- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-2603-446/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00457-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Nacionalė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas R. V. prašo atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos N. D. palikimui priimti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo D. D. yra N. D. vaikai, V. J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) anūkai. Po V. J. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo dukra - N. D. Kiek jam buvo žinoma, N. D. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris galėjo būti vertinamas kaip palikimas, savo mirties dieną neturėjo, todėl jis pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė. 2023 m. sausio 9 d. jis gavo Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro raštą, kuriuo buvo informuotas, kad Šiaulių m. 4-ajame notarų biure yra vedama V. J. S. paveldėjimo byla, kurioje atsirado naujų duomenų ir papildomo paveldimo turto, jis, kaip N. D. įstatyminis įpėdinis, turi teisę šį turtą paveldėti. Notarės rašte taip pat buvo nurodoma, kad norint pradėti paveldėjimo procesą, būtina kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir iki 2023 m. vasario 9 d. pateikti notarui kreipimosi į teismą patvirtinančius dokumentus, priešingu atveju, likęs po N. D. mirties turtas bus perduotas valstybės įmonei Turto bankas. N. D. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) nei vienas iš įpėdinių duomenų, apie kokį nors po jos mirties likusį turtą, neturėjo, todėl negalėjo pradėti jo faktiškai valdyti, o pareiškimo padavimas buvo vertinamas kaip netikslingas, todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas. Duomenų apie visą V. J. S. turtą, kuris turėjo būti paveldėtas, neturėjo net pati paveldėjimo bylą vedanti notarė. Gavęs pranešimą iš palikimo bylą tvarkančios notarės, nedelsdamas atliko aktyvius veiksmus tam, kad priimtų motinos palikimą. Kadangi jis terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad neturėjo duomenų apie turtą, kuris galėjo būti paveldimas po N. D. mirties, šias aplinkybes prašo pripažinti svarbiomis ir terminą palikimui priimti atnaujinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. D. teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos N. D. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašo sprendimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo priimti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant žemės sklypus ir akcijas. Turto bankas nėra gavęs parnešimo apie galimą palikėjos N. D. palikimo perėjimą valstybei, neprieštarauja pareiškėjo R. V. pareiškimo patenkinimui.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
7. Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios N. D. sūnus. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad nutraukus santuoką, pareiškėjo motina V. pavardę pakeitė į D. pavardę. 2023 m. sausio 9 d. Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro rašte, nurodyta, kad Šiaulių m. 4-ajame notarų biure yra vedama paveldėjimo byla mirus V. J. S., mirties data (duomenys neskelbtini), V. J. S. įpėdinė N. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byloje atsirado naujų duomenų bei papildomo paveldimo turto, todėl pareiškėjas informuojamas, kad jis, kaip N. D. įstatyminis įpėdinis, turi teisę šį turtą paveldėti. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po N. D. mirties nėra įregistruotų jos testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų.
8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
9. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
10. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
11. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Pareiškėjas R. V. - mirusios N. D. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Niekas iš pirmos ar vėlesnės eilės įpėdinių iki šiol paveldėti mirusiosios N. D. turto nesikreipė, valstybė nėra pradėjusi N. D. turto paveldėjimo procedūrų, kita įstatyminė įpėdinė – suinteresuotas asmuo D. D. nėra pateikusi pareiškimo teismui dėl praleisto įstatymo nustatyto termino N. D. palikimui priimti atnaujinimo, neprieštarauja, kad šis terminas būtų atnaujintas pareiškėjui.
12. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas terminą motinos palikimui priimti praleido dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš karto po N. D. mirties palikimo nebuvo, mirusioji jokio turto neturėjo. Papildomai paveldimas turtas, kurį būdama gyva būtų paveldėjusi N. D., paaiškėjo po jos mirties. Pareiškėjas, kaip savo motinos įstatyminis įpėdinis, apie atsiradusį turtą, kurį turėjo paveldėti jo motina po savo tėvo mirties, sužinojo iš 2023 m. sausio 9 d. Šiaulių miesto 4 – ojo notarų biuro pranešimo. Iki to laiko apie senolio palikimą nežinojo, duomenų apie turtą, kuris priklausytų jo motinai paveldėjimo pagrindu, neturėjo, todėl visus reikalingus teisinius veiksmus palikimui priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po savo motinos mirties negalėjo atlikti. Iš karto po sužinojimo apie palikimą, t. y. 2023m. sausio 26 d., pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą motinos palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje iki sprendimo priėmimo yra susidariusios 6,64 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą N. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nustatyti, kad R. V. turi teisę atlikti veiksmus N. D. palikimui priimti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.
Priteisti iš pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.