Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, kartu su kaimynu išgėrė po du butelius nestipraus alaus ir 350 g degtinės. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi normaliai. Įvykio dieną važiavo iš Naujamiesčio atgal į sodą. Įvykio dieną vairavo automobilį „Škoda Fabia“, kuris priklauso jam. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sūnaus S. V. atsakomybei. Sūnus yra (duomenys neskelbtini) anūkių tėvas, turi gražią šeimą, dirba programuotoju, yra rimtas žmogus ir mano, kad pakontroliuos ir prižiūrės jį. Su sūnumi bendrauja kas savaitę. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su jaunesniu sūnumi. Nori, kad automobilis „Škoda Fabia“ nebūtų konfiskuotas, tai jo paskutinis automobilis. Mano, kad suvartoto alkoholio kiekis jam buvo per didelis, nes po (duomenys neskelbtini) ligos numetė 27 kg.

Teisiamajame posėdyje laiduotojas S. V. parodė, kad prašo atleisti jo tėvą G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo atsakomybei be užstato. Tai yra vienetinė tėvo klaida. Jis pats nėra teistas ar baustas administracine tvarka, neigiamai žiūri į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas tėvas, nes padariniai gali būti skaudūs. Po įvykio dažnai bendrauja su tėvu. Mano, kad šis įvykis atsitiko dėl psichologinių priežasčių, todėl daugiau būtų kartu su tėvu, rodytų jam daugiau dėmesio, palaikytų tėvą morališkai, kad šis daugiau nepažeidinėtų įstatymų. Jis duoda patarimų tėvui, padeda finansiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. V. parodė, kad automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tą automobilį vairuoja tik jis. 2022 m. birželio 16 d. nuo vakaro iki 2.00 val. savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,35 litro degtinės ir du butelius po 0,5 litro alaus apie 5 laipsnius stiprumo. 2022 m. birželio 17 d. jam būnant prie (duomenys neskelbtini) ežero, telefonas iškrito į vandenį, todėl skubiai turėjo vežti jį į taisyklą. Apie 13.00 val. išvyko iš namų (duomenys neskelbtini) į telefonų taisyklą, esančią Naujamiesčio mikrorajone, netoli Savanorių prospekto. Grįždamas į namus (duomenys neskelbtini), pakeliui sustojo parduotuvėje „Norfa“, esančioje Gvazdikų Sodų g. 1, Vilniuje ir stovėjimo aikštelėje neįvertinęs atstumo įvažiavo į kitą automobilį. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abi mašinas, jokių pažeidimų nebuvo, iš minėto automobilio išlipo moteris, tai matyt buvo automobilio savininkė arba savininko žmona, nes vėliau prie jų priėjo dar vyras. Buvo iškviesta policija, užpildyti visi reikiami dokumentai, atvykus policijos pareigūnams, jam davė pūsti į alkoholio matuoklį, jis pirmą kartą įpūtė 1,59 promilės, antrą kartą – 1,60 promilės, su alkoholio matuoklio parodymais sutinka. 2022 m. birželio 17 d. alkoholio nevartojo, nežino, kodėl tiek įpūtė. Vairuodamas automobilį nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, yra atsargus ir atsakingas vairuotojas, neturėjo jokių pažeidimų. Mano, kad jis neįvertino savo sveikatos būklės, amžiaus ir išgerto alkoholio kiekio, prieš tai buvusią dieną ir sėdo prie vairo manydamas, kad nesijaučia apsvaigęs. Labai gailisi, kad vairavo išgėręs, tai buvo pirmas kartas, ateityje tokie pažeidimai tikrai nesikartos. Jis supranta, kad pasielgė neatsakingai, matyt, praėjo per mažai laiko, kad būtų galėjęs vairuoti (b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė, kad 2022 m. apie 16.30 val. atvažiavo savo automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Gvazdikų Sodų 1-oji į PC Norfa. Automobilį vairavo draugas, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia kitų automobilių, šoniniu parkavimo būdu. Draugas išėjo į parduotuvę, ji liko automobilyje. Staiga pajautė, kai į automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis. Jai atsisukus pastebėjo, kad tai automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai sėdint automobilyje pajautė kelis smūgius į savo automobilio galinę dalį, smūgiai nebuvo stiprūs, Jai išlipus iš automobilio, ji pradėjo bendrauti su automobilio „Škoda“ vairuotoju, tai buvo vyras, jis automobilyje buvo vienas. Bendraudama su automobilio „Škoda“ vairuotoju pastebėjo, kad jo galinis ratas yra užvažiavęs ant kelio bortelio bei pats vairuotojas keistai elgėsi, kelis kartus atidarė savo automobilio bagažinę, gėrė sultis, vandenį. Kadangi nesutarė dėl įvykio paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir laukė policijos (b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad 2022 m. birželio 17 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. Apie 16.38 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prekybos centro Norfa aikštelėje pranešėjo automobilį „Toyota Yaris“, valst. .Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesutaria, abu vietoje. Nuvykus prie parduotuvės „Norfa“, Gvazdikų sodų 1-oji 1, Vilniuje, juos pasitiko K. B., kuri paaiškino, kad aikštelėje į jos stovintį automobilį „Toyota Yaris“ atsitrenkė automobilis „Škoda“. Po ko buvo bendrauta su automobilio „Škoda“ vairuotoju G. V., kuris paaiškino, kad į pranešėjos automobilį neatsitrenkė. Bendraudamas su G. V. pajuto, kad iš šio burnos sklinda alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti G. V. blaivumą alkotesteriu. Patikrinus alkotesteriu, G. V. buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,60 promilių neblaivumas (b. l. 31-32).

2022 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo aktu G. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos: negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs): negali. G. V. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“, 18.24 val. nustatytas 1,59 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu 18.41 val. nustatytas 1,60 promilių neblaivumas (b. l. 11-12).

VšĮ ,,Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio ,,Škoda Fabia“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 5810 Eur su PVM (b. l. 19).

VĮ ,,Regitra“ išrašu nustatyta, kad automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. V. (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. parodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, kartu su kaimynu išgėrė po du butelius nestipraus alaus ir 350 g degtinės. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi normaliai. Įvykio dieną važiavo iš Naujamiesčio atgal į sodą. Įvykio dieną vairavo automobilį „Škoda Fabia“, kuris priklauso jam. Mano, kad suvartoto alkoholio kiekis ja buvo per didelis, nes po (duomenys neskelbtini) ligos numetė 27 kg. Tokie kaltinamojo G. V. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 37). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų K. B., A. J. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. V. 2022 m. birželio 17 d. apie 16.38 val. Vilniuje, Gvazdikų sodų 1-ojoje gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis G. V. ir laiduotojas S. V. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį S. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką G. V. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. V. yra aukštojo teisinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs, senatvės pensininkas.

Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu G. V. savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog G. V. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sūnus S. V. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis. S. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tai yra vienetinė tėvo klaida. Jis neigiamai žiūri į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas tėvas, nes padariniai gali būti skaudūs. Po įvykio dažnai bendrauja su tėvu. Mano, kad šis įvykis atsitiko dėl psichologinių priežasčių, todėl daugiau būtų kartu su tėvu, rodytų jam daugiau dėmesio. Palaikytų tėvą morališkai, kad šis daugiau nepažeidinėtų įstatymų. Iš atitinkamo S. V. prašymo galima spręsti, kad jį kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie dažnai bendrauja, tarp jų yra artimas ryšys, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje S. V. kaltinamojo elgesiui darys pozityvią įtaką.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas S. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes dažnai bendrauja, yra jo sūnus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

G. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,59 prom. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, viršijantis vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. birželio 20 d. (b. l. 40-41).

Nors kaltinamojo gynėjas prašė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 1 metų terminui, su tuo sutikti negalima. Pabrėžtina tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės yra tipinės ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju G. V. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. V. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą G. V. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet ir, būdamas tokios būklės, vyko automobiliu gana didelį atstumą – iš savo sodybos į Naujamiesčio mikrorajoną ir atgal, be to, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį, dėl ko atitinkamai nubaustas administracine tvarka. Liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad iš G. V. burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Be to, neblaivumo nustatymo aktu nustatyti G. V. neblaivumo požymiai (past. – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) taip pat leidžia spręsti, kad G. V. neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Taip pat pabrėžtina, kad antro tikrinimo metu G. V. netgi nustatytas nežymiai didesnis neblaivumo laipsnis negu pirmojo tikrinimo metu. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas G. V. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors tiek kaltinamasis, tiek gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuodami tuo, kad kaltinamasis galimai nebeturės daugiau kito automobilio, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad G. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Teismas pažymi, ka šioje byloje nustatytos tiek nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, tiek kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys yra iš esmės tipinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – netaikant užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti G. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

G. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.