Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir B. N. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. P., B. N., tretiesiems asmenims S. N., Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namams dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: S. N. 2013-05-05 pabėgo iš Vilniaus vaikų socializacijos centro, buvo paskelbta jos paieška, kuri nedavė jokių rezultatų. 2014 m. sausio mėnesį S. N. pati atėjo pas močiutę, kitą dieną kartu su tėvu B. N. nuėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir 2014-01-03 buvo perduota Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namams. Todėl būtų nelogiška ir neteisinga mokėti pinigus už išlaikymą vaiko, kuriam toks išlaikymas nebuvo teikiamas. LR CK 1.5 str. 4 d. nustatyta, kad teismas, taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nuspręsdamas priteisti išlaikymą nuo 2013-07-09, Akmenės rajono apylinkės teismas šiuos principus pažeidė. Atsakovas B. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo 2014 m. sausio 3 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad išlaikymas iš atsakovų dukters atžvilgiu turi būti priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos. Byloje nustatyta, kad S. N. tėvai atsakovai V. P. ir B. N. 2012-12-27 kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrių su prašymu spręsti dukters tolimesnės globos klausimą, nes jie atsisako rūpintis dukra. Iki tol, Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-20 įsakymu Nr. A-723 S. N. buvo paskirtos 2 metų trukmės vidutinės priežiūros priemonės, nustatyta, kad vidutinės priežiūros priemonės vykdymas pavedamas Kauno apskrities vaikų socializacijos centrui „Saulutė“. Pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių taikymo terminui, S. N. grįžo gyventi pas tėvus, tačiau 2012-03-05 ji kreipėsi į VTAS su prašymu apgyvendinti ją Vaikų globos namuose, nes tarp jos ir tėvų nėra artimų tarpusavio santykių, iš namų ji bėganti dėl to, kad nereikėtų ginčytis su mama. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-08 įsakymu Nr. A-197 S. N. nuo 2012-03-05 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai. Ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos, rūpintojo, turto administratoriaus skyrimo, išlaidymo priteisimo priimtas teisme 2013-07-29. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad vaikų socializacijos centras 2013-04-10 kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl mergaitės asmens tapatybės dokumento išėmimo, dukters aprūpinimo būtiniausiais daiktais: rūbais, avalyne ir pan., tačiau 2013-04-12 tėvai kategoriškai pranešė, kad jie atsisakė teisių į dukrą ir nespręs jokių su S. susijusių klausimų. Iš bylos dokumentų matyti, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. A-415 S. N. nuo 2013-05-30 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. N. tėvai visiškai nusišalino nuo dukters priežiūros, jau iki ieškinio padavimo t.y. iki 2013-07-26 tėvai vengė vykdyti konstitucinę tėvų pareigą materialiai ir socialiai rūpintis vaiku.

Dėl išlaikymo priteisimo ir kreipimosi į teismą momento santykio

Kaip matyti iš atsakovų apeliacinių skundų Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimas yra skundžiamas tik dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymą lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-K., bylos Nr. 3K-3-239/2009).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovai pareigos teikti išlaikymą dukrai nebevykdė dar iki kreipimosi į teismą, Akmenės rajono vaikų globos direktorė nurodo, kad nuo 2013 m. gegužės 30 d. globos namai S. N. išlaikymui jokių lėšų negavo (19 b. l., II tomas). 2013-04-10 Centras kreipėsi į Skyrių pagalbos tarpininkauti ir sudaryti vaiko tėvams galimybę atvykti į Centrą, kad būtų galima bendromis jėgomis padėti mergaitei išimti asmens tapatybės dokumentą, taip pat prašė priminti tėvams, kad dukrą reikia aprūpinti būtiniausiais daiktais: rūbais, avalyne ir pan., tačiau tėvai pareiškė, kad tebegalioja jų teisių į dukterį atsisakymas (19, 21 b. l.)).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į tėvų elgesį, jų nedalyvavimą vaiko auklėjime ir išlaikyme, pagrįstai išlaikymą priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos, kadangi su šia diena ieškovas siejo S. N. teisės į išlaikymą atsiradimą ir kreipėsi į teismą dėl šios teisės gynimo. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Apeliantai neginčija išlaikymo dydžio, todėl dėl jo teisėjų kolegija nepasisako, tačiau pažymi, kad sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet ne jo priteisimo pradžios momento nustatymui. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu reiktų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Nesutiktina su argumentu, kad ieškovas neteikė vaikui išlaikymo, apeliantų dukters netinkamas elgesys, nuolatinis bėgimas iš globos įstaigos, iš namų nėra pagrindas konstatuoti išlaikymo pagrindo nebuvimą, juo labiau, kad pabėgus mergaitei imtasi priemonių ją surasti, paskelbta paieška. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.