Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1239-826/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Palangos miesto 1-ajam notaro biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. kreipėsi su pareiškimu į Palangos miesto apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai palikto paveldimo palikimo turtą sudaro jos, O. B., kaip faktinės žemės valdytojos, turėti ir valdyti nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos trys žemės sklypai Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini), tai yra rėžyje Nr. 43 – 1,56 ha žemės sklypas (jame 0,30 aro užima sodyba), rėžyje Nr. 47 – 0,25 ha žemės sklypas ir rėžyje Nr. 168 – 3,38 ha žemės sklypas. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra vienintelė savo sesers O. B., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą, nenustatinėjamas, nes šią teisę įgyvendinti pareiškėja galėjo kreipdamas į mirusiosios sesers paskutinės žinomos gyvenamosios vietos notaro biurą, teikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo.Teismas nurodė, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai palikto paveldimo palikimo turtą sudaro jos, O. B., kaip faktinės žemės valdytojos, turėti ir valdyti nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos trys žemės sklypai Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini), tai yra rėžyje Nr. 43 – 1,56 ha žemės sklypas (jame 0,30 aro užima sodyba), rėžyje Nr. 47 – 0,25 ha žemės sklypas ir rėžyje Nr. 168 – 3,38 ha žemės sklypas, nenagrinėtinas, nes pareiškėja jį grindžia aplinkybėmis, kurios yra jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priimtas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9-83/2013 dėl analogiškų pareiškėjos reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir bylą nutraukė motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi jau buvo pasisakęs dėl pareiškėjos reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klausimą dėl ginčijamų sklypų priklausomybės bei su tuo susijusius dokumentus išnagrinėjo ir išsprendė 2009 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1399/2009.Pareiškėja dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pateikdama pareiškimą pirmosios instancijos teismui ji nekėlė reikalavimo pripažinti, jog ji yra vienintelė savo sesers paveldėtoja.Nurodė, kad teismas neįsigilino į teikiamo pareiškimo esmę bei turinį ir dėl to neteisingai vertino pateikto pareiškimo esmę nurodydamas, jog jos reiškiami reikalavimai išnagrinėti. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tai yra pripažinus, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, akcentavo, jog pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio įrodinėjimo aplinkybės yra jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 dalis.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2016-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; kt.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1990 m. sausio 12 d. testamentu O. B. savo turtą paliko pareiškėjai. Koks turtas paveldimas, nenurodyta. Pareiškėja prašo nustatyti, jog jai palikto paveldimo palikimo turtą sudaro jos, O. B., kaip faktinės žemės valdytojos, turėti ir valdyti nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos trys žemės sklypai Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini), tai yra rėžyje Nr. 43 – 1,56 ha žemės sklypas (jame 0,30 aro užima sodyba), rėžyje Nr. 47 – 0,25 ha žemės sklypas ir rėžyje Nr. 168 – 3,38 ha žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio nustatymo, kuris jau kaip įrodomasis faktas buvo nustatytas. Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-9-83/2013 pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., L. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino. Nurodė, kad Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad K. K., kaip pretendentei į palikėjos pagal testamentą 1903 m. gimusios O. B. žemę, nuosavybės teisės į esančią posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha žemę negali būti atkuriamos, nes O. B. nebuvo nei šios žemės savininkė, nei faktinė valdytoja. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-458-460/2014 panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukė, nes pareiškėja kreipėsi dėl to paties dalyko iš esmės tuo pačiu pagrindu. Nurodė, jog šalių ginčas yra išspręstas galutinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1399/2009. Paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, kad K. K. nurodomus 5,19 ha žemės sklypus rėžiuose Nr. 43, 47, 168 valdė jos sesuo O. B., gimusi 1903 metais, o ne O. B., gimusi 1893 metais. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti K. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes apeliantė grindžia savo pareiškimą jau nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, be to, dėl paveldimo turto ji turėtų kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjai išaiškino, jog ji turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo, nes esant šalių ginčui dėl teisės, dėl nuosavybės teisių atkūrimo toks fakto nustatymas yra būtinas, kadangi dokumentų nuosavybės teisėms atkurti O. B., gimusiai 1903 m., nepakanka.Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, jog K. K. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra vienintelė savo sesers O. B., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą, nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nes šiuos duomenis nustatyti gali ir notaras. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad tokio reikalavimo ji nekėlė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2016 m. balandžio 15 d. pareiškimo turiniu, iš dalies sutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. Pažymėtina ir tai, jog pareiškimo rezoliucinė dalis nėra tiksliai apibrėžta. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio nepareikšto pareiškėjos reikalavimo, tai nekeičia priimtos Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties esmės ir teisėtumo.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.