- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-114-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13064-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5447-1052/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo K. P. 395,72 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą, (duomenys neskelbtini), ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Teigė, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas, skola yra 395,72 Eur. 2018 m. birželio 20 d. pareiškimu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus 15 Eur, kadangi atsakovas sumokėjo šią sumą ieškovei po ieškinio pateikimo teismui dienos. Prašė priteisti likusią skolą – 380,72 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad jis mokėdavo po 5 Eur kas mėnesį, jam yra neaiški ieškinio suma. Taip pat nurodė, kad ieškovė niekada nešaukė namo gyventojų susirinkimo, jokių dokumentų nepateikė, jis nėra gavęs mokesčių suvestinės.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo K. P. ieškovės UAB „Namų priežiūros centras”, naudai 380,72 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 380,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2108 m. sausio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. Teismas atsakovo argumentus, kad jis nežino, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja mokėti nustatytus mokesčius, laikė nepagrįstais ir nurodė, jog šią atsakovo pareigą reglamentuoja sprendime nurodyti teisės aktai. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo namą administruoja remdamasi 2006 m. liepos 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2929 pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentus, jog nėra aišku, už ką konkrečiai skola susidarė, paneigia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad ieškovė detaliai nurodė, kokiais laikotarpiais už ką ir kiek buvo paskaičiuota mokėti.
7. Teismas taip pat nurodė, jog neturi pagrindo netikėti ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, į teismo posėdį neatvyko, atsikirtimų neargumentavo ir įrodymais nepagrindė, todėl teismas sprendė, jog atsakovas prievolės sumokėti mokesčius neįvykdydamas per nustatytą terminą pažeidė savo prievolę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovas K. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5447-1052/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nėra aiškus skolos paskaičiavimo mechanizmas, tokiu būdu ir pačios skolos dydis, be to, nebuvo vertinama aplinkybė, kad kas mėnesį (stabiliai) buvo mokama po 5,00 Eur. Šios aplinkybės nebuvo tinkamai išsiaiškintos, kaip ir liko neaiški ieškinio suma, taip suvaržanti atsakovo galimybę tinkamai save atstovauti, tinkamai pagrįsti savo argumentus ir pateikti atsiliepimą, pagrįstą rašytiniais įrodymais.
8.2. Teismas neišaiškino aplinkybių skolos susidarymo laikotarpio atžvilgiu, nes ieškinyje turi būti aiškiai nurodomas laikotarpis, kartu įvertinamas ir atsakovo mokėjimų sistemingumas.
8.3. Buvo pažeistas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas, nes nebuvo suteikta galimybė baigti bylą taikiai. Taip pat buvo pažeistas rungimosi principas, šalių procesinis lygiateisiškumas, nes teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, tačiau nebuvo visapusiškai vertinami rašytiniai įrodymai, o atsakovo parodymais negalima buvo vadovautis, nes tuo metu atsakovas sirgo, ir buvo tik formaliai pasiremta atsakovo atsiliepime dėstomais teiginiais.
8.4. Byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, buvo neatsižvelgta į tai, kad teismo dieną atsakovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir 2018 birželio 20 d. po apsilankymo pas gydytoją buvo išsiuntęs prašymą atidėti teismo posėdį, paskirti kitą teismo posėdžio datą bei nenagrinėti bylos atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas buvo pateikęs iš Sodros pažymą apie nedarbingumą iki 2018 birželio 28 d.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti 2018 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
9.1. Priimant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teisme buvo padarytas procesinis teisės normų pažeidimas. Atsakovo apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, kadangi skundą surašė ne advokatas, o pats apeliantas, todėl buvo pažeista CPK 306 straipsnio 3 dalis.
9.2. Apie rašytinį bylos nagrinėjimą ieškovas buvo tinkamai informuotas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų sistemą. Atsakovas žinodamas apie nagrinėjamą bylą ir paskirtą teismo posėdį, privalėjo domėtis byloje gaunamasis dokumentais ir, esant poreikiui, pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau jokių papildomų paaiškinimų/prašymų nuo 2018 m. vasario 8 d. apeliantas teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui. Apeliantas nepagrįstai šią aplinkybę vertina kaip procesinį teisės normos pažeidimą, nors įstatymo nuostata suteikia teismui teisę neatidėti bylos nagrinėjimo.
9.3. Pats apeliantas nepateikė prašymo dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat atsakovas nepateikė ir jokių naujų argumentų dėl pareikšto ieškinio, nors apeliaciniame skunde teigia ketinąs tai padaryti.
Šalies argumentai
9.4. Apeliantas apeliaciniame skunde tik formaliai nurodo, jog byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta, tačiau, apeliaciniame skunde apeliantas neišskiria ir nenurodo, kokių nors reikšmingų bylai aplinkybių, kokių įrodymų teismas sprendime neįvertino, dėl ko nepasisakė, todėl, laikytina, kad atsakovas tinkamai nepagrindė savo apeliacinio skundo ir remiasi tik subjektyvia ir abstrakčia nuomone dėl tariamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2018-06-20 15:29 val. išsiųstą prašymą teismui dėl kitos posėdžio datos nustatymo, jame nurodydamas, kad nuo 2018-03-22 iki 2018-06-28 turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kad jis 2018-06-20 turi paskyrimą pas šeimos gydytoją. Pateikė SODROS duomenis apie jam išduotus el. nedarbingumo pažymėjimus 2018-03-22 - 2018-06-28 laikotarpiu.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Vienu iš savo apeliacinio skundo argumentų apeliantas įvardija tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti tokį jo prašymą.
14. Vertindama, ar teismas teisingai išsprendė šį procesinį klausimą ir ar yra atsiradusios sąlygos tokiam įrodymui priimti apeliancinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik turintys ryšį su ta byla ir galintys turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (įrodymų sąsajumo principas) (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Apelianto prašomi priimti prie bylos medžiagos nauji duomenys atitinka sąsajumo reikalavimus, ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ juos yra gavusi su apeliaciniu skundu ir susipažinusi, todėl apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini (CPK 314 str.).
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo – buto savininko – pareigos sumokėti ieškovui – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriui įsiskolinimą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-10-31 nustatymo ir atsakovo pareigos atsiskaityti už jį.
16. Iš atsakovo apeliacinio skundo galima spręsti, kad apelianto netenkina įrodymų vertinimo pagrindu padaryta išvada dėl ieškinio patenkinimo.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 395,72 Eur skolą už 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. laikotarpį, t.y. mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas. 2018 m. birželio 20 d. pareiškimu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus 15 Eur, kadangi atsakovas sumokėjo šią sumą ieškovei po ieškinio pateikimo teismui dienos. Prašė priteisti iš atsakovo likusią skolą – 380,72 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį visiškai, padaręs išvadą, kad ieškovė ieškinį įrodė.
20. Apeliantas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jam nėra aiškus skolos paskaičiavimo mechanizmas, tokiu būdu ir pačios skolos dydis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
21. Nors pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, rėmėsi ieškovės į byla pateiktos skolų valdymo ataskaitos duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja kad vien šių ieškovės pateiktų duomenų, nesant kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 380,72 Eur skolos, susidariusios ginčo laikotarpiu, pagrįstumo, nepakanka (CPK 185 str.).
22. Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos bei ieškovės procesiniuose dokumentuose teiktų paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad ieškovė ginčo laikotarpiu atsakovui priklausančioms patalpoms priskaičiavo 400, 81 Eur sumai mokesčių, o laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. atsakovas ieškovei sumokėjo iš viso 577, 69 Eur sumą (( 70 Eur (5 Eur x 14 mėn.) + 164, 66 Eur + 202, 03 Eur + 141 Eur)), tačiau ieškovė iš atsakovo gautomis lėšomis padengė ankstesnį - 557, 60 Eur įsiskolinimą, užfiksuotą skolų valdymo ataskaitoje 2016 m. gegužės 1 dienai, todėl ieškovė ieškinyje bei atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad atsakovas už ginčo laikotarpiu teiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas yra skolingas 380, 72 Eur.
23. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė ieškinyje nedetalizavo nei 557,60 Eur įsiskolinimo, užfiksuoto skolų valdymo ataskaitoje 2016 m. gegužės 1 dienai susidarymo laikotarpio, nei tokio dydžio įsiskolinimo sudėties, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kada ir kokių mokesčių apmokėjimui atsakovui buvo išrašytos ir išsiųstos PVM sąskaitos faktūros nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. laikotarpiu dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas kas mėnesį bei einamus mokėjimus, įsiskolinimą, todėl nėra galimybės nustatyti apie ieškovės atlikto įskaitymo pagrįstumą.
24. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-15314-454/2016) ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ naudai iš atsakovo K. P. buvo priteistas 486,53 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už LR gyventojų registro išrašą, 0,87 Eur už LR nekilnojamojo turto registro išrašą, 54,45 Eur už teisinę pagalbą. Šiam sprendimui įsiteisėjus, 2017 m. vasario 20 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl 507,69 Eur išieškojimo. Kaip matyti iš baigtoje civilinėje byloje Nr. e2-15314-454/2016 esančio antstolės J. Ž. į bylą pateikto 2017 m. liepos 25 d. patvarkymo Nr. S17-36140 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomasis dokumentas grąžintas jį visiškai įvykdžius. Esant šioms aplinkybėms lieka visiškai neaiškios aplinkybės dėl 557, 60 Eur įsiskolinimo susidarymo laikotarpio, skolos sudėties bei ieškovės atlikto įskaitymo pagrįstumo, lieka neaiškios ieškinio ribos. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.
25. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, skundžiamame sprendime išvardijo teisės aktus, kurių pagrindu ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat sprendime paminėjo, kad Maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Tačiau teismas visiškai netyrė ir neįvertino ar ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodyti mokesčiai atsakovui priskaičiuoti pagrįstai, ar jų dydis atitinka paminėtuose teisės aktuose nustatytus dydžius ir kt., nes atsakovas ieškinio nepripažino, todėl pareiga pagrįsti jam priskaičiuotų mokesčių dydį ir pagrindą tenka ieškovei.
26. Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai - turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Teismų praktika. 2010, 33).
27. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Šiuo laikotarpiu ieškovė turėjo vadovautis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 redakcija, galiojančia nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.
29. Nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. galiojančios redakcijos Nuostatų 4.4. punkte nustatyta, kad vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – kaupimo tvarkos aprašas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti.
30. Paminėtų Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad Teisės aktų nustatytais atvejais ir (ar) patalpų savininkų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, administratoriui už suderintą atlygį gali būti pavesta atlikti ir kitas, Nuostatų 4 punkte nenurodytas, funkcijas, susijusias su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu.
31. Nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepagrindė jos pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje atsakovui priskaičiuotų mokesčių dydžio pagrįstumo. Ieškovė reikalavimui dėl 2, 54 Eur/mėn. kaupiamųjų įmokų, 6,74 Eur/mėn. už teritorijų ir laiptinių valymą, 7, 35-10,55 Eur/mėn. (priskaičiuotų už 2016-09-01-2017-05-31laikotarpį) skaičiavimui pagrįsti nepateikė jokių namo gyventojų susirinkimų protokolų, sprendimų ir pan., iš kurių būtų galima spręsti apie butų savininkų sprendimą rinkti kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui, pavesti administratoriui atlikti ir kitas, Nuostatų 4 punkte nenurodytas, funkcijas, susijusias su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu. Kaip minėta už ginčo laikotarpį ieškovė net nepateikė jokių PVM sąskaitų faktūrų, teiktų atsakovui apmokėjimui, ieškovė jokių skaičiavimų, kad ieškiniu reikalaujama priteisti skola susidarė už ginčo laikotarpį, nepateikė, Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, taigi neturėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, dėl ko neatskleista bylos esmė. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
33. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
34. Apeliacinės instancijos teismas bylą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pripažįsta, kad byla turi būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, pasiūlant šalims pateikti naujus įrodymus, ieškovei aiškiai išdėstant skolos apskaičiavimo pagrindą bei dydį, kas nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Kas šiuo atveju neatskleista. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą.
35. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Dėl šių išlaidų paskirstymo nuspręs pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.