- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- AN2-155-491/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00043-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Valdas Petras (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovo T. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu P. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 600 Eur bauda.
2. Administracinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, t. y. 2021 m. vasario 17 d. 12.22 val., (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir pažeidė Nutarimo 2.1.5.2 punktą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, P. Š. skundu apylinkės teismo prašė nutraukti jam šią administracinio nusižengimo teiseną. Skunde P. Š. nurodė, jog dėvėjo apsauginę veido kaukę, tačiau ją trumpam buvo nusiėmęs, kad išsipūstų nosį ir pasikeistų jau sudrėkusią kaukę, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas panaikino Institucijos 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą ir P. Š. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nutraukė pripažinęs, jog jis nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Skundžiamame nutarime teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų P. Š. kaltei pagrįsti. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnų Z. J. ir D. P. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės yra identiškos, todėl juose išdėstytų duomenų jis nepripažino įrodymais. Teismas suabejojo ir tuo, kad policijos pareigūnai, važiuodami tarnybiniu automobiliu, sugebėjo įvertinti P. Š. nueitą atstumą neva nedėvint veido apsauginės kaukės. Taip pat teismas sprendė, kad liudytojo L. Ž. parodymais, jog tuo metu jis, vairuodamas automobilį, prasilenkė su P. Š., kuris dėvėjo veido apsauginę kaukę, nėra pagrindo netikėti (liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė pakankamai išsamius parodymus, nėra objektyvaus pagrindo spręsti jog šis liudytojas gali būti suinteresuotas duoti P. Š. palankius parodymus).
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas T. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2021 m. gegužės 13 d. priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
1.1. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnų Z. J. ir D. P. tarnybiniai pranešimai yra tinkama bei leistina priemonė administracinio nusižengimo byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Vien tai, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti glaustai, nurodant tik policijos pareigūnų tiesiogiai matytų aplinkybių esmę, nesudaro pagrindo jų nepripažinti įrodymais. Taip pat tai, kad policijos pareigūnų asmeniškai pasirašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės sutampa, galima paaiškinti tuo, jog jie buvo kartu tame pačiame tarnybiniame automobilyje, taigi, vienodai matė P. Š. ir jo veiksmus. Nors teismas suabejojo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, nesiėmė priemonių šiuos pareigūnus apsiklausti teismo posėdyje.
1.2. Nesuprantamas teismo motyvas nevertinti policijos pareigūno kūno kameros vaizdo bei garso įrašo, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų ir P. Š. pokalbis po pastarojo sustabdymo. Šis įrašas buvo patalpintas Administracinių nusižengimo registre suformuotoje P. Š. administracinio nusižengimo byloje, prie kurios teismas turi prieigą. Teismas nepareikalavo šio įrašo pateikti skaitmeninėje laikmenoje.
1.3. Nesutinkama su apylinkės teismo atliktu liudytojo L. Ž. parodymų vertinimu. Šio liudytojo parodymai yra abstraktūs, jis negalėjo patvirtinti, jog P. Š., dėvintį veido apsauginę kaukę, matė einantį būtent tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku, kai policijos pareigūnai jį sustabdė dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. Įvertintina ir tai, kad P. Š. ir L. Ž. yra pažįstami, šio liudytojo parodymai prieštarauja policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.
1.4. Nesuprantamas teismo nutarime pateiktas automobilio spidometro rodmenų matavimo vertinimas, taip paneigiant policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad jie matė, kaip P. Š., nedėvėdamas veido apsauginės kaukės, nuėjo apie 70 metrų atstumą. Apeliaciniame skunde pateikiama schema, kokia trajektorija P. Š. ėjo ir kokia trajektorija policijos pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu, bei teigiama, jog policijos pareigūnams niekas netrukdė tiesiogiai matyti einančio P. Š. ir vizualiai įvertinti jo nueitą atstumą.
1.5. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. parodymai yra nepatikimi bei vertintini kritiškai. Jis nebuvo nuoseklus atpasakodamas įvykio aplinkybes. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, P. Š. paaiškino, jog veido apsauginę kaukę buvo nusiėmęs trumpam, tik tam, kad išsipūstų nosį, po ko šią kaukę vėl užsidėjo. Vėlesniame 2021 m. kovo 25 d. paaiškinime jis nurodė, jog norėjo tik pasikeisti veido apsauginę kaukę, nes jo dėvima vienkartinė kaukė buvo jau sudrėkusi. Tačiau iš vaizdo bei garso įrašo matyti, jog P. Š., sustabdytas policijos pareigūnų, dėvėjo medžiaginę veido apsauginę kaukę bei ją dėvėjo netinkamai – ši kaukė nedengė jo nosies. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai paneigia P. Š. iškeltą versiją, nes pagal juos P. Š. visą tą laiką, kol jį einantį be veido apsauginė kaukės stebėjo policijos pareigūnai, neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis išsipučia nosį ar dėvimą kaukę pakeičia nauja.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. Š. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, teigiama, kad apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įstatymų nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Taigi, šioje byloje priimtas apylinkės teismo nutarimas yra ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų, t. y. policijos pareigūnų Z. J. ir D. P. iš esmės savo turiniu vienodų tarnybinių pranešimų, nepakanka P. Š. kaltei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pagrįsti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo L. Ž. parodymais, kurie patvirtina P. Š. versiją, jog Institucijos nutarime nurodyti laiku ir vietoje jis dėvėjo veido apsauginę kaukę. Nutarime apylinkės teismo padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo teisenos P. Š. nutraukimo taip pat grindžiamos Institucijos skaitmeninėje laikmenoje nepateiktu vaizdo bei garso įrašu iš policijos pareigūno kūno kameros, taip visas byloje nepašalintas abejones vertinant P. Š. naudai.
10. Apygardos teismas, vertindamas skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytų išvadų pagrįstumą, visų pirma, pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta asmens padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnio 1 dalyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nutarimo turinį ir jame padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau paminėtų reikalavimų nagrinėjamoje byloje nebuvo laikomasi. Darydamas išvadas dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo P. Š. veikoje, apylinkės teismas neatliko išsamios ir visapusiškos visų byloje surinktų duomenų analizės ir vertinimo, dalies duomenų iš viso neištyrė ir neįvertino, nesiėmė jokių priemonių byloje surinktų duomenų patikimumui patikrinti ir esamiems prieštaravimams pašalinti.
11. Iš bylos matyti, kad apylinkės teismas P. Š. skundą dėl Institucijos 2021 m. gegužės 15 d. nutarimo išnagrinėjo per vieną teismo posėdį 2021 m. liepos 20 d. Šiame teismo posėdyje paaiškinimus teikė tik administracinėn atsakomybėn patrauktas P. Š., kitus byloje surinktus duomenis, t. y. policijos pareigūnų tarnybinių pranešimus, liudytojo L. Ž. parodymus, apylinkės teismas tik pagarsino. Atmesdamas policijos pareigūnų Z. J. ir D. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis kaip netinkamus P. Š. kaltei pagrįsti, apylinkės teismas iš esmės nurodė tik tai, kad abu tarnybiniai pranešimai yra identiški, juose policijos pareigūnai nurodė visiškai vienodas aplinkybes (kitaip tariant, skiriasi tik šių tarnybinių pranešimų datos ir juos pasirašę asmenys). Su tuo nėra pagrindo nesutikti, tokia praktika sutinkama labai dažnai. Tačiau, apeliantas šiuo atveju yra teisus, kad policijos pareigūnai Z. J. ir D. P. važiavo tuo pačiu tarnybiniu automobiliu, taigi, iš esmės turėjo vienodas sąlygas bei galimybes matyti einantį P. Š.. Taigi, vien tai, kad šių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai sutampa turinio prasme, savaime nesudaro pagrindo jais nesivadovauti kaip šios bylos įrodymais. Be viso to, ir kas yra svarbiausia, kilus abejonėms dėl policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų veikos objektyviųjų požymių – gebėjimo pakankamai ilgą laiką stebėti P. Š. einantį, tai, ką jis tuo metu darė (ar pūtėsi nosį, ar veido apsauginę kaukę keitė į naują), vizualiai įvertinti jo nueitą atstumą (pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus apie 70 metrų atstumą), apylinkės teismas ne tik turėjo, bet ir privalėjo turėjo imtis iniciatyvos ir priemonių šioms bylai reikšmingoms aplinkybėms patikrinti teismo posėdyje ir apklausti šiuos policijos pareigūnus kaip įvykio liudytojus. Jų išsamesni parodymai, nei glausti paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose, šioje byloje gali būti labai svarbūs. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad apylinkės teismas net nekėlė klausimo dėl šių policijos pareigūnų apklausos būtinumo, o tik paklausė administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š., ar jis turi prašymų iškviesti liudytojus ar išreikalauti dokumentus. P. Š. tokių prašymų neturėjo. Tokiu būdu, apylinkės teismas nevykdė savo pareigos imtis visų įstatymuose numatytų priemonių bylai teisingai išspręsti, dėl ko bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai.
12. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime lakoniškai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo L. Ž. parodymais, kurie yra teisinantys P. Š.. Anot liudytojo L. Ž., jis tądien matė važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir einantį P. Š., kuris dėvėjo veido apsauginę kaukę. Akivaizdu, kad tarp šio liudytojo parodymų ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių yra esminių prieštaravimų, kuriuos būtina ištirti. Šiems prieštaravimams pašalinti apylinkės teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių užtikrinti minėto liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje, nors tai būtų buvę tikslinga. Nepašalinus šių prieštaravimų byloje, negalima liudytojo L. Ž. parodymų vertinti kaip objektyvių bei paneigiančių policijos pareigūnų matytas įvykio aplinkybes.
13. Apylinkės teismas detaliau nesiaiškino ir aplinkybių dėl policijos pareigūno kūno kamera daryto vaizdo bei garso įrašo. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad apylinkės teismui apie šį garso įrašą buvo žinoma. Šio posėdžio metu apylinkės teismas net klausė administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. apie šio įrašo turinį bei kur šis įrašas galėtų būti, užuot iš Institucijos išsireikalavęs šį įrašą skaitmeninėje laikmenoje bei jį peržiūrėjęs teismo posėdyje. Vaizdo bei garso įrašas buvo pateiktas prie apeliacinio skundo apygardos teismui. Tuo tarpu apylinkės teismas jo šios bylos nagrinėjimo metu nereikalavo, posėdyje netyrė ir jame esančių duomenų įrodomosios reikšmės nenustatinėjo. Tai taip pat vertinama kaip neišsamus ir nepilnas šio administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimas.
14. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju be naujo, išsamaus, papildomo bylos aplinkybių tyrimo ir joje surinktų duomenų ištyrimo priimti sprendimo iš esmės nėra galimybės. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, be kita ko, ir administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų vertinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir juos patikrinti, rinkti bei tirti naujus duomenis, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas turi būti aktyvus ir imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams bei prieštaravimams pašalinti.
15. Šiuo atveju apylinkės teismo atliktas byloje surinktų duomenų vertinimas negali būti pripažintas visapusišku ir pagrįstu, kadangi dalis jų byloje iš viso nebuvo tirta (policijos pareigūno kūno kamera padarytas vaizdo bei garso įrašas), o kitų duomenų tyrimas atliktas paviršutiniškai, apsiribojant jų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, liudytojo L. Ž. parodymų) pagarsinimu. Apylinkės teismas nepašalino byloje esančių neaiškumų, prieštaravimų, todėl negalėjo priimti pagrįsto sprendimo. Neapklausus šios nutarties 12–13 punktuose nurodytų asmenų, neištyrus dalies duomenų (šios nutarties 14 punktas), nepašalinus prieštaravimų, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Esminis motyvų trūkumas, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimai, sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Šis nutarimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių, taigi, neužtikrinus tinkamo teisinio proceso.
16. Apygardos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, kad apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka), sprendžia, kad yra pagrindas bylą gražinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
17. Pažymėtina, kad apygardos teismas, vengdamas daryti apylinkės teismui neleistiną įtaką, byloje surinktų duomenų vertinimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimais nepasisako. Šios visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarimą ir P. Š. administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.