- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-458-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00645-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., L. S.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-458-460/2014
Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00645-2010-4)
2014 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-9-83/2013 pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., L. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjos K. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. K. Palangos miesto apylinkės teismui 2010-06-30 pateikė ieškinį, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: jos sesuo O. B., gimusi 1903 metais, nuosavybės teisėmis Būtingės kaime iki žemės nacionalizacijos valdė žemės sklypus posesijoje Nr. 43, bendras plotas 1,56 ha, posesijoje Nr. 47, bendras plotas 0,25 ha, posesijoje 168. bendras plotas 3,38 ha, kurių nuosavybės teisių perėmėja yra K. K.. Nurodo, kad jos sesuo O. B., gim. 1903 m. 1992-02-18 Palangos miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo nuosavybės teise valdytą žemę, kurią pirko iš J. (M.) M. Faktą, kad pareiškėjos K. K. sesuo O. B., gim. 1903 m., nuosavybės teise valdė atskirtus žemės sklypus, posesijose Nr. 43, 47 ir 168, patvirtina archyvinė kartografinė medžiaga, kurioje užfiksuota, kad faktiškoji žemės valdytoja B. O., Būtingės kaime, rėžyje (duomenys neskelbtini) valdžiusi 1,56 ha žemės, rėžyje (duomenys neskelbtini), o rėžyje (duomenys neskelbtini), o taip pat ir ta aplinkybė, kad O. B., gim. 1903 m., viename iš trijų žemės sklypų, posesijose (duomenys neskelbtini), turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdė iki 1970 m., o po to pardavė kitiems asmenims. Be to, pagal Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde saugomus duomenis, Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Kretingos apskrities, Darbėnų valsčiaus, Būtingės kaimo gyventojo B. J. buto-ūkio lape įrašyta: B. J., gim. 1906 m., šeimos galva, šeimininkas be samdinių, B. O., gim. 1903 m., žmona, dirbanti šeimos narė, B. O., gim. 1865 m., sūnaus išlaikoma motina. Prašyme nurodytą faktą, kad O. B. žemę galėjo pirkti iš J. M. patvirtina Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde „Kretingos apskrities Palangos ir Darbėnų valsčių Šventosios ir Būtingės faktinio valdymo apmatavimo“ byloje esantis pagrindinis žemės nuosavybės ir jų suvaržymų aiškinamasis nutarimas, surašytas 1939 metų gruodžio 1- 4 dienomis, kurio eil. Nr. 1 skiltyje „visi vėlesnieji žemės savininkai, pavardės ir vardai“, įrašyta „M. J. ir B. O.“, „dabartiniai žemės savininkai, pavardės ir vardai“ – „O. B.“, „valdomos žemės, neskirtinosios, nuosavybės dokumentai” - 1937-02-09 varž., aktas“ Pagrindas F. 1250.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. V. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją bei nurodė, kad turi būti remiamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-12-05 sprendimu ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-30 Nr. A-261-1399/2009 nutartimi, kuriuose yra nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad O. B., gim 1903 m., nebuvo žemės, esančios posesijose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, nei faktinė valdytoja. Paaiškino, kad pagal surinktus duomenis, galima daryti išvadą, kad ginčo sklypą rėžyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,38 ha, 1924 metais valdė F. M. 1924 metų eksplikacijoje šio sklypo plotas - 3,4000 ha, pažymėjimas eksplikacijoje ir plane - Nr. 49a. Ginčo sklypą rėžyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,56 ha, 1924 metais valdė B. M.. 1924 metų eksplikacijoje šio sklypo plotas - 1,4600 ha, pažymėjimas eksplikacijoje ir plane - Nr.43a. Ginčo sklypą rėžyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,25 ha, 1924 metais valdė B. M.. 1924 metų eksplikacijoje šio sklypo plotas - 0,2700 ha, pažymėjimas eksplikacijoje ir plane - Nr. 43c. 1924 metais B. M. dar valdė sklypą, kurio plotas 0,1200 ha, pažymėjimas eksplikacijoje ir plane - Nr. 43b. Viso B. M. 1924 m. valdė 1,85 ha žemės trijuose sklypuose, pažymėtuose Nr. -3a. 43b, 43c. Be to, 2012-08-09 Palangos miesto apylinkės teismo sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo konstatuota, kad J. M. pirko iš M. F. Būtingės km. Darbėnų vals. 2 deš. žemės., 2 deš. žemės, iš kurių 1 dešim. ariamos ir 1 dešim. ganyklų su trobesiais būtent gyvenamuoju namu, tvartu ir antru tvartu su daržine krūvoj po vienu stogu. Be to J. M. prašė, kad parceliuojant Būtingės dvaro žemę į sklypus, jam būtų paskirtas kaip mažažemiui sklypą žemės iš Būtingės dvaro Darbėnų valsčiaus. Mano, kad šie teismo sprendimai, kurie yra įsiteisėję turi prejudicinę galią ir jais turi būti vadovaujamasi, o pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas prieštarautų išvardintiems teismų sprendimams.
Suinteresuoto asmens V. B. atstovai advokatas E. Luotė ir A. J. prašė pareiškėjos K. K. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių tai, kad A. B., į kurios žemės nuosavybės teisės atkūrimą pretenduoja pareiškėja K. K. nebuvo pareiškėjos sesuo, o kitas asmuo O. B., gim. 1893 m. Be to, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris jau buvo nustatinėjamas įsiteisėjusia 2009-11-30 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1399/2009, bet nebuvo nustatytas, todėl yra pagrindas bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-11-08 sprendimu pareiškėjos K. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino; nusprendė priteisti iš pareiškėjos K. K. 91,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su korespondencijos siuntimu valstybei. Nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad K. K., kaip pretendentei į testamentinės palikėjos 1903 m. gimusios O. B. žemę, nuosavybės teisės į posesijose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), žemę negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nes O. B. nebuvo nei šios žemės savininkė, nei faktinė valdytoja.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodo, jog administraciniuose teismuose buvo vertinamas 2007-08-31 priimtas administracinis aktas pagal 2006-metų duomenis, be to, administracinių teismų sprendimuose pasisakyta, kad būtinas juridinę reikšmę turintis faktas. Teigia, kad po 2006 metų yra pateikusi daug archyvinių dokumentų, pagrindžiančių jos pareiškimą. Teigia, kad apylinkės teismas nutyli 2011-10-17 ekspertizės išvadas, jos patvirtintos pakartotine ekspertize. Tikina, kad apylinkės teismas nevertino šeimos suvisuomeninto turto pagal aktą Nr. 9. Be to, apylinkės teismas nevertino, kad Butingės kaime gyveno net tys šeimos su tais pačiais vardais ir pavardėmis. Pabrėžia, kad šioje byloje suinteresuotojo asmens V. B. sutuoktinis, kaip pretendentas M. B., nėra pateikęs savo tėvo B. J. nei gimimo, nei mirties, nei santuokos liudijimo dokumentų. Nurodo, jog apylinkės teismas netyrė, kad J. (B.) šeima turėjo daug žemių Butingėje, net 7 ha žemės yra prie Lietuvos– Latvijos sienos. Mano, kad svarbi aplinkybė yra ta, kad J. M. pretendentai nėra pareiškę jokių pretenzijų į O. B. žemę, pirktą iš J. M..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantės argumentai atmestini, kadangi prieštarauja prejudicinę galią turinčiai Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-29 nutarčiai Nr. A-261-1399/2009 (t. 3, b. l. 31–33).
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. B. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog administraciniu aktu nustatyta, kad pareiškėjos sesuo nebuvo ginčo žemės savininkė nei faktinė valdytoja. Teigia, kad ekspertizės išvados nepaneigia teismų sprendimų. Tikina, kad visi D. Z. pareiškime nurodomi faktai dėl giminystės ryšių ir žemės priklausomybės neparemti jokiais dokumentais, tai yra tik jo laisva kūryba (t. 3, b. l. 39–49).
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2008 m. pareiškėja K. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti: 1) 2007-08-31 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti protokolinį nutarimą; 2) 2007-09-21 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 1838, kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai yra atkurtos M. B. nuosavybės teisės į žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) bendras plotas 1,5600 ha, tai 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,8095 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), posesijoje (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,3800 ha, tai 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-05 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjos K. K. skundas buvo tenkintas iš dalies: nutarta panaikinti Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007-08-31 protokolą, kuriuo nutarta, kad K. K., kaip pretendentei į testamentinės palikėjos 1903 m. gimusios O. B. žemę, nuosavybės teisės į posesijose Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,56 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,25 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) – 3,38 ha, žemę, negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nes O. B., gim. 1903 m. nebuvo nei šios žemės savininkė, nei faktinė valdytoja. 2009-11-30 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, nes byloje buvo įrodyta, kad žemę ginčo teritorijoje valdė skirtingų šeimų nariai, kurių tarpusavio giminystės ryšys nenustatytas, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjos nurodomus žemės sklypus rėžiuose Nr. (duomenys neskelbtini) 5,19 ha valdė būtent pareiškėjos sesuo O. B., gimusi 1903 metais, o ne O. B., gimusi 1893 metais, ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas pareiškėjos K. K. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Įvertinus pareiškėjos K. K. 2008 m. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktus dokumentus ir įrodymus, kuriais remdamasi pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą šioje byloje, nustatyta, kad pareiškėja naujų dokumentų ar įrodymų pagrindžiančių, kad ginčo žemės sklypus nuosavybės teise valdė būtent pareiškėjos sesuo O. B., gim. 1903 m., o ne O. B., gim. 1893 m. nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas 2013-11-08 sprendimu pareiškėjos K. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad K. K., kaip pretendentei į testamentinės palikėjos O. B., gimusios 1903 m., žemę, nuosavybės teisės posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,56 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,25 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) – 3,38 ha, žemę negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nes O. B. nebuvo nei šios žemės savininkė, nei faktinė valdytoja.
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šiuo atveju, tą paminėjo ir apylinkės teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klausimą dėl ginčijamų sklypų priklausomybės bei su tuo susijusius dokumentus išnagrinėjo ir išsprendė 2009 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1399/2009. Minėta nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31d. protokolas, nes byloje buvo įrodyta, kad žemę ginčo teritorijoje valdė skirtingų šeimų nariai, kurių tarpusavio giminystės ryšys nenustatytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pagal pateiktus dokumentus pripažinti, kad pareiškėjos nurodomus žemės sklypus rėžiuose Nr. (duomenys neskelbtini) valdė 5,19 ha būtent jos sesuo O. B., gimusi 1903 metais, o ne O. B., gimusi 1893 metais, nėra galimybės.
Pažymėtina, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą dėl administracinės bylos Nr. A-261-1399/2009 atnaujinimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-02 nutartimi P-127-126/2010 pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad administracinėje byloje Nr. A-261-1399/2009 yra padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
Remiantis anksčiau išdėstytu, pripažintina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris, jau kaip įrodomasis faktas buvo nustatinėjamas įsiteisėjusia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1399/2009, bet nebuvo nustatytas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi pareiškėja kreipėsi dėl to paties dalyko iš esmės tuo pačiu pagrindu.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu ir ginčyti teismų priimtų sprendimų, o pirmosios instancijos teismas – priimti tokį pareiškimą ir bylą nagrinėti iš esmės. Nors civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) lemia pareiškėjo galimybę savarankiškai pasirinkti savo civilinių teisių įgyvendinimo būdą, t. y. teisę savo nuožiūra formuluoti atsakovui (atsakovams) reiškiamus reikalavimus, tačiau teismas tiek spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tiek ir nagrinėdamas bylą iš esmės, privalo įvertinti ar ieškovo (pareiškėjo) reiškiami reikalavimai gali būti vertinami kaip savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas. Teismas, kreipiantis asmenims, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o jei tai paaiškėja iškėlus bylą – nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą nutrauktina, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 302 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., L. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.