Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – 25 MGL (3250 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus atliekant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 str. 6 d. - „bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“, šio įstatymo 37 str. 10 d. - „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą...“, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenis (1993-07-15 Nr. I-226) 1 str., kuriame nurodyta, kad „ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį“, nuo 2009-01-12 žinodamas apie sunkią bendrovės ekonominę padėtį ir galimą nemokumą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nes: 1) Marijampolės apskrities VMI 2009-01-12 turto arešto aktu patikslintas Nr. A-09-28-10 areštavo UAB „X“ administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), dėl mokesčių valstybės biudžetui nesumokėjimo; 2) Marijampolės apskrities VMI 2009-02-06 priminimu Nr. A-09-07-403 priminė bendrovei apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) UAB „X“ direktorius E. B. 2009-04-06 prašymu prašė Marijampolės apskrities VMI atidėti mokesčių mokėjimą dėl sunkios įmonės padėties; 4) Marijampolės apskrities VMI 2009-04-24 priminimu Nr. A-09-07-904 priminė bendrovei apie pareigą sumokėti mokesčius; 5) UAB „X“ VĮ Registrų centras pateiktame „Balanse, finansinės ataskaitos laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31“ 12 eilutės „C Nuosavas kapitalas“ grafoje „Praėję finansiniai metai“ už 2008 m. deklaravo 1 139 057 Lt bendrovės nuosavo kapitalo, UAB „X“ pateiktoje VĮ Registrų centras „Pelno (nuostolio) ataskaitoje, finansinės atskaitomybės laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31“, grafos „Praėję finansiniai metai“ 13 eilutėje „Grynasis pelnas (nuostoliai)“ deklaravo 488 484 Lt nuostolį už 2008 m., 2009-04-15 pateiktoje Marijampolės apskrities VMI Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2008 metus deklaravo 438 606 Lt nuostolių; ir bendrovės pinigines lėšas perleido kitam asmeniui – 2009-04-30 UAB „X“, atstovaujama bendrovės buhalterės R. J., veikiančios pagal 2009-04-30 įgaliojimą, kurį pasirašė E. B.,, suteikė E. B. 1 385 400 Lt paskolą,

tai pat E. B. sudarė kitus bendrovei neekonomiškus sandorius:

1) UAB „X“ 2009-11-30 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 255 kub. metrų medienos pardavimo UAB „Y“ už 93 636,14 Lt. UAB „Y“ 2010-01-04 bendrovei grąžino 255 kub. metrus medienos, išrašydama debetinę PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). UAB „X“ 2010-01-31 aktu Nr. NUA01-01, kurį pasirašė ir patvirtino E. B., 255 kub. medienos už 77 385,24 Lt nurašė kaip netinkamus naudoti, todėl bendrovė patyrė nuostolių;

2) UAB „X“ 2009-06-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „Y“ pardavė krautuvą Locust 752 už 2000 Lt. UAB „X“ laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-12-31 krautuvą nuomojosi iš UAB „Y“. Už krautuvo Locust 752 nuomą UAB „Y“ pagal PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), sumokėjo 42920 Lt;

3) UAB „X“ 2009-06-16 grąžino „S“ naudotą betono mazgą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje nurodyta, kad UAB „X“ 2009-06-01 lizingo bendrovei skolinga 20 242,14 Lt. UAB „X“ iš UAB „Y“ nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. nuomojosi betono mazgą, už kurio nuomą sumokėjo 108 540 Lt;

4) UAB „X“ 2009 m. lapkričio mėn. atliko gamybinės bazės remontą, kurio metu buvo keičiami langai, vandentiekio, šildymo ir dujotiekio vamzdynai už 43 506,79 Lt (be PVM). Šiose patalpose tuo laikotarpiu veiklą pradėjo UAB „Y“, kuri yra registruota šiuo adresu. Atliktų darbų akte už 2009 m. 11 mėnesį nurodyta, jog gamybinės bazės adresas yra (duomenys neskelbtini);

5) UAB „X“ atliko kapitalinį stogo remontą, medinės tvoros įrengimą, medinių pastolių įrengimą už 25 538,67 Lt statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), priklausantiems UAB „X“, tačiau šie statiniai bendrovės veikloje nuo 2006 m. nebuvo naudojami,

šiais savo veiksmais sąmoningai blogai valdydamas įmonę, sudarė bendrovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus sandorius, atitraukė bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamų gavimui, apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, darė lemiamą įtaką mokumui bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo. Šiais savo veiksmais jis nulėmė UAB „X“ bankrotą ir dėl to padarė didelę 4 707 583,66 Lt turtinę žalą kreditoriams-darbuotojams, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini), UADBB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), A.V. IĮ (duomenys neskelbtini), E. B., L. B., V. B., V. Ž., G. V., R. P., K. Č., M. P., V. S., V. Ž., E. B., R. B., V. G. S., K. J., A. M., A. Ž., A. S., M. J. S., E. M., R. B., A. S., L. D..

Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad šiuo atveju nenustatyta, kad jis tyčiniais veiksmais privedė įmonę prie bankroto. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, nes 2009 m. UAB „X“ apeliantui iš bendrovės kasos išmokėjo 800 000 Lt, o likusi suma – 585 400 Lt jam buvo išmokėta per 2008 metus. Pastaroji suma neviršijo nuosavo 2008 m. kapitalo ir tai nebuvo jam suteikta paskola, o 2009 m. išmokėta 800 000 Lt suma taip pat neviršijo 2009 m. nuosavo kapitalo dydžio. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme UAB „X“ pinigų išmokėjimo dokumentai nebuvo ištirti ir išanalizuoti. Kasos dokumento apie išmokėtą 585 400 Lt dydžio paskolą nėra. Teismas kaip įrodymą vertino tik UAB „K“ kasos pajamų orderius, kada buvo gauti paskolos pinigai iš apelianto, ir nevertino UAB „X“ kasos išmokėjimo dokumentų, kada ir kiek jam buvo išmokėta pinigų, kurie vėliau buvo paskolinti UAB „K“, dėl ko teismas negalėjo konstatuoti, kad jis pažeidė 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą Nr. 1-226. Teismas nuosprendyje taip pat neteisingai nurodė, kad 2008 metais UAB „X“ patyrė ir deklaravo 438 606 litų nuostolių, o deklaracija užpildyta 2009-04-15. Deklaruotas nuostolis neįrodo įmonės nemokumo, kadangi po nuostolio deklaravimo nuosavas kapitalas buvo 1 139 057 Lt. Nuteistasis, 2008 metais gaudamas avansus ūkinei veiklai vykdyti, negalėjo numatyti įmonei gresiančio bankroto, kadangi 2008 metais įmonė buvo moki, ką konstatavo FNTT ir nepriklausomo auditoriaus specialistai savo išvadose. UAB „X“, suteikusi paskolą, tikėjosi gauti pelno ir uždirbti 464 600 litų pajamų. 2009 metų sausio mėnesį apie įmonės nemokumą apeliantas nežinojo, kadangi rezultatai buvo deklaruoti 2009-04-15 ir nuosavas kapitalas buvo 1 139 057 litų, įmonė buvo moki. UAB „X“, darbuotojų užmokesčio įsiskolinimą perkeldama į UAB „Y“, sumažino įmonės skolų naštą litais. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip UAB „X“ padėties pabloginimas, kadangi 83965,59 litų nauda akivaizdi, o žala neįvardinta ir nepadaryta. Visi sandoriai tarp susijusių asmenų buvo sudaromi tikrąja rinkos kaina. Mokesčių administratorius - Marijampolės apskrities mokesčių inspekcija, 2010-09-01 atlikusi mokestinį tyrimą Nr. (15.18-15)-R3-4110, nekonstatavo pažeidimų sandoriuose tarp susijusių asmenų, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė sandorių netyrė. Teismas nepriklausomo auditoriaus išvadoje išanalizuotų sandorių nevertino. UAB „X“ per 2009-2010 metus atliko darbų, pardavė turto UAB „Y“ ir gavo pajamų už 513928,44 Lt be PVM mokesčio arba uždirbo 614 611,84 Lt su PVM mokesčiu. Nustatyta, kad UAB „X“ pardavė nereikšmingą ilgalaikio turto dalį už didesnę nei jo likutinė vertė balanse ir iš ilgalaikio turto pardavimo gavo 4068 Lt pelno. Nepriklausomo auditoriaus išvadoje nustatyta, kad į krautuvo nuomos kainą UAB „Y“ įskaitė kuro sąnaudas, amortizacijos sąnaudas ir darbuotojo darbo užmokestį. Taip pat nustatyta, kad krautuvo vairuotojas uždirbo 595,10 Lt. Teismas sandorių ekonomiškumo nevertino. UAB „X“, iš UAB „Y“ nuomodama mechanizmus, reikalingus pagrindinei veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, nuostolio įmonei nepadarė. UAB „X“ 2009 m. lapkričio mėn. atliko gamybinės bazės remontą, kurio metu buvo keičiami langai, vandentiekio, šildymo ir dujotiekio vamzdynai už 43506,79 Lt (be PVM). UAB „X“ atliko kapitalinį stogo remontą, medinės tvoros įrengimą už 25 538,67 Lt statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), priklausantiems UAB „X“. Tokiais veiksmais buvo pagerinta UAB „X“ pastatų būklė. Pastatų kaina padidėjo 69045,46 litais. Pastatai buvo perduoti bankroto administratoriui, tai yra šios lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais iš parduoto turto. Iš viso perduota turto atsiskaitymui su kreditoriais už 1198094,04 litus. Turtas nepaslėptas ir neišvaistytas, jo būklė pagerinta, o pardavimo kaina padidinta, visa tai panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Apeliantas, nurašydamas netinkamą naudoti medieną, įstatymo nepažeidė. Bendrovė patyrė nuostolių todėl, kad grąžinta mediena buvo netinkama naudojimui, kadangi iš vidaus buvo supuvusi ir pažeista grybo. Teismas šios aplinkybės netyrė. Teismas neatsižvelgė ir nevertino audito ataskaitos bei ją surašiusio asmens apklausos, kad audito metu nuostolingų sandorių nenustatyta, kad sandoriai sudaryti nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių sandorius tarp susijusių asmenų, pateikti faktiniai duomenys, pelno skaičiavimo lentelės, pateikti įrodantys dokumentai, nurodyta, kad iš šių sandorių įmonė gavo pelną. Byloje nėra surinkta įrodymų ir nepateikta duomenų priešingų audito ataskaitos duomenims. Apeliantas, sudarydamas sandorius su sutuoktinės įmone, sumažino skolas ir taip pagerino UAB „X“ finansinę padėtį. Anot apelianto, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra įrodymų, kad jis akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą ar jo neorganizavo, sudarinėjo nuostolingus įmonei sandorius, žinodamas, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, be to, akivaizdžiai gresiant bankrotui, paslėpė, iššvaistė ar perleido kitiems asmenims turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Nenustatyta tai, kad jis priėmė sprendimus, dėl kurių įmonė gavo daug mažesnę naudą ir tai labai pablogino įmonės turtinę padėtį ar/ir jos vertę. VMI specialistė L. L. apklausos metu pabrėžė, kad įmonės bankrotą lėmė jo neūkiškumas, todėl, jeigu įmonė privedama prie bankroto dėl nerūpestingumo, aplaidaus jos valdymo, tai reiškia, kad nėra tyčinio blogo jos valdymo ir baudžiamoji atsakomybės pagal BK 209 str. neatsiranda. Šiuo atveju įmonės bankrotą lėmė bendra sunki ekonominė padėtis, sumažėję paslaugų užsakymai, kainų kilimas, kredito įmonių nenoras restruktūrizuoti paskolas, staigus palūkanų už paimtas paskolas didėjimas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai E. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 str. 1 d.

Pažymėtina, kad pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio 1961 m. BK 315 straipsnio 1 dalies ir 2000 m. BK 209 straipsnio dispozicijas įmonės privedimą prie bankroto turi lemti tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali pasireikšti tiek aktyviais asmens veiksmais, tiek ir neveikimu, kai asmuo, valdydamas įmonę, sąmoningai neatlieka tų veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal pareigas. Nusikaltimo subjekto tyčia gali būti tiesioginė arba netiesioginė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2005).

BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taigi, taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2009).

Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstą atmesdama apeliacinio skundo argumentą, jog šiuo atveju nenustatyta, kad E. B. tyčiniais veiksmais privedė UAB „X“ prie bankroto, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis, kaip bendrovės direktorius, priimdamas UAB „X“ finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, kai įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei suteiktą turtą, prekes, paslaugas, numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Būtent, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais nustatyta, kad E. B., žinodamas apie UAB „X“ įsiskolinimus, taikytą turto areštą už skolas ir sunkumus šiuos įsiskolinimus grąžinti, 2009-04-30 pasiėmė sau iš UAB „X“ 1 385 400 litų paskolą, nors šią sumą galėjo panaudoti bendrovės reikmėms, be to, tikėdamasis gauti asmeninės naudos, pagal išankstinę sutartį perskolino ją kitai įmonei – UAB „K“, po to, pakeisdamas sutarties sąlygas, savo įsipareigojimus grąžinti pasiskolintą sumą perleido minėtai bendrovei, taip išvengdamas savo asmeninės turtinės prievolės UAB „X“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos paskolos sutartys sudarytos gana ilgam laikotarpiui, paskolos grąžinimas neužtikrintas jokiomis garantijomis, paskolos dydis buvo artimas įmonės nuosavo kapitalo dydžiui. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad E. B. turėjo suprasti ir suprato, kad įmonė neturėjo tiek laisvų lėšų, kad galėtų jas paskolinti privačiam asmeniui, ir kad dėl to bus sunkumų įmonės veikloje, kas teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Pastebėtina, kad UAB „X“ piniginės lėšos buvo išduotos per fizinį asmenį, nors viena bendrovė galėjo paskolinti pinigus kitai bendrovei tiesiogiai.

Apeliantas paties pinigų išmokėjimo fakto 1 385 400 litų sumoje iš UAB „X“ kasos neneigia, tik tvirtina, kad ši suma iš bendrovės kasos buvo išimta dalimis, tai yra 2009 m. jam iš bendrovės kasos buvo išmokėta 800 000 Lt, o likusi suma – 585 400 Lt, kuri nebuvo jam suteikta kaip paskola, buvo išmokėta per 2008 metus, ir kad šios sumos atitinkamai neviršijo tų metų nuosavo kapitalo dydžio. Iš 2009-04-30 paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „X“ ir E. B., sąlygų matyti, kad šalys sulygo, jog 1385 400 litų dydžio paskolos sumą UAB „X“ įsipareigojo E. B. perduoti dalimis, tai yra 2009-04-30 perduoti 1 125 400 Lt, 540 000 Lt išmokant iš bendrovės kasos ir 585 000 Lt užskaitant į E. B. prievolę atgal į kasą grąžinti jam, kaip atskaitingam asmeniui, avansu perduotas bendrovės lėšas, 2009-06-10 perduoti 260 000 Lt (sutarties 1.3.1, 1.3.2. punktai). Bylos medžiaga (kasos išlaidų orderiai Nr. 09/79, Nr. 09-96 (2 t., b. l. 104-105)) patvirtina, kad šios sutarties pagrindu UAB „X“ E. B. iš bendrovės kasos atitinkamai 2009-04-30 ir 2009-06-10 išmokėjo 800 000 Lt. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nėra kasos dokumento apie išmokėtą 585 400 Lt dydžio paskolą, nuteistojo kaltės nepaneigia, kadangi ši suma būtent kaip minėtos paskolos dalis buvo užskaityta E. B. kaip atskaitingam asmeniui avansu išduoti ir negrąžinti pinigai. Apeliacinio skundo argumentas, kad šios sumos (800 000 Lt ir 585 400 Lt) atitinkamai neviršijo 2008 m. ir 2009 m. nuosavo kapitalo dydžio, neleidžia daryti išvados, kad E. B. tokiais savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (1993-07-15 Nr. I-226) 1 straipsnio reikalavimų, kadangi minėtos 2009-04-20 paskolos dydis bendroje sumoje (1 385 400 litų) viršijo UAB „X“ nuosavo kapitalo dydį, kuris 2009-01-01 sudarė 1 139 057 Lt (1 t., b. l. 99). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė UAB „K“ kasos pajamų orderiais (1 t., b. l. 122-124), kurie patvirtina, jog ši bendrovė priėmė iš E. B. atitinkamai 2009-06-11 – 260 000 Lt, 2009-05-04 – 585 400 Lt, 2009-04-30 – 540 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis sandoris didžia dalimi pasunkino UAB „X“ ekonominę padėtį, sumažino bendrovės galimybes atsiskaityti su VSDF biudžetu, Marijampolės apskrities VMI ir kitais kreditoriais, ir turėjo įtakos bendrovės nemokumui susidaryti. Apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistasis negalėjo numatyti įmonei gresiančio bankroto, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 65, 66, 67-68, 69), patvirtinantys, kad jau 2009-01-12 turto arešto aktu dėl mokesčių valstybės biudžetui nesumokėjimo buvo areštuotos UAB „X“ administracinės patalpos, iš Marijampolės apskrities VMI buvo siųsti priminimai dėl pareigos sumokėti mokesčius, pats E. B. prašė Marijampolės apskrities VMI dėl darbų stygiaus atidėti mokesčių sumokėjimą iki 2009-04-30. Be to, 2009-03-27 Kauno m. 23-ajame notarų biure buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1722 dėl 221 928,10 Lt išieškojimo iš AB „Ūkio bankas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. paskolos mokėjimo metu buvo žinoma apie įmonės sunkią finansinę būklę ir tai, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė gali tapti nemoki.

2011-09-01 specialisto išvada Nr. 5-2/136 (2 t., b. l. 35-150) bei šią išvadą teisme patvirtinusios specialistės A. D. parodymai pagrindžia, kad UAB „X“ nemokumo susidarymą ir bankrotą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 nulėmė ne tik paskolos bendrovės savininkui ir direktoriui suteikimas, kurios grąžinimo terminas tik 2013 m. pabaiga, tai yra po įmonės bankroto, bet ir turto (ilgalaikio ir įrengimų) perleidimas UAB „Y“; turto - medienos - nurašymas kaip netinkamo. Nors, apelianto teigimu, visi sandoriai tarp susijusių asmenų buvo sudaromi tikrąja rinkos kaina, nebuvo nustatyti šių sandorių pažeidimai, tačiau jie pagal pobūdį buvo visgi neekonomiški – dėl krautuvo ir betono mazgo nuomos, kai parduoto ar grąžinto lizingo įmonei turto vertė buvo žymiai mažesnė negu po to per ganėtinai trumpą laikotarpį buvo sumokėta nuomos mokesčių. Pažymėtina, kad šiuo atveju esminės reikšmės neturi tai, ar sandoriai buvo sudaryti rinkos kainomis ar ne. Minėtų sandorių ekonominis nenaudingumas pasireiškė įrenginių, reikalingų įmonės veiklai vykdyti, pardavimu ar grąžinimu lizingo įmonei, o vėliau jų naudojimu nuomos pagrindais, tam išleidžiant žymiai didesnes bendrovės lėšas. Taigi, apeliaciniams skunde neteisingai teigiama, kad UAB „X“, iš UAB „Y“ nuomodama mechanizmus, reikalingus pagrindinei veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, nuostolio įmonei nepadarė.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, UAB „X“ 2009 m. lapkričio mėnesį remontavo gamybinę bazę patalpose, kuriose veiklą tuo metu vykdė UAB „Y“, nurašė kaip netinkamą naudoti iš UAB „Y“ grąžintą medieną, tuo padarydama 77 385,24 Lt dydžio nuostolį bendrovei, o E. B., kaip bendrovės savininkas ir direktorius, nesiėmė jokių veiksmų dėl nuostolių padengimo, nors ir buvo nustatyta, kad ši mediena iš vidaus buvo supuvusi ir pažeista grybo. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriuose akcentuojami bendrovės įsiskolinimus sumažinę UAB „X“ veiksmai (darbuotojų užmokesčio įsiskolinimo perkėlimas UAB „Y“, statybos darbų atlikimas, ilgalaikio turto dalies pardavimas), atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog būtent aukščiau minėti sandoriai, tame tarpe ir kapitalinis stogo remontas bei kiti darbai už 25 538,67 Lt (be PVM) statiniams, kurie įmonės veikloje nebuvo naudojami nuo 2006 m., (duomenys neskelbtini), turėjo reikšmingą įtaką UAB „X“ pradelstiems įsiskolinimams susidaryti, nes didžia dalimi pasunkino bendrovės ekonominę padėtį, sumažino bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, o taip pat turėjo įtakos bendrovės nemokumui susidaryti, kas privedė bendrovę prie bankroto (Kauno apygardos teismo 2010-03-02 nutartimi UAB „X“ iškelta bankroto byla). Apelianto teiginį, kad jis, sudarydamas sandorius su sutuoktinės įmone – UAB „Y“, sumažino skolas ir taip pagerino UAB „X“ finansinę padėtį, paneigia byloje esantys duomenys, kad 2009 m. bendrovės turtas buvo mažinamas, perleidžiant jį kitiems asmenims, o skolos kreditoriams paliktos UAB „X“. UAB „X“ 2009 m. atliko paslaugų ir pardavė turto UAB „Y“ už 614 611 Lt, kai visi UAB „X“ pardavimai sudarė tik virš vieno milijono litų. Pastebėtina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis UAB „X“ įstatinis kapitalas yra 1 600 000 litų, bet dėl šios bendrovės nuostolingos veiklos jos nuosavas kapitalas 2009-01-01 sudarė tik 1 139 057 litus, o 2009-12-31 bendrovė nuosavo kapitalo neturėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visi aukščiau paminėti sandoriai turėjo įtakos UAB „X“ nemokumo susidarymui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas kaip įrodymą vertino ir audito ataskaitą, ją gretindamas su kitais byloje esančiais įrodymais, ir įrodymų viseto aspektu pagrįstai konstatavo, kad E. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 209 str., požymiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.