto, tik butą, kuriame gyvena atsakovė su trimis nepilnamečiais vaikais (89 b.l.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovai, būdami darbingo amžiaus, bylos nagrinėjimo teismo metu nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepriteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Todėl iš atsakovės V. P. priteistinas išlaikymas dukrai S. N. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-07-29) (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-03-30 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas B. N. įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams- S. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), G. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Lt iki jų pilnametystės nuo 2009-02-20, mokant už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-03-30 nutartimi išspręstas klausimas dėl atsakovo B. N. išlaikymo teikimo dukrai S. N. iki pilnametystės, į tai, kad VTAS prašomas išlaikymo dydis nesiskiria nuo numatytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiamas išlaikymo dydis, darytina išvada, kad VTAS reikalavimas iš atsakovo B. N. priteisti 200 Lt išlaikymą nepilnametei S. N. netenkintinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Remiantis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 82 str. 85 str. 1 d. 3 p. nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 64,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 b.l.), 216,00 Lt žyminio mokesčio (t. y. dėl tėvų valdžios apribojimo ir rūpybos nustatymo mokėtina 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 72,00 Lt žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo).

Vadovaujantis CPK 93 str. 2, 4 d. iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteitina po 32,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir po 108,00 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovams- V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir B. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) tėvų valdžią į dukrą S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę rūpybą.

Skirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namus (įm.k. 300887060) nuolatiniu S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) rūpintoju ir turto administratoriumi.

Nustatyti S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namuose (įm.k. 300887060, buveinės adresas Akmenės r. sav., Agluonų k., Dvaro g. 15).

Priteisti iš atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-07-29).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Priteisti iš atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 32,35 Lt (trisdešimt du litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo B. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 32,35 Lt (trisdešimt du litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.