Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. M., A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Inga Daunoravičienė palaikė prašymą jame išdėstytais motyvais, prašė prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodė, jog pareiškėjai po savo mamos mirties nežinojo apie sąskaitoje esančias lėšas, jie žinojo, kad jų mama neturėjo jokio nekilnojamojo turto, todėl ir nesikreipė į notarą. Tik gavę iš „Swedbank“, AB banko raštą sužinojo, kad jų mama banke turi sąskaitą, kurioje yra lėšų. Todėl pareiškėjai ir prašo atnaujinti terminą kreiptis į notarų biurą. Terminas praleistas nežymiai. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjų prašymui, kitų pretendentų į paveldėjimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. K. ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas, įrašo Nr. 21-28645237). „Swedbank“, AB banko 2021 m. spalio 27 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SR-TS-21-1236 patvirtina, jog Z. K. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra (duomenys neskelbtini) eurai. Nustatyta, jog Z. K. sutuoktinis F. K. yra miręs (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai susilaukė trijų vaikų: A. J. K., N. M. (K.) bei A. K.. A. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų Z. K. sudarytų testamentų bei palikėjo palikimo priėmimo faktų.

6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

8. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai N. M. ir A. K. yra Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai, pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrindine priežastimi, kodėl pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, nurodė, jog buvo įsitikinę, jog mama jokio registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturėjo, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tik gavę laišką iš „Swedbank“, AB banko sužinojo, jog mama turėjo sąskaitą ir lėšų joje. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktą banko raštas. Pareiškėjai, kai tik sužinojo šią aplinkybę, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo klausimų išsprendimo ir kreipėsi į advokatę. Be to, byloje nustatyta, jog Testamentų registre nėra įregistruotų Z. K. sudarytų testamentų bei palikėjo palikimo priėmimo faktų.

10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po Z. K. mirties, priimti, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjams nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

11. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgė į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjų interesai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos Z. K., mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas, įrašo Nr. 21-28645237), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.