- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-604-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24122-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (apeliantės) K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 13.12.-45 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2.1.5-31, suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja K. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 13.12.-45 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 2.1.5-31 bei tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skunde nurodė, kad Žemės ūkio ministerija yra patvirtinusi metodiką, kurioje aiškiai numatyti principai ir tvarka sudarant pretendentų sąrašus bei eiliškumas nuosavybės teisų atkūrimo procese, tačiau Vilniaus rajono skyrius šia metodika nesivadovauja, visiškai neaišku ar nepažeidžiamos ir nesumaišomos kaimų ribos ir pretendentai skirtinguose kaimuose. Pareiškėjos išvada yra (duomenys neskelbtini), jai padengti 2013 m. buvo paskirtas sklypas Nr.8. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-268 buvo patvirtintas piliečių pasirinkusių naujų žemės sklypų individualiai statybai sąrašas, vėliau šis įsakymas buvo atšauktas, bet sklypų perdavimas pagal minėtą įsakymą kitiems pretendentams vyko, J. N. buvo parengtas sprendimas ir žemė senai yra sugrąžinta, o pareiškėjai dar nėra.Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodo, jog gavus pareiškėjos pareiškimą buvo įvertintos visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM galimų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai, pretendentui J. N., sudarinėjant pretendentų eiliškumo sąrašus ir kt., Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi pareiškėjos pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, tikrino jos nurodytas aplinkybes dėl galimų įstatymų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises. Pareiškimo nagrinėjimo metu prokuratūrai buvo pateikti visi dokumentai, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai atkuri nuosavybės teises pareiškėjai bei J. N.. Išanalizavus surinktą medžiagą buvo detaliai aprašyta situacija, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu (delsimu atkuri) pareiškėjai ir prokuroras padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo situacija liečia išimtinai tik pareiškėjos interesus ir šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nors buvo nustatyta, kad buvo pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo eiliškumas, tačiau tai nereiškia viešo intereso pažeidimo ir nesukelia pareigos prokurorui jį ginti. Aukštesnysis prokuroras sutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ir pripažino skundžiamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėja neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jos prašymą bei skundą padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimu, suinteresuotojo asmens teigimu, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą. Teismas konstatavo, jog kad suinteresuoti asmenys (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo (tiek Vilniaus apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros) išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja K. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 13.12.-45 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2.1.5-31 ir įpareigoti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, kurių pagrindu pareiškėjai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, o kitam asmeniui tame pačiame sąraše nuosavybė buvo sugrąžinta, todėl akivaizdu, kad prokuratūra turėjo ne formaliai nagrinėti kilusį ginčą, o įvertinti situaciją, identifikuoti imperatyviųjų nuostatų pažeidimą bei imtis priemonių su viešojo intereso gynimu. Prokuratūra nesivadovavo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualios praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės reformos įstatymo nuostatose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties turinį. Teismas apsiribojo abstrakčiu nurodymu, kad pareiškėjos argumentai yra subjektyvūs ir nepagrįsti, tačiau nutartis yra nemotyvuota, nepagrįstai formali bei lakoniška, joje nėra nurodyta įstatymų, kitų teisės aktų bei teisinių argumentų, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pakankamai motyvuota ir pagrįsta byloje surinkta medžiaga bei teisiniais argumentais. Teismas rėmėsi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog prokuratūroje buvo tinkamai atliekamas pareiškėjos skundų tyrimas ir šią išvadą pagrindė teisės aktų nuostatomis. Teismas pareiškėjos skundą dėl prokurorų veiksmų pagrįstai nagrinėjo tik dėl galimo proceso normų pažeidimo prokurorų atlikto tyrimo metu. Konstatavęs, jog prokuroras, negarinėdamas pareiškėjos skundą rinko reikiamą medžiagą, savo sprendimuose analizavo ir įvertino surinktus įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadą dėl viešojo intereso nebuvimo ginčo santykyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl įpareigojimo prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė. Iš bylos duomenų nustatyta kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl, jos manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 13.12.-45. Generalinė prokuratūra, ištyrusi pareiškėjos K. B. skundą, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 2.1.5-31 paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, tirdama apelianto pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos K. B. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą, kuriuo paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Generalinės prokuratūros prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, prokuratūra analizavimo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nurodytos žemės nuosavybės atkūrimu, vertino visumą surinktų įrodymų. Pareiškėja neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus - procedūras (CPK 12, 178 str.), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti - kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių, tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjos argumentų, susijusių su eiliškumo pažeidimais, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268 (patikslinus nustatyta, kad tai įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267, o ne Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268) atitikimo teisės aktų reikalavimams, sprendimų atkurti nuosavybės teises vadovaujantis įsakymu teisėtumo bei dėl kitų pareiškėjos argumentų. Pareiškėja nenurodo, kodėl prokuratūra turėjo pagrindo abejoti byloje surinktais duomenims. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimo nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį jos nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuose išvardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros prokurorai pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pareiškėjos skundą išsprendė teisingai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir iš esmės prašo pripažinti, kad prokurorai neteisingai įvertino, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su viešuoju, o ne privačiu interesu, kuris aktualus visai visuomenei, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunduose dėl prokurorų nutarimų panaikinimo pareiškėja nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuriuo byloje nagrinėtas pareiškėjos skundas atmestas, tinkamai taikė aukščiau nurodytas teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorų nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorų nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.