Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. K. (E. K.) ir jo atstovei advokatei Alinai Volynec, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Danutei Martinkevičienei, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės ir turtinės ir žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anot pareiškėjo, nurodyti faktai patvirtina, kad jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn net du kartus, vėliau nepagrįstai du kartus administracine tvarka nubaustas, dėl ko buvo priverstas du kartus kreiptis į teismą, prašydamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, jog jam buvo būtina kreiptis į advokatę prašyti suteikti teisinę pagalbą, kadangi pats (dėl nebuvimo Lietuvoje) negalėjo realizuoti savo teisės apskųsti minėtų nutarimų, be to, pats nėra teisininkas. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą – 1300 Lt.

Pažymėjo, kad dėl du kartus nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, vėliau nepagrįsto du kartus nubaudimo administracine tvarka patyrė dvasinį sukrėtimą, ilgalaikį stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, reputacijos pablogėjimą. Buvo priverstas aiškintis tuometiniam savo darbdaviui, bendradarbiams, kad jokių pažeidimų, dėl kurių yra apkaltintas bei nubaustas, nepadarė. Pažymėjo, kad ši informacija tapo žinoma ne tik šeimos nariams bet ir kaimo gyventojams. Tokia netikėta žinia kaimo gyventojams sudarė pagrindo tai analizuoti ir vertinti, kas, be abejonės, pasireiškė ilgalaikiu pareiškėjo šeimos reputacijos pablogėjimu ir pažeminimu. Pažymėjo, kad dėl minėtų įvykių jaudinosi ir jo tėvai, todėl neturtinę žalą pareiškėjas vertina 3000 Lt.

Vilniaus aps. VPK, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. pateiktu neturtinės žalos apibrėžimu bei teismų praktika neturtinės žalos priteisimo klausimu, pažymėjo, kad reikšmingi tie faktai, kurie nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu CK 6.250 str. prasme galėjo turėti įtakos pareiškėjo nurodytiems neigiamiems padariniams atsirasti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Pažymėjo, kad analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, turi būti atsižvelgta į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; ar veiksmai buvo vienkartiniai ar pasikartojantys; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui; ar pareiškėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju. Vilniaus aps. VPK nuomone, pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, o turtinės žalos atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais (b. l. 146–152). Papildomai paaiškino, kad labai jaudinosi, policijoje niekas nepadėjo, pats ne kartą turėjo važiuoti į policiją, ieškoti asmens, kuris iš tikrųjų padarė pažeidimus, nuotraukos, kad galėtų įrodyti savo nekaltumą. Pažymėjo, kad visas procesas, susijęs su pažeidimais, kurių jis nepadarė, truko daugiau nei 1,5 metų. Įtampa ir stresas buvo jaučiamas ir dėl to, kad baiminosi, jog gali būti dar kuo nors apkaltintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo E. K. atstovė advokatė Alina Volynec prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde pateiktais argumentais (b. l. 146–152).

Teismo posėdyje liudytoja pareiškėjo sesuo R. M. paaiškino, jog pareiškėjas ir visa šeima labai jaudinosi ir išgyveno dėl minėtų įvykių. Nurodė, kad šeima gyvena kaime, todėl visi aplinkiniai žinojo apie minėtus įvykius, jais domėjosi (b. l. 146–152).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Pareiškėjas jo patirtą žalą kildina iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK pareigūnų veiksmų, aplaidžiai atliktų jiems vykdant tarnybines pareigas, t. y. neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, kuriuos padarė kitas asmuo. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, buvo priverstas ginčyti neteisėtą nutarimą teisme, dėl ko patyrė piniginius nuostolius, taip pat ir neturtinę žalą.

Nors administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama.

Pažymėtina, jog LVAT 2011 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-63-2176-11 konstatuota, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia išimtis šiuo atveju yra, nes nei ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti administracinių teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas), valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz. Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK pareigūnų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 57H-598134-10 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas (b. l. 72), E. K. pagal ATPK 131 str. 5 d. už pažeidimą, padarytą 2010 m. lapkričio 16 d., skyrė administracinę nuobaudą – 20,00 Lt baudą. Pastarasis nustatė, kad E. K. 2010 m. lapkričio 16 d. 00 val. (duomenys neskelbtini) k. perėjo važiuojamąją dalį, kur tai daryti draudžiama, kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja. Tuo E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 5 d. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-601503-10 E. K. pagal ATPK 178 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 40 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 16 d., 11.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., girtas pasirodė viešoje vietoje, ėjo svirduliuodamas keliu, buvo netvarkingos išvaizdos, savo išvaizda įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę gerovę (b. l. 87).

Pareiškėjas abu nutarimus apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-94-602/2011 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-601503-10 panaikino ir bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 9 abi lapo pusės, 92–93). Teismas minėtoje byloje nustatė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2010 m. gruodžio 4 d. buvo išvykęs į komandiruotę Olandijoje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokiu dokumentu remiantis buvo nustatyta asmens tapatybė, be to, protokole esantis pažeidėjo parašas akivaizdžiai skiriasi nuo E. K. parašo, o pateiktame tarnybiniame pranešime nurodytas kito asmens vardas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas D. K. patvirtino, kad asmuo, kuris 2010 m. lapkričio 16 d. apie 11.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., pasirodė girtas viešoje vietoje, buvo ne E. K.. Todėl teismas padarė išvadą, kad E. K. administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d., patrauktas nepagrįstai, nes pažeidimo nepadarė, byloje klaidingai buvo nustatytas pažeidimo subjektas. Tačiau teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes ATPK nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-349-244/2011, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-94-602/2011 nustatytomis aplinkybėmis, taip pat panaikino Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57H-598134-10 ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė (b. l. 12–14, 74–76).

Pareiškėjas dėl neteisėto jo asmens duomenų naudojimo taip pat kreipėsi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri 2011 m. vasario 24 d. sprendime Nr. 3R-56(2.13.1) konstatavo, kad policijos pareigūnai nesilaikė Vilniaus aps. VPK nurodymo nuostatų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymo tvarką – pristačius asmenį į policijos įstaigą migracijos padaliniui elektroniniu paštu ar faksu nebuvo siųstas raštas „Dėl prašymo išduoti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą kopijos atsiuntimo“ ir asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn neturint ir nemačius šio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (b. l. 16 abi lapo pusės).

2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu baudžiamojoje byloje dėl dokumento suklastojimo pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nurodyta, kad nusikalstama veika pareiškėjui padarė turtinės ir moralinės žalos (b. l. 56), tačiau ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, numatyta BK 300 str. 1 d., tačiau nutarime taip pat buvo konstatuota, kad pareigūnų veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių, kadangi būtent pareigūnų pareiga yra tinkamai surinkti visus faktinius duomenis, pagrindžiančius padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą (b. l. 17–18 abi lapo pusės).

ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Kaip matyti iš administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. II 349-244/2011 ir Nr. II-94-602/2012 nustatytų aplinkybių, Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK pareigūnai netinkamai nustatė administracinius teisės pažeidimus padariusį asmenį, nesilaikė Vilniaus aps. VPK nurodymo nuostatų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymo tvarką, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai patraukdami pareiškėją administracinėn atsakomybėn neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, taigi, teismo vertinimu, valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai laikytini nustatytais.

Pareiškėjas turtinės žalos dydį grindžia išlaidomis, patirtomis advokatės pagalbai bylose dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų nutarimų panaikinimų. Pareiškėją minėtose administracinio teisės pažeidimo bylose atstovavo advokatė Alina Volynec (b. l. 38, 39). Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-349-244/2011 advokatės pagalbai išleido 400 Lt (byla Nr. II-349-244/2011, b. l. 11). Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-94-602/2011 pirmosios instancijos teisme advokatės pagalbai išleido 500 Lt (byla Nr. II-94-602/2011, b. l. 32), vėliau, apskųsdamas teismo nutarimą apeliacine tvarka ta apimtimi, kad jam nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjas patyrė dar 400 Lt atstovavimo išlaidų (byla Nr. II-94-602/2011, b. l. 52). Iš viso pareiškėjas bylinėdamasis dėl Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose išleido 1300 Lt.

Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Teisingumo ministro rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), šioje byloje taikytinas minėtų Rekomendacijų 10 p., kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos sumos, sumokėtos advokatei, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimumo, todėl 1300 Lt laikytini realiai patirtais pareiškėjo nuostoliais.

Teismo vertinimu, egzistuoja visos 6.271 str. nustatytos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos: Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl pareiškėjui priteistinas 1300 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas savo patirtus išgyvenimus dėl nepagrįstai paskirtų administracinių nuobaudų vertina 3000 Lt neturtinės žalos atsiradimu.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Akivaizdu, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai šiuo atveju peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą, ir tie išgyvenimai (įvertinus valstybės institucijos elgesį administracinių teisės pažeidimų bylų eigoje) nebuvo tik momentiniai, todėl yra pagrindas priteisti E. K. neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neteisėtos veikos sukeltų padarinių pobūdį, trukmę, mastą, ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais sprendžia, jog pareiškėjo parašoma priteisti 3000 Lt suma yra pagrįsta.

Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2011 m. spalio 4 d. (b. l. 3). Todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2011 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Rekomendacijų 2 p. apibrėžia, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų paskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas teismas neturi pagrindo jas priteisti.

Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 buvo nustatyta 800 Lt MMA, užmokesčio už atstovavimo paslaugas dydžiai, remiantis Rekomendacijų 7 p., skaičiuotini laikant pagrindu 800 Lt MMA.

Advokatė Alina Volynec pareiškėjo interesus atstovavo 2011 m. rugsėjo 22 d. atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 8). Pareiškėjas už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas 2011 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo 1000 Lt (b. l. 19) bei 2012 m. balandžio 18 d. – 800 Lt (b. l. 144).

Byloje yra pateikti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d. skundas ir 2012 m. kovo 14 d. patikslintas skundas (b. l. 3–7, 60–65).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. p., už ieškinio surašymą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 3 MMA dydžio, t. y. 2400 Lt (3 x 800 Lt MMA).

Pagal Rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Kaip matyti iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 40–41), pareiškėjo atstovė advokatė Alina Volynec teismo posėdyje dalyvavo ir šis teismo posėdis truko nuo 11 val. iki 11 val. 30 min., taigi iš viso 30 min. Iš 2012 m. kovo 6 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 57–58) matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė Alina Volynec teismo posėdyje dalyvavo ir šis teismo posėdis truko nuo 13 val. 5 min. iki 13 val. 24 min., taigi iš viso 19 min. Iš 2012 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 146–152) matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė Alina Volynec teismo posėdyje dalyvavo ir šis teismo posėdis truko nuo 13 val. 5 min. iki 13 val. 24 min., taigi iš viso 48 min. Taigi bendras atstovavimo teisme laikas sudaro 1 val. 37 min. min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. tai yra prilyginama 2 valandoms.

Rekomendacijų 8.18 p. nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl maksimali atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma šiuo atveju galėtų būti 240 Lt (2 x 0,15 x 800 Lt).

Taigi atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus, pareiškėjo pateiktais dokumentais grindžiama prašoma priteisti 1800 Lt suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteistina pareiškėjui.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su skundu dėl žalos priteisimo pirmiausiai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ir sumokėjo 129 Lt žyminį mokestį (b. l. 2). 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi byla buvo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 45–46). Pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p. skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 42 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti visiškai.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo naudai 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) turtinės ir 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą bei penkių procentų metines palūkanas nuo 4300 Lt, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. spalio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo naudai 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui E. K. 2011 m. rugsėjo 28 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 129 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.