- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-241-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- K. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei J. V. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad K. T. nėra A. V. tėvas ir panaikinti tai patvirtinantį įrašą akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė skirti DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti.
2. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokos metu šalims gimė dukra A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šalims gyvenant santuokoje išryškėjo ieškovo ir atsakovės nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, vaiką ir kt. Nuo 2016 m. sutuoktiniai gyvena skyrium. Atsakovė nuo 2016 m. gruodžio mėn. neleidžia ieškovui matytis ir bendrauti su dukra. 2020 m. vasarą atsakovė ieškovui nurodė, kad ji neleidžia ieškovui matytis su dukra, nes ji yra ne jo, o kito asmens dukra, tačiau kokio asmens, neatskleidė. Todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo ir dėl tėvystės nuginčijimo (reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo išskirtas į šią atskirą bylą). Vaikas su ieškovu 4 metus visiškai nebendrauja, bendravo tik iki 2 metų. Tarp ieškovo ir dukros nėra susiformavę socialiniai ryšiai, o išlaikymo pareiga ir kitos pareigos vaikui tektų ieškovui dar 12 metų iki vaiko pilnametystės. Tėvystės nuginčijimas nesukeltų žalos vaikui, nes tarp vaiko ir tėvo nėra jokio ryšio, vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nėra jos vaiko tėvas, ieškovo darbas užsienyje, aplinkybės, kad atsakovė atsisako atlikti DNR testą tėvystei nustatyti, motina suteikė savo pavardę dukrai, ieškovui kelia pagrįstų įtarimų, jog atsakovė galėjo būti jam neištikima ir susilaukti vaiko nuo kito vyro jų santuokos metu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu; prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2016 m. pabaigoje atsakovė suprato, kad su ieškovu nebenori kartu gyventi ir auginti vaiką, tačiau ieškovas į visas užuominas apie santuokos nutraukimą reagavo labai agresyviai ir nenorėjo nutraukti santuokos. Atsakovė, siekdama nutraukti santuoką pareiškė ieškovui, jog A. V. yra ne jo dukra. Tai padarė melagingai ir ne dėl to, kad dukra yra ne ieškovo vaikas, o todėl, jog norėjo išsilaisvinti nuo ieškovo. Ieškinyje nurodytas 2020 m. vasaros įvykis dėl atskleidimo tėvui, kad mergaitė nėra jo vaikas, yra išgalvotas, kadangi ieškovas žinojo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas vaiko tėvystės iki šiol neginčijo. Todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, yra suėjęs. Atsakovė niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovui susitikti su vaiku, tačiau ieškovas nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku, daugiau nei ketverius metus neteikė vaikui išlaikymo. Vaikas neprisimena tėvo, nes dar gyvenant kartu ieškovas beveik nebendravo su vaiku, nuolat būdavo išvykęs darbo tikslais, o grįžęs nuolat nebūdavo namuose arba būdavo neblaivus. Todėl atsakovė, siekdama netraumuoti vaiko, sakė jai, kad būna taip, kad vaikai auga be tėvo. Aplinkiniams paklausus apie tėvą, vaikas atsako, jog neturi tėvo. Tokiu būdu, ginčijant tėvystę šiuo ieškiniu, ir vaikui būtent tokiu būdu sužinojus, kad tėvą ji vis dėl to turi, tačiau tėvas jos nenori pripažinti savo dukra, bus realiai daroma žala mažamečiui vaikui, jis patirs didžiulę psichologinę traumą. Atsakovės tėvas neturėjo sūnaus, todėl atsakovės tėvas prašė išsaugoti jo pavardę ateičiai, dėl šios priežasties atsakovė šalių dukrai suteikė savo, o ne atsakovo pavardę. Ieškovas sutiko, kad atsakovės pavardė būtų suteikta šalių dukrai, taip pat sutiko įrašyti save tėvu vaiko gimimo liudijime. Ieškovas nuo vaiko gimimo nesiėmė priemonių ginti savo teisių. Įvertinus vaiko amžių, ieškovo elgesį, tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti išlaikymo iš tėvo, nes kitas biologinis tėvas, neegzistuoja. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir prašymą skirti DNR ekspertizę, atmesti, kadangi ji neturėjo kito partnerio.
5. Išvadą byloje teikianti institucija (toliau ir – Tarnyba), pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad prieštarauti ieškiniui neturi pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė medicininę tėvystės nustatymo DNR ekspertizę. Valstybinės teismo tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES69/2021(01) išvadoje nurodyta, kad ieškovas nėra vaiko A. V. biologinis tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad ieškovas K. T. nėra A. V. tėvas, o A. V. nėra ieškovo K. T. dukra. Išaiškino, kad Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Priteisė ieškovui K. T. iš atsakovės J. V. 705 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes nustatė, kad ieškovas 2016 m. konflikto su atsakove metu, jai išsikraustant iš šeimos namų, iš atsakovės išgirdo, kad jis nėra A. biologinis tėvas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas patvirtino, jog nuo vaiko gimimo turėjo abejonių dėl biologinės savo tėvystės A., kadangi nustatyta nevaisingumo diagnozė, todėl remiantis protingumo principu, negalėjo tikėtis, jog jis yra A. biologinis tėvas. Byloje nesant ginčo, kad šalys nuo 2016 m. gyvena skyrium, o ieškovas būtent nuo šio laikotarpio neteikia vaikui išlaikymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nuo 2016 m., ar net vaiko gimimo, turėjo teisinį pagrindą ginčyti vaiko tėvystę, o to nepadaręs, akivaizdžiai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad kategoriška ir nesąžininga atsakovės pozicija, visą laiką tvirtinant (ir teismą mėginant įtikinti), jog ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, galėjo klaidinti ieškovą, kas galėjo lemti ieškovo nesikreipimą į teismą dėl tėvystės ginčijimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo vaiko gimimo, ar nuo 2016 metų, vis tik tikintis, jog ieškovas vaisingas ir gali susilaukti vaikų. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys, tvirtinant, jog A. yra ieškovo vaikas, bei subjektyvus ieškovo tikėjimas savo tėvyste yra pagrindas atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei ginčyti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, jog spręsdamas, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą taip pat įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto ieškovo, neatsirado tėvo ir dukters santykiai.
9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs DNR ekspertizės tyrimo išvadas, kad ieškovas nėra vaiko A. V. biologinis tėvas, atsižvelgdamas į tai, kad pastaruosius beveik penkerius metus jis dukters nematė, neišlaikė jos, vaikas nepažįsta ieškovo, jų nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, sprendė, kad nuginčijus ieškovo tėvystę mergaitės interesai nenukentės. Teismo vertinimu, mergaitė ir toliau gyvens su motina ir bus jos išlaikoma, kaip iki šiol, jos pavardė liks tokia pati, socialiniai ieškovo ir mergaitės ryšiai nebus nutraukti, kadangi jų nėra. Mergaitė ir toliau laikys, jog neturi tėčio (kaip jai aiškina jos motina), o vaiko gimimo liudijime panaikinus įrašą apie ieškovo tėvystę, atsakovei atsiras galimybė nustatyti biologinę vaiko tėvystę. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje e2-18801-984/2021, taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliantės vertinimu, teismo įvardyta termino atnaujinimo priežastis, t.y. atsakovės elgesys, tvirtinant, jog A. yra ieškovo vaikas, bei subjektyvus ieškovo tikėjimas savo tėvyste yra paties teismo prielaida. Pažymėjo, kad pats ieškovas niekuomet netvirtino, kad apeliantės elgesys kaip nors įtakojo jo delsimą ginčyti tėvystę. Priešingai, ieškovas visuomet tvirtino, kad apeliantės elgesys – ji neva draudė ieškovui matytis su vaiku – buvo vienas iš pagrindų spręsti, kad vaikas yra ne jo. Apeliantės elgesys galėtų būti vertinamas, kaip nesąžiningas tik tuo atveju, jei apeliantė būtų iki ekspertizės atlikimo žinojusi, kad vaikas yra ne ieškovo. Tačiau apeliantė visą laiką buvo įsitikinusi, kad ieškovas yra vaiko tėvas ir visą laiką laikėsi tokios pozicijos. 2016 m. pabaigoje atsakovė, siekdama nutraukti santuoką pareiškė ieškovui, jog A. ne jo dukra ir tai padarė ne dėl to, kad būtų maniusi, jog dukra yra ne ieškovo, o todėl, kad siekė išsivaduoti nuo ieškovo. Daugiau niekuomet to nėra sakiusi ieškovui.
10.2 Apeliantės vertinimu, tai ieškovo elgesys yra nesąžiningas, kadangi viso bylos nagrinėjimo metu jis nesilaikė nuoseklios pozicijos tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo. Ieškovas, realiai iš karto po vaiko gimimo dėl nevaisingumo turėdamas pagrindo abejoti, kad vaikas yra jo, visgi sutiko įrašyti gimimo liudijime save vaiko tėvu, du metus augino vaiką kaip savą, ir tik prasidėjus skyrybų procesui, kaip kontrargumentą į apeliantės prašymą nutraukti santuoką dėl jo kaltės ir reikalavimą priteisti išmokas vaiko išlaikymui pareiškė, jog abejoja savo tėvyste. Negana to, jis sąmoningai klaidino teismą, sakydamas, kad tokios abejonės jam kilo tik 2020 m. birželio mėnesį, nors vėliau pripažino, kad to nebuvo. Tai, kad atsakovas jau seniai nelaikė savęs vaiko tėvu įrodo ieškinio argumentai. Be to, ieškovas ieškinyje nekonkretizavo, kuo pasireiškė atsakovės draudimas bendrauti su dukra. Remiantis ieškovo ieškiniu abejonių dėl tėvystės ieškovui kėlė ir ta aplinkybė, kad dukrai buvo suteikta motinos pavardė, nors tai įvyko iš karto vaikui gimus, daugiau nei prieš 6 metus. Apeliantės vertinimu, tai, kad ieškovas neteikė vaikui išlaikymo ir juo nesirūpino patvirtina, kad ieškovas jau nuo to momento, kai atsakovė, pareiškusi, kad vaikas ne jo, išėjo su vaiku iš namų, vaiko nelaikė savu. Taigi, senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti yra seniai suėjęs, todėl teismas turi teisinį pagrindą taikyti ieškinio senatį ir dėl to netenkinti ieškinio.
Atsiliepimas
10.3 Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuginčijus tėvystę nebus pažeisti vaiko interesai, kadangi be kitų interesų vienas pagrindinių yra teisė į išlaikymą, juo labiau, kad jokio kito biologinio tėvo nėra, bent jis atsakovei nėra žinomas. Tokiu būdu, nuginčijant tėvystę, bus realiai daroma žala mažamečiam vaikui, jo interesams. Šį teiginį teismas grindė vien tik ta aplinkybe, kad tarp vaiko ir tėvo nėra užsimezgęs emocinis ryšys. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas nevykdė savo, kaip tėvo pareigų ir neteikė vaikui jokio išlaikymo negali būti vertinama ieškovo naudai. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime padarytos išvados prieštarauja tiek EŽTT, tiek ir LAT praktikai šios kategorijos bylose. Vaiko interesas šiuo atveju yra turėti tėvą, iš tėvo gauti išlaikymą, nes kito tėvo jis neturi ir nepažįsta. Pats teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Dėl to laikytina, kad daugiau nei šešis metus ieškovas, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Taigi, įvertinus vaiko amžių, ieškovo elgesį, aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas K. T. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Ginčo dėl to, kad senaties terminas praleistas nebėra, ginčas yra tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai atnaujino. Ieškovo vertinimu, senaties terminas atnaujintas pagrįstai, esant svarbioms aplinkybėms ir priežastims, kadangi ieškovas ilgą laiką tikėjo atsakove, tuo ką ji sako, kad A. yra jo dukra. Ieškovas buvo klaidinamas atsakovės: tai ji nurodydavo, kad jis nėra tėvas (2016 m. ir 2020 m. iš pykčio ar kitų paskatų), vėliau (teikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo) jau teigia, kad čia jo vaikas ir prašo priteisti jam išlaikymą. Tokie atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi ir manipuliuojantys ieškovu bei jo jausmais. Atsakovė net nesutiko su DNR ekspertizės išvadomis ir toliau teigė, kad ji neturėjo kito vyro, kad jos dukters tėvas ieškovas, nors pačiai dukrai nesako, kad ji turi tėvą. Toks atsakovės elgesys yra ne tik nesąžiningas, bet ir neteisėtas vaiko atžvilgiu. Atsakovė atima iš vaiko teisę žinoti, kas yra jos tikrasis tėvas, ir apskritai, kad ji turi tėvą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokias nustatytas faktines aplinkybes, susiklosčiusį socialinio ryšio nebuvimą tarp vaiko ir tėvu gimimo liudijime įrašyto ieškovo konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad ieškovas nėra biologinis A. tėvas, o ir pati mergaitė mano, kad ji neturi tėvo, todėl teismas suteikia galimybę atsakovei vėliau kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo į tikrą biologinį vaiko tėvą.
11.2 Ieškinys tenkintas pagrįstai, nepažeidžiant vaiko interesų. Teismas nurodė kasacinio teismo suformuotus kriterijus, kada atsisakoma nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę ir objektyviai įvertino būtent šios bylos visas aplinkybes ir plačiai pasisakė apie išvardintus kriterijus. Tėvystė negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. O be to, šiuo atveju konstatuota, kad ieškovas per visus daugiau nei ketverius metus neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, pati atsakovė išlaikė dukrą ir niekuomet neprašė iš ieškovo mokėti išlaikymo. Tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė žino, jog atsakovas nėra biologinis mergaitės tėvas. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra jokio socialinio ryšio ir akivaizdu, kad to ryšio niekada nebus. Atsakovės siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Net gi atvirkščiai, atsakovė užkerta kelią nustatyti tikrąjį tėvą. Apeliantė nurodo, kad jos dukra kito tėvo neturi ir nėra galimybės jo nustatyti, nes ji nežino, kas tai galėtų būti, todėl vaikas negali likti be tėvo. Tačiau šios konkrečios situacijos atveju svarbu tai, kad pati mergaitė neidentifikuoja ieškovo kaip tėvo, vaikas laiko, kad neturi tėvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės bylos Nr. e2-4442-984/2021). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. V. Vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu ir motina įrašyti ieškovas ir atsakovė. Ieškovas prašo pripažinti, kad jis nėra A. V. tėvas ir panaikinti įrašą apie vaiko gimimą akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė medicininę tėvystės nustatymo DNR ekspertizę. Valstybinės teismo tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES69/2021(01) išvadoje nurodyta, kad ieškovas nėra vaiko A. V. biologinis tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad ieškovas nėra A. V. tėvas, o ji nėra ieškovo dukra.
17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat tinkamai neįvertino, kad nuginčijus tėvystę bus pažeisti vaiko interesai, kadangi be kitų interesų vienas pagrindinių yra teisė į išlaikymą, juo labiau, kad jokio kito biologinio tėvo nėra.
18. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 27, 28 punktai).
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (2018 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Doktorov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2017 m. kovo 7 d. sprendimas byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11 ir kt.). Ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti savo paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjas aiškiai žinojo, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, jį atnaujino remdamasis tuo, kad termino praleidimą galėjo lemti nesąžiningas ir kategoriškas atsakovės klaidinimas tvirtinant, kad jis yra biologinis vaiko tėvas ir jam tikintis visgi yra vaisingas ir gali susilaukti vaikų. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavęs socialinis ryšys, ieškovas vaiko neišlaikė ir neišlaiko, teismas konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė tinkamai neišsiaiškinęs aplinkybių, kurios yra esminės bylose dėl tėvystės nuginčijimo ir visapusiškai neįvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ginčo dėl to, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą nėra. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovas neįvardijo kokios, jo nuomone, svarbios priežastys lėmė ieškinio senaties termino praleidimą. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantė teismo įvardyta termino atnaujinimo priežastis, t.y. atsakovės elgesys, tvirtinant, jog A. yra ieškovo vaikas, bei subjektyvus ieškovo tikėjimas savo tėvyste yra paties teismo prielaida, kadangi tokios termino praleidimo priežasties ieškovas neįvardijo. Minėta, kad toks palyginti trumpas senaties terminas yra nustatytas atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, tinkamai nebuvo išsiaiškintos ieškovo įvardytos aplinkybės, kad jis yra galimai nevaisingas ir tai žinojo dar iki vaiko gimimo, kadangi kelis kartus atlikti tyrimai tai patvirtino. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nereikalavo ieškovo nurodytas aplinkybes apie nevaisingumą pagrindžiančių įrodymų, tačiau taip pat spręsdamas, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti senaties terminą dėl subjektyvaus ieškovo tikėjimo savo tėvyste, nevertino šių aplinkybių pakankamai atidaus, protingo ir rūpestingo asmens aspektu, t.y. ar kitas vidutiniškai protingas asmuo, manydamas, kad yra nevaisingas taip pat kaip ir ieškovas būtų tikėjęsis, kad visgi yra vaikos tėvas, jį pripažinęs, iki dviejų metų jį auginęs kaip savo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šalys pateikia viena kitai prieštaraujančias pozicijas dėl to ar ieškovas nuo vaiko priežiūros nusišalino savo noru, ar atsakovė neleido ieškovui bendrauti su dukra. Šie prieštaravimai skundžiamame sprendime nebuvo analizuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju jei būtų nustatytos aplinkybės, kad ieškovas, žinodamas, jog vaikų negali turėti, tačiau faktiškai pripažinęs tėvystę ir auginęs vaiką kaip savo du metus, po išsiskyrimo su atsakove, visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, išlaikymo ir bendravimo su vaiku, negali būti vertinamos jo naudai sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo ir tėvystės nuginčijimo. Tėvystės nuginčijimo bylose, kaip minėta pirmiau, prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje. Pirmosios instancijos teismo pagrindinis motyvas ieškinio tenkinimui yra tas, kad šiuo atveju nuginčijus tėvystę vaiko gyvenimas iš esmės nepasikeis, kadangi ieškovas su dukra nebendrauja ir neteikia išlaikymo. Tačiau skundžiamame sprendime nebuvo įvertintos vaiko interesų užtikrinimo galimybės ateityje. Pažymėtina, kad vaikas turi teisę į išlaikymą iki pilnametystės, taip pat turi teisę į išlaikymo įsiskolinimą.
23. Siekiant įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant skundžiamą sprendimą visiškai nebuvo atsižvelgta į prioritetinį vaiko interesą jo teisės žinoti savo kilmę aspektu. Pažymėtina, kad galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje apsiribojo tik tiesos, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas konstatavimu, tačiau nebuvo siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, nebuvo imtasi priemonių siekiant išsiaiškinti, kokios yra galimybės nustatyti tikrąjį biologinį tėvą ar egzistuoja aplinkybės galinčios būti pagrindu kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ieškiniui dėl tėvystės nustatymo inicijuoti.
24. Svarbu tai, kad tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
25. Kasacinio teismo pažymėta, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, vertinama ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nesiaiškinęs visų šių esminių aplinkybių, kurios turi būti vertinamos sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, šeimos santykių byloje nebuvo aktyvus. Pažymėtina, jog atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
27. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 22-24 punktuose išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos tokiose bylose, tinkamai neįvertinęs prioritetinių vaiko interesų, sprendimą priėmė visapusiškai neišanalizavęs bylai dėl tėvystės nuginčijimo reikšmingų aplinkybių, nevertino dalies šalių nurodytų faktinių aplinkybių, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant, ar yra svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, neįvertino grėsmės vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir teisės į materialinį išlaikymą, nesiaiškino ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Pažymėtina, kad būtent iš šių aplinkybių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir tėvystės nuginčijimas nepažeis prioritetinių vaiko interesų padaryta stokojant pagrindimo ir argumentacijos, byloje nustatytų aplinkybių išsamaus vertinimo ir analizės. Teisėjų kolegijos nuomone, byla išnagrinėta formaliai, neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės.
28. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas, kurios įvardytos nutarties 22-24, 26 punktuose, ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų šalių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.