Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Danai Sederevičienei ir Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams R. M. ir A. P. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikas turi artimą santykį su tėvu (R.), jie bendrauja, vaikas pats nori susitikti, o dėl susitikimų ginčo nėra – ieškovė nedraudžia sūnui matytis su tėvu, lankytis pas senelę (R. motiną). Teigė, kad atsakovas padėdavo finansiškai jai (ieškovei) paprašius ir esant poreikiui (būreliui, mokyklai, ekskursijai). Išlaikymą teikė grynaisiais pinigais, t. y. „į rankas“ po 15-20 Eur, pastaruoju metu buvo nupirkęs vaikui žieminių rūbų – striukę, batus, kepurę. S. K. nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro 570 Eur atskaičius mokesčius, papildomai gaunami vaiko pinigai (85 Eur), turi ½ dalį nekilnojamojo turto (buto), kurį įgijo paveldėjimo teisės pagrindu po motinos mirties. Papildomai nurodė turinti vartojimo paskolą – 3 000 Eur, kurios liko išmokėti apie 2 000 Eur. Sūnus eina į mokyklą, kuri yra netoli nuo namų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės S. K. laikinojoje gyvenamojoje vietoje BĮ Vilniaus miesto krizių centre (toliau – Centras), adresu Vytenio g. 45, Vilniuje. Centre moteris gyveno su nepilnamečiu vaiku R. P.. Ieškovė nurodė, jog turi nuosavybės teise priklausantį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso jai ir jos broliui. Bute gyvena jos brolis su šeima. S. K. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja, jos darbo užmokestis apie 570 Eur/mėn., moteris gauna vaiko pinigus 85,75 Eur/mėn. Pasak S. K., atsakovas R. M. nenori suteikti savo pavardės, nes bijo, jog bus priskirta teikti išlaikymą vaikui. Moteris nurodė, jog R. M. su vaiku susitinka retai ir tik tuomet, kai vaikas svečiuojasi pas atsakovo motiną (vaiko močiutę). Ieškovė teigė, kad R. M. pastovaus išlaikymo neteikia, bet paprašius duoda nuo 15 iki 50 Eur. Pasak vaiko, jo tėtis yra R. M.. Berniukas sakė, jog su tėčiu bendrauja, kartu žiūri filmukus telefone. Anot jo, daugiau jie kartu nieko neveikia. Anot R., tėtis jam kažką perka, tačiau sakė, nepamenantis ką. Nepilnametis teigė, kad kartais paskambina ir pasiteirauja kaip sekasi, ką veikia. Anot vaiko, jis pažįsta dėdę A. P., tai yra jų kaimynas iš šalia esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikas sakė, jog jis bendrauja su A., bet neilgai. Pasak R., dabartinė jo pavardė yra P., tačiau jam šita pavardė nelabai patinka. Berniukas nurodė, jog jis norėtų keisti pavardę į M. arba K.. Nepilnametis patikslino, kad labiau norėtų turėti mamos pavardę. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnamečio interesams.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė išvadoje nurodytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė bendrauja su specialistais. Vykdo pagalbos plane iškeltus uždavinius. Rūpinasi vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

CK 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Nagrinėjamu atveju R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina yra nurodyta S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), o tėvas - A. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas buvo santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje), tačiau santuoka tarp S. P. ir A. P. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4965-862/2016.

Ieškovė S. P. reiškia reikalavimą nuginčyti atsakovo A. P. tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas R. M. yra nepilnamečio vaiko R. P. tėvas. Atsakovai posėdžio metu pripažino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, t. y. kad keli metai prieš gimstant vaikui ieškovė ir atsakovas A. P. gyveno skyriumi, netvarkė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, taip pat, kad nuo gyvenimo skyriumi pradžios ieškovė palaikė artimus santykius su atsakovu R. M.. Atsakovas A. P. posėdžio metu taip pat pripažino, kad pats negali turėti vaikų. Tarnybos vertinimu, ieškinio tenkinimas vaiko interesų gerovei neprieštaraus.

Esant faktinėms aplinkybėms, jog keli metai iki gimstant R. P. ieškovė ir atsakovas A. P. gyveno skyrium, o nuo gyvenimo skyrium pradžios ieškovė palaikė artimus santykius su atsakovu R. M., gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas A. P. negali turėti vaikų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad R. P. yra atsakovo R. M. biologinis tėvas.

Nustačius biologinį tėvystės faktą, yra svarbu nuspręsti dėl teisinio situacijos kvalifikavimo, įvertinti šalių interesų pusiausvyrą, taip pat geriausius vaiko interesus, nes tėvystės nuginčijimas ir nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis).

Tėvystės nuginčijimo bylose prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje (2022 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-430/2022).

Siekiant įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius. Pažymėtina, kad galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021).

Nagrinėjamu atveju iš žodinių bylos dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. P. su vaiku artimo ryšio neturi, yra įsitikinęs, kad sūnus ne jo (A. P.) ir savo poziciją grindžia ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir praeityje atliktais tyrimais, kuriais remiantis, anot A. P., jis neturi galimybės susilaukti vaikų. Be to, A. P. nurodė, kad vaiką matė tik kartą, atsitiktinai, apie vaiko gimimą sužinojo iš pašalinių asmenų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tarp A. P. ir vaiko yra susiklostęs socialinis, psichologinis ryšys.

Kaip jau minėta, R. M. tėvystės fakto neginčija, nuo vaiko gimimo palaikė ryšį su vaiku. Ieškovės teigimu, vaikas nori susitikti su tėvu (R. M.), jaučia tėvui meilę. Posėdžio metu R. M. patvirtino, kad sutinka rūpintis vaiku, padėti išlaikyti jį materialiai, apmokėti su vaiko būreliais, ekskursijomis, mokykla susijusias išlaidas, pirkti drabužius bei išsakė, kad norėtų matytis su vaiku kas keturias dienas. Iš 2023 m. vasario 21 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1VAIK taip pat matyti, kad vaikas žino, jog jo tėtis yra R. M., su kuriuo dažnai susitinka, leidžia laiką kartu.

Teismas, įvertinęs tai, jog vaikas ir jo biologinis tėvas (R. M.) turi abipusį norą bendrauti, išlaikyti emocinius – socialinius ryšius, Tarnybos išvadą bei tai, kad atsakovas A. P. negyvena su vaiku, nėra užmezgęs su juo emocinio, socialinio ryšio, nelaiko berniuko savo vaiku, neteikia jam išlaikymo ir neprieštarauja ieškinio reikalavimams, taip pat remiantis prioritetiniu vaiko interesu žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, sprendžia, kad A. P. tėvystė nuginčytina ir šis nuginčijimas, atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra ir nustatoma vaiko tėvystė R. M. atžvilgiu, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Nuginčijus tėvystę, naikintini vaiko gimimo įraše esantys duomenys apie tai, jog vaiko tėvu yra A. P., vaiko tėvu įrašant R. M..

Nuginčijus A. P. tėvystę bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl pavardės pakeitimo nepilnamečiui vaikui nėra ginčijamas, taip pat į vaiko norą turėti motinos pavardę, teismas tenkina ieškovės prašymą ir pakeičia vaiko pavardę „P.“, nustatant pavardę „K.“ (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas R. M. gyvena skyrium, šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove). Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, taip pat byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos. Tarnyba neprieštarauja, kad R. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina.

Remiantis išdėstytu bei tuo, jog nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko R. P. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Nustačius atsakovo R. M. tėvystę vaiko R. P. atžvilgiu, atsiranda pagrindas spręsti dėl išlaikymo iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus naudai priteisimo. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą sūnui po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovės skaičiavimu sūnaus išlaikymas per mėnesį sudaro apie 625 Eur: maistas – 300 Eur; mokestis už priešmokyklinį ugdymą ir maistą – 125 Eur; vaistai, vitaminai, dantų priežiūra – 15 Eur; higienos priemonės – 35 Eur; apatiniai drabužiai – 10 Eur; viršutiniai drabužiai, avalynė – 50 Eur; buities apyvokos daiktai – 25 Eur; mokymosi priemonės, sportinė apranga – 30 Eur; papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms – 30 Eur; mob. ryšio telefono papildymas – 5 Eur. Ieškovė taip pat gauna vaikui skirtas išmokas, kurios sudaro 85 Eur. Atitinkamai išskaičiavus išmokas vaikui, reikalaujama priteisti suma iš atsakovo R. M. sudaro 270 Eur (bendrą išlaikymo sumą lygiomis dalimis dalinant tarp abiejų tėvų).

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2023 m. minimaliosios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad R. M. dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro vidutiniškai 1500-1600 Eur. R. M. teigimu atlyginimą „į rankas“ gauna apie 800-900 Eur, turi skolą 500 Eur. VĮ Registrų centro ir valstybinės įmonės Regitra duomenimis R. M. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 500-600 Eur, nurodė, kad turi kreditą ir šiai dienai liko mokėti daugiau kaip 2 000 Eur. Ieškovei priklauso nekilnojamas turtas – ½ dalis buto, kuris įgytas paveldėjimo teisės pagrindu. Transporto priemonių ieškovė neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovo R. M. nėra vykdomų išieškojimų; ieškovės atžvilgiu priverstine tvarka vykdomas 1 išieškojimas. Kitų išlaikytinių asmenų ieškovė ir atsakovas R. M. neturi. Abu tėvai yra darbingo amžiaus ir darbingi asmenys.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo R. M. nepilnamečiam vaikui R. P. priteistinas išlaikymas, mokėtinas po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovės prašymas dėl išlaikymo mokėjimo iki einamojo mėnesio 15 d. tenkinamas, atsakovui R. M. nereiškiant dėl to prieštaravimo, tuo labiau, jog, kaip jis nurodė, darbo užmokestį gauna dalimis, todėl konkretus iki einamojo mėnesio 15 d. išlaikymo mokėjimo terminas nustatymas atitiks tiek vaiko interesus, tiek nesudarys kliūčių atsakovui laiku teikti reikiamą išlaikymą.

Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta kitiems asmenims.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Taip pat ieškovė remiantis 2022 m. rugsėjo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kai ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, tai jos priteisiamos iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus ir teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, taikant indeksavimą už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, tėvystės nuginčijimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 403 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisme gauta 2023 m. gegužės 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Nr. APD-2023-09364), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 472.37 Eur.

Bylos duomenimis, teismas turėjo 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovų elgesys buvo tinkamas, ginčo dėl ieškinio reikalavimų nebuvo, išskyrus dėl išlaikymo formos, atsakovai padėjo operatyviai išnagrinėti bylą, bylos nevilkino. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidos valstybei susidarė ne dėl atsakovo A. P. kaltės, kadangi jam ir ieškovei nutraukus santuoką, nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ieškovei gimė sūnus, kuris remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi, gimimo įraše buvo įrašytas jo vardu. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovą A. P. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi jis nėra atsakingas už susiklosčiusią situaciją ir būtinybę teismo keliu nuginčyti tėvystę. Kita vertus, priteisus visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. M. galėtų nukentėti vaiko interesai, kadangi atsakovas R. M. turi pareigą išlaikyti vaiką, todėl, teismo vertinimu, yra tikslinga nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis) ir iš dalies atleisti atsakovą R. M. nuo žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybės naudai, sumažinant ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o būtent: priteisti iš atsakovo R. M. 103 Eur žyminio mokesčio, 23,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 272,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikas R. P. yra atsakovo R. M. sūnus.

Panaikinti R. P. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jo tėvas yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į vaiko gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašant R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti R. P. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis apie vaiko pavardę iš „P.“ į „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 7 d.) mokant kas mėnesį po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į S. K. asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) SEB banke iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 103 Eur (vieną šimtą tris eurus) žyminio mokesčio, 23,12 Eur (dvidešimt tris eurus ir dvylika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 272,37 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir trisdešimt septynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu – 5662, antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui (raštinei).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.