- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- eI-1919-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00184-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-12-21 sprendimą Nr. (11.1)I-7754.
Pareiškėja skunde nurodo, jog 2016-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sunkiai susižalojo ten dirbantis santechnikas D. K.. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius atliko D. K. įvykio darbe tyrimą ir nustatė, kad nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu ir tyrimo medžiagą, 2016-08-04 raštu Nr. SD-10-9969 perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (toliau - Fondo valdybos Utenos skyrius). Fondo valdybos Utenos skyrius 2017-03-13 priėmė sprendimą „Dėl D. K. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. (9.15) L5-87 (toliau - Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017-03-13 sprendimas), kuriuo D. K. 2016-07-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu. Fondo valdybos Utenos skyrius savo sprendime konstatavo, kad D. K. patirta trauma yra susijusi su bendraisiais susirgimais (sunkia cukrinio diabeto forma) ir tai, kad esant tinkamoms, saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms jo neblaivumas (1,55 promilės) su turima sveikatos būkle ir vaistų nevartojimu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Šį sprendimą D. K. apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2017-11-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-455-739-2017 (toliau - teismo 2017-11-16 sprendimas) Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017-03-13 sprendimą panaikino ir įpareigojo Fondo valdybos Utenos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu. Fondo valdybos Utenos skyrius priėmė 2018-02-07 sprendimą „Dėl D. K. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. (9.6) VPA SP5-277 (toliau - Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimas), kuriuo D. K. 2016-07-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu.
Pareiškėja Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimą 2018-10-24 skundu apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba), kuri 2018-11-16 raštu Nr. (11.1) 1-6860 paprašė pateikti duomenis apie tai, kada buvo gautas skundžiamas Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimas ir tuo atveju, jeigu yra praleistas 20 darbo dienų terminas skundui paduoti, nurodyti priežastis dėl kurių apskundimo terminas buvo praleistas bei pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja Fondo valdybai pateikė 2018-11-29 prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir Fondo valdyba 2018-12-21 sprendimu Nr. (11.1) 1-7754 “Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti” neatnaujino termino 2018-10-24 skundui paduoti ir šio skundo nenagrinėjo. Su tokiu atsakovo sprendimu pareiškėja nesutinka. Pareiškėja akcentuoja, jog Panevėžio apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus D. K. skundą dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017-03-13 sprendimo ir priėmus teismo 2017-11-16 sprendimą įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl D. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai tikėjosi, kad Fondo valdybos Utenos skyrius, atsižvelgęs į teismo 2017-11-16 sprendime pateiktas išvadas priims analogišką, Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017-03-13 sprendimą atitinkantį, sprendimą. Fondo valdybos Utenos skyriui priėmus 2018-02-07 sprendimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su juo, nes kaip nurodoma 2018-10-24 skunde, skundą nagrinėjanti institucija nesilaikė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo nuostatuose numatytos nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūros reikalavimų ir neatsižvelgė į teismo 2017-11-16 sprendime pateiktas išvadas. Taip pat priimant Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimą nebuvo atliktas nei vienas papildomas tyrimas ar ekspertizė, kurie leistų priimti kitokį sprendimą nei 2017-03-13. Pareiškėja akcentuoja, jog tomis pačiomis aplinkybėmis buvo priimtas naujas Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 nemotyvuotas sprendimas. Šio sprendimo neapskundimą lėmė žmogiškasis faktorius. Tačiau D. K. Utenos apylinkės teismui pateikė 2018-05-28 ieškinį dėl žalos sveikatai atlyginimo, kuriuo prašo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 622,44 Eur turtinės ir 25 000 eurų neturtinės žalos. Pareiškėja 2018-11-29 prašyme Fondo valdybai nurodė, kad, jos vertinimu, toks D. K. elgesys ir veiksmai yra nesąžiningi buvusio darbdavio atžvilgiu. Mano, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl kurių praleido terminą skundui paduoti, nors jos ir neatėmė galimybės tokį skundą paduoti, bet akivaizdžiai sutrukdė skundą paduoti per nustatytą terminą. Pagrindinė aplinkybė, sutrukdžiusi laiku pateikti skundą dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimo yra ta, kad buvo manyta, jog D. K. gavus išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, jis elgsis dorai ir sąžiningai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebekels nepagrįstų pretenzijų dėl žalos sveikatai atlyginimo, tačiau D. K. gavęs socialinio draudimo išmokas, ginčytino Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimo pagrindu nepagrįstai teisminiu būdu siekia žalos sveikatai atlyginimo. Mano, jog Fondo valdyba priėmė neteisingą, nepagrįstą ir naikintiną skundžiamą sprendimą, todėl egzistuoja objektyvios ir sudarančios pagrindą aplinkybės atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, jog Fondo valdyba nustatė, kad skundžiamas sprendimas pateiktas galimai praleidus terminą, todėl 2018-11-16 raštu paprašė pareiškėjo pateikti informaciją, kada buvo gautas skundžiamas sprendimas, ir tuo atveju, jeigu 20 darbo dienų terminas skundui pateikti yra praleistas, nurodyti Fondo valdybai termino praleidimo priežastis. 2018-11-29 pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame pripažino termino praleidimo faktą ir prašė atnaujinti terminą. Fondo valdybos 2018-12-21 sprendimu Nr. (11.1) I-7754 pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis nepripažinta svarbia, objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe; konstatuota, kad terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių (pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto), prašymas atnaujinti terminą netenkintas ir pareiškėjo 2018-10-24 skundas dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimo Nr. (9.6) VPA_SP5-277 paliktas nenagrinėtu. Mano, jog Fondo valdybos 2018-12-21 sprendimas Nr. (11.1) I-7754 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Į teismo posėdyje atsakovo atstovai neatvyko, apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2018-12-21 sprendimo Nr. (11.1)I-7754, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2016-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sunkiai susižalojo ten dirbęs santechnikas D. K..
Fondo valdybos Utenos skyrius 2017-03-13 priėmė sprendimą „Dėl D. K. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. (9.15) L5-, kuriuo D. K. 2016-07-03 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu. Šį sprendimą D. K. apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2017-11-16 sprendimu (administracinė byla Nr. 1-455-739-2017 Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017-03-13 sprendimą panaikino ir įpareigojo Fondo valdybos Utenos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.
Fondo valdybos Utenos skyrius 2018-02-07 priėmė sprendimą „Dėl D. K. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. (9.6) VPA SP5-277, kuriuo D. K. 2016-07-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu.
Pareiškėja 2018-10-24 pateikė Fondo valdybai skundą dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimo Nr. (9.6) VPA_SP5-277 „Dėl D. K. nelaimingo atsitikimo darbe“ panaikinimo. Fondo valdyba 2018-11- 16 raštu Nr. (11.1) 1-6860 paprašė pateikti duomenis apie tai, kada buvo gautas skundžiamas 2018-02-07 sprendimas ir jei yra praleistas 20 darbo dienų terminas skundui paduoti, tuomet nurodyti priežastis dėl kurių apskundimo terminas buvo praleistas bei pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja Fondo valdybai pateikė 2018-11-29 prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Fondo valdyba 2018-12-21 sprendimu Nr. (11.1) 1-7754 “Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti” neatnaujino termino 2018-10-24 skundui paduoti ir pareiškėjo skundo nenagrinėjo.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pagal Taisyklių 20 punktą, skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujintas. Jei esant praleistam skundo padavimo terminui pareiškėjas nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą skundo padavimo terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas (Taisyklių 31 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (LVAT 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2504/2011, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011, 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-728/2014). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-187/2012).
LVAT savo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikosi nuostatos, kad sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (LVAT 2012-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012, 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-728/2014, 2016-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016).
Pareiškėjos teigimu, žmogiškasis faktorius lėmė, jog laiku nebuvo pateiktas skundas, kadangi pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog Fondo valdybos Utenos skyrius, atsižvelgęs į teismo 2017-11-16 sprendime pateiktas išvadas, priims analogišką sprendimą (pripažinti įvykį nedraudžiamuoju), be to, manė, jog D. K. gavęs išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nereikalaus žalos atlyginimo iš pareiškėjos. Fondo valdyba nepagrįstai subjektyvios termino praleidimo priežasties (žmogiškojo faktoriaus) nepripažino objektyvia priežastimi. Anot pareiškėjos, tik po to, kai D. K. 2018-08-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja nusprendė ginčyti Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimą.
Pažymėtina, jog iš pareiškėjos 2018-11-29 prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjai jau buvo žinoma apie visus skundžiamo sprendimo turinį sudarančius elementus – sprendimo priėmimo datą, sprendimo priėmimo pagrindus ir sprendimu nustatytas teises bei pareigas. Pareiškėja minėtame prašyme neginčija fakto (to neginčijo ir teisminio nagrinėjimo metu) dėl savalaikio ginčo 2018-02-07 sprendimo gavimo ir pripažįsta, jog minėtą sprendimą gavo 2018-02-09 (el.b. l. 59-61). Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėja ginčo sprendimą gavo 2018-02-07, t.y. apie ginčo sprendimą sužinojo 2018-02-10 ir būtent ši diena laikytina skundo dėl šio sprendimo ginčijimo padavimo termino pradžios data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas 20 darbo dienų skundo padavimo terminas. Tuo tarpu pareiškėja skundą pateikė po daugiau ne aštuonių mėnesių, t.y. 2018-10-24.
Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2018-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien pareiškėjos subjektyvus vertinimas dėl žmogiškojo faktoriaus bei daromos prielaidos dėl nepagrįsto suklaidinimo dėl D. K. teisių neteikti ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškėjo atžvilgiu, nėra laikytinos aplinkybėmis, kurios objektyviai trukdė pateikti skundą dėl ginčijamo sprendimo ir nėra pagrindas pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad aukščiau minėti pareiškėjos veiksmai netrukdė pareiškėjai savalaikiai kreiptis į Fondo valdybą dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-02-07 sprendimo „Dėl D. K. nelaimingo atsitikimo darbe“.
LVAT yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-858-36/2012). Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).
LVAT yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (LVAT 2012-04-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Teismas pabrėžia, kad VAĮ įtvirtina individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklę, kuri yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (LVAT 2013-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013). LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas 2018-12-21 sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei Taisykles. Teismas pabrėžia, kad savo sprendimą atsakovas pagrindė nustatytomis faktinėms aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Fondo valdybos 2018-12-21 sprendimas Nr. (11.1) I-7754, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais bei atnaujinti skundo padavimo terminą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.