- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- T-57-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00073-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- P. T., V. O.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų P. T., V. O. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo V. O. prašymą dėl civilinio ieškinio išdėstymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-1057/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus misto apylinkės teismo 2019 m. liepos10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-1057/2019 V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. O. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje. P. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant P. T. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė - 400 MGL (15 064 Eur ) dydžio bauda.
Minėtu teismo nuosprendžiu iš V. O. ir P. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista civilinio ieškovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai 24 196,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 25 d.
Nuteistieji prašo leisti sumokėti teismo nuosprendžiu priteistą 24196,90 Eur civilinį ieškinį 3 metų laikotarpiui. Tokį savo prašymą nuteistieji grindžia tuo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. spalio 11 d. jokios veiklos nevykdo ir jokių pajamų negauna. Ateityje atnaujinti veiklos neplanuoja. Jokio turto įmonė taip pat neturi. P. T. nuo 2014 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo mėnesinis atlyginimas yra 1000 Eur neatskaičius mokesčių. V. O. nuo 2018 metų nedirba ir nuo 2019 m. liepos 9 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jokių išmokų nuo 2021 m. sausio 1 d. negauna. Šiuo metu tik vienas P. T. gauna pajamas, tačiau iš karto sumokėti visą priteistą pinigų sumą taip pat nėra pajėgus. P. T. 2021 m. lapkričio 22 d. sumokėjo VMI prie LR FM 1196, 90 Eur sumą, 2021 m. gruodžio 9 d. - 1500 Eur sumą. Prašyme nurodoma, kad panašią sumą jie galėtų mokėti kas mėnesį.
Byloje pateikta: 2021 m. lapkričio 22 d. lėšų pervedimo nurodymas (Luminor), pažyma apie P. T. darbo užmokestį 2020 ir 2021 metais, išrašai iš P. T. asmeninės sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 ir 2021 metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimas su priedais, Užimtumo tarnybos pažyma.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta, nors teismas sudarė galimybes išieškotojui atsiliepimą pateikti, klausimo negarinėjimą atidėdamas du kartus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal CPK 284 straipsnį ir formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti tuomet, kai nustatoma sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių atsakovui labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Pateiktame prašyme nurodoma, kad visos civilinio ieškinio sumos padengti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nėra galimybės, kadangi šiuo laikotarpiu mokus yra tik vienas iš nuteistųjų. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Byloje yra pateiktas pranešimas apie tai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. spalio 11 d. jokios veiklos nevykdo ir jokių pajamų negauna (b. l. 10-12); pažyma, jog V. O. nuo 2019 m. liepos 9 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jokių išmokų negauna ( b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, reali galimybė išieškoti civilinį ieškinį yra tik iš nuteistojo P. T.. Visgi, P. T. prašyme nurodo, kad neturi galimybės padengti iš karto teismo nuosprendžio priteistinos civilinio ieškinio sumos, tačiau sutinka mokėti kas mėnesį tam tikrą pinigų dalį. Pateiktame nuteistojo darbo užmokesčio pažymoje matyti, kad P. T. darbo užmokestis yra 1000 Eur (atskaičius mokesčius 725 Eur) kas mėnesį.
Teismo vertinimu, priteistos turtinės žalos (24196,90 Eur) dydis yra gan didelis, dėl ko susidaro ribotos galimybės jį įvykdyti iš karto, kai teismo nuosprendis įsiteisėja. Svarbi aplinkybė ir tai, kad nei V. O., nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių pajamų negauna, o P. T. gaunamos pajamos nėra gan didelės ir tai riboja nuteistojo galimybes civilinį ieškinį apmokėti. Todėl šie nuteistųjų argumentai, jog P. T. gaunamos pajamos yra gan mažos, o kiti nuteistieji yra nemokūs, laikytina ta aplinkybe, dėl kurios galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos.
2021 m. spalio 27 d. yra išduoti trys vykdomieji raštai, kurie gali būti vykdomi priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visgi, byloje nėra duomenų, kad civilinis ieškovas būtų antstoliams pateikęs vykdomąjį raštą.
Teismas, išnagrinėjęs prašymo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas išdėstyti civiliniu ieškiniu priteistos 24 196,90 Eur sumos likučio, t. y. 21 500 Eur mokėjimą, nes po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti du mokėjimai 1196,90 Eur ir 1500 Eur (b. l. 2,3). Teismo įsitikinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, teisėti civilinio ieškovo interesai nebus pažeisti, nuteistieji geranoriškai sutinka mokėti priteistą sumą ir atlyginti žalą, tačiau visgi nustatytinas trumpesnis žalos atlyginimo sumokėjimo terminas – 24 mėnesiams, nes priešingu atveju būtų sumenkintas pats nuosprendis ir neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo lūkesčiai kuo anksčiau gauti priteistą žalos atlyginimą, juo labiau, kad solidarūs skolininkai yra trys, be to vienas iš skolininkų – V. O. yra jauno amžiaus, darbingas ir privalo rūpintis nuosprendžio vykdymu: aktyviai ieškoti darbo, persikvalifikuoti, įsidarbinti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų P. T., V. O. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo V. O. prašymą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu Nr. 1-60-1057/2019 Valstybinei mokesčių inspekcijai iš V. O. ir P. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteistos turtinės žalos likusios nesumokėtos dalies, t.y 21 500 Eur mokėjimo terminą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 895,83 Eur (solidariai).
Išaiškinti, kad nuteistiesiems P. T., V. O. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nevykdant turtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, civilinis ieškovas, Valstybinė mokesčių inspekcija, įgyja teisę dėl nesumokėtos sumos išieškojimo priverstine tvarka.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.