- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-858-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09440-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė, Tarnyba) teismo prašė atskirti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus) nuo jo tėvo M. V. (toliau – ir atsakovas, tėvas); neterminuotai apriboti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, motina) motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu; priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko globėją.
2. Nurodė, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko tėvai, jie gyvena skyriumi, šeimai nuo 2020 m. gruodžio 8 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Pagrindinės atsakovų šeimos problemos: atsakovės žalingas alkoholio vartojimas, socialinių įgūdžių stoka, švaros ir tvarkos palaikymo namuose trūkumas, mažamečio sūnaus ugdymo problemos, vaiko tėvų nebendradarbiavimas su ugdymo įstaigos bei kitais specialistais, vaiko tėvo sveikatos būklė. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkino iš dalies ir leido paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvo, o kitą Tarnybos prašymo dalį atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino (duomenys neskelbtini) nutarties dalį, kuria netenkintas Tarnybos prašymas dėl nepilnamečio vaiko paėmimo iš vaiko motinos ir dėl šios dalies priėmė naują nutartį – leido paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui nuo 2022 m. spalio 17 d. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju iki 2022 m. lapkričio 3 d. paskirtas (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. lapkričio 3 d. – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) centre 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. liepos 25 d. vyko atsakovų šeimos atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu buvo aptarti pokyčiai atsakovų šeimoje. 2023 m. liepos 25 d. atvejo vadybos posėdyje dalyvavęs (duomenys neskelbtini) globos namų atstovas nurodė, kad nepilnametis vaikas išreiškė norą ir toliau gyventi minėtoje įstaigoje. Atsakovas abiejų atvejo vadybos posėdžių metu nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės jis negali tinkamai rūpintis sūnumi, taip pat jam kyla sunkumų ir bendraujant su nepilnamečiu vaiku. Atsakovė 2023 m. liepos 25 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, anoniminių alkoholikų grupių nelankė, CDT tyrimų neatliko, psichologo konsultacijų nelankė. Esminių pokyčių atsakovų šeimoje neįvyko.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu atskirti nuo jo nepilnametį sūnų, nes dėl savo ligos negalėtų nuolat rūpintis vaiku. Atsakovas norėtų ir toliau bendrauti su sūnumi. Jis nesutinka su reikalavimu priteisti iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį, nes dėl labai sunkios turtinės padėties jis negali teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas turi negalią, jam nustatytas 50 % darbingumo lygis, jo mėnesio pajamos – tik 192,68 Eur netekto darbingumo pensija, todėl jis neturi pajamų teikti prašomo vaiko išlaikymui skirtos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atskyrė nepilnametį vaiką nuo jo tėvo (atsakovo). Neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Priteisė iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė nepilnamečio vaiko globėją (duomenys neskelbtini) globos namus. Priteisė iš atsakovės valstybei 48,60 Eur žyminį mokestį ir 14,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo valstybei 32,40 Eur (žodžiais nurodoma: trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 14,57 Eur (žodžiais nurodoma: vienuolikos eurų 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvas turi negalią, jam nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovas negali tinkamai įgyvendinti, realizuoti tėvo valdžios savo sūnaus atžvilgiu dėl savo sveikatos būklės, todėl tikslinga vaiką atskirti nuo jo tėvo. Atsakovas posėdžio metu sutiko, kad vaikas būtų atskirtas. Atsakovas negali tinkamai atlikti savo, kaip tėvo, pareigų dėl objektyvių aplinkybių, todėl nepilnamečio vaiko interesų jis negali užtikrinti nepriklausomai nuo savo valios. Teismas sprendė, kad atsakovo padėtis yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį ir kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo tėvo geriausiai atitiktų jo interesus.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė dėl savo kaltės savo nepilnamečiu vaiku tinkamai nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiko ugdymu ir sveikata. Motina daro žalingą įtaką savo vaikams, turi priklausomybę nuo alkoholio, specialistų pagalbos atsisakė, nesigydo, nedirba ir neprisideda prie vaiko išlaikymo. Vaikas išreiškė nuomonę, kad nenori gyventi su girtaujančia motina, globėjo namuose jaučiasi gerai. Atsakovė yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos dėl motinos girtavimo, motina nesirūpina vaiko sveikatos priežiūra, auklėjimu, ugdymu, moralinių vertybių sistemos formavimu, tinkamų sąlygų jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi sudarymu, nesiekia vaikui užtikrinti saugios aplinkos šeimoje. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos gauti reikiamą specialistų pagalbą, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekta ir situacija nesikeičia daug metų. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė sutiko su reikalavimu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Teismas pažymėjo, kad motinos valdžią atsakovė turėtų įgyvendinti nuolat, o ne epizodiško pobūdžio veiksmais, kartkartėmis, todėl tik pabendrauti su vaiku telefonu ar kartais susitikti neužtenka. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Teismas konstatavo, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią.
7. Teismas nustatė, jog atsakovė šiuo metu dirba, gauna minimalų atlyginimą, taip pat atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma sūnui. Atsakovas turi 50 proc. neįgalumą, niekur nedirba. Teismas laikė, kad atsakovui ieškovės prašomo vaiko išlaikymo priteisimas bus paskata įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir tėvo galimybes, tėvo pareiga yra užtikrinti bent minimalius jo poreikius. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į vaiko poreikius, į ieškovo reikalavimą, teismas iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteisė išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė išlaikymą po 120 Eur. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė vaiko globėją.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl šias išlaidas priteisė iš atsakovės valstybei. Šalys atleistos nuo žyminio mokesčio dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas). Teismas iš atsakovės valstybei priteisė 48,60 Eur žyminį mokestį už vaikui priteistą išlaikymą ir iš atsakovo valstybei priteisė 32,40 Eur žyminį mokestį už vaikui priteistą išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 29,14 Eur, todėl teismas jas priteisė iš atsakovų po 14,57 Eur (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl 120 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo, priteisiant iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023-09-08) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl 32,40 Eur (žodžiais nurodoma „trisdešimt aštuonių eurų“) žyminio mokesčio ir 14,57 Eur (žodžiais nurodoma „vienuolikos eurų 12 ct“) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovo valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, nepagrįstai teigdamas, jog jis nepateikė jokių įrodymų. Su atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas turi negalią, dėl kurios ir buvo atskirtas jo nepilnametis sūnus. Atsakovo mėnesio pajamos iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo tik 192,68 Eur netekto darbingumo pensija, nuo 2024 m. sausio 1 d. jis gauna 212,03 Eur. Dėl turimos negalios atsakovui nepavyksta susirasti darbo.
1.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kasmet yra tvirtinamas minimalių vartojimo poreikių dydis, t. y. rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. 2023 m. jis buvo 354 Eur, o 2024 m. – 446 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos perpus mažesnės už šį dydį, tačiau jis sutinka teikti 50 Eur išlaikymą savo sūnui.
1.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei – 32,40 Eur (žodžiais nurodoma „trisdešimt aštuonių eurų“) žyminį mokestį ir 14,57 Eur (žodžiais nurodoma „vienuolikos eurų 12 ct“) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį atsakovas nuo jų buvo atleistas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-08906 jam suteikus antrinę teisinę pagalbą.
10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: atsakovui ieškovo prašomo vaiko išlaikymo priteisimas bus paskata įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas; atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir tėvo galimybes, tėvo pareiga yra užtikrinti bent minimalius jo poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepilnametį vaiką atskyrus nuo jo tėvo iš pastarojo priteistas 120 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
14. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. vasario 19 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (11.4E) KA_PZ1E-3663.
15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl atsakovo pateikto naujo įrodymo, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, priima atsakovo pateiktą naują įrodymą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą įvertina tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).
18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
20. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, nenurodė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingos sumos (tikslios sumos ieškinyje nebuvo nurodžiusi ir ieškovė). Teismo posėdyje ieškovės atstovė tik nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo vaikui dydžio suma yra apskaičiuota įvertinus ir valstybės teikiamą paramą vaikui („vaiko pinigus“). Dėl to spręstina, jog pirmosios instancijos teismas laikė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro 396 Eur (180 Eur + 120 Eur 96,25 Eur). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suma negalėtų užtikrinti visų būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA (skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo metu) 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 709 Eur). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei MMA suma, t. y. 709 Eur.
22. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 120 Eur vaiko išlaikymui, nevertino jo turtinės padėties, nepagrįstai teigdamas, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos surinktus duomenis apie nepilnamečio vaiko tėvo turtines galimybes teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį, konstatuoja, jog šis teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti 120 Eur sumą.
24. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turi 50 proc. neįgalumą, niekur nedirba. Apeliacinės instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Nors atsakovo pateiktuose dokumentuose ir neatsispindi jo neįgalumo pobūdis, tačiau, kaip nurodė pati pareiškėja ieškinyje, atsakovui pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą diagnozuota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2022 m. vasario 4 d. rašte Nr. 2.9-1031 nurodyta, jog atsakovas specialistams nurodo, kad jaučiasi nestabilios psichinės būsenos, prašo socialinio darbuotojo nevykti į namus, nes bijo, kad nesugebės kontroliuoti savo veiksmų ir nenori sutrikdyti socialinio darbuotojo sveikatos.
25. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nepaisant valstybės skatinamo neįgaliųjų užimtumo, psichosocialinę negalią turintiems žmonėms vis dar nėra lengva įsidarbinti. Šiuo klausimu visuomenėje netrūksta išankstinių nuostatų, baimių ir stigmos (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovui ieškovės prašomo vaiko išlaikymo priteisimas bus paskata įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo negalia yra pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvo. Tai, kad atsakovo sveikata yra sunkios būklės ir jis vaiku negali pasirūpinti, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia ir pareiškėja, nurodydama, kad tokias aplinkybes ji nustatė atlikusi vaiko situacijos vertinimą.
26. Atsakovo gaunamos pajamos (netekto darbingumo/negalios pensija) yra mažesnės nei Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kasmet tvirtinamas minimalių vartojimo poreikių dydis (t. y. rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį). Šis rodiklis 2023 m. buvo 354 Eur, o 2024 m. – 446 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2023 m. kas mėnesį gavo tik 192,68 Eur netekto darbingumo/negalios pensiją, nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjo gauti 212,03 Eur. Taigi, atsakovo gaunamos pajamos yra beveik perpus mažesnės už valstybės nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį.
27. Pažymėtina, kad 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (įsigaliojusioje 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuotoje 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983) nustatyti pagrindiniai vaiko išlaikymo principai (3 straipsnis), kiekvieno vaiko teisė turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (27 straipsnio 1 dalis), didžiausia atsakomybė tėvams ir kitiems vaiką auklėjantiems asmenims už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą (27 straipsnio 2 dalis), valstybės pareiga padėti tėvams bei kitiems vaiką auklėjantiems asmenims šią teisę įgyvendinti (27 straipsnio 3 dalis), užtikrinti tinkamą vaiko išlaikymą tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (27 straipsnio 4 dalis).
28. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčius aplinkybėms, kuomet nepilnametį vaiką atskyrus nuo tėvo (atsakovo) ir apribojus motinos (atsakovės) valdžią, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo priteistas išlaikymas, neatitinkantis jo turtinės padėties, o sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės (po 180 Eur) yra įsiteisėjusi, dėl to negali būti vertinamas iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis, darytina išvada, kad kitos vaiko poreikiams reikalingos sumos užtikrinimu turi pasirūpinti valstybė/savivaldybė (vaiko globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai).
29. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, nenustatė vaiko poreikių patenkinimui reikalingo lėšų dydžio, vertindamas atsakovo turtinę padėtį nenustatė objektyvių priežasčių, sumažinančių jo galimybes gauti vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, todėl apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis pakeistina, sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 50 Eur per mėnesį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų
30. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
31. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iš atsakovo valstybei naudai priteistinas 32,40 Eur (suma žodžiais nurodyta trisdešimt aštuoni eurai) žyminis mokestis ir 14,57 Eur (suma žodžiais nurodyta vienuolikos eurų 12 ct) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. teismo nurodytos sumos skaičiais ir žodžiais yra skirtingos.
32. CPK 76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas galėjo tiek savo iniciatyva, tiek ir gavęs atsakovo apeliacinį skundą ištaisyti procesiniame sprendime padarytą klaidą, tačiau to iki šiol nepadarė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimus ne tik dėl iš atsakovo (apelianto) priteistinų bylinėjimosi išlaidų, bet ir dėl atsakovės, kurios atžvilgiu priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme teikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-08906. Sprendime nurodyta, kad atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
34. CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarką, 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
35. Apibendrinant argumentus teigtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kadangi atsakovas nuo tokių išlaidų mokėjimo yra atleistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų), šią sumą sumažinant iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).
Panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas 32,40 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminis mokestis ir 14,57 Eur (vienuolikos eurų 12 ct) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitas (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.