Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. (P. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 18 d. gautas nuteistojo P. V. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, 259 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, teismo pritaikyti naujos redakcijos BK pataisas, pritaikyti jam amnestijos institutą, galutinai atleisti nuo bausmės (b. l. 1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuteistojo P. V. prašyme teigiama, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama vadovaujantis 2020 m. liepos 1 d. BK redakcijoje pasikeitusiomis teisės normomis. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis, nebuvo priimta. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos P. V. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę.

Nors BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tačiau P. V. prašyme nurodytų BK 178 straipsnio 1, 2, dalių, 259 straipsnio 2 dalių, 180 straipsnio 2 dalių pakeitimai, 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., nebuvo keisti ir neturi jokios įtakos jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės trukmei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo P. V. teikimas dėl atleidimo nuo likusios bausmės buvo išnagrinėtas ir netenkintas, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, o BK 75 straipsnis po nuosprendžio įsiteisėjimo negali būti taikomas. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nuteistojo P. V. teikimas dėl atleidimo nuo likusios bausmės ir dalies bausmės pakeitimo švelnesne buvo išnagrinėtas ir netenkintas, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi buvo išnagrinėtas nuteistojo P. V. prašymas dėl amnestijos taikymo ir minėtą prašymą buvo atsisakyta priimti, kadangi P. V. atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 9 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatose įtvirtinta, kad prašymus dėl amnestijos taikymo šiuo atveju nagrinėja ne teismas, o laisvės atėmimo vietos (minimu atveju – (duomenys neskelbtini) pataisos namų) amnestijos komisija, kuriai nuteistasis P. V. gali teikti nurodyto pobūdžio prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo P. V. situacija nepasikeitė (jis vis dar atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose), Vilniaus miesto apylinkės teismas šia nutartimi klausimo dėl amnestijos taikymo P. V. nenagrinėja.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. V. (P. V.) prašymo dėl paskirtos bausmės sušvelninimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.