Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Joanai Runelienei ir Ingai Borusevičienei, vertėjai Svetlanai Agafonovai, pareiškėjos F. S. atstovui advokatui Robertui Skėriui, suinteresuotam asmeniui Ž. N., jos atstovui advokatui Robertui Skėriui, suinteresuoto asmens V. A. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. N., VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Jonui Petrikui, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Laimai Neniškienei, antstolei Marijai Blauert, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Albinui Zenkevičiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Žardės būstas“, J. V. (J. V.), V. A., V. S., M. S., dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja F. S., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, yra garbaus amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, dirba turguje pagal verslo liudijimą, yra rusakalbė, jos socialiniai įgūdžiai nėra gerai išvystyti. Pareiškėja, sudarydama 2001-05-07 dovanojimo sutartį, nežinojo, kad šią sutartį reikia įregistruoti VĮ „Registrų centras“, manė, kad sudarius sutartį pas notarą, ji yra galiojanti. Pareiškėja neturėjo tikslo gudrauti ir specialiai sutarties neįregistruoti. Pažymėjo, kad dar nepasibaigus įstatyme numatytam terminui sutarčiai įregistruoti, 2001-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, todėl minėto sandorio teisinei registracijai taikytinos šio kodekso normos. Paaiškino, kad pareiškėja, sudarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, su paslaugų tiekėjais ilgą laiką iki pat 2016 metų sutarčių nepersirašė ir tik 2010 metais buvo persirašyta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis. Apie kreditorius tiek pareiškėja, tiek jos dukra Ž. N. nieko nežinojo ir tik Ž. N. ketinant nutraukti santuoką su sutuoktiniu, paaiškėjo kreditorių sąrašas, be to, dauguma kreditorių yra Ž. N. sutuoktinio.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. N. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos mama pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir po to jos kartu lygiomis dalimis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad įsigijus minėtą butą, ji kartu su pareiškėja pirkimo – pardavimo sandorį įregistravo įstatymo nustatyta tvarka. 2001-05-07 sudarydamos minėto buto dovanojimo sutartį, ją skaitė, bet nesuprato, kad šią sutartį taip pat reikia įregistruoti, kadangi buto knygoje jau buvo nurodytos jos šeimos pavardės. Pripažįsta, kad pasielgė aplaidžiai. Jos išsilavinimas yra vidurinis, mokėsi gerai, kartu su mama dirba turguje. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jos įsipareigojimai kreditoriams atsirado, kadangi jos sutuoktinis be jos žinios skolinosi pinigus. Pripažįsta, kad skolų turėjo ir paslaugų tiekėjams. Siųstus dokumentus dėl turto arešto ji matė, tačiau nesigilino į jų turinį ir nereagavo.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. A. atstovas advokatas prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad teisės aktuose yra numatyta, jog tam, kad atnaujinti praleistą terminą įregistruoti dovanojimo sutartį, turi būti nustatyta svarbi priežastis. Pareiškėja tokios priežasties nėra nurodžiusi. Vienintelė tokio elgesio priežastis – aplaidumas. Pažymėtina, kad pareiškėja, sudarydama buto pirkimo – pardavimo sutartį, kreipėsi į VĮ „Registrų centas“ dėl sutarties įregistravimo, todėl manytina, kad ir dovanojimo sutarties neįregistravimo pasekmes ji puikiai žinojo ir suprato. Suinteresuoto asmens atstovas nurodo, kad notarinė minėto dalies buto dovanojimo sutartis buvo pakankamai trumpa, išversta į rusų kalbą ir pareiškėjai nebuvo pateisinamos priežasties jos nesuprasti, be to, pažymėtina, kad pareiškėja ne kartą pardavusi – pirkusi nekilnojamąjį turtą, jau turėjo patirties, kaip elgtis ir panašioje situacijoje, sudarant dovanojimo sutartį. Pažymima, kad perkant butą (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir turto agentūra, kuri, neabejotinai, nurodė, kad nekilnojamojo turto sutartys turi būti registruojamos VĮ „Registrų centras“. Atkreiptinas dėmesys į pareiškėjos aplaidumą ir mokant sąskaitas už minėtą butą, kadangi sutartys su paslaugų tiekėjais nebuvo perrašytos 15 metų, be to, nuo 2007 metų buvo siunčiami procesiniai dokumentai dėl turto arešto, tačiau į juos taip pat nebuvo reaguojama. Pažymima, kad neteisėta sutarties neįregistravimo aplinkybę panaudoti prieš kreditorių interesus.

Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 153).

Suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Laima Neniškienė, antstolė Marija Blauert, antstolė Vida Daugirdienė, antstolis Albinas Zenkevičius, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Žardės būstas“, J. V. (J. V.), V. S. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-01-22 tarp F. S. ir G. Š. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią F. S. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). 2001-04-11 tarp V. P. ir F. S. bei Ž. N. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią V. P. pardavė, o F. S. bei Ž. N. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). VĮ „Registrų centras“ duomenimis F. S. ir Ž. N. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2001-04-11 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-20). 2001-05-07 tarp pareiškėjos ir Ž. N. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią Ž. N. padovanojo motinai F. S. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9).

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre atnaujinimo. Nagrinėjamai situacijai svarbi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kai sandoris, sudarytas iki 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama teismui prašymą dėl termino atnaujinimo įregistruoti sutartį viešajame registre, pripažino, kad ji praleido šį terminą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais, teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002).

Tiek pareiškėja savo patikslintame pareiškime dėl termino atnaujinimo, tiek jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu bei suinteresuotas asmuo Ž. N. kaip vieną iš pagrindinių priežasčių dėl praleisto termino nurodo aplinkybę, kad pati pareiškėja bei jos dukra Ž. N., būdamos rusakalbės, neturėdamos gerų socialinių įgūdžių, neturėjo ir pakankamai žinių apie dovanojimo sutarties registravimo būtinumą. Tačiau teismas tokius argumentus vertina kritiškai. Pirma, 2001-05-07 dovanojimo sutartis sudaryta pas notarą (b.l. 8), sutartis šalims išaiškinta, tekstas šalims buvo išvertas į rusų kalbą, sutartis šalių pasirašyta ir sutarties turinyje yra aiškiai nurodyta, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnį, ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota nekilnojamojo turto registre, nes priešingu atveju, šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Pažymėtina ir tai, kad sudarytos dovanojimo sutarties tekstas nėra ilgas. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad sutarties šalys galėjo ir turėjo suprasti sutarties esmę, jos turinį bei sutarties galiojimo sąlygas.

Antra, teismas, vertindamas pareiškėjos ir jos dukros išsilavinimo, darbo veiklos, kitas asmenines savybes ir socialinius įgūdžius, kurie reikšmingi sprendžiant pareiškėjos, taip pat jos dukters galimybę suvokti buto dovanojimo sutarties neįregistravimo pasekmes, atsižvelgia į tai, kad sutarties sudarymo metu pareiškėja buvo vidutinio amžiaus (52 metai), pareiškėjos ir jos dukros išsilavinimas yra vidurinis (pareiškėjos F. S. gauti įvertinimai patenkinami, o jos dukros Ž. N. net labai geri) (b.l. 181, 182), pagal turimą verslo liudijimą jos abi užsiima prekyba (b.l. 180). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra Ž. N., turėdamos vidurinį išsilavinimą, dirbančios, turėdamos pakankamai gerus socialinius ir asmeninius įgūdžius, galėjo ir turėjo suprasti dovanojimo sutarties sąlygas ir savo pareigą užregistruoti sutartį nekilnojamojo turto registre.

Trečia, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2001-05-07 sudaryta dovanojimo sutartis nebuvo vienintelis pareiškėjos ir jos dukters paskutiniu metu sudarytas sandoris, kurio galiojimui tuo metu buvo būtina teisinė registracija. 2001-04-11 jos sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį, kurį iškart po sandorio, t.y. 2001-04-23 įregistravo nekilnojamojo turto registre, be to, kaip posėdžio metu patvirtino suinteresuotas asmuo pareiškėjos dukra Ž. N., pareiškėja turi butą (duomenys neskelbtini) kurio pirkimo – pardavimo sutartį pareiškėja taip pat užregistravo nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina ir tai, kad 2001-04-11 pareiškėja sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 32), 2001-01-22 pareiškėja buvo sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį (b.l. 33). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra turėjo patirties, kur kreiptis, kam ir kokius dokumentus reikia pateikti bei kur užregistruoti, sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

Svarbia aplinkybe pažymėtina ir tai, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jau nuo 2007-04-18 yra taikomi areštai įvairių kreditorių reikalavimams užtikrinti (b.l. 17-20). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. N. patvirtino, kad apie taikomus areštus ½ daliai minėto buto, kurią ji dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjai, ji žinojo, gaudavo siųstus laiškus dėl turto arešto, tačiau į jų turinį nesigilino ir niekaip nereagavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po minėtos buto dovanojimo sutarties sudarymo, toliau šiame bute gyveno Ž. N., o pareiškėja gyveno bute, esančiame Laukininkų g. Be to, kaip matyti iš teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Ž. N. 2014-10-17 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nurodydama, kad jos vardu yra registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 185-186). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Ž. N. žinojo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėto buto dalis nuosavybės teise vis dar priklauso jai ir ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad duomenys apie jos vardu turimą turtą būtų patikslinti ir kreditoriai apie tai būtų kuo skubiau informuoti.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip matyti iš teismui pateiktų pareiškėjos sutarčių su paslaugų tiekėjais, kurie teikia paslaugas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtos sutartys pareiškėjos F. S. vardu buvo perrašytos tik 2016 metų balandžio mėnesį ir tik su gamtinių dujų tiekėju sutartis perrašyta 2010 metais. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad pati pareiškėja nuo 2001-05-07 nelaikė savęs viso buto savininke. Be to, tai rodo pareiškėjos abejingumą ir aplaidumą. Aplaidumo faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjos dukra Ž. N..

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą, akivaizdu, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra žinojo arba turėjo žinoti, kad 2001-05-07 sudaryta dovanojimo sutartis turėjo būti įregistruota nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos elgesys, kai nepateisinamai ilgą laiką, t.y. 14 metų nesiėmė jokių priemonių savo teisės ginti, apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo asmens standartus (bonus pater familias), todėl jos teisės negali būti ginamos šioje byloje.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, sutrukdžiusiomis dovanojimo sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į nurodytą argumentaciją, teismas pareiškėjos nurodytas priežastis laiko esant subjektyvaus pobūdžio ir konstatuoja, jog termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre praleidimą lėmė pačios pareiškėjos aplaidumas ir įstatyme numatytų pareigų nevykdymas.

Įvertinęs visas ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė praleisto termino įregistruoti sutartį nekilnojamojo turto registre atnaujinimo pagrindų, todėl jos patikslintas pareiškimas dėl termino atnaujinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 78, 576-578 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576, 577, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos F. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. N., VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Jonui Petrikui, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Laimai Neniškienei, antstolei Marijai Blauert, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Albinui Zenkevičiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Žardės būstas“, J. V. (J. V.), V. A., V. S., M. S. dėl praleisto termino atnaujinimo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą 2001-05-07, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.