- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1092/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- A. N., Ž. N., S. N.
- Kategorijos
- 36.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-952-513/2012 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams A. N., Ž. N. ir S. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. A. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė iš atsakovų A. N. ir Ž. N. solidariai, o iš atsakovo S. N., kaip garanto, subsidiariai priteisti 126 381,44 Lt skolos, 48 259,52 Lt palūkanų nuo 2006-09-22 iki 2011-12-13, 6,89 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos už laikotarpį nuo 2011-12-13 iki teismo sprendimo įvykdymo, 14 889,92 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-09-22 iki 2011-12-13 bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos už laikotarpį nuo 2011-12-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė iš atsakovų A. N. ir Ž. N. solidariai priteisti 43 850,56 Lt skolos, 15 935,09 Lt palūkanų, 6,17 proc. dydžio palūkanas nuo skolos už laikotarpį nuo 2011-12-13 iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 767,54 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2011-12-13 bei 5 proc. metines palūkanas nuo skolos už laikotarpį nuo 2011-12-13 iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš visų atsakovų prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas A. N. iš jos ir jos sutuoktinio V. A. skolindavosi lėšas eurais ir JAV doleriais, investuodamas juos į savo verslą. Kreditorius V. A. 2008-04-01 mirė, o palikimą priėmė ieškovė V. A.. Pažymėjo, kad atsakovas A. N. 2006-09-22 pasirašė du paskolos raštelius. Viename iš jų nurodė, kad ima skolon iš ieškovės ir jos sutuoktinio 36 000 JAV dolerių ir 24 000 eurų, įsipareigoja grąžinti dalimis, pradedant nuo 2007-11-22 po 10 000 JAV dolerių ir po 10 000 eurų, o jeigu nepavyktų grąžinti dalimis, tai įsipareigoja grąžinti visus pinigus iki 2008-04-22. Tą pačią dieną, 2006-09-22, atsakovas A. N. pasirašė dar vieną paskolos raštelį apie tai, kad jis ima skolon iš ieškovės 36 000 JAV dolerių ir 11 300 eurų dvejiems metams, iki 2008-09-22. Patvirtino, kad pinigus – 36 000 JAV dolerių ir 11 300 eurų – gavo. Nurodė, kad grąžinimas įmanomas po 10 000 JAV dolerių, o 11 300 eurų skolą grąžins iškart. Šiame paskolos raštelyje A. N. brolis atsakovas S. N. savo ranka pasirašė, kad nelaimingo atsitikimo atveju jis grąžins 30 000 JAV dolerių ir 11 300 eurų, kad jis turi butą, esantį adresu I. S. g. 30–42, kurį esant reikalui parduos. Taip pat patvirtino, kad A. N. pinigus gavo jam dalyvaujant. Po S. N. parašu padarytas prierašas atsakovo A. N. ranka apie tai, kad jis garantuoja 36 000 JAV dolerių ir 11 300 eurų skolos grąžinimą bet kokiu laiku. Atsakovas A. N. 2006-12-22 pasirašė dar vieną paskolos raštelį apie tai, kad ima skolon iš ieškovės 12 700 eurų dvejiems metams, iki 2008-12-22, kad pinigus gavo, garantavo pinigų grąžinimą bet kokiu laiku ir visą sumą iškart. Paskolos raštelyje ieškovė V. A. nurodė, kad 12 700 eurų perdavė. Suėjus mokėjimo terminams, paskolų gavėjas su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė pateikė ieškinį teismui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš A. N. ir Ž. N. solidariai 170 232 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 335 Lt bylinėjimosi išlaidų V. A.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. A. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. N..
Teismas, spręsdamas dėl pagrindinės skolos priteisimo, pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog A. N., kaip fizinis asmuo, pasiskolino iš ieškovės 36 000 JAV dolerių ir 24 000 eurų, panaudojo lėšas verslui, tikėdamasis užsidirbti pats, išlaikyti savo šeimą ir grąžinti skolą, tačiau sutartu laiku iki 2008-04-22 ir 2008-12-22 skolos negrąžino. Atsakovų A. N. ir Ž. N. prievolė yra solidari, nes paskolos buvo būtinos bendriems šeimos interesams tenkinti.
Reikalavimo priteisti palūkanas pagal komercinių bankų vidutinę palūkanų normą teismas netenkino, pažymėdamas, kad šalys sutartyse palūkanų nenumatė, netaikė daiktinių teisinių prievolių užtikrinimo būdų, paskoliniai santykiai tęsėsi kurį laiką iki ginčo paskolos sutarčių sudarymo, ieškovė skolino atsakovams nepaisant aplinkybės, kad ankstesnės skolos nebuvo grąžintos net iš dalies. Be to, pasibaigus paskolų grąžinimo terminams ieškovė penkerius metus nereikalavo skolų grąžinti. Dėl minėtų priežasčių teismas padarė išvadą, kad šalys yra geri pažįstami, turėjo bendrą interesą, todėl paskolos sutartys laikytinos neatlygintinomis (CK 1.5 str., 6.72 str., 6.872 str. 3 d.).
Teismas taip pat atmetė reikalavimą skolą priteisti iš atsakovo S. N. subsidiariai, pažymėdamas, kad sutartyje nurodyta minėto atsakovo atsakomybės sąlyga „nelaimingo atsitikimo atveju“ reiškia tai, kai atsitinka kas nors sielvartingo, liūdno, blogo, tai veiksmas, tam tikras atvejis, susijęs su bėda, vargu, negalia, blogu likimu. Paprastai nelaimingo atsitikimo paminėjimas asocijuojasi su trauma, sužalojimu, darbingumo praradimu ar mirtimi. Teismo vertinimu, kitoks aiškinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nes net brolis už brolį paprastai negarantuotų skolos grąžinimo, nerizikuotų savo ir savo šeimos gerove vien tik paprasto prievolės nevykdymo atveju, jeigu neturėtų bendro intereso su pagrindiniu skolininku. Šioje byloje tokio intereso teismas nenustatė, todėl laikė, kad S. N. atsakomybė ieškovei atsirastų tik tuo atveju, jeigu su pagrindiniu skolininku A. N. atsitiktų nelaimingas atsitikimas. Kol toks įvykis neįvyko, garantas už prievolės įvykdymą neatsako (CK 1.5 str., 6.92 str. 4 d., 6.193 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė V. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2006-09-22 ir 2006-12-22 paskolos rašteliai yra neatlygintinės sutartys, nes paskolos dalykas – pinigai, todėl preziumuojama, kad ši sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 str. 3 d.). Sutartyse nenurodyta, kad jos yra neatlygintinės, todėl reikalavimas dėl palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pinigais turi būti patenkintas. Be to, vien tai, kad sutarčių šalys buvo pažįstamos, nereiškia, jog sutartys buvo neatlygintinės – skolinant didelę sumą verslo tikslais, kreditorius taip pat turėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio palūkanų forma gauti pelną.
2. Teismas be pagrindo sprendė, kad paskolos davėjas ir gavėjas buvo geri pažįstami, kadangi šią aplinkybę atsakovai grindė vien abstrakčiais teiginiais, išsakytais teismo posėdžio metu, kurie negali paneigti CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos. Be to, priešingai nei sprendė teismas, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis būtų skolinęs atsakovams pinigus iki ginčo skolos raštelių pasirašymo.
3. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas turėjo priteisti palūkanas ir dėl praleisto termino prievolei įvykdyti (CK 6.210 str. 1 d.).
4. Teismas be pagrindo subsidiariai nepriteisė įsiskolinimo ir iš atsakovo S. N., nes atsakovų ketinimai buvo pasiskolinti stambią pinigų sumą iš paskolos davėjo ir įtikinti jį, kad paskola bus grąžinta, tuo tarpu paskolos davėjo tikslas buvo gauti maksimalią garantiją, kad skolininkai įvykdys prievolę, o jis nepraras jam priklausančios pinigų sumos.
5. Teismas turėjo taikyti contra proferentem taisyklę ir sąvoką „nelaimingo atsitikimo atveju“ aiškinti atsakovų nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Minėta sąvoka turėtų būti aiškinama plečiamai, nes paskolos raštelyje atsakovai galėjo nurodyti konkrečius įvykius, kuriems įvykus paskolos davėjas galėtų reikalauti prievolės įvykdymo iš garanto, tačiau to nepadarius, nėra įmanoma nuspręsti, kaip ši sąvoka buvo traktuojama sutarties pasirašymo metu. Byloje nustatyta, kad atsakovo A. N. verslas žlugo, atsakovai niekur nedirba, todėl skolos negrąžinus, susidaro situacija, kad tokiu būdu atsakovai išvengia civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. N. prašo ieškovės V. A. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovės pasiūlytas sąvokos „nelaimingo atsitikimo atveju“ aiškinimas neatskleidžia jokių sutarties šalių ketinimų bei neatitinka sąvokos vartojimo reikšmės – jei į sąvokos ribas gali patekti visos priežastys, dėl kurių pagrindiniai skolininkai negrąžino paskolos sutartu laiku, visiškai neaišku, kokią apskritai prasmę ir reikšmę sutarties turiniui turi raštelyje nurodyta sąlyga ir kam šalys ją apskritai išskyrė.
2. Teismas teisingai sprendė dėl garantijos sąlygos, nes nagrinėjamoje byloje interesus dėl paskolos turėjo tik paskolos davėjas ir gavėjas, kurių interesais ir buvo sudarytas sandoris, taip pat pasirašyta garantija. Todėl yra logiška ir visiškai atitinkanti protingumo kriterijų sąlyga, kad atsakovas S. N. turėtų būti atsakingas už savo brolio A. N. prisiimtus įsipareigojimus tik tuo atveju, jei broliui nutiks nelaimingas atsitikimas.
3. Priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovo S. N. parašas po garantijos tekstu nėra pagrindas pripažinti, jog būtent jis pasiūlė garantuoti už brolio A. N. prievolę ir įrašė ginčijamą sąlygą. Priešingai, teismo posėdžio metu buvo nurodyta, o apeliantė šio fakto neginčijo, kad garantijos sutarties tekstą atsakovui S. N. diktavo V. A. ir A. N.. Taigi apeliantės nurodyta contra proferentem taisyklė neturėtų būti taikoma ir teismas neprivalo ginčijamos sąlygos vertinti ieškovės naudai.
Atsakovai A. N. ir Ž. N. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovai A. N. ir Ž. N. negrąžino pagrindinės skolos pagal 2006-09-22 ir 2006-12-22 paskolos raštelius (sutartis), todėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas pagal minėtas sutartis ir atmesti ieškinį subsidiaraus skolininko atsakovo S. N. atžvilgiu.
Civiliniuose teisiniuose santykiuose palūkanos suprantamos dvejopai – kaip pelno mokestis už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.872 str.) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės atmetė ieškovės reikalavimą priteisti tiek mokėjimo, tiek kompensuojamąsias palūkanas, tačiau atskirai dėl kiekvienos rūšies nepasisakė, todėl teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo argumentus atsižvelgdama į kiekvienos palūkanų rūšies specifiką byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti pelno palūkanas, teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2006-09-22 ir 2006-12-22 paskolos rašteliai yra neatlygintinės sutartys. Teisėjų kolegija, pažymi, kad apeliantė pagrįstai teigia, jog pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalies nustatą, tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Tačiau taip pat būtina pažymėti, kad nustačius, jog paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai, ši prezumpcija gali būti paneigta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma būtent ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 2006-09-22 ir 2006-12-22 paskolos rašteliai yra neatlygintinės paskolos sutartys (CPK 185 str.).
Kaip matyti iš į bylą pateikto mirties liudijimo, paskolos davėjas V. A. mirė 2008-04-01 (b. l. 25), t. y. dar nesuėjus paskolos rašteliuose nurodytoms pinigų grąžinimo datoms – 2008-04-22 ir 2008-09-22. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra galimybės patvirtinti arba paneigti atsakovo A. N. teiginius, jog jie su V. A. buvo geri pažįstami, kartu vystė verslą, todėl paskolos rašteliai negali būti traktuojami kaip atlygintinės sutartys. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo A. N. paaiškinimus, jog jį su V. A. siejo verslo ryšiai (b. l. 101), kad ieškovės atstovas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog šalis siejo tai, kad jos sutuoktinis V. A. buvo atsakovo A. N. draugas, ir būtent draugiškų santykių pagrindu buvo paskolinti pinigai (b. l. 98), taip pat tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė pati pripažino, kad sutarties šalys buvo susiję dalykiniais santykiais (b. l. 152), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos sutartyse palūkanų mokėjimo klausimo neaptarus, yra pagrindas konstatuoti, jog šalys susitarė, kad paskola nebus atlygintinė (CK 6.193 str., 6.872 str. 3 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos išvados nepaneigia apeliantės nurodyti motyvai, kad skolinamos sumos buvo labai didelės, o paskolos davėjas V. A. nebuvo atsakovo A. N. valdomos įmonės UAB „Nefa“ akcininkas ir negavo jokios naudos, kadangi, kaip matyti iš paskolos raštelių teksto, tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis, sudarydami sutartis neprieštaravo, kad atsakovas grąžintų paskolą tiek dalimis atitinkamai po 10 000 eurų ir 10 000 JAV dolerių, tiek visą sumą suėjus paskolos rašteliuose nurodytiems terminams (b. l. 9-14). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad iki sueinant paskolos grąžinimo terminui iš atsakovo būtų reikalauta mokėti palūkanas kas mėnesį, kaip yra nustatyta įstatyme (CK 6.872 str. 2 d.). Todėl bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis paskolą atsakovui A. N. suteikė neatlygintinai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paliekama nepakeista (CK 6.193 str., 6.872 str., CPK 185 str.).
Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokios pozicijos panašaus pobūdžio bylose laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų
Aukščiau minėtoje bei kitose kasacinio teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 str. 2 d.), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210 str., 6.261 str.). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, o jų nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovai net neginčijo, kad jie praleido paskolos rašteliuose nustatytus terminus skolai grąžinti, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovus be pagrindo atleido ir nuo palūkanų, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo, prilygindamas jas pelno palūkanoms pagal neatlygintinas sutartis. Todėl minėta teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant iš atsakovų A. N. ir Ž. N. solidariai 14 889,92 Lt (5 proc. metams arba 1 diena = 12,64 Lt x 1 178 dienų) nuo 126 381,44 Lt sumos pagal 2006-09-22 paskolos raštelį ir 4 767,54 Lt (5 proc. metams arba 1 diena = 4,39 Lt x 1 086 dienų) kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 43 850,56 Lt sumos pagal 2006-12-22 paskolos raštelį, iš viso 19 657,46 Lt (CK 6.210 str., 6.261 str., 6.874 str. 1 d.).
Dėl atsakovo S. N. civilinės atsakomybės
Ieškovė savo apeliaciniu skundu įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą subsidiariai priteisti skolą pagal 2006-09-22 paskolos raštelį iš atsakovo S. N., teigdama, jog minėtoje sutartyje nurodyta garantijos sąlyga „nelaimingo atsitikimo atveju“ turėtų būti aiškinama plečiamai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str.). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2012). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sąvoką „nelaimingo atsitikimo atveju“ pagrįstai aiškino taip, kaip ji yra paprastai suvokiama vidutinio protingo asmens, t. y. kaip nelaimę – kai atsitinka kas nors liūdno, blogo, sielvartingo (CK 6.193 str. 3 d.). Minėtos sąvokos aiškinimas taip, kad nelaimingas atsitikimas galėtų reikšti atsakovo A. N. pajamų sumažėjimą ar netekimą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str., 6.193 str.). Tokiu būdu netektų teisinės reikšmės ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Pažymėtina ir tai, kad kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų, suteikiančių pagrindą išvadai, kad atsakovas S. N., be to, kad jis yra atsakovo A. N. brolis, būtų turėjęs materialinį suinteresuotumą sudaryti ginčo paskolos sutartį, byloje nėra. Taigi įvertinus šalių paaiškinimus (atsakovas S. N. teigia, kad įsipareigojo atsakyti už brolį tik jo mirties atveju), spręstina, kad tik dėl tokių atsakovo S. N. kaip garanto, atsakomybės už suteiktos paskolos grąžinimą sąlygų šalys susitarė 2006-09-22 paskolos sutartyje (CPK 185 str.). Be to, kaip minėta, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog V. A. turėjo suinteresuotumą suteikti paskolą A. N. dėl bendrų verslo interesų su pastaruoju, todėl, kaip pripažino ieškovė, sudarė ne laidavimo sutartį (solidari atsakomybė) su atsakovu S. N., o tik garantijos su sąlyga sutartį dėl S. N. atsakomybės, pagrindiniam skolininkui A. N. nesugebant įvykdyti sutartinės prievolės dėl nelaimingo atsitikimo (CK 6.92 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, iš esmės tinkamai taikė sutarčių aiškinimą, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau suklydo dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų paskirties, todėl patenkino per mažą dalį pareikšto ieškinio reikalavimų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, papildomai solidariai iš atsakovų A. N. ir Ž. N. priteisiant 19 657,46 Lt palūkanų, o likusi sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai proprcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Pakeitus teismo sprendimą ir patenkinus 75 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteisiama 375 Lt žyminio mokesčio už paduotą ieškinį (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi ieškovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį sumokėjimo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 4 186,50 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina valstybei (CPK 79 str. 1 d., 83 str., 93 str. 2 d.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatų pagalba, neperskirstytinos.
Patenkinus 9 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis priteistina 27 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi ieškovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 441 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina valstybei (CPK 79 str. 1 d., 83 str., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą, rezoliucinę šio sprendimo dalį išdėstant taip:
„Ieškovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš atsakovų A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 232 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt du litus) skolos, 19 657,46 Lt (devyniolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus 46 ct) palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 189 889,46 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių litų 46 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų A. N. ir Ž. N. lygiomis dalimis ieškovei V. A. po 1 687,50 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų A. N. ir Ž. N. lygiomis dalimis po 2 093,25 Lt (du tūkstančius devyniasdešimt tris litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovės V. A. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei V. A. iš atsakovų A. N. ir Ž. N. lygiomis dalimis po 13,50 Lt (trylika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovų A. N. ir Ž. N. lygiomis dalimis po 220,50 Lt (du šimtus dvidešimt litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.