- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-521-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11554-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Rasa Urbanavičiūtė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3116-752/2023 pagal ieškovės K. G. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo, įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. G. 2022 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo (reg. Nr. CBP-15617), kurį vėliau patikslino.
2. Ieškovė K. G. 2023 m. gegužės 15 d. pateiktu patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-60359) prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220707-00107, 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-220720-00117, 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220720-00119, bei įpareigoti iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
3. Ieškovė K. G. (toliau – ieškovė arba apeliantė) patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra trečiojo asmens 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – trečiasis asmuo arba bendrija) narė, moka visus priklausančius mokesčius. Nurodyta bendrija valdo valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype stovi jai priklausantys metaliniai garažai, kuriuos ji paveldėjimo teise perėmė po tėvo V. P. mirties prieš daugiau nei 10 metų. 2022 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2D-13678 jai buvo įteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė arba Inspekcija) sprendimai: 2022 m. liepos 7 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-220707-00107 (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriame nurodyta, kad: „Nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytas II grupės nesudėtingas pastatas (garažas), neturint nei projekto, nei SLD“; 2022 m. liepos 20 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220720-00117 (toliau – Nurodymas 1), kuriuo nurodyta: „Nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220707-00107 iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai“, 2022 m. liepos 20 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220720-00119 (toliau – Nurodymas 2), kuriuo nurodyta: „Nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 9,72 m., ilgis apie 7,20 m. ir aukštis 5,36 m., esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini)“. Atsakovės priimti sprendimai nepagrįsti, nėra aiškūs ir motyvuoti, todėl turėtų būti panaikinti. Nors ieškovė dalyvavo patikrinime, tačiau jai nebuvo suteikta reali galimybė pateikti turimų dokumentų dėl ginčo statinio statybos teisėtumo, dėl statinį charakterizuojančių savybių, dėl statinio rekonstravimo teisėtumo. Priimtas Savavališkos statybos aktas yra nemotyvuotas, kas ieškovei apsunkina galimybę gintis, o Nurodymas 2 nugriauti garažą yra akivaizdžiai neproporcingas. Inspekcija privalo konkretizuoti teisės aktų pažeidimus, kurie konkrečiai patvirtina jos padaryto pažeidimo esmę, tačiau iš Savavališkos statybos akte nurodytų teisės aktų nėra nei vieno teisės akto reglamentuojančio reikalavimus II grupės nesudėtingo statinio statybai parengti projektą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos akte Inspekcijos nurodyti teisės aktai nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ar parengti projektą, rekonstruodama senus garažus. Ieškovė iš jai surašyto Savavališkos statybos akto nesupranta, kokius veiksmus ji turėjo atlikti, kad jame minimo statinio statyba neprieštarautų teisės aktų reikalavimams. Ginčo statinys stovi garažų masyvo teritorijoje, šalia stovi kiti metaliniai garažai. Ieškovė nėra savavališkai atlikusi jokių kitų asmenų nuosavybės ar valdymo teisių pažeidimo. Garažas, kurį yra įpareigota nugriauti, pastatytas ir yra eksploatuojamas eilę metų, jis yra išardomas ir jokių kitų asmenų teisių nepažeidžia, nes surinktas (sumontuotas) toje pat vietoje kur stovėjo po tėvo mirties paveldėti trys metaliniai garažai, kurie buvo įrengti su išbetonuotomis duobėmis, į juos buvo įvestas vanduo, elektra. Minėto statinio eksploatavimo paskirtis yra ta pati, kokią ieškovė perėmė valdyti iš tėvo, ieškovė tęsia tą pačią veiklą – teikia automobilių remonto paslaugas po tėvo mirties įrengtuose garažuose. Nurodymas 1 yra išvestinis iš administracinio sprendimo (Savavališkos statybos akto), todėl ieškovė, nesutikdama su juo ginčija ir Nurodymą 1. Nurodymą 2 ieškovė prašo panaikinti, nes nėra aišku, kodėl statinys vertintinas kaip savavališkai pastatytas, be to, nugriauti statinį, kuris yra pastatytas (rekonstruotas iš senų garažų) prieš daug metų bei kuris jokių asmenų teisių nepažeidžia, yra neproporcinga bausmė. Įstatyme nustatyta ir kita galimybė, t. y. galimybė įteisinti savavališkos statybos padarinius, todėl nustačius statybos pažeidimus, ieškovė prašys netaikyti kraštutinės priemonės – statinio griovimo. Siekiant įteisinti galimus statybos pažeidimus yra numatyti padarinių pašalinimo būdai, tačiau nurodant, kokius pažeidimus reikia pašalinti, privaloma teisingai nurodyti patį pažeidimą, pažeidimo padarymo laiką (galiojančius teisės aktus pažeidimo padarymo momentu), nes statybą reglamentuojančių teisės aktų taisyklės nuolat kinta. Ginčo statinys nebuvo pastatytas Savavališkos statybos akte nurodytu laiku, statyba nėra nauja. Metalinių garažų statyba iki jų remonto buvo atlikta vykdant visus tuo metu galiojančius teisės aktus, garažai buvo priimti eksploatuoti, už juos yra mokami visi komunaliniai mokesčiai.
Atsiliepimas
4. Inspekcija 2023 m. birželio 7 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-71604) nurodė, kad ieškovės reikalavimus laiko nepagrįstais. Prašė bylą dalyje dėl Inspekcijos įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą nutraukti, o likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nenustačius bylos dalies nutraukimo pagrindų, prašė patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi. Pažymėjo, kad Inspekcija gauto skundo pagrindu 2022 m. birželio 2 d. atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą 2022 m birželio 28 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1287, kuriuo konstatuota, kad: metalinių garažų masyvo teritorijoje pastatyti 5 nesudėtingi II grupės metalinių konstrukcijų garažai ir du virš 80 kv. m metalinių konstrukcijų garažai; septinto garažo savininkė ir naudotoja K. G. nurodė, kad garažas pastatytas prieš 5 metus, tačiau patikrinus ortografinius duomenis programoje „Google Earth Pro“ buvo nustatyta, jog statybos darbai atlikti apie 2019 m. vasarą. Inspekcijai pateiktame 2022 m. birželio 6 d. paaiškinime ieškovė nurodė, kad garažai yra paveldėti nuo 2011 m. ir statyti anksčiau nei prieš 10 metų, išskyrus vieną statinį, kuris statytas prieš 5 metus ir yra sujungtas iš trijų garažų. Nustačius savavališkos statybos faktą, 2022 m. liepos 7 d. buvo surašytas ginčo Savavališkos statybos aktas. 2022 m. liepos 20 d. buvo surašyti Nurodymas 1 ir Nurodymas 2. Visi minėti Inspekcijos sprendimai 2022 m. liepos 27 d. buvo išsiųsti ieškovei ir jai buvo įteikti 2022 m. liepos 30 d. Inspekcijos nuomone, skundžiami sprendimai surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų aktualiomis nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Garažo statybai ieškovė privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Skundžiami aktai yra motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, juos priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, jie priimti Inspekcijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, todėl Savavališkos statybos akto ir Nurodymų naikinti nėra teisinio pagrindo. Patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės sutinka, kad garažo statybos darbai atlikti savavališkai, tačiau nesutinka su Inspekcijos nustatyta statinio statybos rūšimi. Ieškovės teigimu, savavališkai atlikti darbai nepriskirtini naujo statinio statybos darbams, o laikytini seno statinio remonto (rekonstravimo) darbais, tačiau šiems argumentas pagrįsti, Inspekcijos nuomone, byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu, todėl tai, kas ieškovės statybos darbais sukurta buvusių metalinių garažų (t. y. kilnojamųjų daiktų) vietoje, pagrįstai Inspekcijos buvo kvalifikuota kaip nauja statyba. Nesutiko ir su patikslinto ieškinio argumentais, kad ginčo statinys nebuvo pastatytas Akte nurodytu laiku, nes garažo statybos laikotarpį neginčijamai patvirtina „Google Earth Pro“ ortofotografinės nuotraukos su laiko žyma.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2023 m. birželio 6 d. pateikė atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-71448). Prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Pažymėjo tik tai, kad ginčo statiniai, dėl kurių nagrinėjama civilinė byla, stovi nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Ginčo teritorija preliminariai yra priskirtina laisvai (neužstatytai) žemei ir gali būti skirta nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms vykdyti. Metaliniai garažai yra laikini statiniai, kurie neregistruojami Nekilnojamojo turto registre, todėl tokių statinių savininkams teisė išsipirkti ar išsinuomoti valstybinę žemę nesuteikiama.
6. Trečiasis asmuo 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 13,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos pareigūnui nustačius garažo parametrus (plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m), garažas pagrįstai Akte buvo kvalifikuotas kaip II grupės nesudėtingo statinio kategorijos pastatas.
9. Todėl teismas sprendė, kad garažo statybai statytoja privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti jį kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.
10. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės teiginius, kad savavališkai atlikti darbai nepriskirtini naujo statinio statybos darbams, o laikytini statinio rekonstrukcijos darbais. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog ieškovės paveldėti metaliniai garažai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai – statiniai, ir pažymėjo, kad jie nėra formuojami ir registruojami kaip nekilnojamieji daiktai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas. Teismas taip pat nurodė, kad metaliniai garažai, tiek pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas nėra laikomi nekilnojamuoju daiktu, kadangi jie gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Be to, nustatyti ginčo pastato parametrai – plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m – taip pat leidžia teigti, kad ginčo pastatas (garažas) nėra perstatytas metalinis garažas, o tai yra naujas statinys.
11. Teismas, nustatęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu, sprendė, jog tai, kas ieškovės statybos darbais sukurta buvusių metalinių garažų kilnojamųjų daiktų vietoje, pagrįstai Inspekcijos buvo kvalifikuota kaip nauja statyba.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginius, jog ginčo statiniai nebuvo pastatyti Savavališkos statybos akte nurodytu laiku, paneigia į bylą pateiktos „Google Earth Pro“ ortofotografinės nuotraukos su laiko žyma.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovės atlikta pastato (garažo) statyba buvo savavališka, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti Savavališkos statybos aktą.
14. Teismas nustatė, kad nors Inspekcija, veikdama pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją, iš statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 19 d. nugriauti garažą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau įvertinus ginčijamo Nurodymo 2 turinį, matyti, kad ieškovei taip pat buvo išaiškinta galimybė įteisinti savavališką statybą.
15. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo visiškai suprantama ir aišku, už ką jai surašytas Savavališkos statybos aktas ir Nurodymai, kokiam subjektui jie taikomi ir kokios papildomos teisės bei pareigos tokiais sprendimais yra nustatomos. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad jos atžvilgiu priimti Inspekcijos sprendimai yra nemotyvuoti, neaiškūs ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.
16. Teismas konstatavo, kad Savavališkos statybos aktas ir Nurodymai surašyti teisėtai ir pagrįstai pagal teisės aktų reikalavimus ir jų naikinti jokio pagrindo nėra. Atsakovės argumentus, kad neva Inspekcijos surašyti sprendimai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jų įpareigojimai akivaizdžiai neproporcingi, teismas atmetė. Pažymėjo, kad Inspekcija neginčija ieškovės teisės nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą, todėl tik nuo pačios ieškovės valios ir veiksmų priklauso Nurodymo 2 įvykdymo būdas.
17. Teismas, netenkinęs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl atsakovės surašytų sprendimų panaikinimo, netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir priimti naują sprendimą. Pažymėjo ir tai, kad toks reikalavimas apskritai yra nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi bendrosios kompetencijos teismui nepriskirtina viešojo administravimo subjekto kontrolė ir bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia bylų, priskirtų administraciniams teismas dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus.
18. Dėl kitų, ne esminių, ieškovės argumentų teismas nepasisakė, laikydamas, kad jie jokios reikšmingos įtakos ginčo išsprendimui neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Ieškovė K. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – jos patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Apeliantė pažymėjo, kad paveldėjimo teisiniu pagrindu įgijo metalinius garažus po tėvo mirties. Tokie garažai buvo pastatyti bendrijos nariams įkūrus metalinių garažų kooperatyvą, nurodytu pagrindu tuometinė vietos valdžia išskyrė garažams statyti 1 ha ploto žemės sklypą. Valstybinis žemės sklypas paskirtas teisėtai, išduoti statybos leidimai garažų kooperatyvo statybos aikštelei statyti. Teismas nurodytų faktinių aplinkybių dėl teisėto žemės sklypo valdymo nevertino bei nepagrįstai nustatė, kad ji turėjo gauti NŽT sutikimą pradėti statybos darbus.
19.2. Apeliantė yra 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narė. Teismui ji pateikė visus turimus duomenis dėl to, kad anksčiau minėta bendrija nors ir yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudotoja, tačiau dėl jos atžvilgiu pradėtų kitų teisminių procesų, ji negali įgyvendinti daugelį metų faktiškai naudojamo valstybinio žemės sklypo išpirkimo procedūros, todėl negali išduoti jai ir sutikimo, būtino norint gauti statybos leidimą dėl savavališkos statybos įteisinimo. Iš to seka, kad ginčo statinys stovi ant teisėtai bendrijai skirtos valstybinės žemės ir minėta bendrija sutinka (sutiko) su jai priklausančio turto remontu (rekonstravimu). NŽT dėl civilinių ginčų, susijusių su nuosavybės atkūrimo procedūromis dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės duoti sutikimo statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Skundžiamų Inspekcijos sprendimų surašymo metu tokie duomenys buvo žinomi, tačiau skundžiamuose administraciniuose aktuose nebuvo nurodyti. Inspekcija, atlikdama nešališką tyrimą bei surašydama Savavališkos statybos aktą, turėjo pareigą nurodyti ne tik valstybinės žemės valdytoją, bet ir faktinį tokio žemės sklypo naudotoją, pareikalauti jo sutikimo dėl ginčo statinio rekonstravimo, tačiau to nepadarė.
19.3. Pažymėjo, kad statybos (rekonstravimo) darbų atlikimo metu ieškovė turėjo visus žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), teisėto naudotojo (bendrijos) sutikimus dėl statybos darbų vykdymo, nes jos paveldėti garažai dėl ilgo eksploatavimo per kelis dešimtmečius buvo nusidėvėję, dėl ko ji vykdė šių statinių rekonstravimą (pertvarkymą).
19.4. Apeliantės nuomone, surašant Savavališkos statybos aktą turėjo būti išsiaiškintos visos būtinos faktinės aplinkybės dėl žemės sklypo statuso, dėl statinio statybos rūšies, ir tik po to jos turėjo būti fiksuojamos Savavališkos statybos akte, pareikalaujant būtinų ir privalomų statybos darbus pateisinančių duomenų. Net jei garažo statybai ir buvo reikalingas statybos leidimas, tai fiksuojant pažeidimą ir surašant ginčijamus Nurodymus buvo būtina pažymėti apie statinio atnaujinimą, nes ji pateikė informaciją, jog rekonstravo (perstatė) seną statinį, tačiau Savavališkos statybos akte yra nurodoma, kad tai naujas statinys, tyčia nefiksuojant istorinių / archyvinių duomenų, charakterizuojančių seną statinį (gabaritus, įrengtas duobes, pamatus ir kt.). Tik palyginus buvusių statinių gabaritus bei fiksuoto po remonto (rekonstrukcijos) statinio gabaritus, galima vertinti ar tai yra / nėra pažeidimas, taip pat tik tuomet galima fiksuoti statybos rūšį.
19.5. Viešojo administravimo subjektas privalo savo priimamą sprendimą motyvuoti, tik susipažinus su motyvais, asmuo gali vertinti bei nuspręsti, skųsti tokį sprendimą ar jo neskųsti. Skundžiami Inspekcijos sprendimai nėra motyvuoti ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad jų turinys yra aiškus ir pakankamas.
19.6. Bendrijos narių įnašais yra galimybė išpirkti valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, surašant Savavališkos statybos aktą Inspekcija turėjo pareigą nešališkai vertinti, kad ginčo žemės sklype esantys garažai rekonstruoti (pertvarkyti) su bendrijos žinia ir sutikimu. Bendrija neturi sudarytos anksčiau minėto žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau moka žemės ir kitus mokesčius už naudojimąsi žemės sklypu, yra teisėta jo naudotoja ir būsima savininkė. Dėl tebesitęsiančių teisminių procesų bendrija neturi galimybės pradėti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), išpirkimo procedūros, todėl neturi ir galimybės duoti sutikimo jos atliktos statybos įteisinimui. Dėl šių aplinkybių ir archyvinių bylos duomenų nepaisymo, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, o valstybės atsakingų institucijų neveikimas ir to sukeltos pasekmės buvo perkeltos tik ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
19.7. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neteismingu pripažino apeliantės reikalavimą, kuriuo ji prašė panaikinus administracinius aktus įpareigoti Inspekciją iš naujo atlikti administracinį patikrinimą ir priimti sprendimą. Šis reikalavimas kyla iš įstatyme numatytos pareiškėjo teisės reikalauti iš naujo atlikti patikrinimo procedūrą, jei teismas vertintų, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai yra nemotyvuoti ir priimti pažeidus procedūrą. Būtent tokius argumentus ir teikė ieškovė pasirinkdama teisę skųsti nemotyvuotus Inspekcijos sprendimus. Jeigu šie viešojo administravimo subjekto sprendimai, susiję su nuosavybės teisių apsauga, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tai ir išvestinis reikalavimas yra teismingas būtent bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl išvestinio ieškovės reikalavimo nenagrinėjimo yra tiesiog nurašyti iš Inspekcijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį, tačiau jie turėjo būti pagrįsti konkrečia teisės norma, kuri imperatyviai nustatytų, jog bendrosios kompetencijos teismas šio reikalavimo negali spręsti. Tokių teisės aktų teismas skundžiamame sprendime nenurodė. Panaikinęs viešojo administravimo subjekto priimtus aktus dėl to, jog jie buvo priimti padarius procedūrinius pažeidimus ar yra neišsamūs, teismas turi teisę įpareigoti iš naujo atlikti procedūrą. Tai gali padaryti ir bendrosios kompetencijos teismas, jeigu jis jau nagrinėja ginčą dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų teisėtumo. Priešingas vertinimas būtų nelogiškas ir pažeidžiantis asmens teisę į vieną teismo procesą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.
Atsiliepimas
20. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
20.1. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Apeliacinio skundo teiginiai niekaip nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, taip pat nesudaro teisinio pagrindo jo panaikinti, kadangi bendrijos žemės teisiniai santykiai ir iš žemės teisinių santykių kylantys klausimai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju, bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar Inspekcija teisingai kvalifikavo statytojos atliktus II grupės nesudėtingo statinio (garažo) mieste statybos darbus, kaip savavališką statybą bei Savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimtų Nurodymų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
20.2. Patikslinto ieškinio reikalavimo dalis dėl Inspekcijos įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, atsakovės nuomone, apskritai nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, kadangi bendrosios kompetencijos teismui nepriskirtina viešojo administravimo subjektų kontrolė ir bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia bylų, priskirtų administraciniams teismams dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė išvestinį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti iš naujo atlikti administracinį patikrinimą, kadangi Savavališkos statybos akto ir Nurodymų nepanaikinus, išvestinis reikalavimas taip pat niekaip negalėjo būti patenkintas.
20.3. Ieškovei Savavališkos statybos aktas buvo surašytas ne už tai, kad ji garažų masyvo teritorijoje pastatė tris metalinius garažus, o už tai, kad garažų masyvo teritorijoje be reikalingo statinio projekto ir leidimo statyti tokį statinį pastatė naują garažą, kurio plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m, vietoje buvusių trijų metalinių garažų. Ginčo, kas yra garažo statytoja, byloje nėra ir nebuvo, o Inspekcijos pateikti įrodymai liudija, jog patikrinus programoje „Google Earth Pro“, akivaizdžiai matyti, kad statybos darbai atlikti apie 2019 m. vasarą. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas toks, koks jis buvo užfiksuotas patikrinimo metu bei Savavališkos statybos akte yra ne naujos statybos, o tariamai buvusių metalinių garažų (kilnojamų daiktų) rekonstravimo (kaip statinių) rezultatas. Taigi, tokio garažo statybai statytoja privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti tokį naują statinį. Jokie archyviniai dokumentai apie metalinius garažus ar jų analizė nepaneigia ir negali paneigti ieškovės pastatyto garažo savavališkos statybos fakto.
Žemesnės instancijos teismas
20.4. Savavališkos statybos akto forma yra patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 (Inspekcijos viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-135 redakcija, su vėlesniais pakeitimais). Taigi, ieškovės skundžiamas Savavališkos statybos aktas atitinka ne tik patvirtintos formos rekvizitus, bet ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus: jame, be kita ko, yra nurodytas asmuo, kuriam surašytas Savavališkos statybos aktas, atliktos statybos rūšis, pastatyto pastato paskirtis, kategorija, adresas ir statinį apibūdinantys pagrindiniai matmenys, jame nurodytos pažeistos teisės aktų nuostatos, sudariusios teisinį pagrindą Inspekcijai konstatuoti garažo savavališką statybą, prie jo pridėtos garažo foto nuotraukos bei situacijos schemos. Taip pat Savavališkos statybos akte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos teisės aktų normos, kurios buvo pažeistos ieškovei vykdant garažo savavališką statybą.
20.5. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-157 (Inspekcijos viršininko 2021 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1V-77 redakcija). Nurodymo 1 turinys visiškai patvirtina, kad jis atitinka visus formos rekvizitus ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.
20.6. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius forma patvirtinta Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1V-136 (Inspekcijos viršininko 2019 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1V-53 redakcija, su vėlesniais pakeitimais). Nurodymo 2 turinys taip pat patvirtina, kad jis atitinka ne tik būtinus formos rekvizitus bet ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus: jame nurodyti duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas nurodymas, statinio duomenys, surašyto Savavališkos statybos akto numeris, kuriuo konstatuota garažo savavališka statyba, detalizuotas statinys nurodant pagrindinius garažo matmenis ir jo vietą situacijos schemoje, aiškiai įvardintos statytojai nustatytos pareigos ir teisės, nurodytas teisinis pagrindas, apskundimo tvarka ir kt.
20.7. Vertinant Savavališkos statybos akto ir Nurodymų, t. y. skundžiamų aktų ir prie jų pridėtų dokumentų, turinį, visiškai nepagrįsti ir atmestini ieškovės argumentai, kad tariamai skundžiami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Inspekcijos nuomone, skundžiami aktai statytojai surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jų naikinti, atitinkamai ir tenkinti apeliantės apeliacinį skundą bei naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
20.8. Ieškovė, teikdama argumentus dėl tariamo materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo teismui sprendžiant jos reikalavimus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos jos išvardytos faktinės bylos aplinkybės, kurios, Inspekcijos nuomone, neturi nieko bendro su nustatytu savavališkos statybos faktu. Byloje yra surinkti įrodymai ir jų turinys patvirtina, kad garažas pastatytas savavališkai 2019 m. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
20.9. Pagrindų grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui byloje nėra, o toks ieškovės prašymas liudija pačios ieškovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procesu bei mėginimą kuo ilgiau vilkinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procesą.
Atsiliepimas
21. Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kas sudaro pagrindą pripažinti minėtą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu.
22. Trečiasis asmuo 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų.
24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl Savavališkos statybos akto ir Nurodymų panaikinimo, taip pat atmestas reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo atlikti tyrimą ir spręsti klausimą dėl statybos teisėtumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių
25. Bylos duomenys (pareiškimai dėl garažų perrašymo) liudija, kad V. P. buvo 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys, jam priklausė metaliniai garažai tokių garažų masyvo teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
26. 2011 m. lapkričio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ieškovė K. G. paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. P. turtą.
28. Byloje esančios (Inspekcijos pateiktos kartu su 2022 m. gruodžio 12 d. tripliku (reg. Nr. DOK-148864)) ortografinės nuotraukos iš „Google Earth Pro“ liudija, kad prie Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1287 pridėtame situacijos plane statinys, pažymėtas kaip garažas Nr. (duomenys neskelbtini), matomas tik 2019 m. birželio mėn. darytoje nuotraukoje, o 2018 m. birželio mėn. darytoje nuotraukoje tokių gabaritų statinio nėra, matomi tik trys metaliniai garažai.
29. Inspekcija 2022 m. liepos 7 d. surašė Savavališkos statybos aktą (t. y. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220707-00107), kuriuo konstatavo, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas II grupės nesudėtingas pastatas (garažas), neturint nei projekto, nei SLD (t. y. statybą leidžiančio dokumento). Pastatytų metalinių konstrukcijų garažų paskirties pastato matmenys – plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis 5,36 m.
30. Inspekcija 2022 m. liepos 20 d. surašė Nurodymą 1 (t. y. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220720-00117), kuriuo K. G. įpareigojo nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate esančiame valstybinėje žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl kurių 2022 m. liepos 7 d. surašytas Savavališkos statybos aktas iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.
31. Inspekcija 2022 m. liepos 20 d. surašė Nurodymą 2 (t. y. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220720-00119), kuriuo iš K. G. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 19 d. nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m), esantį valstybinėje žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini), situacijos plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini).
32. Inspekcijos 2022 m. liepos 27 raštu Nr. 2D-13678 „Dėl dokumentų siuntimo“ surašytus aktus - Savavališkos statybos aktą, Nurodymą 1 ir Nurodymą 2 išsiuntė K. G..
Dėl Savavališkos statybos akto ir Nurodymų panaikinimo
33. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas numato, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė valstybinės žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), valdė laikinus statinius – metalinius garažus ir, kaip patvirtina byloje surinkti objektyvūs įrodymai (2022 m. birželio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1287, programos „Google Earth Pro“ duomenys, fotonuotraukos), laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. tokių metalinių garažų vietoje pastatė naują, tvirtai sujungtą su žeme, daug aukštesnį, visiškai kitokių parametrų nekilnojamąjį daiktą (plotis apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis 5,36 m), kurį Inspekcija priskyrė II grupės nesudėtingo statinio kategorijai.
35. Apeliantė nesutinka su Inspekcijos nustatyta statinio statybos rūšimi, teikdama, kad ji tik rekonstravo (pertvarkė) seną statinį, dabartinio garažo parametrai visiškai atitinka anksčiau buvusių statinių (metalinių garažų) gabaritus, todėl jai nebuvo reikalingas statybos leidimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
36. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, nesudėtingas statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; arba paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Kokie statiniai priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, reglamentuojama statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), VI skyriuje. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 2 lentelės 5 punktu, negyvenamieji pastatai, kurių didžiausias aukštis nuo 5 m iki 8 m, o plotas nuo 50 kv. m iki 80 kv. m, priskirtini II grupės nesudėtingojo statinio kategorijai. Nagrinėjamu atveju, Inspekcijos pareigūnui nustačius, jog garažo plotis yra apie 9,72 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 5,36 m, toks statinys (garažas) pagrįstai ginčijamame Savavališkos statybos akte buvo kvalifikuotas kaip II grupės nesudėtingo statinio kategorijos pastatas. Tai reiškia, kad apeliantė jai priklausančių, įgytų po tėvo V. P. mirties, laikinų statinių (metalinių garažų) vietoje sukūrė naują nekilnojamąjį daiktą (CK 1.98 straipsnio 2 dalis, 4.2 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės samprotavimai, kad tai buvo ne nauja statyba, o tik dėl ilgo eksploatavimo per kelis dešimtmečius nusidėvėjusių statinių rekonstravimas (pertvarkymas), atmestini kaip nepagrįsti ir niekuo neįrodyti (CPK 185 straipsnis). Kad vietoje trijų metalinių garažų buvo sukurtas visiškai kitokių gabaritų ir parametrų nekilnojamasis daiktas neginčijamai liudija byloje esančios ortografinės nuotraukos iš „Google Earth Pro“, kuriomis pagrįstai rėmėsi tiek atsakovė surašydama Savavališkos statybos aktą, tiek ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą.
37. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 23 punktu, atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti STR 1.05.01:2017 3 priede. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktyje įtvirtinta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 3 dalimi, supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingojo statinio statybai turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė, statydama II kategorijos nesudėtingą statinį mieste, privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis), todėl Inspekcijos surašytame Savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės yra visiškai teisingos, o išvados dėl savavališkos statybos – teisėtos ir pagrįstos.
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad jos pastatyto statinio (garažo) nėra pagrindo griauti, nes jis stovi garažų masyvo teritorijoje, todėl tai laikytina neproporcinga sankcija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ginčo statinys (garažas) yra metalinių garažų teritorijoje, tačiau tai nesuteikia ieškovei teisės savavališkai laikinų statinių – metalinių garažų – vietoje statyti naują statinį (kuris kvalifikuotas kaip II grupės nesudėtingo statinio kategorijos pastatas), nesilaikant tokios kategorijos statinio statybai keliamų imperatyvių įstatymo reikalavimų.
39. Apeliantė nurodo, kad Savavališkos statybos akte akcentuojamas nesuformuotos valstybinės žemės sklypas, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau šio žemės sklypo naudotoja ir nuomininkė yra 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, o ieškovė yra šios bendrijos narė. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju yra pakankamas būtent bendrijos sutikimas dėl statybos (remonto) darbų atlikimo ir jai nėra reikalingas NŽT sutikimas / pritarimas tokių darbų vykdymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir šiuos ieškovės argumentus laiko visiškai nepagrįstais.
40. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.), 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
41. Atsižvelgiant į šios nutarties 40 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėtina tai, jog ieškovės pastatytas naujas statinys (garažas) yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, todėl valstybinės žemės patikėtinis yra NŽT, kurios sutikimas turėjo būti gautas. 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra tik šio žemės sklypo naudotoja, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė yra šios bendrijos narė, nesuteikia jai teisės šiame sklype vykdyti statybos darbus, neturint žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo. Kita vertus, ieškovė po savo tėvo V. P. mirties minėtoje teritorijoje paveldėjo metalinius garažus, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai. Pažymėtina, kad išsami ir nuosekli teisminė praktika patvirtina, kad metaliniai garažai laikytini tik laikinais statiniais, o vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunkčiu, valstybinė žemė laikiniems metaliniams garažams nenuomojama ir neparduodama. Teisės aktai nenumato metalinių garažų savininkų (ar tokių savininkų bendrijos) teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę, būtiną metalinių garažų eksploatavimui, todėl tokie savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017; Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2560-555/2016). Todėl visiškai niekuo nepagrįstais laikytini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad bendrijos narių įnašais yra galimybė išpirkti valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o bendrija dėl to turėtų būti laikoma teisėta jo naudotoja ir būsima savininkė.
42. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja ir tai, jog Savavališkos statybos aktas yra parengtas formaliai, pažeidimai nekonkretizuoti, nenurodyta, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus ji pažeidė. Apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
43. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtinti savavališkos statybos akto rekvizitai. Rekvizituose išdėstyta savavališkos statybos akto forma ir turinys: akte įrašoma, kad šiuo dokumentu konstatuojama savavališka statyba, įvardijamas asmuo, kuriam surašomas aktas (statytojas, statinio savininkas, statinio valdytojas, statinio naudotojas, žemės sklypo savininkas, žemės sklypo valdytojas ar žemės sklypo naudotojas), duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, ir atskirų statinio (-ių) patalpų, kuriose atliekami (atlikti) statybos darbai, duomenys, taip pat įrašomi nustatyti pažeidimai: pažeidimų esmė, pažeistos teisės aktų normos, nustatytų pažeidimų padarymo laikas, nurodoma, ar taikyti administracinę atsakomybę, ir jei taip, tai pagal kurią administracinės atsakomybės teisės normą, arba administracinės atsakomybės netaikymo priežastys. Prie užpildyto savavališkos statybos akto būtina pridėti įrodymus: nuotraukas, situacijos planą, taip pat gali būti pridedami kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju Savavališkos statybos akte nurodyta, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytas II grupės nesudėtingas pastatas (garažas), neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Taip pat akte nurodyti pažeistų teisės aktų pavadinimai ir straipsniai, pridėtos savavališkai pastatyto statinio foto nuotraukos ir itin detalus situacijos planas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamame Savavališkos statybos akte nurodyti duomenys atitinka aukščiau nurodytą savavališkos statybos akto surašymo teisinį reglamentavimą. Jei ieškovei kilo neaiškumų dėl teisės aktų, kurie reglamentuoja nesudėtingo statinio statybai keliamus reikalavimus, ji turėjo teisę kreiptis raštu į Inspekciją ir aiškintis kilusius klausimus, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat turėjo teisę teikti visus turimus teisiškai reikšmingus bylai įrodymus ir argumentus, kurių kaip ji nurodo, neturėjo galimybės pateikti iki surašant savavališkos statybos aktą, tačiau ieškovė byloje nepaneigė Inspekcijos nustatytų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad atsakovės surašytame Savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės yra teisingos, o išvados dėl savavališkos statybos – teisėtos ir pagrįstos.
44. Pažymėtina, kad tiek ginčijami Nurodymas 1, tiek ir Nurodymas 2 yra išvestiniai administraciniai aktai, kurie surašyti remiantis jau anksčiau detaliai aptartu Savavališkos statybos aktu, todėl tokių Nurodymų teisėtumo klausimas turi būti vertinamas kartu su Savavališkos statybos aktu. Pripažinus, kad Savavališkos statybos aktas yra teisėtas, o jame nurodytos aplinkybės yra teisingos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl Nurodymo 1 ir Nurodymo 2 panaikinimo.
45. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Savavališkos statybos akto ir Nurodymų teisėtumu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl ginčo garažo statybos teisėtumo
46. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Toks ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas iš esmės laikytinas reikalavimu įpareigoti Inspekciją iš naujo spręsti klausimą dėl ginčo garažo statybos teisėtumo.
47. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė (rezoliucinė sprendimo dalis suformuluota itin aiškiai – „Patikslintą ieškinį atmesti“). Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad netenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl atsakovės surašytų aktų (t. y. Savavališkos statybos akto; Nurodymų) panaikinimo, šis išvestinis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose pažymėjo, kad toks ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas apskritai nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia bylų, priskirtų administraciniams teismas dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus.
48. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neabejotinai gali bendrosios kompetencijos teisme reikšti reikalavimą viešojo administravimo subjektui iš naujo atlikti statybos teisėtumo vertinimo procedūrą, jeigu būtų konstatuota, kad viešojo administravimo subjekto (t. y. Inspekcijos) sprendimai (ginčijami aktai – Savavališkos statybos aktas ir Nurodymai) yra nemotyvuoti ir priimti pažeidus procedūras. Apeliantės nuomone, priešingas vertinimas būtų nelogiškas ir pažeidžiantis asmens teisę į vieną teismo procesą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.
49. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
50. Savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu Inspekcijos reiškimas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK, taip pat specialiame Statybos įstatyme. Ginčijant Inspekcijos surašytą savavališkos statybos aktą ir (ar) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, Inspekcija, ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018).
51. Iš to seka, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti ginčo garažo statybos teisėtumo klausimą yra nukreiptas į viešo administravimo subjektą, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas Savavališkos statybos akto ir Nurodymų teisėtumo klausimas, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti ginčo garažo statybos teisėtumo klausimą laikytinas išvestiniu, todėl taip pat galėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
52. Atsižvelgiant į šios nutarties 49–51 punktuose išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė neteisingą išvadą, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo spręsti klausimą dėl ginčo garažo statybos teisėtumo nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau nepaisant tokios neteisingos savo išvados, pirmosios instancijos teismas vis vien minėtą ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą ginčijamu sprendimu atmetė (o ne paliko nenagrinėtu CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu), teisingai ir pagrįstai konstatavęs, jog netenkinus patikslinto ieškinio reikalavimų dėl atsakovės surašytų aktų (t. y. Savavališkos statybos akto; Nurodymų) panaikinimo, šis išvestinis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas. Esant nenuginčytiems Savavališkos statybos aktui ir Nurodymams, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo spręsti klausimą dėl ginčo garažo statybos teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, todėl šioje dalyje teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais taip pat nėra jokio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos iš esmės teisingai įvertino, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė ginčo klausimui išspręsti aktualias materialinės teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
54. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė bei tretieji asmenys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.