Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-11-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1591-730/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-03
Bylos Nr.
2S-1591-730/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
UAB „Aisvita“
Atsakovas
UAB „Grimeda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1591-730/2016Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00529-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Aisvita“ atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Aisvita“ ieškinį atsakovei UAB „Grimeda“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 15125,40 EUR skolą, 114,56 EUR delspinigius, 137,30 EUR metines palūkanas už praleistą terminą įvykdyti piniginę prievolę, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB „Grimeda” pinigines lėšas, esančias skolininkei priklausančiose banko sąskaitose, jų neesant, pinigines lėšas UAB “Grimeda” įmonės kasoje, pavedant pasirinktam antstoliui surasti skolininkei priklausančias banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, bei surasti ir aprašyti skolininkės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-07-04 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2016-07-04 nutarties.Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-07-18 nutartimi sutikino su atsakovės atskiruoju skundu, jį patenkino ir panaikino 2016-07-04 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera bei patenkinus ieškinį, bus galimybė išieškoti priteistą sumą. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ketintų turtą perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkintų. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-18 nutartimi priimtas ieškovės UAB „Grimeda“ direktoriaus A. T. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Grimeda“ bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas UAB „Grimeda“ turto bei piniginių lėšų išieškojimas iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas UAB „Grimeda“ turtas ir lėšos, taip pat esančios pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant iš UAB „Grimeda“ lėšų naudoti 600 000 EUR sumą įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-21 nutartis atsisakyti iškelti atsakovei UAB ,,Grimeda“ restruktūrizavimo bylą nėra išsiteisėjus, todėl konstatuota, kad jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-07-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių faktinių aplinkybių, nesivadovavo ekonomiškumo principu, neįvertino, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, grubiai pažeidžiami ieškovės teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės balansu už 2016 metus, tačiau ieškovės pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad atsakovė dirba nuostolingai. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse 2016-2020 metams nurodyta, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, turi 126 kreditorius, kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 2,160 mln. EUR, 2015 metais atsakovės veikla buvo nuostolinga. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad atsakovės finansinė padėtis nesudaro pagrindo baimintis dėl įmonės gebėjimo vykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi atsakovė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir neturi galimybės sumokėti visiems kreditoriams iš karto, buvo pradėta restruktūrizavimo procedūra, kurios metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovės turto ir piniginių lėšų išieškojimas iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas turtas ir lėšos, iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-21 nutartis atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą nėra įsiteisėjusi, todėl laikytina, kad jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir duomenų, jog atsakovė ketintų turtą realizuoti, paslėpti, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 15125,40 EUR skolą, 114,56 EUR delspinigius, 137,30 EUR metines palūkanas už praleistą terminą įvykdyti piniginę prievolę, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Pirmosios instancijos teismas 2016-07-04 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, valstybinio socialinio draudimo fondui, privalomajam sveikatos draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove. Bendras arešto mastas – 15377,26 EUR. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2016-07-04 nutarties.Skundžiama 2016-07-18 nutartimi pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir panaikino 2016-07-04 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis ydinga, kadangi pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu ir panaikindamas 2016-07-04 nutartį, netenkina ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau iš nutarties motyvų matyti, jog teismas iš esmės pasisakė dėl ieškovės prašymo pagrįstumo bei padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismas neįvertino byloje esančių faktinių aplinkybių, nesivadovavo ekonomiškumo principu, neįvertino, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, grubiai pažeidžiami ieškovės teisėti interesai, nes pateikti įrodymai pagrindžia sunkią atsakovės finansinę padėtį. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Be to, teismų praktikoje konstatuojama, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105-464/2015 ir kt.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-10-05 galutiniu sprendimu pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-07-04 preliminarų sprendimą pagal ieškovės ieškinį atsakovei. Pirmosios instancijos teismas sumažino priteistą skolos sumą iki 13083,76 EUR, sumažino priteistą žyminį mokestį iki 196 EUR bei padidino priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 1527 EUR. Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-07-04 preliminaraus sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės valstybei 5,41 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentu įteikimu, atsakovei grąžino 34,66 EUR žyminio mokesčio. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamojo nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau sprendimo priėmimo faktas neabejotinai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimai atsakovei tikėtinai pagrįsti.Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas 2016-07-04 nutartį rėmėsi tik 2016 metų atsakovės balansu, tačiau ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia sunkią atsakovės finansinę padėtį, be to teismas neįvertino ieškinio didelės sumos (15 377,26 EUR).Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu ir panaikindamas 2016-07-04 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vadovavosi tik atsakovės 2016 metų balanso duomenis, jog atsakovės turto vertė yra 10 337 105 EUR, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudaro 3 641 771 EUR, todėl padarė išvadą, kad atsakovė yra moki. Tačiau, vadovaujantis minėto balanso duomenimis, darytina išvada, kad teismas neįvertino visų atsakovės turimų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumos, kurią sudaro 8 612 048 EUR, tai yra, daugiau nei pusė į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Minėtame balanse nurodyti pinigai ir piniginiai ekvivalentai sudaro tik 601 EUR, o iš 2016 metų pelno (nuostolių) atskaitos matyti, jog atsakovės nuostoliai 2016 metais sudarė 85334 EUR, 2015 metais – 559604 EUR, tai yra, atsakovė dirba nuostolingai. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis 2016-2020 metams, iš kurių matyti, kad bendrovės turtą sudaro 10 337 105 EUR, tačiau įsipareigojimai, kaip jau minėta anksčiau sudaro 8 612 048 EUR, atsakovė turi daugiau nei 100 kreditorių, iš viso įsiskolinimas kreditoriams sudaro 8 556 816,14 EUR. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-21 nutartimi atmetė atsakovės direktoriaus A. T. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-08-25 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-21 nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jau nuo 2013 metų bendrovė veikia nuostolingai, byloje surinkti duomenys nepatvirtina atsakovės argumento, kad veiklos sutrikimas yra tik laikino pobūdžio. Apeliacinis teismas taip pat įvertino ir šioje byloje pateikto atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų duomenis, bei AB „Šiaulių bankas“ – pagrindinio atsakovės kreditoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus duomenis, jog prievoliniai įsipareigojimai šiam asmeniui taip pat nevykdomi ir vien jau pradelsta skola sudaro 595 655,52 EUR, o negrąžintos paskolos – 5 006 277,31 EUR, grąžinimo terminas baigiasi 2016-12-30, pačios apeliantės prisiimtus įsipareigojimus už trečiuosius asmenis. Nors 2016-11-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi. Atsakovės pateikti įrodymai iš antstolio Kęstučio Košio, patvirtina, kad vykdant 2016-07-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės visas turtas yra suvaržytas – įkeistas hipoteka, išskyrus nuotekų šalinimo tinklus, kuriems 2016-07-12 taikytas areštas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės turimi įsipareigojimai kreditoriams, bei turimo turto vertė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, todėl įvertinus didelę ieškinio reikalavimo sumą (15 377,26 EUR), darytina išvada, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas jau taikė laikinąsias apsaugos priemones 2016-05-18 nutartimi (restruktūrizavimo byloje), nepagrįstas, kadangi minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-21 nutartis įsiteisėjo 2016-08-25, taigi laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra ir nepagrįstai panaikino 2016-07-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant visų aplinkybių visumai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti 2016-07-04 nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant arešto mastą iki 13 335,62 EUR, kadangi Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-10-05 galutiniu sprendimu 2016-07-04 preliminarus sprendimas pakeistas, paliekant laikinąsias apsaugos priemones galioti iki sprendimo įvykdymo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso įstatymo normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-07-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, valstybinio socialinio draudimo fondui, privalomajam sveikatos draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove, sumažinant arešto mastą iki 13 335,62 EUR (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovės priteistina 28,00 EUR žyminis mokestis, 200 EUR advokato išlaidas už atskirojo skundo parengimą apeliantei UAB „Aisvita“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei UAB „Grimeda“ nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, valstybinio socialinio draudimo fondui, privalomajam sveikatos draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove, sumažinant arešto mastą iki 13 335,62 EUR, iki Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. galutinio sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Grimeda“ 228 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Aisvita“.

Teisėja Erinija Kazlauskienė