Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1981 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 1986 m. rugsėjo 24 d. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 1990 m. gruodžio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme; 4) 2000 m. lapkričio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; 5) 2001 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausme, 2003 m. liepos 18 d. veiką perkvalifikavus pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 64 straipsnį – galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme; 6) 2008 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnį – 6 MGL bauda. 2010 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi paskirta bauda pakeista į 3 paras arešto; 7) 2010 m. vasario 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesiams laisvės atėmimo. 2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams 2 dienoms; 8) 2012 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 9 metams laisvės atėmimo. 2018 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paleistas iš pataisos namų lygtinai prieš terminą neatlikus 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 9) 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 10) 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 11) 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmes subendrinus su 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 12) 2023 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2023 m. gruodžio 16 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo žmonos J. M. kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą koja įspyrė J. M. į dešinę veido pusę, tuo sukeldamas savo šeimos nariui - savo sutuoktinei J. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. gruodžio mėn., jis iš Jonavos atvyko į Telšius pas žmoną, kelioms dienoms apsigyveno išsinuomotame bute. Jie susituokė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kartu beveik negyveno, jis kartais atvažiuodavo pas žmoną kartu praleisti laiką. Telšių miesto nepažįsta, nežino kur konkrečiai buvo tas išnuomotas butas. Jie dviese su žmona tame bute 3-4 dienas leido laiką, vartojo alkoholį. Jau iš Jonavos atvažiavo būdamas neblaivus, po to kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį, todėl įvykio visiškai neatsimena. Pamena tik tai, kad po kokių 2 buvimo bute dienų jis pastebėjo ant žmonos J. M. veido dešinės pusės patikinimą, klausė kas jai nutiko. Ši atsakė, kad tai jis įspyrė jai į veidą. Jokių kitų asmenų bute su jais nebuvo, jis pripažįsta, kad galėjo taip padaryti, tik dėl girtumo neatsimena. Žmona sakė, kad jai skauda. Iš žmonos sužinojęs, kad ją sužalojo, jis iš karto atsiprašė, jie susitaikė. J. M. apie sužalojimą pati policijai nepranešė, sužalojimą pamatė jos dėl kito įvykio iškviesti policijos pareigūnai. Anksčiau yra teistas už smurtą prieš žmoną. Atsiprašo nukentėjusiosios, pažada ateityje taip nebesielgti. Neblaivumas turėjo įtakos jo poelgiui, būdamas blaivus niekada taip nepasielgtų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam S. M. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad yra susituokusi su S. M., tačiau kartu su juo negyvena, tik susitinka vieną kartą per mėnesį kelioms dienoms. 2023 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, galėjo būti 13-16 d., ji su sutuoktiniu buvo keturioms dienoms išsinuomoję butą (duomenys neskelbtini). Bute abu kartu vartojo alkoholį. Lygtais trečią dieną, vakare, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kiek pamena, dėl kitų moterų. Vyrui ji pasakė, kad netriukšmautų, nes iškvies policiją. Tuomet, jai gulint lovoje, pajuto, kaip jis koja spyrė jai į dešinę akį. Šis smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Tą vakarą ji nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus, vyras jos paklausė, kad iš kur tas „fanaras“. Ji pasakė, kad jis sudavė koja, tačiau S. M. pasakė, kad nepamena. Jis atsiprašė, pasakė, kad buvo girtas (1 t., b. l. 45-48; 56-58).

Nukentėjusioji J. M., 2024 m. kovo 14 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl smurto artimoje aplinkoje panaudojimo bei patikslino nusikalstamos veikos padarymo vietos adresą, nurodydama, kad nusikalstama veika buvo padaryta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena, trečiame aukšte, šalia (duomenys neskelbtini) parduotuvės (1 t., b. l. 61-63).

Liudytojas E. M. parodė, kad tarnybos metu jis iš policijos budėtojo gavo pranešimą, nurodant patikslinti aplinkybes dėl įvykdyto smurto. Jam nuvykus į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, jį pasitiko moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir matėsi pamušta jos akis, tačiau šiuo metu nepamena, kuri - kairė ar dešinė. Moteris nurodė, kad prieš keletą dienų jai sudavė jos sugyventinis. Moteris minėjo, kad jos sugyventinis yra daug kartų sėdėjęs kalėjime, todėl bijojo kviesti policiją iš karto po to, kai buvo sumušta. Kadangi moteriai akivaizdžiai matėsi sumušimai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 66-68).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-29).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nukentėjusiosios J. M. veido dešinėje pusėje, šalia akies, matosi rusvos spalvos dėmė (1 t., b. l. 69-74).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu apžiūrėti policijos kūno kameros du vaizdo ir garso įrašai, pavadinimais PSS-20231221-141724UTC+0200, PSS-20231221-141727UTC+0200, kurių trukmė 24 min. 55 s. ir 30 min. 00 s., juose užfiksuotas nukentėjusiosios J. M. ir policijos pareigūno pokalbis. Pokalbio metu J. M. nurodo, kad sutuoktinis S. M. jai sukėlė fizinį skausmą, įspirdamas koja jai gulinčiai į veidą (1 t., b. l. 78-80).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. M. 2023 m. gruodžio 16 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo žmonos J. M. kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą koja įspyrė J. M. į dešinę veido pusę, taip sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, jog dėl buvusio girtumo įvykio aplinkybių nepamena. Visgi teisiamojo posėdžio metu jis nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. M. duotais parodymais. Ištyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. M. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas S. M. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teisiamas tryliktą kartą, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (lygtinai paleistas 2023 m. liepos 11 d., lygtinis paleidimas panaikintas 2023 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjusia nutartimi, likusią 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. vasario 8 d.), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 117), dirbantis; atsiprašė nukentėjusiosios J. M. ir ši jo atsiprašymą priėmė; tai kad nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiama ir į tai, kad S. M. jau yra teistas realia laisvės atėmimo bausme už smurtinį nusikaltimą tos pačios nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu 1 t. b. l. 105-111). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai negali būti pasiekti, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Nors nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir tokiu atveju, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama pagal BK 64 straipsnio nuostatas su neatlikta bausmės dalimi, tačiau nuosprendžio priėmimo metu, S. M. 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs (2024 m. vasario 8 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos), todėl bausmės nebendrintinos.

Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 8 dalis). Kaltinamajam S. M. už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl jam formaliai galėtų būti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau S. M. teisiamas tryliktą kartą, jau anksčiau jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą realią 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę jis atliko už tos pačios nukentėjusiosios J. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas lygtinai 2023 m. liepos 11 d., neatlikęs 1 mėn. laisvės atėmimo bausmės, tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, jis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atliko 2024 m. vasario 8 d. Aptartų duomenų visuma teismui leidžia spręsti, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl S. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Nukentėjusioji J. M. civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti S. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.