Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-508-777/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-10
Bylos Nr.: 2S-508-777/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04574-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo: V. A., Ž. N., VĮ Registrų centro
Pareiškėjas: F. S.

Kategorijos

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-508-777/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-04574-2015-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.20; 3.4.4.1; 3.4.4.19; 3.3.1.20; 3.3.2.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. kovo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos F. S. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Ž. N., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Laima Neniškienė, antstolė Marija Blauert, antstolė Vida Daugirdienė, antstolis Albinas Zenkevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Žardės būstas“, J. V. (J. V.), V. S., M. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2015-07-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą (toliau – pareiškimas), kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą 2001-05-07 notarinei 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarčiai (toliau – dovanojimo sutartis) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 225 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registro įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią. Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti. Pareiškėja nurodė, kad nei ji, nei jos dukra suinteresuotas asmuo Ž. N. (toliau – dukra), būdamos rusakalbės, neturėjo pakankamai žinių apie dovanojimo sutarties įregistravimo būtinumą ir abi kartu manė, kad šio reikalavimo nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios. Apie sutarties įregistravimo būtinumą pareiškėja sužinojo 2015 m. kovą, kai nusprendė sudaryti testamentą bei kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti butą asmeninės nuosavybės teise savo vardu. Pareiškėja nurodė ir tai, kad dovanojimo sutartis atitinka šalių valią ir buvo įvykdyta. Nurodė, kad jos dukra siekė padovanoti buto dalį, o ji – šią dalį įgyti asmeninės nuosavybės teise iki mirties. Pagal pareiškėjos ir dukters susitarimą po dovanojimo sutarties sudarymo (iki pareiškimo pateikimo) bute gyvena, juo naudojasi ir butą prižiūri pareiškėjos dukra. Nurodė, kad butas buvo įgytas iš esmės iš pareiškėjos asmeninių lėšų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Prašė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad yra pareiškėjos dukters kreditorė, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1092/2013 iš pareiškėjos dukters ir jos sutuoktinio priteisė solidariai V. A. 54 995,79 Eur skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nutartis neįvykdyta. Nurodė ir tai, kad pareiškėja ir jos dukra butą įsigijo 2001-04-11 po 1/2 dalį notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šią sutartį įregistravo VĮ Registrų centre, įrašas galioja nuo 2001-04-23. Praėjus dviem savaitėms buvo sudaryta 1/2 buto dalies notarinė dovanojimo sutartis, tačiau į VĮ Registrų centrą sutarties šalys nesikreipė ir sutarties neįregistravo, nors vos prieš kelias savaites buvo atlikusios analogiškus juridinius veiksmus su pirkimo–pardavimo sutarties registravimu. Todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėja ir jos dukra žinojo įstatymų nustatytą reikalavimą įregistruoti sutartį, tačiau dėl neveikimo, savo teisių nerealizavimo neįvykdė įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sutartį. Nurodė, kad informacija apie sutarties įregistravimo būtinumą buvo nurodyta 1/2 buto dalies notarinėje dovanojimo sutartyje, kuri buvo išversta į pareiškėjai ir jos dukrai suprantamą kalbą. Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko buvo praleistas terminas įregistruoti dovanojimo sutartį, nenurodė, kodėl dovanojimo sutarties neįregistravo net 14 metų. Toks termino praleidimas negali būti pateisinamas. Nurodė ir tai, kad pateiktu pareiškimu yra siekiama išvengti išieškojimo iš pareiškėjos dukrai priklausančio turto. Butui areštai įvairių kreditorių reikalavimams užtikrinti yra taikomi aštuonerius metus. Pareiškėjos dukra prasidėjus išieškojimui iš jos turto teikė įvairius skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau nenurodė, kad 1/2 dalis buto jai nepriklauso. Nurodė, kad dukra 1/2 dalies buto neperdavė pareiškėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-13 nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai terminą įregistruoti VĮ Registrų centre buto dovanojimo sutartį. Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą. Konstatavo ir tai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie minėtą reikalavimą įregistruoti sandorius. Dovanojimo sutartį pareiškėja sudarė su dukra, kuri tuo metu gyveno ir su pareiškėjos sutikimu iki šiol gyvena bute, todėl teisinės sandorio registravimo reikšmės ir pasekmių pareiškėja galėjo neįvertinti, t. y. ji galėjo pagrįstai manyti, jog nuosavybės teisei atsirasti pakanka notarinės sutarties formos. Juolab kad pareiškėjos duomenys jau atsispindėjo nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinančiuose dokumentuose, o kitų sandorių, susijusių su butu, pareiškėja neketino sudaryti. Teismas nurodė, kad dukros įsipareigojimai kreditoriams, kurių išieškojimas gali būti nukreipiamas į minėtą nekilnojamąjį turtą, atsirado po dovanojimo sutarties sudarymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja sąmoningai neįregistravo sudarytos dovanojimo sutarties taip siekdama išvengti prievolių dukros kreditoriams vykdymo. Teismas pripažino, jog pareiškėjos nurodytos termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys yra svarbios.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. A. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo. Nurodė, kad pareiškėja ir jos dukra žinojo nustatytą tvarką dėl sandorio įregistravimo, tačiau dėl jų pačių neveikimo, savo teisių nerealizavo neįgyvendino įstatymų nustatyto reikalavimo įregistruoti sutartį. Apeliantė nurodė ir tai, kad notaras pareiškėją buvo informavęs apie sutarties įregistravimo būtinumą, tai patvirtina sudaryta notarinė sutartis, kuri buvo išversta į pareiškėjai suprantamą kalbą. Apeliantė nurodė, kad teismo išvada, jog pareiškėjos nurodytos termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys yra svarbios, yra nepagrįsta. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis pripažįstamos priežastys dėl asmens sunkios ligos, komandiruotės, šeiminės nelaimės, gaisro, karo veiksmų ir pan. Pareiškėja teismų praktikoje svarbiomis pripažįstamų priežasčių nenurodė, jų neįrodinėjo, nepagrindė ir aplinkybės, kodėl sutarties neįregistravo 14 metų. Toks termino praleidimas negali būti pateisinamas. Apeliantė nurodė ir tai, jog pareiškėja nepateikė į bylą dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja nuo 2001-05-07 laikė save viso buto savininke. Pareiškėja nepateikė sutarčių su tiekėjais, kurie teikia paslaugas į butą, t. y. tiekia dujas, vandenį, elektrą. Pareiškėjos dukra 2014 metų rudenį pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jame nurodė, kad ½ dalis buto yra jos asmeninė nuosavybė, o kita buto dalis yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Apeliantė nurodė, kad butui turto areštai įvairių kreditorių reikalavimams užtikrinti yra taikomi 8 metus. Turto areštai buvo taikyti ne vien pareiškėjos buto daliai, tačiau ir buto daliai, kuri priklauso dukrai. Pareiškėjos dukra prasidėjus išieškojimui iš jos turto teikė įvairius skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau nenurodė, kad 1/2 dalis buto jai nepriklauso. Nurodė, kad dukra 1/2 dalies buto neperdavė pareiškėjai, nors dovanojimo sutartis yra realinė. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių nesiekiant sukurti teisinių pasekmių.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Ž. N. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad deklaratyvūs apeliantės teiginiai apie pareiškėjos ir jos dukros tariamą aplaidumą, nesąžiningumą ir neproporcingą kreditorės teisių suvaržymą nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, ignoruojant ir paneigiant aiškiai išreikštą dovanojimo sandorio šalių valią.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime iš esmės atkartojo pareiškime ir suinteresuotos asmens Ž. N. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neatkartoja.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto atsirado pagal 2001-05-07 dovanojimo sutartį. Pagal tuo metu galiojusio CK 255 straipsnio nuostatas pareiškėja turėjo dovanojimo sutartį įregistruoti, tačiau įstatyme nustatytą terminą praleido. Tiek CK 255 straipsnyje, tiek CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nurodytos termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys yra svarbios, yra nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad butui aštuonerius metus yra taikomi areštai įvairių kreditorių reikalavimams užtikrinti, nors pareiškėja prašė atnaujinti terminą dovanojimo sutarčiai įregistruoti po to, kai buvo pritaikyti areštai butui. Pažymėtina ir tai, kad VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, jog pareiškėja 2015 m. kovą buvo informuota apie butui taikomus areštus, tačiau šios aplinkybės pradiniame pareiškime nenurodė, pradiniu pareiškimu į bylos nagrinėjimą visų suinteresuotų asmenų neįtraukė.

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjos dukra prasidėjus išieškojimui teikė įvairius skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau nenurodė, kad 1/2 dalis buto jai nepriklauso. Taip pat netyrė ir nevertino apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjos dukra 2014 metų rudenį pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jame nurodė, kad ½ dalis buto yra jos asmeninė nuosavybė, o kita buto dalis yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė.

Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, nesiūlė pareiškėjai pateikti į bylą dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja nuo 2001-05-07 laikė save viso buto savininke, pvz., sutarčių su tiekėjais, kurie teikia paslaugas į butą.

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjos, jos dukros išsilavinimo, darbo veiklos, kitų asmeninių savybių ir socialinių įgūdžių, kurie nagrinėjamu atveju yra reikšmingi sprendžiant pareiškėjos, taip pat jos dukters galimybę suvokti buto dovanojimo sutarties įregistravimo pasekmes. Byloje yra duomenys, kad pareiškėja dirbo verslo liudijimo pagrindu.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos esmė liko neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Teisėja Jolanta Gailevičienė