Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartis, II-3-1093/2022

Teismas: Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-17
Bylos Nr.: II-3-1093/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-30-3-00043-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Monika Benetė (pirm.)
Pažeidėjas: P. Š.
Institucija: Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Veiklos skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-3-1093/2022

Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00043-2021-2

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4

UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 17 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Š. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo P. Š. (gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini)) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 600 Eur bauda (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. Š. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau ir – Institucija) 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. vasario 17 d. 12 val. 22 min., Molėtuose, Vilniaus g. 53, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir - Vyriausybės nutarimas) laikotarpiu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais veiksmais jis nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų ir padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam paskirta 600 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. P. Š. pateikė skundą teismui, prašydamas: 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau ir – ŽULPKĮ) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau ir - TPĮ) įvertinimo; 2) netenkinus 1-ame punkte nurodyto prašymo, nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) pareiškėjo veiksmuose realiai nustačius ANK įtvirtinto nusižengimo sudėtį (policijos pareigūnams pateikus video medžiagą, patvirtinančią tariamos kaukės nedėvėjimo faktą) perkvalifikuoti veiką į ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (kadangi kaukės pasikeitimas de facto nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai) ir už padarytą administracinį nusižengimą skirti P. Š. ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nurodė, kad nesant faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jis negali būti traukiams atsakomybėn už veiką, kurios nepadarė. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu, būtent dėl nepakankamų administracinio nusižengimo medžiagoje esančių įrodymų (dėl filmuotos medžiagos, kuria rėmėsi pareigūnai surašydami protokolą) ir jų išreikalavimo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Tačiau, pareigūnas A. J. pareiškęs, jog dėl techninių kliūčių video įrašo nepateiks, nes neva video medžiagos nėra ir nebus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog įrodymų dėl pačio pažeidimo fakto nėra, taip pat neinformavęs nei pareiškėjo, nei jo atstovo, priėmė nutarimą ir skyrė pareiškėjui 600 Eur baudą. Be to, pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį turi būti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus, iš tikrųjų buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja ŽULPKĮ, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, TPĮ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Karantiną nustatantis Vyriausybės nutarimas, kurio atitikimą ŽULPKĮ kvestionuoja pareiškėjas, nustato karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri ŽULPKĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo ir iki šiol nėra paskelbta užkrėsta teritorija. Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. punktu nustatytas įpareigojimas visiems be išimties asmenims privaloma tvarka viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo, ar konkretus asmuo ŽULPKĮ kontekste yra laikytinas pavojingu asmeniu (gali užkrėsti kitus) ar nėra laikytinas pavojingu asmeniu (negali užkrėsti kitų), vertintinas kaip prieštaraujantis ŽULPKĮ ir Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklėms. Minėto Vyriausybės nutarimo punktu nustatytas įpareigojimas visuomenei nepavojingiems asmenims (asmenims, kurie neserga, kurie nėra įtariami, kad serga ar nėra pripažinti turėjusiais sąlytį su sergančiuoju) viešose vietose privaloma tvarka dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, gali būti laikomas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu žmogui garantuotos konstitucinės teisės į jo privatų gyvenimą (žmogaus orumo) pažeidimas ir (ar) neteisėtas bei nepagrįstas suvaržymas. Vyriausybės nutarimo projekto rengėja (šiuo konkrečiu atveju – Sveikatos apsaugos ministerija), prieš pateikdama parengto teisės akto projektą Vyriausybės svarstymui, privalėjo atlikti teisės akto projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad Vyriausybės nutarimas yra priimtas pažeidžiant imperatyvias TPĮ teisės normas, todėl galimumas nagrinėjamoje byloje vadovautis šiuo teisės aktu turi būti įvertintas (patikrintas). Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su tuo, kad nurodytasis nusižengimas sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, kaip ir nesutinka su tuo, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas. Teigė, kad byloje surinktais įrodymais ir kitais objektyviais duomenimis turi būti įrodyta, kad šių teisės aktų pažeidimas sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamai ligai, tačiau nėra įrodymu, kurie patvirtina, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai ligai, todėl padaryta veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama. ŽULPKĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kurie neprivalo būti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina šis straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Jei asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju užkrečiamąja liga, dėl ko privalo izoliuotis, ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu, nes nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys, todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai. Pareiškėjas yra daugiau nei įsitikinęs, kad jo veika nepagrįstai ir neteisėtai yra kvalifikuota kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymas. Pareiga įrodyti, kad pareiškėjas tariamo pažeidimo metu ŽULPKĮ prasme buvo pavojingu asmeniu, todėl kėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai, tenka administracinio nusižengimo bylą tyrusiam įgaliotos institucijos pareigūnui, tačiau šioje byloje tai padaryta nebuvo. 2021 m. vasario 17 d. Institucijos vyriausiasis patrulis Z. J., adresu Molėtai, Vilniaus g. 53, apie 12 val. 20 min., sustabdė pareiškėją, kuris siekė išsipūsti nosį bei pasikeisti sudrėkusią vienkartinę kaukę (tą ir padarė). Jam nesuprantama, kaip konkrečiai jis pažeidė įstatymo reikalavimus ir mano, kad priešingai, tai pareigūnas atliko sąmoningus veiksmus (kaukės nusiėmimą), nesilaikant socialinio atstumo, kas matyti filmuotoje Body kamera medžiagoje. Teigė, kad kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 liga, bet šio pavojaus visiškai neeliminuoja, tačiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti COVID-19 ligai, kadangi pavojus plisti šiai ligai kyla (egzistuoja) tiek kaukę dėvint, tiek jos nedėvint ir ANK 45 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik dėl tokių teisės pažeidimų, kurie sukelia pavojų išplisti ligai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje P. Š. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, savo kaltės nepripažino. Papildomai paaiškino, kad tą dieną ir tuo laiku, kaip nurodyta nutarime, buvo kirpykloje ir tai buvo šalta diena. Nosyje pradėjo kauptis kondensatas, kuris sukėlė čiaudulį ir jis nusičiaudėjo. Kadangi tuo metu aplinkui nebuvo žmonių, nusiėmė kaukę, susilankstė ją, išsipūtė nosį ir eidamas užsidėjo kaukę. Tuo metu pastebėjo policijos pareigūnai ir jį sustabdė. Pareigūnai sakė, kad kadangi kamera jį užfiksavo, jam bus surašytas protokolas. Teigė, kad kaukę dėvėjo, bet ji buvo šlapia, todėl ją nusiėmė, susitvarkė nosį ir užsidėjo kitą kaukę. Tai galėjo užtrukti apie 15-20 sekundžių. Šiandien taip pat ėjo ir per 30 sekundžių praėjo apie 60 metrų. Ėjo Vilniaus gatve teismo pastato puse. Gatvę perėjo S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje ir ties perėja buvo sustabdytas pareigūnų. Dėvėjo pradžioje medicininę kaukę, o jau bendraujant su policijos pareigūnais buvo medžiaginė kaukė. Pats į Konstitucinį teismą nesikreipė. Mano, kad yra kabinėjimasis dėl žodžių, kai gavosi kelių žodžių nesutapimai (garsina savo paaiškinimus iš b. l. 11, kurie rašyti ranka). Medžiaginė kaukė nėra ilgai dėvima, viršutinės dalies nejaučia, ar šnervės išlindusius, ar ne.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas pirminį paaiškinimą, surašytą administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad eidamas gatve kaukę dėvėjo, o nusiėmęs buvo tik tam, kad išsipūstų nosį ir tą padaręs, kaukę toliau užsidėjo ir bendraudamas su pareigūnais buvo su kauke. Tuo tarpu vėlesniame, 2021 m. kovo 25 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad norėjo tik pasikeisti kaukę, nes vienkartinė kaukė buvo sudrėkusi, kas parodo, jog pareiškėjas, keisdamas paaiškinimus bando išvengti administracinės atsakomybės. Filmuotos medžiagos pradžioje (12:18:07) akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas, stovėdamas prie policijos tarnybinio automobilio, dėvi medžiaginę kaukę, kuri nedengia nosies, tai rodo, kad ir po to, kai jis pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais vengia tvarkingai dėvėti kaukę, t. y. tinkamai vykdyti Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimus dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Paaiškino, kad įvykį tiesiogiai matę policijos pareigūnai D. P. ir Z. J. nurodė, kad patruliuodami Molėtų m., tarnybiniu automobiliu važiuodami S. Darius ir S. Girėno gatve, per šalia Vilniaus g. esančią Jaunimo aikštę, pastebėjo einantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo P. Š., kuris nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės. Pareigūnų akivaizdoje P. Š., nedėvėdamas apsaugos priemonės nuėjo apie 70 metrų, kol pareigūnai tarnybiniu automobiliu apvažiavo miesto centre esančią Jaunimo aikštę juosiančiu keliu, prasilenkė su ne vienu praeiviu, o kaukę išsitraukė iš kišenės ir užsidėjo, tik privažiavus policijos tarnybiniam automobiliui. Nors P. Š. teigė, jog kaukę nusiėmė norėdamas išsipūsti sloguojančią nosį, tačiau pareigūnai nurodė, kad šis teiginys neatitiko objektyvios tikrovės, nes eidamas palei Jaunimo aikštę, būdamas policijos pareigūnų, tarnybiniu automobiliu važiuojančių aplink minėtą aikštę, matomumo zonoje, jis nedarė jokių veiksmų būdingų išsipučiant nosį, t. y. prie nosies (burnos) srities nebuvo pakėlęs rankos ar pan. Pokalbio su pareigūnais metu, jis taip pat netinkamai dėvėjo apsauginę kaukę, nors siekdamas išvengti atsakomybės laikėsi gynybinės pozicijos, jog kaukės nedėvėjo tik išsipūsdamas nosį. Nurodė, kad Molėtų m., dienos metu, centrinėje gatvėje, kur būna nemaži pėsčiųjų srautai, pareigūnai tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, kad pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunktį ir įvykdė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo prašymu, buvo apklaustas L. Ž., tačiau bylai svarbių parodymų nesuteikė, nes nurodė jog negali nei paneigti, nei patvirtinti ar tikrai buvo būtent tą dieną, kai buvo surašytas protokolas, tik patvirtino, kad važiuodamas automobiliu matė P. Š. einantį Jaunimo aikšte dėvint kaukę, taip pat nurodė, kad matė važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, bet negali nurodyti į kurią pusę važiavo ir iš kurios atvažiavo; taip pat patvirtino, kad su P. Š. juos sieja glaudūs darbiniai santykiai, vienas kitą kviečia dirbti į objektus, pažįstami apie 10 metų, todėl tikėtina, jog tokie abstraktūs, prieštaraujantys policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms parodymai, buvo pateikti kaip šališko asmens, suinteresuoto padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės. Nutarimas P. Š. atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, remiantis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos įstatymuose, bei objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Bylos tyrimo metu atstovo pateiktas prašymas įvertinti pareigūno (D. P.) neva sukeltą pavojų COVID-19 ligos išplitimui, neatitinka objektyvios tikrovės. Pareiškėjo minimu atveju D. P. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, t. y. nebuvo viešoje vietoje, todėl tokiu atveju net visiškas kaukės nedėvėjimas nepažeistų Vyriausybės nutarimo nuostatų reikalavimų. Ką patvirtina ir Policijos departamento prie VRM išaiškinimas, kad pamainomis dirbantys pareigūnai tarnybiniame automobilyje neprivalo dėvėti veidą ir burną dengiančias apsaugos priemones, jeigu automobilyje nėra kitų asmenų. D. P., esančio tarnybiniame automobilyje, pareiškėjui, stovinčiam prie tarnybinio automobilio, galinčiam kontroliuoti saugų socialinį atstumą iki tarnybinio automobilio, jo veidui esant ženkliai aukštesniame lygmenyje lyginat su sėdinčiu pareigūnu, trumpalaikis nosies, pridengtos apsaugine priemone (kauke) atidengimas iki 4 s. trukmės, nelaikytinas tyčiniu grėsmės šaltiniu kėlusiu pavojų COVID-19 ligos išplitimui. P. Š. įvykdė vieną iš grubiausių administracinių nusižengimų, tai yra 2021 m. vasario 17 d., 12 vai. 22 min., Molėtų m., centrinėje Vilniaus g., sudarė sąlygas karantino metu plisti pavojingai ligai, nesilaikė nustatyto karantino sąlygų, pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunktyje įpareigojimą asmenims, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną ir tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame tinklapyje, pagrindinis koronaviruso infekcijos COVID-19, dėl kurios ir buvo paskelbtas karantinas Lietuvos Respublikoje, plitimas yra oro lašeliniu būdu, t. y. kai sergantis asmuo čiaudėja, kosėja, kalba ar kvėpuoja ir arti yra kitų žmonių, kas tik patvirtina, kad asmuo užsikrėsti šia liga, o tuo pačiu ir platinti gali ir nežinodamas. Esant paskelbtam karantinui dėl oro lašeliniu būdu plintančios ligos (kokia yra COVID-19 liga), galiojant įpareigojimui viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, ir nosies, netgi nosies pūtimas einant, atsidengus kaukę, laikytinas pertekline higienine rizika, kuri ženkliai būtų mažesnė tai darant sustojus, nusisukus saugia kryptimi, laikantis asmens higienos reikalavimų taip sumažinant oro lašelinį išpučiamų sekretų paplitimo plotą. P. Š. poelgis yra neatsakingas, savavališkas ir jis nesilaikė karantino sąlygų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Pareigūnai teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

5. Liudytojas Z. J. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis. Įvykio datos neprisimena, tačiau važiuojant pamatė perėjoje, kad pareiškėjas ėjo be kaukės. Kai perėjo jis perėją, pareigūnas žiūrėjo į jo nugarą. Matėsi, kad muistėsi, kažką iš kišenės išsiiminėjo. Muistytis pradėjot po pėsčiųjų perėjos. Nereagavo į garsinį signalą. Žmogus tiesiog ėjo be kaukės. Tai buvo šviesus paros metas, diena, gatvėje buvo vaikščiojančių žmonių. Kiek jų vaikščiojo, neprisimena, bet jų buvo einančių virš keturių tikrai buvo. Vairavo jis, kolega buvo šalia. Tuo metu su pažeidimu pareiškėjas kaip ir sutiko.

6. Liudytojas D. P. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo specialistas. Datos tiksliai nežino, su Z. J. dirbo ekipaže kartu ir važiavo iš komisariato. Vairavo Z. J. ir pamatė jie žmogų be kaukės, sustojo, paklausė, kodėl be kaukės. Jis ėjo vienas. Pamatė einantį be kaukės Jaunimo aikštės vidury. Kiek atsimena, ėjo visai be kaukės, ją ėmė iš kišenės. Jie važiavo lėtai. Tai buvo šviesus paros metas. Nepastebėjo, kad žmogui būtų sloga, kad keistųsi kaukę. Teigė, kad galėjo matyti nuo rodomos vietos, kai buvo per vidurį aikštės. Na maksimaliai 10 metrų pavažiavus. Atstumas, kai pamatė pareiškėją, buvo apie 70 metrų, aplinkui ėjo žmonės, tik neatsimena kiek. Jie lėtai važiavo ir matė. Pareiškėjas kaukę užsidėjo kai jie sustojo prie pareiškėjo.

7. Liudytojas L. Ž. teismo posėdyje parodė, kad yra P. Š. pažįstamas. Apytiksliai tuo metu, kai buvo surašytas protokolas, jis matė P. Š. einantį su kauke, jis jį matė važiuojantį, pasisveikino pravažiuojant. Jie su P. Š. prasilenkė, pasisveikino, jis važiavo Vilniaus gatve į bažnyčios pusę. P. Š. jam vėliau paskambino ir pasakė, kad ką tik surašė jam protokolą. Jis matė, kad jis buvo su kauke. Tikrai nepasakys, su kokia kauke buvo, mano kad kaukė buvo tamsi. Policijos pareigūnų jis nematė, jų ten nebuvo. Lyg buvo policijos ekipažas prie senos darbo biržos. Jį sustabdė kažkada pareigūnas Z. J. tais metais, jis pareiškė priekaištą, kad stabdė be jokio pagrindo, yra ir skundą surašęs Imuniteto tarnybai. Ir po to buvo panašus atvejis. Jis tarnybos buvo informuotas, kad tas pareigūnas buvo padaręs grubių pažeidimų, jis buvo įspėtas. Čia tai tik sutapo, jis tik paskutiniu momentu sužinojo, kad jis surašė protokolą. Dažnai pasikalba apie karantiną. P. Š. žmona jam pasiuvo medžiaginių kaukių, tai mano, kad jų šeima tų reikalavimų laikėsi ir vykdo. Mano, kad tada ten nei vieno žmogaus nebuvo, bent jau arti. Miestas būna tuščias.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 17 d.) (toliau – Vyriausybės nutarimas) 1 punkte numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną.

10. ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (galiojanti redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.).

11. Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunktyje nustatytas įpareigojimas asmenims vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Šis reikalavimas nebuvo taikomas: asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje.

12. Nors P. Š. neigia, kad jis 2021 m. vasario 17 d. 12 val. 22 min. ėjo Molėtų m., Vilniaus g., nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios kaukės, tokius jo parodymus paneigia dviejų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų parodymai teisme, 2021 m. vasario 17 d. protokolas. Pareigūnai Z. J. ir D. P. savo 2021 m. vasario 17 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė vienodas aplinkybes, kad 2021 m. vasario 17 d. apie 12 val. 22 min. Molėtų mieste, Jaunimo aikštėje, pastebėjo einantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo – P. Š., kuris nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės; P. Š. nedarė jokių veiksmų, būdingų išsipučiant nosį; pro pažeidėją praėjo ne vienas praeivis ir kaukę P. Š. užsidėjo tik privažiavus policijos pareigūnams (b. l. 20-21). Tai sudarė pareigūnams pagrindą sustabdyti pažeidėją ir surašyti jam protokolą dėl administracinio nusižengimo padarymo, kuriame nurodytos visos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 19). Tokius pačius parodymus šie pareigūnai davė ir teisme apklausiami liudytojais. Abu pareigūnai teisme patvirtino, kad tikrai matė P. Š. be kaukės: pareigūnas Z. J. parodė, kad jie tarnybiniu automobiliu praleido P. Š. einantį per perėją, kad jis buvo be kaukės, pastebėjo dar prieš pėsčiųjų perėją, jis aiškiai matė, kad žmogus tiesiog ėjo be kaukės (b. l. 126; pareigūnas D. P. taip pat teisme patvirtino, kad P. Š. buvo pastebėtas Jaunimo aikštėje einantis be kaukės, nepastebėjo, kad jis keistųsi kaukę, ją užsidėjo tik privažiavus pareigūnams, aplinkui buvo žmonių (b. l. 127). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti dviejų pareigūnų nuosekliais parodymais. P. Š. nenurodė aplinkybių, kodėl šie pareigūnai, prisiekę teisme, turėtų sakyti netiesą dėl buvusių aplinkybių, dėl kurių vienas iš pareigūnų surašė P. Š. administracinio nusižengimo protokolą. Nors P. Š. teisme nurodė, kad pareigūnai negalėjo jo matyti, ką įrodinėdamas pateikė teismui video medžiagą su jo nufilmuota Jaunimo aikšte ir su paties paaiškinimais, vis tik šie duomenys nepaneigia pareigūnų parodymų, nes teisme pareigūnai patikslino, kad P. Š. pastebėjo arčiau pėsčiųjų perėjos (t. y. arčiau taško B), o ne taške C, kuris nurodytas viename iš Institucijos procesinių dokumentų šioje byloje – skundo apygardos teismui schemoje (b. l. 70). P. Š. aplinkybę, kad eidamas Jaunimo aikšte dėvėjo kaukę, įrodinėja ir liudytojo L. Ž. parodymais, tačiau teismas šio liudytojo parodymus, kaip įrodymus, atmeta, kadangi jis praeityje turėjo nesutarimų su pareigūnų Z. J. ir teisme nurodė, kad šis pareigūnas ir jį be pagrindo buvo sustabdęs, dėl ko jis kreipėsi į Imuniteto tarnybą, ir po to buvo panašus atvejis. Šis liudytojas, duodamas parodymus, neslėpė vertinantis situaciją kaip neteisingą (b. l. 127). Dėl šių priežasčių teismas negali laikyti L. Ž. parodymus patikimais, dėl to juos atmeta. Taigi aplinkybė, kad P. Š. 2021 m. vasario 17 d. 12 val. 22 min. Molėtų mieste, Vilniaus g. 53, ėjo gatve nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, yra įrodyta.

13. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad P. Š. veika padaryta esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai ir karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Ši liga tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

14. Nagrinėjamu atveju P. Š. ėjo be burną ir veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje - Molėtų miesto pagrindine gatve. Nors jis kaukės nedėvėjo lauke, atviroje vietoje, teismas sprendžia, kad jis tokiais savo veiksmai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, kadangi be kaukės ėjo pagrindine miesto gatve (o ne nuošalioje užmiesčio vietovėje), vidury darbo dienos, pietų metų, o tokiu paros metu miesto pagrindinėje gatvėje, priešingai nei teigia P. Š., žmonių yra. Kad gatvėje nusižengimo padarymo laiku buvo žmonių, patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Minėta, kad COVID-19 liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu ir lengvai plinta per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, dėl to P. Š., miesto centrinėje gatvėje vidury darbo dienos nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios kaukės, visuotinai skirtos COVID-19 ligos plitimui suvaldyti, sukėlė pavojų išplisti šiai pavojingai ligai. Svarbu ir tai, kad P. Š. tinkamai kaukės nedėvėjo net ir sustabdytas pareigūnų – iš byloje esančios video medžiagos matyti, kad jo kaukė nebuvo iki galo prigludus ir nedengė nosies (b. l. 71, 74). Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad P. Š. veiksmai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti tinkamai ir pagrįstai.

15. P. Š. prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 22 straipsniui, ŽULPKĮ ir TPĮ įvertinimo. Šis prašymas netenkinamas, nes ANK nenumato administracinio nusižengimo bylos stabdymo galimybės. Be to, teismas turi rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta iki sueis ANK 39 straipsnyje numatyti terminai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tai netrukdo, įsiteisėjus nutarčiai, P. Š. pačiam kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su individualiu skundu.

16. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė