Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-254-935/2024 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00379-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 7.1; 19.22

2024 m. rugpjūčio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2024 m. vasario 21 d. nutarimu R. J. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 90 Eur bauda, nes ji 2023 m. gruodžio 11 d., apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje paėmė prie (duomenys neskelbtini) buto, padėtą durų kilimėlį, kuris priklauso Z. Š., ir jį išsinešė, dėl ko Z. Š. patyrė 20 Eur turtinę žalą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi R. J. skundo netenkino ir Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. vasario 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde R. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. vasario 21 d. nutarimą, jos veiksmus kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą, taip pat, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

4. R. J. nurodo, kad ji pripažįsta, jog paėmė Z. Š. priklausantį durų kilimėlį, kurį išmetė į konteinerį, tačiau ji nesutinka su tuo, kad tokie veiksmai yra vertintini kaip turto pagrobimas ar pasisavinimas. Apeliantė teigia, kad kaimynai elgiasi netinkamai, šiukšlina bendrojo naudojimo patalpose, dėl šios priežasties nuolat vyksta barniai. Be to, kaimynai nuima ir išmeta jos pakabintus skelbimus, todėl ji, išprovokuota kaimynų elgesio, pasielgė analogiškai ir išmetė kaimynams priklausantį durų kilimėlį.

5. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad vagystės ar kitokio neteisėto svetimo turto pasisavinimo atvejais asmuo, kuris pasisavino turtą, įgyja tam tikrą materialinę ar ekonominę naudą. Šiuo atveju R. J., paimdama svetimą kilimėlį, nesiekė turtinės naudos, kilimėlio nepasisavino, o iš karto išmetė į konteinerį. Dėl šios priežasties nėra pagrindo neteisėtus veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Neteisėtų apeliantės veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti kaip turto iššvaistymą ar pasisavinimą, nes turto pasisavinimo ar iššvaistymo atvejais turtas pradžioje būna patikėtas kaltininkui. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

6. Apeliantė mano, kad jai paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Jai yra paskirta 90 Eur dydžio bauda, nors gaunamos pajamos per mėnesį yra tik 193 Eur. Tokio dydžio bauda yra neadekvati ir nehumaniška, kelianti grėsmę sveikatai ir gyvybei. R. J. aiškina, kad administracinio nusižengimo padarymą nulėmė nuolatinis nukentėjusiųjų asmenų konfliktiškas ir provokuojantis elgesys, o tai laikytina R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje užfiksuotus duomenis, vadovavosi įstatymu ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Vien tai, kad R. J. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia savo įvykio versiją bei jos vertinimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad duomenys buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama tai, kad R. J. 2023 m. gruodžio 11 d., apie 20.00 val., paėmė laiptinėje prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), padėtą durų kilimėlį, priklausantį Z. Š., ir jį išsinešė. Šiuo atveju R. J. nesutinka su nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu (kvalifikavimu) ir tvirtina, kad jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas), o ne pagal ANK 108 straipsnį. Su tokia teisės pažeidėjos pozicija nėra pagrindo sutikti.

10. ANK 108 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad aptartoje normoje yra numatytos keturios alternatyvios veikos ir atsakomybę pagal šią normą asmeniui užtraukia bent vienos iš nurodytų veikų padarymas. Akivaizdu, kad R. J. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip svetimo turto pasisavinimo ar išvaistymo, nes pasisavinti ar iššvaistyti, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, galima tik kaltininkui patikėtą turtą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad svetimas turtas R. J. buvo patikėtas. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantės veiksmai galėtų būti vertinami kaip sukčiavimas, nes svetimas turtas nebuvo įgytas panaudojus kokią nors apgaulę.

11. Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-183-511/2019 ir kt.). Vagystė kaip veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2024, 2K-224-1073/2022). Veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-511/2019). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai svetimą turtą, norėdamas juo pasinaudoti ir neturėdamas tikslo pasisavinti, tačiau būdamas abejingas jo likimui (gali jį išmesti, atiduoti, palikti bet kur ir pan.), be turto savininko sutikimo ar jam nežinant užvaldo asmuo, kurio su turto savininku nesieja jokie šeimos, darbo, sutartiniai ar panašūs santykiai, ir tarp jų nėra (nebuvo) nusistovėjusi praktika, leidžianti naudotis svetimu turtu savininkui sutikus, tokia veika paprastai kvalifikuotina kaip vagystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-511/2023). Iš to, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, kad motyvai ir tikslai (savanaudiški ar kitokie) nėra būtini vagystės sudėties požymiai. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad R. J. po to, kai paėmė svetimą turtą, jį išmetė, t. y. grobdama svetimą turtą neketino jo pasilikti sau, nesiekė ekonominės ar turtinės naudos, neteisėtų veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi ir neleidžia šių veiksmų kvalifikuoti kitaip nei jie buvo kvalifikuoti. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad ji, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindama, užvaldo svetimą daiktą, numatė, kad turto savininkas jo neteks, o ji su šiuo turtu galės elgtis pagal savo valią.

12. Įvertinus tai, kas buvo aptrata šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje, nėra pagrindo sutikti su teiginiais, jog R. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymius. ANK 518 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šio nusižengimo pagrindinis objektas yra teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, tikros ar tariamos savo teisės vykdymas. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. J., paimdama svetimą kilimėlį, nerealizavo nei realiai egzistuojančios, nei tariamos savo teisės, todėl nėra pagrindo jos veiksmus kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai leidžia manyti, kad R. J., pagrodama svetimą kilimėlį ir jį išmesdama, siekė padaryti žalos kitam asmeniui, su kuriuo ją sieja konfliktiniai santykiai, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadą, jog tokiu būdu teisės pažeidėja įgyvendino kokią nors tikrą ar tariamą savo teisę.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Teigtina, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio nuobaudai paskirti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas apeliantei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad R. J. paskirta ANK 108 straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimų.

14. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Aplinkybė, kad tarp teisės pažeidėjos ir jos kaimynų kyla konfliktai, niekaip nepateisina tyčinio (veikta tiesiogine tyčia) teisės pažeidimo nuosavybei padarymo ir nelengvina R. J., kuri yra darbingo amžiaus asmuo, teisinės padėties. Taip pat pastebėtina ir tai, kad R. J. 2023 m. gruodžio 29 d. buvo nubausta pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį įspėjimu, nes šiukšlino bendrojo naudojimo patalpose laiptinėje. Faktas, kad R. J. pajamos yra mažos, t. y. teisės pažeidėja kiekvieną mėnesį gauna 193,60 Eur dydžio socialinę pašalpą, nėra pagrindas mažinti jai paskirtą baudą.

15. Paskirtos nuobaudos sukeliamos neigiamos pasekmės savaime nėra laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo pačiu atkreiptinas R. J. dėmesys į tai, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ji turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar jos teritorinį padalinį dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

16. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties naikinti ar keisti bei tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.