Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-377-909/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-02
Bylos Nr.: e2-377-909/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21999-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Atsakovas: A. B.
Advokatai: Kornelijus Pivoriūnas

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2-377-909/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21999-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant O. V., Katažynai Grinevič,dalyvaujant ieškovo atstovui E. Š.,atsakovui A. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui,liudytojams N. J. M., J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. B. dėl atliktų darbų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sodininkų bendrija (toliau - SB) „Avietynas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 1 692,88 Eur vandentiekio remonto išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 38 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, vandentiekio įvade į atsakovo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įvyko gedimas. Atsakovas pateikė ieškovui 2019 m. sausio 26 d. prašymą, kuriame nurodė, kad prašo atlikti vandentiekio remonto darbus, įsipareigojo apmokėti darbų atlikimą ir už dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo. Šiuo prašymu atsakovas, be kita ko, patvirtino, jog susipažino su prašomų atlikti darbų įkainiais, viešai skelbiamais ieškovo internetinėje svetainėje, su jais atsakovas sutiko bei jo naudai atliktus darbus įsipareigojo apmokėti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Tokiu būdu atsakovas užsakė darbus, t. y. atsakovo eksploatuojamo vandentiekio įvado remonto ir dangų atstatymo atlikimą ir įsipareigojo apmokėti jo naudai atliktus darbus pagal galiojančius įkainius. Į avarijos įvykio vietą išsiųsta avarijų likvidavimo skyriaus brigada, kuri, pasitelkdama specialią įrangą, tiksliai nustatė vandentiekio gedimo vietą, atliko vandentiekio remonto darbus ir, pasitelkdama rangovą, atstatė kelio dangą darbų vykdymo vietoje. 2019 m. vasario 18 d. surašytas atliktų darbų aktas, kuriuo remiantis, atliktų darbų kaina sudaro 1 692,88 Eur. Ieškovas pažymi, kad darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau atliktų darbų aktas atsakovo pasirašytas nebuvo. Ieškovas atsakovui elektroniniu paštu 2019 m. kovo 18 d. siuntė pretenziją, į kurią atsakovas neatsakė, už atliktus darbus nesumokėjo. Ieškovo teigimu, atsakovas elgiasi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai ieško būdų išvengti prievolės.

Ieškovas pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-12-22 įsakymo Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių“ 4.2 punktu tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neparduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Minėtą nuostatą papildo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, kurių 11 punktas numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektų techninę būklę, jo priežiūros organizavimo remontą. Tuo tarpu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas prižiūrimas ir remontuojamas infrastruktūros objekto savininko priežiūra ir remontas atliekamas savininko lėšomis.

Ieškovo nuomone, yra akivaizdu, kad viešasis vandens tiekėjas naudoja ir prižiūri ne visus be išimties jo veiklos teritorijoje esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, o tik tuos, kurie jam priklauso nuosavybės teise arba buvo jam perduoti naudoti ir eksploatuoti kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad gedimas įvyko ir, atitinkamai, remonto darbai buvo atliekami vandentiekio įvade į atsakovo gyvenamąjį namą, t. y. vamzdyne, kuris jokiais pagrindais nebuvo perduotas ieškovui, kaip viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ir kuris nėra viešajam vandens tiekimui naudojama infrastruktūra, o skirta išimtinai paties atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. vandens tiekimui nuo tinklo gatvėje į atsakovo gyvenamąjį namą. Todėl pareiga prižiūrėti ir remontuoti atsakovo eksploatacijos ribose esančią vandens tiekimo infrastruktūrą tenka pačiam atsakovui, todėl pastarajam pagrįstai tenka prievolė apmokėti ieškovui atsakovo naudai atliktus darbus.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. teismui pateiktu atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas, vandentiekio avarija įvyko ne atsakovo ribose esančiame įvade, bet - magistraliniame vamzdyne. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateikiama fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog darbai buvo vykdomi ne atsakovo žemės sklype, bet kitoje kelio, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, pusėje. Avarijos vietoje yra ieškovo valdomi inžineriniai tinklai. Šias aplinkybes patvirtina 2006 m. liepos 5 d. su ieškovu suderintas inžinerinių tinklų planas, kuriame yra pavaizduota atsakovo įvadinio skaitiklio vieta, atsakovo žemės sklypo riboje, ir ieškovo valdomo vandentiekio mazgai magistraliniame vamzdyne, t. y. vandentiekio tinklo dalyje, skirtoje esminiam vandens paskirstymui po rūpinamąją teritoriją. Avarijos vietoje randasi (duomenys neskelbtini) bei požeminė sklendė. Atsakovas teigia, kad sulūžo mova, esanti magistraliniame vamzdyne, po miestui priklausančiu keliu, o mova lūžo dėl sunkiasvorių mašinų sukeliamos vibracijos ant kelio. Atsakovas tikina, kad įvykus avarijai ieškovas buvo priverstas išjungti vandens cirkuliaciją vienoje žiedinės magistralės dalyje, kuria buvo tiekiamas vanduo keliems gyvenamiesiems namams. Dėl sutrikimo vandentiekio tinkle tiek atsakovui, tiek kitiems atsakovo kaimynams buvo atsiųsta ieškovo trumpoji žinutė. Atsakovas nurodo, kad faktiškai sutrikimai avarijos dieną nebuvo šalinami – 2019 m. sausio 22 d. dieną buvo tik atjungta dalis žiedinės magistralės (duomenys neskelbtini), savininkus paliekant apskritai be vandens. Todėl, atsakovo teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, jog avarija įvyko ne atsakovo įvade, bet magistraliniame vamzdyne, nes pažeidimas turėjo poveikį gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir gretimi kaimynai gyveno be vandens žiemos metu apie savaitę, t. y. nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 28 d. Atsakovas ne kartą skambino į ieškovo avarinę tarnybą, kreipėsi į Vilniaus miesto administraciją, tačiau ieškovas nereagavo. Po kelių dienų ieškovo avarinė tarnyba informavo, jog atsakovas privalo atvykti pas ieškovą ir pateikti prašymą dėl avarijos padarinių likvidavimo. Ieškovas taip pat informavo atsakovą, jog minėtos avarijos padarinius gali likviduoti tik pats ieškovas, nes avarija yra įvykusi žiedinėje magistralėje. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, atsakovas 2019 m. sausio 26 d. buvo priverstas nuvykti pas ieškovą ir pateikti ieškovui jo nurodyto turinio prašymą dėl avarijos padarinių likvidavimo ir vandens tiekimo atnaujinimo. Atsakovo teigimu, ieškovo darbuotojai atvyko į avarijos vietą tik 2019 m. sausio 28 d. ir pradėjo šalinti avarijos padarinius – išardė kelio dangą, atkasė magistralinį vamzdyną bei pakeitė sulūžusią movą. Sutvarkęs gedimus, ieškovas avarijos vietą užkasė ir paliko išardytą kelio dangą netvarkytą. 2019 m. gegužės 17 d. kelio danga dar nebuvo sutvarkyta, nors ieškovas teigia, jog danga buvo sutvarkyta 2019 m. vasario 15 d. pateikus atliktų darbų aktą. Faktiškai kelio danga buvo sutvarkyta tik 2019 m. birželio mėnesį. Akivaizdu, jog ieškovas, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, nevykdė savo pareigų, nustatytų įstatymuose, kurie nustato pareigą nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ir be jokio teisinio pagrindo nešalino avarijos savaitę laiko, formaliai reikalaudamas iš atsakovo pasirašyti ieškovo pateikiamus dokumentus.

Atsakovas taipogi pasisako dėl vandentiekio vamzdyno ribos ir nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. ieškovas sudarė su atsakovu Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu laikinąją sutartį (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta po to, kai 2006 m. liepos 5 d. buvo suderintas inžinerinių tinklų planas. Šiame plane atsakovo įvadinio skaitiklio vieta nurodyta atsakovo žemės sklypo riboje, kuri yra apskritai nutolusi nuo magistralinio vamzdyno. Vandens tiekimo sutartį šalys vykdo iki šiol - ieškovas teikia vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas, o atsakovas moka nustatytus mokesčius. Pagal minėtos sutarties 5 dalį, atsakovas, įrengęs vandentiekio įvadą, buvo įpareigotas priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus iki 2008 m. rugsėjo 18 d. Atsakovas įrengė vandentiekio įvadą, tačiau iki sutartyje nustatyto termino to padaryti negalėjo dėl paties ieškovo kaltės - ieškovas nėra teisiškai įregistravęs pačio magistralinio vamzdyno, nuo kurio yra prisijungtas atsakovo įvadas. Tai, kad dalis magistralinio vamzdyno nėra registruota pas ieškovą liudija ir ieškovo viešai skelbiamas Vandentiekio ir nuotekų tinklų planas. Taipogi atsakovas nurodo, kad jis nėra minėtos magistralės savininkas, ir net jei ieškovas ir neturi nuosavybės teisių į vandentiekio tinklo magistralės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau šią dalį naudoja viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos šiuo tinklus tvarkyti ir remontuoti, o tokių inžinerinių objektų remonto išlaidas turi apmokėti Vilniaus miesto savivaldybė arba pats ieškovas, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Atsakovas priduria, kad dėl šių priežasčių ieškovo formalūs reikalavimai pateikti prašymą dėl vandentiekio vamzdyno avarijos padarinių šalinimo buvo visiškai nepagrįsti ir neteisėti, grubiai pažeidė atsakovo ir jo šeimos narių konstitucines teises į sveiką ir švarią aplinką.

Byloje pateiktas ieškovo dublikas, kuriame jis iš esmės palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus.

Dublike dėstoma, kad atsakovas iš tiesų yra prisijungęs prie magistralinių tinklų, esančių šalia atsakovo sklypo, tačiau magistraliniai tinklai ieškovui nepriklauso. Paaiškina, jog atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - SB „Avietynas“, (duomenys neskelbtini)), buvo pradėtas statyti 2006 metais. Atsakovas, kaip statytojo įgaliotas asmuo, 2006 m. balandžio 20 d. gavo SB „Avietynas“ leidimą (sąlygas) (toliau – Leidimas) statiniui – gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini)- bendrijos teritorijoje statyti. Leidime numatyta, jog SB „Avietynas“ neprieštarauja gyvenamojo namo statybai sklype (duomenys neskelbtini) ir leis papildomoje sutartyje nustatytomis sąlygomis naudotis bendrijos teritorijoje esančiais komunaliniais tinklais. Sąlygose pastato projektavimui taip pat numatyta, kad vandens tiekimas galimas nuo bendrijos teritorijoje esančio, t. y. 2006 m. tiesiamo vandentiekio tinklo, nuo kurio atstumas iki sklypo yra 10 metrų. Pastato nuotekas nuleisti į bendrijos teritorijoje esančius nuotekų šalinimo tinklus, nuo kurių atstumas iki sklypo yra 12 metrų. Šios atkarpos statyba gali būti vykdoma pačių statytojų lėšomis. Statytojas, bendrijai pateikdamas pastato lauko inžinerinių tinklų suvestinę derinimui, turi turėti su bendrija pasirašytą sutartį dėl gyvenamo namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų prijungimo prie bendrijos teritorijoje esančių magistralinių tinklų. Todėl ieškovas daro išvadą, kad magistralinių tinklų statytojas ir savininkas yra trečiasis asmuo – SB „Avietynas“. Vandentiekio inžinerinių tinklų atstumas nuo magistralinių tinklų iki atsakovo sklypo yra 10 metrų.

Ieškovas dublike pamini, kad ieškovas 2006 m. gegužės 3 d. išdavė technines sąlygas (duomenys neskelbtini) vandens tiekimui ir nuotekoms atsakovo gyvenamajame name, kuriame, be kita ko, numatyta, jog užsakovas privalo prisijungti nuo statomų sodų bendrijos vandentiekio tinklų, gavus SB „Avietynas“ sutikimą. Ieškovui buvo pateiktas atsakovo gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų lauko tinklų techninis projektas, kurio aiškinamajame rašte numatyta, jog projektuojamam gyvenamam namui ((duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas (duomenys neskelbtini) geriamasis vanduo bus tiekiamas iš SB „Avietynas“ statomų vandentiekio tinklų. Projektuojamam pastatui šaltas vanduo jungiamas nuo statomo vandentiekio tinklo Ø 100. Pasijungimas į veikiantį tinklą balno Ø100x32 pagalba, įrengiant požeminę sklendę statinio atjungimui nuo vandentiekio magistralės. Įvadas į projektuojamą pastatą iš PE slėginių Ø32 vandentiekio vamzdžių, tinkančių geriamajam vandeniui. Techniniuose dokumentuose numatyta, jog atsakovo gyvenamasis namas Ø32 vamzdžiais (V1) pajungtas į magistralinius Ø 100 vamzdžius (V) balno pagalba atitinkamoje vietoje. Atstumas nuo įvado iki skaitiklio L= 10,5 m. Taigi atsakovas veikė kaip statytojas, t. y. pastatė lauko vandentiekio (ir nuotekų) inžinerinius tinklus ir prisijungė prie SB „Avietynas“ magistralinių tinklų techniniuose dokumentuose pažymėtoje vietoje. Ieškovas pažymi, kad sutinka su atsakovo pateikta informacija apie avarijos vietos patikslinimą atsiliepime, tik atkreipia dėmesį, jog avarijos vieta atitinka prisijungimo prie magistralinių tinklų vietą.

Dublike ieškovas pabrėžia, jog ieškovo su atsakovu sudarytoje 2007 m. rugsėjo 20 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu Laikinoje sutartyje numatyta, kad objekto savininkai įsipareigoja iki 2008 m. rugsėjo 18 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, bei sudaryti pastovią šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog šio įsipareigojimo negalėjo įgyvendinti dėl ieškovo kaltės. Pastebi, jog statinio teisinė registracija yra statytojo pareiga, o nagrinėjamu atveju, magistralinių tinklų statytojas buvo SB „Avietynas“, o ne ieškovas. Ieškovas pažymi, kad atsakovo iniciatyva lauko vandentiekio inžineriniai tinklai faktiškai yra pastatyti, yra prisijungta prie magistralinių tinklų pagal ieškovo išduotas technines sąlygas, tačiau nesilaikant ieškovo išduotų techninių sąlygų reikalavimų, nebuvo gauta ieškovo pažyma apie tinkamą prisijungimą, nebuvo pateikta geodezinė išpildomoji nuotrauka, t. y. nėra įrodymų, kad atsakovas laikėsi projekto ir techninių sąlygų reikalavimų ir lauko inžineriniai tinklai bei įvadas yra pastatyti tinkamai. Nagrinėjamu atveju avarija ir įvyko būtent atsakovo statytame ir ieškovui nepriduotame objekte – įvade. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo iniciatyva ir lėšomis pastatė infrastruktūros objektą, kuriame įvyko vandentiekio avarija, dėl to akivaizdu, jog būtent atsakovas ir yra atsakingas už jo pastatytame objekte kilusią avariją. Negana to, su atsakovu sudarytoje Sutartyje aiškiai numatyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, jog neatsako už sutrikusį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ir nelikviduoja avarijų neperduotuose bendrovės nuosavybėn vandentiekio ir nuotekų tinkluose. Kaip jau minėta ieškinyje, ieškovas, gavęs konkretų ir nedviprasmišką atsakovo prašymą atlikti vandentiekio remonto ir dangų atstatymo darbus ir garantiją apmokėti už atliktus darbus, likvidavo avariją ne ieškovo valdomame tinkle ir visiškai pagrįstai reikalauja išlaidų atlyginimo. Tuo tarpu atsakovas elgiasi nesąžiningai ir nepaisant teiktų garantijų, atsisako atlyginti ieškovo patirtas išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškovo reikalavimus atmesti.

Triplike dėstoma, kad SB „Avietynas“ galimai yra magistralinio vamzdyno savininkė, o sutinkamai su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Atsakovo vertinimu, viešųjų paslaugų teikimo santykiai tarp SB „Avietynas“ ir ieškovo nėra sureglamentuoti, todėl ieškovui tenka pareigos ir teisės dėl ginčo infrastruktūros naudojimo įstatymo analogijos pagrindu ir yra taikytinos Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ nuostatos. Taip pat pažymi, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarytoje Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu laikinojoje sutartyje (duomenys neskelbtini) nuostatų, įpareigojančių atsakovą gauti iš UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, atsakovas įgyvendinti negalėjo, nes atsakovas iki šiol neturi duomenų, jog vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisiniai santykiai tarp SB „Avietynas“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būtų sureglamentuoti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad, jo žiniomis, ginčo inžineriniai tinklai apskritai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, SB „Avietynas“ kaip tinklo statytojas ir naudotojas, nesant registracijos net negalėjo kreiptis nei į ieškovą, nei į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl trasų išpirkimo ir nuomos ar kitokių santykių įteisinimo, todėl jokių tinklų statybos ir priežiūros sutarčių su SB „Avietynas“ nėra sudaryta. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pats atsakovas veikė kaip statytojas, t. y. pastatė lauko vandentiekio (ir nuotekų) inžinerinius tinklus ir prisijungė prie SB „Avietynas“ magistralinių tinklų pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas, tačiau nesilaikant ieškovo išduotų techninių sąlygų reikalavimų, tiksliau nesant byloje nei pažymos, nei kitų įrodymų, kad atsakovas laikėsi projekto ir techninių sąlygų reikalavimų, negalima daryti išvados, kad lauko inžineriniai tinklai, bei įvadas yra pastatyti tinkamai. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju avarija įvyko būtent atsakovo statytame ir ieškovui nepriduotame objekte – įvade, todėl akivaizdu, kad būtent atsakovas ir yra atsakingas už jo pastatytame objekte kilusią avariją. Priduria, kad viešasis vandens tiekėjas naudoja ir prižiūri ne visus be išimties jo veiklos teritorijoje esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, o tik tuos, kurie jam priklauso nuosavybės teise arba buvo jam perduoti naudoti ir eksploatuoti kitais pagrindais. Šiuo nagrinėjamu atveju gedimas įvyko ir, atitinkamai, remonto darbai buvo atliekami vandentiekio įvade į atsakovo gyvenamąjį namą, t. y. vamzdyne, kurio nuosavybės teisė jokiais pagrindais nebuvo perduota jokiam kitam subjektui, kaip viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Pažymėtina ir tai, jog vamzdynas, kuriame atsakovo prašymu buvo atliekami remonto darbai, nėra viešajam vandens tiekimui naudojama infrastruktūra, o skirta išimtinai paties atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. vandens tiekimui nuo tinklo, esančio gatvėje, iki gyvenamojo namo.

Šalies argumentai

Ieškovas byloje teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad objektyviai neturi galimybės pateikti trišalę sutartį dėl tinklų statybos, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovo ir trečiojo asmens SB „Avietynas“, kadangi tokia sutartis nebuvo sudaryta. Paaiškina, kad tikėtina, jog trišalė sutartis nebuvo sudaryta, nes Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio nuostatos numato atitinkamos trišalės sutarties sudarymą, vykdant vandentiekio ir nuotekų statybą, buvo priimtas tik 2006 m. liepos 13 d., o įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Ieškovo manymu, yra matyti, kad prisijungimo (techninės) sąlygos trečiajam asmeniui SB „Avietynas“ buvo išduotos anksčiau nei buvo priimtas ir įsigaliojo teisės aktas, numatantis privalomą trišalės sutarties sudarymą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SB „Avietynas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu bei elektroniniu paštu sb.avietynas@gmail.com išsiųstas šaukimas į teismo posėdį, nes kitais žinomais adresais teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad avarija įvyko ne skirstomajame tinkle, o atsakovo įvade, kuris jungiasi prie magistralinio tinklo, t. y. įvado dalyje tarp balno ir sklendės sulūžo mova. Įvadas yra priskiriamas prie pastato tinklų ir yra eksploatuojamas atsakovo, o ne ieškovo, todėl už remonto išlaidas šiuo atveju atsakingas atsakovas. Likvidavus vandentiekio gedimą, nusiskundimų dėl darbo kokybės nebuvo. Didžioji dalis išlaidų sudaro trečiajam asmeniui sumokėtos lėšos už gerbūvio atstatymą, asfaltą. Atsakovas pats sutiko ir pasirašė, kad apmokės išlaidas už avarijos likvidavimą. Jei atsakovas mano, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepriduotų tinklų, tuomet gali reikšti regresinį reikalavimą SB „Avietynas“, bet tai nėra šios bylos dalykas.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad avarijos vietoje magistraliniame tinkle kitoje miesto kelio pusėje, maždaug 6 metrai nuo jo sklypo, pradėjo veržtis vanduo, atvykę ieškovo darbuotojai ekstra būdu atjungė vandenį, tačiau paties gedimo netaisė. Tai buvo žiema, atjungtas vanduo kėlė daug nepatogumų, po kelių dienų jis kreipėsi į ieškovą, kur jam paaiškino, kad pats atsakovas negali nieko daryti asmeniškai, nes tai miesto kelias ir jokie privatūs asmenys taisyti negali, tik ieškovas gali taisyti gedimą. Ieškovas pasiūlė pasirašyti garantinį raštą, kad atsakovas apmokės avarijos likvidavimo padarinius, jokių sumų nurodyta nebuvo, su įkainiais atsakovas nesusipažino. Tik po šio pasirašymo dar po kelių dienų buvo pašalintas gedimas, tačiau duobė buvo palikta nesutvarkyta iki pat vasaros, nors sąskaita išrašyta vasario mėnesį. Dangos atstatymo darbai atlikti nekokybiškai, niekas tų darbų nepriėmė. Taigi šiuo atveju atsakovas yra pastatytas į tokią padėtį, kad savo veiksmais negali nieko įtakoti. Atsakovas daugiau nei 10 metų tvarkingai moka mokesčius ieškovui, todėl magistraliniame tinkle įvykusi avarija turėtų būti šalinama ieškovo sąskaita, nes dalis jo mokamų mokesčių yra skirta už infrastruktūros tvarkymą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad avarija įvyko vietoje iki uždaromosios armatūros, ši vieta laikytina bendro naudojimo vieta, nes yra magistraliniame vamzdyne ir atsakovas negali būti atsakingas už avarijos likvidavimo kaštus. Be to, atsakovui pačiam neleido šalinti gedimo, nes tai ieškovo atsakomybė. Atjungta buvo visa atkarpa, vanduo buvo dingęs ir kitiems gyventojams, taigi gedimas laikytinas įvykusiu magistralinėje linijoje. Garantinį raštą atsakovas buvo priverstas pasirašyti, nes kitaip gedimas nebūtų pašalintas, o atsakovas buvo žmogiškai sunkioje situacijoje dėl vandens nebuvimo. Atsakovas šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, nes gedimas įvyko toje vietoje, kuri nepatenka į atsakovo atsakomybės sritį. Magistralinių vamzdynų savininkas yra ne atsakovas, o SB „Avietynas“, kuri neatliko reikiamų įregistravimo veiksmų. Magistraliniu vamzdynu naudojasi ir kiti asmenys, ne tik atsakovas, todėl turėtų būti vadovaujamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis viešąjį vandens tiekimą. Be to, ieškovui, kaip viešajam vandens tiekėjui, kyla pareiga imtis iniciatyvos įforminti bei įteisinti santykius, šiuo atveju nei ieškovas, nei Savivaldybė nesiima jokių veiksmų santykių įforminimui.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. J. M. paaiškino, kad gyvena sb.avietynas@gmail.com, yra atsakovo kaimynė. Sausio 22 d. įvykus avarijai, gavo ieškovo žinutę, kad gedimas šalinamas, bus atjungtas vanduo. Gedimas nebuvo šalinamas keletą dienų, žiemą be vandens gyventojai buvo palikti apie savaitę. Sausio 25 d. ji kreipėsi į Vartotojų tarnybą, Savivaldybę ir į ieškovą oficialiu raštu, tačiau gavo biurokratinius atsakymus po kelių savaičių ar mėnesio. Gedimas buvo pašalintas sausio 28 d., tačiau priežasties dėl ko įvyko gedimas iki šiol nežino. Asfaltas buvo sutvarkytas tik vasarą. Avarija įvyko pagrindinėje gatvėje, kur yra magistralinis tinklas, bet ne atsakovo žemės sklype. Tinklą tiesė SB „Avietynas“ ir buvo nutiesta pagrindinė vandentiekio magistralė, gyventojai už tiesiamą magistralę įnešė atitinkamas sumas. SB „Avietynas“ vadovybė neatlieka savo pareigų, iš jų labai sunku gauti informaciją, nors bendrija oficialiai veikia, nario mokesčiai yra renkami.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. N. paaiškino, kad yra UAB „Vilniaus vandenys“ avarijų likvidavimo skyriaus pamainos vadovas. Avarija įvyko žiemos metu, buvo apie 0,5 m įšalas, avarijos vietoje dirbo pagal atsakovo pasirašytą garantinį raštą, užtikrinantį, kad bus apmokėta už avarijos likvidavimo darbus. Įvadas priklauso atsakovui, o magistralinė linija yra bendro naudojimo, tikriausiai priklausanti SB „Avietynas“, nes Savivaldybė į savo balansą nėra įskaičiusi, šiuo atveju magistralinis tinklas nepriduotas Savivaldybei. Jeigu būtų priduota Savivaldybei, būtų sudaryta sutartis ir tuomet būtų atsakomybės ribos nubrėžtos. Avarijos likvidavimo metu, uždarius priežiūros sklendę, vandens tekėjimas nesustojo, todėl buvo uždarytas tarpas ir kituose šuliniuose, ko pasėkoje be vandens liko ir (duomenys neskelbtini) namas. Abonentas buvo informuotas, kad avarija yra linijoje arba įvade, o kol neatlikti kasimo darbai, tiksliai pasakyti negalėjo kurioje vietoje buvo įvykusi avarija. Po garantinio rašto pasirašymo buvo atliekami kasimo darbai, atkasta linija prie įvado, nustatyta, kad nulūžusi prijungimo dalis (pereinamoji jungtis) tarp balno ir sklendės, t. y. nulūžo detalė už sklendės, o ne prieš sklendę (nes uždarius sklendę tekėjimas nesustojo, todėl ir buvo uždaryta visa linija). Pasak liudytojo, nulūžusi įvado prijungimo dalis yra abonento. Įvadas visada yra abonento. Nulūžusi detalė (pereinamoji jungtis) buvo pakeista ir atstatytas vandens tiekimas. Kas atsakovui darė įvadą, nėra aišku, nes jungtys panaudotos ne tokios, o tos, kurios panaudotos, turi tendenciją lūžinėti. Pagrindinę magistralinę liniją, jeigu ji yra priduota Savivaldybei, eksploatuoja UAB „Vilniaus vandenys“.

Į teismo posėdį trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SB „Avietynas“ atstovai neatvyko. Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Trečiojo asmens SB „Avietynas“ atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu bei išsiuntus teismo šaukimą oficialiu bendrijos elektroniniu paštu sb.avietynas@gmail.com. Byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. ir Z. B.. 2019 m. sausio 22 d. dėl įvykusios vandentiekio avarijos ieškovas išjungė vandens cirkuliaciją vienoje žiedinės magistralės dalyje, kuria buvo tiekiamas vanduo keliems gyvenamiesiems namams. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. sausio 22 d. 22.48 val. ieškovo atsiųsta trumpoji žinutė (duomenys neskelbtini) gyventojams, informuojanti, kad laikinai nebus tiekiamas vanduo, sutrikimai yra šalinami.

2019 m. sausio 26 d. atsakovas A. B. pateikė prašymą ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“, kuriuo prašo atlikti vandentiekio remonto darbus. Prašyme nurodyta, kad atsakovas darbų apmokėjimą garantuoja, taipogi ir dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo. Prašymo sąlygose nurodyta, kad asmuo, pateikęs prašymą, susipažino su prašomų paslaugų/darbų įkainiais, jų taikymo tvarka bei paslaugų teikimo/darbų atlikimo sąlygomis ir su jomis sutinka. Taip pat atsakovas, teikdamas prašymą, sutinka su tuo, kad pagal atliktus darbus/suteiktas paslaugas sudaromas aktas, pagal kurį išrašoma sąskaita ir už suteiktas paslaugas/atliktus darbus įsipareigoja sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Likusiose sąlygose numatyta, kad jei atliekant kasimo darbus išardoma gatvė, atsakovas įsipareigoja sumokėti už dangų atstatymą. Pažymėta, kad privačioje valdoje UAB „Vilniaus vandenys“ dangų atstatymo darbų nevykdo. Paskutiniame punkte nustatyta, kad požeminių komunikacijų nurodymą privačioje valdoje atlieka klientas ir už komunikacijų sugadinimą vykdant darbus atsako klientas.

Byloje pateiktas 2019 m. vasario 18 d. UAB „Vilniaus vandenys“ atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini), kuriame užsakovu nurodytas A. B., nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), užsakovo prašymo numeriu numatytas ankščiau minėtas 2019 m. sausio 26 d. atsakovo pateiktas prašymas UAB „Vilniaus vandenys“, taip pat paslaugų kainos, įvardintas rangovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“, objektas – kelio, šaligatvio, vejos atstatymas po avarijų vandentiekio ir nuotekų tinkluose darbų ir avarinę šulinių, įgriovų remonto/ atstatymo darbai, situaciją keliančių šulinių, įgriovų remonto ir atstatymo darbai, sutartis – 2017 m. liepos 30 d., (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini) nurodyta paslaugų kaina – 1 692,88 Eur. Atsakovas šio akto nėra pasirašęs. 2019 m. vasario 18 d. ieškovo akte yra nurodytas ir atliktų darbų priėmimo aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti rangovo AB „Eurovia Lietuva“ atlikti darbai (kelio, šaligatvio, vejos atstatymas po vandentiekio avarijos remonto) ir kainos, kurių bendrą sumą sudaro 1 114,86 Eur.

Byloje taip pat pateiktas sodininkų bendrijai „Avietynas“ 2005 m. vasario 15 d. ieškovo išduotas techninių sąlygų (duomenys neskelbtini) išrašas, kurio objektas yra (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiomis sąlygomis užsakovas buvo įpareigotas suprojektuoti ir pakloti vandentiekio tinklus minėtose gatvėse, taip pat ir suprojektuoti bei pakloti nuotakynės tinklus. Taipogi prie kitų reikalavimų pažymėta, kad tinklus projektuoti iš vamzdžių, armatūros ir fasoninių dalių, turinčių atitikties sertifikatus ir higieninius pažymėjimus.

Teismui pateiktas 2006 m. balandžio 20 d. leidimas (sąlygos) statiniui bendrijos teritorijoje statyti. Šiuo leidimu SB „Avietynas“ gavo prieigą papildomai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudotis bendrijos teritorijoje esančiais komunaliniais tinklais. Sąlygose pastato projektavimui taip pat numatyta, kad vandens tiekimas galimas nuo bendrijos teritorijoje esančio vandentiekio tinklo, nuo kurio atstumas iki sklypo yra 10 metrų. Pastato nuotekas nuleisti į bendrijos teritorijoje esančias nuotekų šalinimo tinklus, nuo kurių atstumas iki sklypo yra 12 metrų. Šios atkarpos statyba, pagal leidimą, gali būti vykdoma pačių statytojų lėšomis.

Byloje taipogi pateiktas 2006 m. gegužės 3 d. išduotas techninių sąlygų (duomenys neskelbtini) išrašas vandens tiekimui ir nuotekoms atsakovo gyvenamajame name. Juose numatyta, kad užsakovas privalo prisijungti nuo statomų sodų bendrijos vandentiekio tinklų, gavus SB „Avietynas“ sutikimą. Vandens apskaitos mazgą įrengti atskiroje apžildomoje, apšviestoje vietoje.

2007 m. rugsėjo 20 d. tarp šalių buvo sudaryta Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu laikinoji sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti šalto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas, o atsakovas tinkamai ir laiku mokėti už sunaudotą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas. Sutarties 4 punkte numatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ neatsako už sutrikusį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ir nelikviduoja avarijų neperduotuose bendrovės nuosavybėn vandentiekio ir nuotekų tinkluose. Sutarties 5 punktu objekto savininkai A. B. ir Z. B. įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 18 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, bei sudaryti pastovią šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį.

Byloje taip pat nustatyta, kad trišalė sutartis dėl tinklų statybos tarp objekto statytojo SB „Avietynas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir viešojo vandens tiekėjo nebuvo sudaryta, kadangi prisijungimo techninės sąlygos bendrijai buvo išduotos anksčiau nei buvo priimtas ir įsigaliojo teisės aktas, numatantis privalomą trišalės sutarties sudarymą.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo inžineriniai tinklai būtų registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo gyvenamajam namui vanduo tiekiamas prisijungus prie SB „Avietynas“ magistralinių tinklų pagal ieškovo išduotas technines sąlygas, techniniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovo gyvenamasis namas pajungtas į magistralinius vamzdžius balno pagalba, atstumas nuo įvado iki skaitiklio 10,5 metrų. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad prisijungiant prie tinklų būtų laikytasi techninių sąlygų reikalavimų, kad įvadas pastatytas tinkamai. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad magistraliniai tinklai, kurių statytojas SB „Avietynas“, būtų priduoti ieškovui ar perduoti į Savivaldybės balansą.

Dėl reikalavimo priteisti vandentiekio remonto išlaidas

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už vandentiekio avarijos likvidavimo išlaidas. Ieškovas teigia, kad už remonto darbus turi apmokėti atsakovas, nes avarija įvyko atsakovui priklausančiame įvade, t. y. vandens tiekimo infrastruktūros dalyje, kuri yra už ieškovo atsakomybės ribų. Tuo tarpu atsakovas nesutinka, motyvuodamas, kad avarija įvyko magistraliniame vamzdyne, kuris nepatenka į atsakovo atsakomybės ribas.

Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra sudaro vientisą inžinerinių įrenginių kompleksą, skirtą geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir paskirstyti vartotojams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtintų statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 12.3. punkte lauko vandentiekio magistralė apibūdinama kaip vandentiekio tinklo dalis esminiam vandens paskirstymui po rūpinamąją teritoriją, paprastai be vartotojų įvadų jungčių; 12.8. punkte nurodyta, kad skirstomoji linija – vandentiekio tinklo dalis, jungianti magistralę su vartotojo įvadais. Minėto Reglamento 61 punkte nurodyta, kad pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra. Pastato vandentiekis turi būti sudaromas tik iš elementų, reikalingų normaliam visų ėmimo čiaupų ir vandens imtuvų veikimui. Reglamento 64 punktas numato, kad vandentiekio įvadas prie lauko vandentiekio linijos jungiamas trišakiu arba balnu; įvado prijungimo vietoje gali būti statomas šulinys, kuriame įrengiamas čiaupas ir kiti numatyti prietaisai (pvz., vandens apskaitos mazgas). Kai pasirenkama požeminės konstrukcijos uždaromoji armatūra (požeminė sklendė arba požeminis balnas su įtaisytu uždoriu) ir įvado prijungimo vietoje kitokių prietaisų nėra, šulinio statyti nereikia.

Byloje kartu su ieškiniu pateiktoje schemoje nurodyta vandentiekio avarijos vieta – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad avarija įvyko toje vietoje, kur yra atsakovo prisijungimas prie magistralinių tinklų, t. y. įvade į atsakovo gyvenamąjį namą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. N. (2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 00:11:14 iki 00:32:16) nurodė, kad dalyvavo likviduojant vandentiekio gedimus, nurodė, kad iš pradžių nebuvo aišku, kur yra gedimas, ar magistralinėje linijoje ar įvade. Teismo posėdžio metu liudytojas nubraižė schemą (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 32) bei paaiškino, kad avarijos likvidavimo metu buvo atkasta linija prie įvado bei nustatyta, kad nulūžusi prijungimo dalis (pereinamoji jungtis) tarp balno ir sklendės, t. y. nulūžo detalė už sklendės, o ne prieš sklendę (nes uždarius sklendę tekėjimas nesustojo, todėl ir buvo uždaryta visa linija). Pasak liudytojo, nulūžusi įvado prijungimo dalis yra valdoma abonento. Byloje pateiktos fotonuotraukos, schema, iš kurių matyti, kad avarijos vieta nurodyta kitoje kelio pusėje, maždaug 10,5 metrų nuo atsakovo gyvenamojo namo, kur įrengtas apskaitos prietaisas skaitiklis. Nurodytoje avarijos vietoje yra atsakovo prisijungimas prie magistralinio tinklo. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti techniniai dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovo gyvenamajam namui šaltas vanduo pajungtas į veikiantį tinklą balno Ø100x32 pagalba, įrengiant požeminę sklendę statinio atjungimui nuo vandentiekio magistralės, atsakovo gyvenamasis namas Ø32 vamzdžiais pajungtas į magistralinius Ø 100 vamzdžius balno pagalba atitinkamoje vietoje, atstumas nuo įvado iki skaitiklio - 10,5 metrų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad avarija įvyko įvade, o ne magistraliniame tinkle. Įrodymų, kurie paneigtų šias nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta, todėl atmestinas kaip neįrodytas atsakovo teiginys, kad avarija įvyko magistraliniame tinkle. Taipogi sutiktina su ieškovo argumentu, kad įvadas laikytinas pastato vandentiekio sudedamąja dalimi, kadangi taip nustatyta anksčiau minėto Reglamento STR 2.07.01:2003 61 punkte. Vamzdynas, kuriame atsakovo prašymu buvo atliekami remonto darbai, nėra viešajam vandens tiekimui naudojama infrastruktūra, o skirta išimtinai paties atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. vandens tiekimui nuo tinklo, esančio gatvėje, iki atsakovo gyvenamojo namo.

Vandens vartotojo įsipareigojimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2007 m. sausio 31 d. Nr. 126 patvirtintų taisyklių „Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 990 „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas“) 65 punkte, pagal kurias abonentas (vandens vartotojas) privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jų valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius (Aprašo 65.1 punktas). Vandens vartotojo pareigos taip pat numatytos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 38.1 punkte, kuriame įtvirtinta abonento (vartotojo) pareiga remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) geriamojo nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius savo lėšomis.

Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo, nuotekų atidavimo, paviršinių nuotekų atidavimo ribos nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14, 19 ir 26 dalimis (Taisyklių 36 punktas). Minėto įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui.

Geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskirumas yra akcentuojamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.

Byloje nustatyta, kad avarija įvyko vandens inžinerinėje sistemos dalyje, kuri tenkina tik atsakovui priklausančiame gyvenamajame name gyvenančių asmenų poreikius. Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, kurioje susijungia tiekėjui ir vartotojams (individualaus gyvenamojo savininkui) priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, yra identifikuojama keliais požymiais: tai gali būti šulinys, sklypo riba ar statinio įvadas. Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodoma, kad įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais.

Šiame kontekste būtina pabrėžti, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vandentiekio magistraliniai tinklai būtų perduoti ieškovo ar Savivaldybės nuosavybėn. Byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad įvadas, kuriuo tiekiamas geriamas vanduo atsakovo namui, nėra ieškovo ar Savivaldybės balanse ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovui šių duomenų nepaneigus, darytina išvada, kad ties atsakovui priklausančio namo įvadu pasibaigia viešajam vandens tiekimui naudojama infrastruktūra ir atitinkamai prasideda vartotojui (atsakovui) priklausanti infrastruktūra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Nesant šių aplinkybių, savininkas atsako be kaltės.

2006 m. gruodžio 19 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 punktas numato, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymo Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių“ 4.2. punktą tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas.

Nagrinėjamu atveju ginčo tinklo dalis nėra ieškovo balanse. Atsakovas yra įvado, kuriame įvyko avarija, savininkas ir naudotojas. Byloje nėra duomenų, kad avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl savininko kaltė preziumuojama. Atsakovas neginčijo dėl remonto išlaidų patirtų išlaidų dydžio, todėl ieškovo patirtos žalos suma (1 692,88 Eur), kurią patvirtina atliktų darbų aktas, ir jos kilimo priežastis laikytina įrodyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo patirtą žalą (avarijos likvidavimo išlaidas) turi atlyginti atsakovas. Atsakovo argumentai, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, neparemti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas 2019 m. sausio 26 d. ieškovui pateikė prašymą atlikti vandentiekio remonto darbus. Prašyme nurodyta, kad atsakovas darbų apmokėjimą garantuoja, taipogi ir dangos atstatymo darbus po avarijos likvidavimo, prašymo sąlygose nurodyta, kad asmuo pateikęs prašymą susipažino su prašomų paslaugų/darbų įkainiais, jų taikymo tvarka bei paslaugų teikimo/darbų atlikimo sąlygomis ir su jomis sutinka. Taip pat atsakovas teikdamas prašymą sutinka su tuo, kad pagal atliktus darbu/suteiktas paslaugas sudaromas aktas pagal kurį išrašoma sąskaita ir už suteiktas paslaugas/atliktus darbus įsipareigoja sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Likusiose sąlygose numatyta, kad jei atliekant kasimo darbus išardoma gatvė, atsakovas įsipareigoja sumokėti už dangų atstatymą.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad remonto išlaidų jis neturėtų atlyginti, nes, atsakovo teigimu, tiek ieškovas, tiek Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė iniciatyvos ir aktyvių veiksmų dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisinių santykių įforminimo. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas apima išlaidų už remonto darbus atlyginimą. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalykas neapima viešojo vandentiekio infrastruktūros perdavimo ar naudojimo tvarkos klausimo, nes tokiu būtų išplėstos civilinės bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, minėti atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nekeičiantys civilinės bylos teisinio rezultato. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsakovui manant, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar kiti asmenys neįgyvendino įstatymu jiems priskirtų pareigų, įrodinėdamas šią aplinkybę, gali kreiptis į juos, o nesusitarus, į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus bei teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad dėl vandentiekio avarijos likvidavimo išlaidų yra atsakingas atsakovas, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 692,88 Eur atliktų darbų išlaidų sumą.

Kiti tiek ieškinyje, tiek atsiliepimuose bei kituose procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl atliktų darbų išlaidų priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1 692,88 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 38 Eur žyminį mokestį.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos 38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Ieškinį patenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Dėl pašto išlaidų

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (16,53 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo priteisiamos valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo A. B. 1 692,88 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 88 ct) atliktų darbų išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 692,88 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B. 16,53 Eur (šešiolika eurų 53 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė